Byla ATP-882-327/2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

2Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimu D. S. pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 str. 4 d. ir nubausta dešimties tūkstančių litų bauda su prekių konfiskavimu už tai, kad ji 2014 m. balandžio 30 d. namuose, adresu ( - ), Garliava, Kauno r., laikė 36000 vnt. cigarečių „NZ Super Slims Gold“, be banderolių, 19600 vnt. cigarečių „M. C.“, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1200 vnt. cigarečių „M. C.“, kurių bendra vertė viršija 50 G. T. D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. p. D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą ir paskirti jai švelnesnę, nei numatyta sankcijoje nuobaudą – nuo 100 Lt iki 300 Lt baudą; teismui netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 2 metų laikotarpį, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str.). Apeliantė pripažįsta, kad padarė ATPK 1632 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir dėl to labai gailisi. Tačiau, jos nuomone, Kauno apylinkės teismas neįvertino eilės svarbių aplinkybių teisingai ir protingai administracinei nuobaudai paskirti, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes bei į pasekmes, kurias sukels skundžiamas nutarimas, todėl jis turi būti pakeistas, paskiriant jai švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje. Teismas pažeidė lygiateisiškumo, įrodymų vertinimo principus bei ATPK 30 str. Apeliantės nuomone, buvo visos sąlygos taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Šią nuomonę grindžia teismų praktika, kurioje nurodyta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N17-103/2007). Taip pat Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimais, kuriuose suformuotos nuostatos, kad individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas būtina nuodugniai įvertinti veikos pavojingumą, o teismams garantuojama galimybė, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes skirti švelnesnę nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos leidžiančios, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas būtų užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui taikyti ATPK 301 str. nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas teisingos pusiausvyros išlaikymas tarp už pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Apeliantė nurodo, jog yra išimtinės aplinkybės, leidžiančios jos atžvilgiu paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, kurių teismas tinkamai neįvertino: ji visiškai prisipažino kalta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, bendradarbiavo su Muitinės kriminaline tarnyba. Dėl savo sveikatos būklės neturi galimybių dirbti visą darbo dieną, iš gaunamo darbo užmokesčio (100 Lt per mėnesį) neturi galimybių tinkamai pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, o ji ir jos sutuoktinis K. S. rūko, todėl susigundė pigiai įsigyti rūkalų. Sutuoktinis K. S. taip pat gauna tik 100 Lt atlyginimą. Todėl administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios materialinės padėties, siekiant save ir savo draugus aprūpinti cigaretėmis ir iš to prisidurti pragyvenimui. Tiesiogiai pažeidimu žalos nebuvo padaryta. Už padarytą pažeidimą bus apskaičiuotas muito ir su juo susiję mokesčiai, kurią ji taip pat privalės padengti. Paskirta bauda sukels šeimai ypatingai skaudžias pasekmes, ji yra neadekvati padarytam pažeidimui, jos paskyrimas pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Dėl mažų atlyginimų šeimos materialinė padėtis yra labai sunki, todėl apeliantė neturi galimybės baudos sumokėti, o šeima gali prarasti automobilį ar namą, kuriame gyvena. Anksčiau ji nėra bausta ar teista už analogiškus pažeidimus. Apeliantės nuomone, ATPK 20 str. nurodyti nuobaudoms keliami tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (kaip numato ATPK 1632 str. 1 d.), o pagal ATPK 1632 str. 4 d. paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga, todėl neteisinga. Atsiliepimo į D. S. apeliacinį skundą negauta. D. S. apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. D. S. pripažįsta savo kaltę pagal ATPK 1632 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantė prašo taikant ATPK 30¹ str. nuostatas sumažinti jai paskirtą baudą arba leisti paskirtąją baudą mokėti dalimis, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose (ATPK 30 str.). D. S. pripažinta kalta, padarius ATPK 1632 str. 4 d. numatytą pažeidimą bei nubausta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimalia – 10000 Lt – bauda su prekių konfiskavimu. Apeliantės nuomone, yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. 1 d. nuostatas. Pritartina apeliantei, kad tiek Konstitucinio Teismo doktrina, suformuota skunde nurodytose šio teismo bylose, tiek Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų praktika garantuoja teismams galimybę, individualizuojant skiriamą nuobaudą, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą. Tokią galimybę numato ATPK 301 str. 1 d., kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Visgi atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, (tai nurodo ir apeliantė savo skunde), administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-25-2013, 2AT-10-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-4109-11, Nr. N-261-3042-11, N-575-879-12). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau jos nėra išskirtinės, todėl pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir dar labiau švelninti paskirtą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą nėra.

3Pirmosios instancijos teismas, už padarytą administracinės teisės pažeidimą skirdamas D. S. nuobaudą, nepažeidė ATPK 30 str. išdėstytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skiriamą nuobaudą: padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, paimtų prekių kiekį, pažeidėjos asmenybę, sveikatos būklę, gaunamas pajamas, į nustatytą vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka anksčiau nebausta, ir skyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Apeliantė skunde nenurodė jokių naujų jos padėtį lengvinančių ar pažeidimo pavojingumą mažinančių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl labai sunkios kaltininkės materialinės padėties. Vertinant asmens turtinę padėtį reikalinga atsižvelgti ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą. Nors apeliantė tvirtina, kad ji ir jos sutuoktinis gauna itin mažas pajamas ir jos materialinė padėtis yra ypač sunki, tačiau tokie apeliantės argumentai, kad jos šeima gali pragyventi iš 200 Lt bendrų pajamų yra neįtikinantys. Byloje esančiose pažymose nurodyta, kad oficialiai D. S. ir jos sutuoktinis K. S. uždirba vidutiniškai tik po 136,50 Lt per mėnesį, tačiau turtinė D. S. padėtis nėra tokia jau bloga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad D. S. ir K. S. nuosavybės teise priklauso namas su priklausiniais, kurio Registro vertinimu rinkos vertė yra 80900 Lt (b. l. 5-6). Autotransporto duomenų išrašas patvirtina, kad K. S. vardu buvo registruota 16 transporto priemonių (b. l. 38-40), D. S. vardu – 3 automobiliai (b. l. 29). Be to, D. S. turi verslo liudijimą, kuriuo leidžiama užsiimti prekyba ne maisto produktais. Taigi pagrįstai galima daryti išvadą, kad oficialiai nurodytos pajamo nėra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, o apeliantės materialinė būklė nebuvo beviltiška, jog pateisintų teisės pažeidimą. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad D. S. Muitinės kriminalinei tarnybai padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes: kaip matyti iš 2014-04-30 kratos protokolo (b. l. 11-12) cigaretės be lietuviškų banderolių buvo rastos ir paimtos pritaikius prievartos priemonę – atlikus kratą. Nors D. S. dalyvavo atliekant kratą, tačiau paskelbus apie paieškomus daiktus, neprisipažino tokius laikanti ir jų nepateikė. Be to, du maišus cigarečių bandė paslėpti (b. l. 24). O tai, kad ji apklausoje nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes, bendrais bruožais apibūdino asmenį, iš kurio įsigijo cigaretes, nebuvo didelis indėlis padedant išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Sulaikytas cigarečių kiekis yra pakankamai didelis – 2840 pakelių, apskaičiuoti muito ir importo mokesčiai sudaro 20659 Lt (b. l. 20-21), todėl patekusios į rinką galėjo padaryti pakankamai žymią žalą ekonominiams santykiams, rinkos funkcionavimui, konkurencijai. O tai, kad cigaretės buvo sulaikytos ir nepateko į rinką, nedaro veikos mažiau pavojinga, nes prie to apeliantė savo veiksmais neprisidėjo. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantės sveikatos būklė yra labai sunki, ji yra netekusi darbingumo. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų rodo, kad D. S. į gydytojus dėl sveikatos problemų kreipėsi tik 2014-06-05, t.y. jau po pažeidimo padarymo, o išraše nurodyta diagnozė nepatvirtina labai sunkios apeliantės sveikatos būklės, taigi ši aplinkybė taip pat nėra išskirtinė, mažinanti jos atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. D. S. pasirinkdama savo elgesio modelį, turėjo numatyti galimas jai kilsiančias neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo, todėl turi jas prisiimti. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėja yra priversta patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ji netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie administracinės nuobaudos padariniai yra būtina sąlyga. Atsižvelgus į išdėstyta konstatuojama, kad pažeidėjai paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda per griežta nelaikytina, o skunde išvardintų aplinkybių visuma nėra pakankama ATPK 301 str. numatytai administracinės nuobaudos švelninimo galimybei. Apeliantė skunde taip pat prašo išdėstyti dalimis jai paskirtos baudos mokėjimą. ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (šiuo atveju teismas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Iš šios normos matyti, kad su prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, pagrįstu sunkią materialinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, pažeidėjas turi kreiptis į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą. Tokiu būdu asmeniui yra suteikiama galimybė ir užtikrinama jo teisė apskųsti dėl tokio prašymo priimtą teismo sprendimą.

4Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas būtinas aplinkybes ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Ji atitinka pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą ir, tikėtina, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

5Teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

6D. S. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

7Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai