Byla 2AT-8-2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą.

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Nustatė

3Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu A. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už tai, kad 2012 m. kovo 22 d., apie 17.29 val., Vilniaus rajone, Skaidiškių kaime, Rudaminos gatvėje, prie namo Nr. 16, sukdamas į kairę automobiliu „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. ( - )), jo nesuvaldė, kliudė prie kelio stovintį kioską, kuris atsitrenkdamas apgadino šalia esantį A. M. gėlių kioską. A. D. iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

4Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. D. apeliacinis skundas atmestas.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

6Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti teismo procesinį sprendimą ir bylą jam nutraukti.

7Pareiškėjas A. D. nurodo, kad įvykio metu, sugedus stabdžiams, įvažiavo į kioską, apie tai pranešė jo savininkui, dėl to niekas pretenzijų jam neturi. Po savaitės nuo šio įvykio pareiškėjas iš kaimynės sužinojo, kad jo ieškojo policijos pareigūnai. Supratęs, kad tai gali būti susiję su minėtu 2012 m. kovo 22 d. įvykiu, pats pareiškėjas nuvyko į policijos įstaigą, kur sužinojo apie antrojo – A. M. priklausančio kiosko sugadinimą. Pareiškėjas parašė paaiškinimą, prisipažino dėl eismo įvykio, padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, bendravo su nukentėjusiąja A. M., pašalino jos kiosko defektą. Tačiau A. M. pradėjo iš jo reikalauti dar 1000 Lt, po to 3000 Lt, o pareiškėjui įtarus, kad ji siekia nepagrįstai pasipelnyti jo sąskaita ir nesutikus mokėti, kreipėsi į UAB „Ergo Lietuva“. Žala iki šiol neįvertinta, nes žalą nustatanti įmonė ir ekspertai iki šiol nenustatė jos dydžio ir kad ji padaryta būtent dėl pareiškėjo veikos. Pareiškėjas pažymi, kad žalą įrodančių dokumentų byloje nėra, o teismai jų ir nereikalavo, nors turėjo tai padaryti.

8Pareiškėjas nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų administracinio teisės pažeidimo byloje ir neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (nutartys N575-2791/2009, N444-1204/2010, N62-4170/2011). Abiejų instancijų teismai nemotyvuotai pareiškėjo parodymus vertino kaip nenuoseklius, neteisingai interpretavo teismo posėdžio metu jo duotą paaiškinimą, o sprendimą priėmė vadovaudamiesi tik suinteresuotos bylos baigtimi A. M., jos darbuotojos J. R. ir policijos pareigūnų pateikta įvykio versija. Liudytoja J. R. teisme paaiškinusi, jog jis prie pirmojo kiosko užtruko apie 10 minučių, prie jo nepriėjo ir apie antrojo kiosko apgadinimą nepasakė, o pareiškėjas net neįtarė, kad apgadintas ir kitas kioskas, nes matė, kad tarp kioskų yra nemažas tarpas. Pareiškėjas pažymi, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (LVAT nutartys N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-4060/2009; N444-239/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis). Teismai nusprendė, kad pareiškėjas, norėdamas išvengti griežtesnės atsakomybės (nes nukentėjusioji A. M. nurodė, kad jos pardavėja pranešė, jog atsitrenkusio automobilio vairuotojas atrodė neblaivus), neįsitikinęs, kokia žala padaryta ir nepranešęs policijai, iš įvykio vietos išvažiavo. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nubaustas nesant jo kaltės, jis iš įvykio vietos nepasitraukė – apie įvykį pranešė apgadinto turto savininkui, o apie antro kiosko apgadinimą nieko nežinojo, išėjusi į gatvę šio kiosko pardavėja viską matė ir nieko jam nepasakė, jis įvykio vietoje užtruko apie 10 minučių, bendravo su žmonėmis, nuvykęs į policiją padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes (LVAT nutartis N261-37-2011). Jis pažymi, kad tais atvejais, kai žala nepadaryta, arba kai padaryta, bet šalys susitaria dėl įvykio aplinkybių ir žalos atlyginimo, policijai pranešti apie eismo įvykį nėra būtina (LVAT nutartis N63-948/2010). Šiuo atveju buvo sugadintas pareiškėjo automobilis, kiosko savininkas informuotas, todėl policijai pranešti apie įvykį buvo nebūtina. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl savo paaiškinime policijai nurodė, kad pamiršo paskambinti policijai, bet teisme savo paaiškinimą patikslino.

9Taigi, pasak pareiškėjo, teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, nes administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikė nesant pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos.

10Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas Vitalijus Sesickis (Vitalij Sesickij) prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymo.

11Pareigūnas nurodo, kad pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad A. D. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymiai ir administracinėn atsakomybėn už nurodytus pažeidimus skundo pareiškėjas patrauktas pagrįstai. Pareigūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą A. D. pripažino padaręs šiuos administracinės teisės pažeidimus ir dėl jų padarymo labai gailėjosi, tačiau teisme pakeitė parodymus, taip bandydamas išvengti griežtesnės administracinės nuobaudos.

12Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas tenkintinas iš dalies.

13Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies taikymo

14Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

15ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

16Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismai nesiaiškino jo kaltės turinio. Šioje byloje teismai nustatė, kad A. D. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismai A. D. paaiškinimus teisme, kad automobiliu atsitrenkė į kioską, bet išlipęs pamatė, jog jokios žalos nepadarė, o kad apgadino ir antrą kioską sužinojo tik po dviejų savaičių, motyvuotai vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2012 m. balandžio 2 d. rašytiniame paaiškinime A. D. nurodė matęs įbrėžimą kioske, tačiau labai pasimetė, susinervino ir iš įvykio vietos pasišalino; liudytoja J. R. teisme patvirtino, kad įvykus susidūrimui ji ne tik išgirdo smūgį, bet ir pajuto, nes visas kioskas sudrebėjo, buvo apgadintos durys, kondicionierius, leido teismams daryti išvadą, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl A. D. negalėjo nesuprasti, kad yra apgadintas svetimas turtas; byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad A. D. neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismai išvadą dėl smūgio stiprumo grindė ir įvykį mačiusių liudytojų J. R. ir A. M. parodymais nustatyta aplinkybe, jog vairuotojas, susirinkęs savo automobilio nuolaužas, iš karto iš įvykio vietos išvažiavo.

17Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, A. D. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalą. Dėl to laikytina, kad teismų priimti procesiniai sprendimai teisingi, dėl prašyme nurodytų argumentų jų keisti nėra pagrindo.

18Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo

19Minėta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu A. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šį apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

20Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

21Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

22Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

23Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

24Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

25Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

26Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

27Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. dirba, administracine tvarka nebaustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad A. D. pats atvyko į policiją ir prisipažino, tą pačią dieną apie įvykį pranešė vieno iš kioskų savininkui, jis yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, padaryta žala nėra didelė, nukentėjusioji patvirtino, kad jis jau padėjo sieną sutvarkyti, A. D. augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.

28Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. D. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje A. D. už padarytus administracinius nusižengimus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 3000 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kartu kolegija pažymi, kad A. D. paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą A. D., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Nutarė

30Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį: panaikinti A. D. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Kitas minėtų nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą ir... 3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu A. D. pagal... 4. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. D. apeliacinis... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo... 7. Pareiškėjas A. D. nurodo, kad įvykio metu, sugedus stabdžiams, įvažiavo... 8. Pareiškėjas nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų... 9. Taigi, pasak pareiškėjo, teismai padarė esminį materialiosios ir proceso... 10. Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą... 11. Pareigūnas nurodo, kad pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo... 12. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas... 13. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies taikymo ... 14. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio... 15. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis... 16. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismai nesiaiškino jo... 17. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 18. Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo... 19. Minėta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu... 20. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje... 21. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra... 22. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas... 23. Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam... 24. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama... 25. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą... 26. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.... 27. Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D.... 28. Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 30. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą ir...