Byla e2A-214-855/2020
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovių G. B. ir L. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo priešieškinį ieškovėms dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovės G. B. ir L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti atsakovui D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 2/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), 2/6 dalis pastato – klojimo, unikalus Nr. ( - ), ir 2/6 dalis pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), bei 2/6 dalis pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ir priteisti šias dalis ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovės G. B. atsakovui D. V. 1000,00 Eur kompensaciją už atsakovo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalį; nustatyti, kad po atidalijimo ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – klojimo, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), bei 3/4 dalys pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.; priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės G. B. naudai jos faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51.1.

6Savo reikalavimus grindė tuo, kad sodyba fiziškai pažeista, gyvenamasis namas, tvartas, klojimas – sudegę, išlikusi tik lauko virtuvė ir pirtis. Statiniai yra žemės sklype, priklausančiame tik ieškovėms (suformuoti du 0,82 ha ir 5,40 ha ploto žemės sklypai). Turtas neturi didelės vertės. Dėl šios priežasties negalima atidalinti turto iš bendrosios nuosavybės natūra, nes žemė, ant kurios stovi pastatai, priklauso ieškovėms ir taip atidalinus užprogramuojami nauji ginčai, kadangi atsakovas negalės įteisinti virtuvėlės statybos, teks spręsti dėl rekonstrukcijos, dėl servituto ir pan. Pateiktas kompensacijos paskaičiavimas yra patikimas, nes atsakovas dėl jo prieštaravimo nepateikė, be to pagal registrą turto vertė 496,00 Eur, o ieškovės siūlo 1000,00 Eur. Lauko virtuvės perstatymas buvo atliktas neturint kitų bendrasavininkų sutikimo, neteisėtai, šis statinys teisiškai neegzistuoja, t. y. statinys atsiradęs po 1950 m. (paskutinės jo registracijos). Atsakovo prašomas atidalijimas pažeis ieškovių naudojimosi nuosavybe teisę. Minėtuose sklypuose yra servitutas priėjimui prie vandens telkinių, bet ne prie lauko virtuvės. Vilniaus apygardos teismui priimant 2015 m. kovo 2 d. nutartį dar nebuvo vėliau priimtų dviejų administracinių teismų sprendimų, tad išsprendus turto registravimo klausimą, negalima vadovautis atsakovo motyvais, kurie negali sukurti teisėto pagrindo jo priešieškinio reikalavimui, nes iš neteisės negimsta teisė. Teismas neturėtų šalių palikti begaliniame ginče.

72.

8Atsakovas D. V. priešieškiniu prašė atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės jam paskirti asmeninės nuosavybės teise lauko virtuvę, unikalus Nr. ( - ), jam atsisakant 2/6 dalių į visus kitus pastatus ir ieškinį atmesti.

92.1.

10Savo reikalavimus grindė tuo, kad po jo tėvų Z. V. ir A. V. mirties, turtą paveldėjo jų sūnūs R. V., L. V., D. V., L. V. dukterys G. B. ir L. V.. R. V. savo 1/6 dalį pastatų padovanojo atsakovui D. V., todėl jam dabar priklauso 2/6 dalys šių pastatų. 2006 metais dėl nelaimingo atsitikimo kilusiame gaisre visi pastatai sudegė, išskyrus lauko virtuvę ir pirtį. Lauko virtuvę jis 1988 – 1991 metais su savo artimųjų (tėvo, brolių, dukterėčių) sutikimu perstatė: išliejo pamatus, nuėmė seną stogą, įdėjo naujus langus, duris. Jis virtuvėlę praplėtė, priestatus (garažą ir verandą) pastatė be leidimų. Pirtelė išliko neblogame stovyje. Į šią sodybą jis su šeima atvažiuoja kiekvieną vasarą, prižiūri ir tvarko. Ieškovė G. B. suinteresuota kuo greičiau parduoti šią sodybą, o jis pats už jokius pinigus neketina atsisakyti savo dalies. Prie jo statytos virtuvėlės galima ir privažiuoti, ir prieiti. Su dukterėčiomis bylinėjasi nuo 2006 metų. Jis siūlė ieškovėms parduoti jam joms priklausančias bendros nuosavybės dalis, bet jos nesutiko. Tai yra nacionalinis parkas, todėl likę senų (sudegusių) pastatų pamatai turi didesnę vertę. Jis nori tik lauko virtuvės, nors supranta, kad rekonstruojant statinį ant svetimos žemės reikia gauti to žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau nori pažymėti, kad prieš 30 metų tam nereikėjo jokių sutikimų, nes jo tėvas buvo gyvas ir jis palaikė jo pastangas perstatyti virtuvėlę. Atsisako savo dalies į išlikusius statinių pamatus, kurių vertė yra žymiai didesnė nei nurodoma registrų centro duomenų išraše (saugomose teritorijose ant išlikusių pamatų galima statyti statinius) ir prašo jam priteisti lauko virtuvę. Ieškovės siūlo kompensaciją, kurios jis nenori. Kompensacijos klausimu pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d., šis sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu. Savininku žmogus tampa sukūręs naują daiktą, bet ne jį įregistravęs. Nors po 1950 metų registruotų statinių pakeitimų nebuvo, tačiau tai galima bus padaryti pasibaigus teismo procesui, tada bus galima kreiptis ir dėl servituto nustatymo.

11II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

123.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė atidalinti atsakovui D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 2/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), 2/6 dalis pastato – klojimo, unikalus Nr. ( - ), ir 2/6 dalis pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), bei 2/6 dalis pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), esančios žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ir priteisti šias dalis ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise, o taip pat priteisti iš ieškovės G. B. atsakovui D. V. 1000,00 Eur kompensaciją už atsakovo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalį. Nustatyti, kad po atidalijimo ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – tvarto, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – klojimo, unikalus Nr. ( - ), 3/4 dalys pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., ( - ), bei 3/4 dalys pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), esančios žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) r. sav., ( - ) sen., ( - ) k.

144.

15Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas yra sudegę, yra likę tik jų pamatai. Pirtis yra fiziškai susidėvėjusi (fizinio nusidėvėjimo procentas 67 proc.). Realiai šiai dienai yra išlikusi tik 155 kub. m tūrio, 60 kv. m užstatyto ploto lauko virtuvė (unikalus Nr. ( - )). Lauko virtuvės tūris yra 155 kub. m, o užstatymo plotas – 60 kv. m, pirties tūris 41 kub. m, o užstatymo plotas – 21 kv. m. Atsakovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 2/6 dalys visų pastatų.

165.

17Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, realiai atskirti atsakovo dalį iš bendrosios nuosavybės nepadarant turto paskirčiai neproporcingos žalos ir suformuojant atskirus nekilnojamuosius objektus, nėra jokių galimybių. Ieškovių teigimu atsakovas pažeidžia (riboja) jų teisę disponuoti ir naudotis savo turtu, nes naudojasi nelegaliai pastatytu ant ieškovėms priklausančios žemės statiniu (lauko virtuve) ir ateityje faktiškai neturės jokių galimybių statinio įteisinti, kadangi tą statybą reikės derinti su žemės sklypo savininkėmis, ir su šiuo teiginiu sunku nesutikti. Atidalijus natūra atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip atsakovas siūlo priešieškinyje, neabejotinai būtų pažeistos ieškovių teisės bei teisėti interesai, kadangi turėdamos nuosavybės teisę į žemės sklypus, ant kurių stovi ginčo statiniai ir jų pamatai, jos negalėtų pilna apimtimi naudotis nuosavybės teise (ji būtų apribota, sumažėtų ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas, jo rinkos vertė ir pan.), todėl atidalijimas galimas tik paskiriant kompensaciją pinigais.

186.

19Atsakovo prašomos priteisti lauko virtuvės (atsakovo teigimu, jo pastangomis perstatytos laikotarpiu 1988 – 1991 m.) vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazėje (2019 m. balandžio 25 d. išraše), yra 644,00 Eur (atsakovui priklauso tik 1/3 dalis šio statinio, kitos dalys priklauso ieškovėms), todėl, nesant atsakovo pasiūlymo dėl šio statinio (jo medžiagų) vertės, atidalijamos dalies kompensavimo dydis nustatomas pagal byloje esančius duomenis. Pabrėžtina, kad apie kitus prie minėtos lauko virtuvės pristatytus statinius (garažą, verandą) byloje duomenų nėra (atsakovo paaiškinimu statybos darbai atlikti be projektų ir statybą leidžiančių dokumentų, todėl pastatai nėra įregistruoti). Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo siekiamas tikslas įteisinti lauko virtuvės statybą ir šį statinį įregistruoti yra realiai įgyvendinamas. Tą patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis.

207.

21Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 25 d. išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo (sudegusio) vidutinė rinkos vertė - 709,00 Eur, tvarto (sudegusio) – 28,00 Eur, klojimo (sudegusio) – 36,00 Eur, lauko virtuvės – 644,00 Eur, pirties – 144,00 Eur. Kadangi atsakovui bendrojoje nuosavybėje priklauso 2/6 dalis, todėl jam priteistina 519,66 Eur (236,33 + 9,33 + 12 + 214 + 48) kompensacija. Kadangi ieškovės sutiko padidinti paskaičiuotą kompensaciją beveik dvigubai – iki 1000,00 Eur, todėl ir kompensacija už ieškovei atitenkančią atsakovo turto dalį bendroje nuosavybėje padidinama iki 1000,00 Eur, o bendraturtei padidinama jos dalis bendrojoje nuosavybėje ir nustatoma, jog G. B. priklauso po 3/4 dalys aukščiau minėtų statinių ir jų pamatų, o L. V. lieka po 1/4 dalį.

228.

23Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. siūlė D. V. parinkti visų bendraturčių interesus atitinkantį turto padalijimo būdą, tačiau, praėjus ketveriems metams nuo minėtos teismo nutarties, šioje byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovėms būtų pasiūlęs kitą, visiems bendraturčiams priimtiną, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, jis kategoriškai laikosi savo pozicijos ir, nepateikdamas duomenų apie lauko virtuvės vertę, nebendradarbiauja siekiant teisingo ginčo sprendimo ir dar daugiau užtęsia ir taip ilgai besitęsiantį ginčą tarp šalių. Be to, per laikotarpį nuo aukščiau paminėtos nutarties Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo D. V. prašymus ir skundus dėl ginčo statinio (lauko virtuvės) kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistravimo D. V. nuosavybės teisės į šį statinį Nekilnojamojo turto registre ir pareiškėjo prašymus atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

279.1.

28Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 nustatyta, kokį turtą įpėdiniai paveldėjo, nustatyta, kad įpėdiniai lauko virtuvę paveldėjo iki jos atstatymo ir rekonstrukcijos, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šių esminių aplinkybių nevertino ir į paveldėtą turtą įtraukė ir lauko virtuvę, kurią atsakovas savo lėšomis ir darbu atstatė, rekonstravo, sukurdamas nuosavybės teises į lauko virtuvę.

299.2.

30Pagal turimus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pirtis ir lauko virtuvė pastatyta tuo pat metu – 1950 metais ir iš tų pačių medžiagų. Pirties užstatymo plotas – 21 kv. m., o lauko virtuvės iki rekonstrukcijos – 18 kv. m. (pagal turimus projektinius planus), tačiau ne 60 kv. m. užstatymo plotas, kaip tai klaidingai nurodyta teismo sprendime, todėl lauko virtuvės likutinė turėtų būti 126,00 Eur. Tokiu būdu, atidalijus lauko virtuvę atsakovui, o ieškovėms paskyrus visus likusius pastatus, joms tenka turto daugiau už 185,00 Eur.

319.3.

32Ieškovėms priskirti sodybos pastatų pamatai įgauna visiškai kitą prasmę, nes supaprastinta tvarka yra galimybė atkurti sudegusius pastatus, kas didina žemės ir visos sodybos vertę.

339.4.

34Savo darbu ir lėšomis iš pagrindų atstatė, rekonstravo lauko virtuvę, prie jos pastatė garažą ir verandą, plokščią, supuvusį stogą pakeitė iš naujų medžiagų dvišlaičiu, pakeitė naujomis medžiagomis sienas, jas apmūrijo plytomis, sudėjo naujus langus, įrengė betoninius pamatus, padidindamas lauko virtuvės užstatymo plotą, pastato viduje iš naujų medžiagų sutvarkė apdailą ir pan., t. y. faktiškai pagamino naują daiktą savo darbu ir lėšomis.

359.5.

36Teismas pasirinko tokį atidalijimo būdą, kuris iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, priteisė piniginę kompensaciją, nors buvo visos teisinės galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, paskiriant jam lauko virtuvę ir nebūtų pažeistos kitų bendraturčių ieškovių teisės ir nebūtų pažeista interesų pusiausvyra.

379.6.

38Savo darbu ir lėšomis pagamino naują daiktą, todėl piniginės kompensacijos išmokėjimas neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomo protokolo, 1 straipsnio (nuosavybės apsauga).

399.7.

40Išmokant atsakovui D. V. kompensaciją ir jį eliminuojant iš jo tėviškės, kur jis gimė ir augo, bus pažeisti ne tik teisės aktai, bet moralės principai. Be to, ieškovė G. B. nuolatos gyvena su šeima ir dirba Danijoje, sodyboje nesilanko ir nesuinteresuota sodybos atkūrimu, siekia ją parduoti, vengia bendrauti, jokių kitų pasiūlymų dėl atidalijimo nepateikia, kategoriškai reikalauja, kad atsakovui būtų priteista piniginė kompensacija. Ieškovė L. V. taip pat vengia bendrauti, net neatvyksta į teismą, sodyboje nesilanko.

4110.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės G. B. ir L. V. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4310.1.

44Tai, jog atsakovas esą investavo į lauko virtuvę, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jam privalomai ši dalis turi priklausyti ir dalinant turtą.

4510.2.

46Kompensacija būtent šiuo atveju yra priteisiama, kadangi priešingai, nei teigia atsakovas, kitu būdu turto neįmanoma padalinti. Atsakovas šiuo atveju nepateikė pagrindimų, kodėl jo siūlomas atidalijimo būdas yra suderinamas su ieškovių interesais ir kodėl tai nepažeis jų siekiamybių ir tolimesnių tarpusavio santykių dalinantis minėtą turtą.

4710.3.

48Teismas pagrįstai nustatė, jog tokioje situacijoje pačiom turto bendrasavininkėms būtų sunku naudotis joms tenkančia didesne dalimi turto, kadangi jų nuosavybės teises nuolat ribotų atsakovui priklausanti lauko virtuvė, kuri yra pastatyta ant ieškovėms priklausančios žemės, tokiu atveju reikėtų nusistatyti kokią nors naudojimosi, nuomos ar panaudos teisę, todėl tokia naudojimosi savo turto tvarka būtų apribota, sumažėtų ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas, jo rinkos vertė.

4910.4.

50Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad viena ieškovė esą negyvena Lietuvoje ir nėra suinteresuota sodybos atkūrimu, dėl ko ji galimai sieks turto pardavimo ateityje niekaip neįtakoja bei nekeičia nuosavybės teisių ir pareigų visumos, ir, kaip minėta anksčiau, turima atsakovo lauko virtuvės dalis tik toliau sunkins šalių santykius ir apribos interesus, todėl tokie nesutarimai ir kliūtys galimai ateityje prives prie dar daugiau teisminių tarpusavio ginčų ir tai įvyks dėl to, kad šiai dienai atsakovas principingai yra nusistatęs gauti turtą neieškant kitokios išeities iš susidariusios situacijos – neatlikus turto vertinimo, nenumačius, kur galimai būtų nustatoma naudojimosi tvarka ar servitutas (jei nuosavybė liktų jo žinioje) ir pan.

5110.5.

52Praėjus keturiems metams nuo ginčo atsiradimo teisme atsakovas šioje byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovėms būtų pasiūlęs kitą, visiems bendraturčiams priimtiną, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, jis kategoriškai laikėsi ir laikosi savo pozicijos ir, nepateikdamas duomenų apie lauko virtuvės vertę bei operuodamas teisine prasme nesvarbiu savavališku statinio modifikavimu (dėl ko nutartimi buvo pasisakęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas), nebendradarbiauja, siekiant teisingo ginčo sprendimo, ir dar daugiau – užtęsia ir taip ilgai trunkantį ginčą tarp šalių.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

55Apeliacinis skundas netenkintinas.

5611.

57Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5812.

59Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

6013.

61Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovėms G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r. sav., taip pat po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r. sav. Ieškovei G. B. priklauso 5/12 dalys pirmajame žemės sklype esančio pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), bei antrajame žemės sklype esančios 5/12 dalys sudegusio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 5/12 dalys sudegusio tvarto, unikalus Nr. ( - ), 5/12 dalys sudegusio klojimo, unikalus Nr. ( - ), 5/12 dalys lauko virtuvės, unikalus Nr. ( - ). Ieškovei L. V. priklauso ¼ dalis visų šių pastatų, o atsakovui D. V. 1/3 šiuose žemės sklypuose esančių pastatų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. pirties vidutinė rinkos vertė buvo 144,00 Eur, sudegusio gyvenamojo namo – 709,00 Eur, sudegusio tvarto – 28,00 Eur, sudegusio klojimo – 36,00 Eur, lauko virtuvės – 644,00 Eur.

6214.

63Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

6415.

65Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti atidalijama ir vieno bendraturčio dalis, šiuo atveju – atsakovo D. V., kadangi įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, tokią galimybę numatė kiekvienam daikto savininkui (CK 4.80 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bylos šalys sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atsakovo turtą atidalinti, šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovių ieškinys, tiek atsakovo priešieškinys, kuriais reiškiami reikalavimai dėl turto atidalinimo, bet ne dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl turto atidalijimo būdo.

6616.

67CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

6817.

69Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis tarp šalių kilęs ginčas dėl ginčo statinių atidalijimo. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-536-617/2014 D. V. ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta atidalinti D. V. nuosavybės teise priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, esančioje ( - ), ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r., ir ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r., bei nustatyti, kad po atidalijimo G. B. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po: 7/24 dalis gyvenamojo namo, 7/24 dalis tvarto, 7/24 dalis klojimo, 7/24 dalis lauko virtuvės ir po 7/24 dalis pirties. R. V. ir L. V. nuosavybės teise priklauso po 5/24 dalis gyvenamojo namo, 5/24 dalis tvarto, 5/24 dalis klojimo, 5/24 dalis lauko virtuvės ir po 5/24 dalis pirties, teismas taip pat priteisė D. V. iš G. B., L. V., R. V., L. V. po 189,79 Lt kompensaciją. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1446-392/2015 apeliacinės instancijos teismas ( - ) rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo D. V. ieškinį atmetė.

7018.

71CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7219.

73Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aptartoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1446-392/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl tų pačių statinių atidalijimo, joje dalyvavo ir visi šiuo metu nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, į aptartą kasacinio teismo praktiką, sutinka su šalių ir bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1446-392/2015 nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir šioje byloje.

7420.

75Nors apeliantas nurodo, jog į paveldėtą turtą nepagrįstai įtraukta ir lauko virtuvė, kurią jis savo lėšomis ir darbu atstatė, rekonstravo, sukurdamas nuosavybės teises į lauko virtuvę, tačiau su nurodyta aplinkybe sutikti nėra teisinio pagrindo, kadangi viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) duomenimis lauko virtuvė, kaip ir kiti ginčo pastatai, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o viešo registro duomenys yra laikomi teisėtais ir teisingais, kol nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Turto paveldėjimo metu buvo vadovautasi tiek Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tiek teismų sprendimais, kurie nebuvo ginčijami, todėl preziumuojama, kad registro duomenys yra teisingi. Šiuo atveju taip pat svarbu ir tai, kad nei iki lauko virtuvės paveldėjimo, nei po jos paveldėjimo, apeliantas D. V. neįregistravo savo asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo padidinta, t. y. de jure (teisiškai) nepasikeitė ir nepadidėjo dėl to, kad, kaip jis teigia, iš esmės pagerino šį turtą asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atidalijimo, pagrįstai vadovavosi tais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie buvo sprendimo priėmimo metu tiek dėl kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, laiko, jų turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tiek dėl nekilnojamojo turto objektų, įskaitant ir lauko virtuvę, charakteristikų.

7621.

77Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-340-442/2019, kurioje apeliantas ginčijo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimus, o jo reikalavimai buvo atmesti, pažymėta, kad nors ( - ) rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 paveldėjimo tikslu buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad A. V., miręs ( - ), ir Z. V., mirusi ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė pastatus, esančius ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, ( - ) rajone, taip pat, kad R. V., D. V., L. V. ir L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį, o Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ją išdėstant taip: „paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., D. V. ir L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį“, tačiau nutartyje taip pat pabrėžė, kad akivaizdu, jog nurodytais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyti jokie nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, todėl šie teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį pakeisti pareiškėjo prašomus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

7822.

79Tai reiškia, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės dėl lauko virtuvės statybų, leidimų turėjimo ar neturėjimo, nagrinėjamo apelianto argumento dėl lauko virtuvės asmeninės nuosavybės kontekste, nėra reikšmingos, nes faktiniai pokyčiai neįregistruoti, dėl jų vykę administraciniai ginčai pasibaigė tuo, kad atsisakymas įregistruoti naujus duomenis dėl lauko virtuvės pripažintas teisėtu, todėl ir apeliacinės instancijos teismas gali vadovautis tik šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Ta aplinkybė, kad apeliantas D. V. savo lėšomis, darbu lauko virtuvę įrengė, praplėtė, pastatė priestatus (garažą ir verandą), lauko virtuve visą laiką faktiškai naudojosi, yra svarbi sprendžiant dėl atidalijimo būdo, bet neturi reikšmės sprendžiant dėl šalims priklausančių šio nekilnojamojo turto objekto dalių, nes kaip jau minėta, šie duomenys de jure nėra pakeisti, o priimdamas skundžiamas sprendimą teismas pagrįstai atsižvelgė į viešo registro duomenis tiek spręsdamas dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių, lauko virtuvės ploto, bei, nesant kitų apelianto pateiktų įrodymų, vertės.

8023.

81Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad šiuo atveju pagrindo tenkinti priešieškinio nėra. Prejudicinę reikšmę turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1446-392/2015 sprendžiant iš esmės tapatų apelianto prašymą dėl atidalijimo būdo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Kaip jau minėta ir pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo nustatyti būtent tokį atidalijimo būdą, kuomet vienam apeliantui tektų lauko virtuvė (( - ) rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu apeliantas atidalijant buvo pašalintas iš bendraturčių sąrašo, nors nei viena šalis tokio reikalavimo nereiškė, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nesant pareikšto reikalavimo toks atidalijimo būdas nėra galimas). Aptariamame 2015 m. kovo 2 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pritaikius nurodytą atidalijimo būdą, ieškovui (D. V.), neturinčiam nuosavybės teisių į žemę, atitektų vienintelis materialią vertę turintis pastatas, kuriuo galima naudotis, o kitiems bendraturčiams tik gyvenamojo namo, klojimo ir tvarto pamatai, susidėvėjusi pirtis bei nuodėguliai. Pažymėtina, kad po aptariamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo neatsirado jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti situaciją, juolab, kad apeliantas rėmėsi tais pačiais argumentais apie lauko virtuvės pagerinimus, leidimą statyti, konfliktiškus šalių santykius ir pan.

8224.

83Teisėjų kolegija sutinka su argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1446-392/2015m be kita ko, nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo (D. V., iš dalies sukūrusio dalintiną daiktą eliminavimas iš savininkų rato laikytinas nesąžiningu jo atžvilgiu. Vis dėlto, teismas nurodytą išvadą darė atsižvelgdamas būtent į nagrinėtos civilinės bylos aplinkybes (pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui už jam priklausančią nuosavybę priteista kompensacija bendroje sumoje sudarė tik 759,16 litų), o nuo sprendimo priėmimo praėjo beveik penkeri metai. Tuo tarpu iš šiuo metu nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad bendraturčių skaičius yra dar labiau sumažėjęs, tarp šalių toliau vyksta teisminiai ginčai, o administracinėse bylose priimti apeliantui D. V. nepalankūs sprendimai. Nurodyta situacija, šalims nei nurodant, nei siekiant kitų jų turimo turto atidalijimo alternatyvų (pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tinkamų turto atidalijimo alternatyvų apskritai nėra, o šalys šios aplinkybės neginčija), iš esmės rodo būtinybę tarp šalių kilusį ginčą sureguliuoti kitaip, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai, kuriuose stovi ginčo statiniai priklauso tik ieškovėms, pirmosios instancijos teismo pasirinktas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdas nebegali būti laikomas nesąžiningu apelianto atžvilgiu.

8425.

85Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl turto atidalijimo būdo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad per visą laiką, t. y. daugiau nei per trisdešimt metų, nuo lauko virtuvės pagerinimų, jie taip ir nebuvo tinkamai įregistruoti, įteisinti, nebuvo gauti žemės sklypų savininkių sutikimai ir pan., ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo tikėtis tokio įteisinimo ateityje. Be to, šiuo metu dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių ir kitų aplinkybių susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet iš esmės tik pats apeliantas naudojasi lauko virtuve, šalims priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teise, neabejotinai ir žemės sklypo, kuris apskritai priklauso tik ieškovėms, dalimi, manytina neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, kad apeliantas siekė įsigyti ieškovėms priklausantį turtą, teikė pasiūlymus dėl turto pardavimo, reiškė prašymus dėl žemės sklypo nuomos, naudojimosi juo ir pan.

8626.

87Apeliacinės instancijos teismas taip pat pilnai sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju atidalijant turtą ir lauko virtuvę paliekant apeliantui D. V., neišvengiamai tarp ir taip jau daug metų konfliktuojančių šalių (apeliantas pats nurodo, kad teisminiai ginčai tarp šalių vyksta nuo 2006 metų) kiltų nauji teisminiai ginčai (dėl servituto nustatymo, naudojimosi žemės sklypu, galėtų būti kvestionuojamas statybos teisėtumas), o tai lemtų dar didesnę konfliktinę situaciją, didesnes šalių bylinėjimosi išlaidas etc. Be to, įvairūs konfliktai tarp šalių, tikėtina, kiltų net ir esant nustatytam servitutui. Pažymėtina ir tai, kad lauko virtuvė apskritai yra tik pagalbinio ūkio naudojimo paskirties nekilnojamojo turto objektas, bet ne gyvenamasis namas. Todėl, nors D. V. ir nurodo, kad ryšys su tėviške jam yra svarbus, o teisėjų kolegija šį aspektą pilnai supranta, tačiau gyvenamasis namas, tvartas, klojimas jau yra sudegę, o žemės sklypai apskritai priklauso tik ieškovėms.

8827.

89Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad toks atidalijimo būdas, kuomet būtent mažesnę bendrosios nuosavybės dalį turinčiam bendraturčiui (ieškovėms bendrai priklauso 2/3 dalys ginčo objektų, apeliantui tik 1/3 dalis) išmokama kompensacija, esant ypač konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, nesant racionalių atidalijimo alternatyvų, laikytinas protingiausiu, atitinkančio daugelio bendraturčių interesus ir pirmosios instancijos teismo pasirinktas pagrįstai, atitinka aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką. Toks atidalijimo būdas taip pat gali būti laikomas racionaliausiu, kadangi teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nemato tinkamų alternatyvų bylą nagrinėjusio teismo pasirinktam atidalijimo variantui.

9028.

91Vertinant D. V. priteistos kompensacijos dydį, pažymėtina, kad jokių įrodymų ar argumentų dėl kompensacijos apskaičiavimo nepagrįstumo apeliantas neteikė, o skundžiamame sprendime teismas itin išsamiai bei argumentuotai paskaičiavimo tiek apeliantui priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie turto vertę, tiek pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovių siūloma kompensacija yra netgi didesnė nei apelianto turto dalies vertė nurodoma viešame registre.

9229.

93Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovių G. B. ir L. V. ieškinį tenkinus, apeliantui priklausančią ginčo turto dalį natūra priteisus ieškovėms (vienai iš ieškovių), apeliantui D. V. išlieka teisė reikšti reikalavimus dėl į lauko virtuvės pagerinimo išlaidų atlyginimą, įrodinėjant tiek šias išlaidas, tiek pagerinimo teisėtumą.

9430.

95Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimais, aplinkybės, kad G. B. gyvena Danijoje, o ieškovės sodyboje nesilanko etc., yra deklaratyvūs, nėra įrodyti bei teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

9631.

97Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvais bei vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pasirinko racionaliausią ir didesnės dalies bendraturčių interesus atitinkančią turto atidalijimo alternatyvą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9832.

99Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu ieškovės nepateikė apeliaciniame procese turėtų teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančių dokumentų.

100Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

101Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovės G. B. ir L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. 1.1.... 6. Savo reikalavimus grindė tuo, kad sodyba fiziškai pažeista, gyvenamasis... 7. 2.... 8. Atsakovas D. V. priešieškiniu prašė atidalinant iš bendrosios dalinės... 9. 2.1.... 10. Savo reikalavimus grindė tuo, kad po jo tėvų Z. V. ir A. V. mirties, turtą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas yra sudegę, yra... 16. 5.... 17. Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, realiai atskirti atsakovo dalį... 18. 6.... 19. Atsakovo prašomos priteisti lauko virtuvės (atsakovo teigimu, jo pastangomis... 20. 7.... 21. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 25 d.... 22. 8.... 23. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono... 27. 9.1.... 28. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu... 29. 9.2.... 30. Pagal turimus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pirtis ir lauko virtuvė... 31. 9.3.... 32. Ieškovėms priskirti sodybos pastatų pamatai įgauna visiškai kitą prasmę,... 33. 9.4.... 34. Savo darbu ir lėšomis iš pagrindų atstatė, rekonstravo lauko virtuvę,... 35. 9.5.... 36. Teismas pasirinko tokį atidalijimo būdą, kuris iš esmės pažeidžia jo... 37. 9.6.... 38. Savo darbu ir lėšomis pagamino naują daiktą, todėl piniginės... 39. 9.7.... 40. Išmokant atsakovui D. V. kompensaciją ir jį eliminuojant iš jo tėviškės,... 41. 10.... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės G. B. ir L. V. prašė... 43. 10.1.... 44. Tai, jog atsakovas esą investavo į lauko virtuvę, savaime nesuteikia... 45. 10.2.... 46. Kompensacija būtent šiuo atveju yra priteisiama, kadangi priešingai, nei... 47. 10.3.... 48. Teismas pagrįstai nustatė, jog tokioje situacijoje pačiom turto... 49. 10.4.... 50. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad viena ieškovė esą negyvena Lietuvoje ir... 51. 10.5.... 52. Praėjus keturiems metams nuo ginčo atsiradimo teisme atsakovas šioje byloje... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 56. 11.... 57. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 58. 12.... 59. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 60. 13.... 61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovėms G. B. ir L. V. nuosavybės... 62. 14.... 63. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 64. 15.... 65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš... 66. 16.... 67. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo... 68. 17.... 69. Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis tarp šalių kilęs ginčas dėl ginčo... 70. 18.... 71. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 72. 19.... 73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aptartoje Vilniaus apygardos... 74. 20.... 75. Nors apeliantas nurodo, jog į paveldėtą turtą nepagrįstai įtraukta ir... 76. 21.... 77. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ir Lietuvos vyriausiojo... 78. 22.... 79. Tai reiškia, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės dėl lauko virtuvės... 80. 23.... 81. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio... 82. 24.... 83. Teisėjų kolegija sutinka su argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas 2015... 84. 25.... 85. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl turto atidalijimo... 86. 26.... 87. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pilnai sutinka su atsiliepimo į... 88. 27.... 89. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad toks atidalijimo būdas, kuomet... 90. 28.... 91. Vertinant D. V. priteistos kompensacijos dydį, pažymėtina, kad jokių... 92. 29.... 93. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovių G. B. ir L.... 94. 30.... 95. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 96. 31.... 97. Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 98. 32.... 99. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 100. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 101. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti...