Byla e2S-2560-343/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š. ir S. Š. bei jų atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

2Teisėja,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

  1. Asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga ieškovų G. Š. ir S. Š. vardu Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašoma įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo, atlikto pritaikius nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygą, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ ir jų 1 priedo 3 punkte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka minėtų taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų, perskaičiavimą ieškovui vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį už laikotarpį 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., atsakovei nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, o iš patalpoms skirto šildymo pašalinant šilumos energijos kiekį nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
  1. Teismas nustatė, kad ieškinį ieškovų vardu pateikė asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga.
  1. Teismas, įvertinęs 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtus asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, kuriuose asociacijos tikslai yra be galo platūs ir todėl nėra aišku, kokia jos konkreti vykdoma veikla, ir vadovaudamasis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese, jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose, darė išvadą, kad ieškovų atstovavimas teisme nekyla iš jį atstovauti siekiančios asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija negali būti laikoma tinkamu atstovu. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2017 07 21 įgaliojimus teikiamos atstovavimo paslaugos yra apmokamos – nurodyta, kad už suteiktas atstovavimo, dokumentų rengimo, teisines paslaugas ir kitus veiksmus pagal faktines šių viešųjų paslaugų sąnaudas apmokama pagal asociacijos pateiktą sąskaitą, o tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais; asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Be to, ieškovai Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjungos nariais tapo 2017 m. liepos 21 d., t. y. prieš nagrinėjant bylą. Šių aplinkybių pagrindu teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
  1. Teismas ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi ieškovai nepateikė duomenų, jog ieškinį pateikė laikydamiesi šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. įrodymų, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytą ne teismo tvarka nagrinėjančią ginčus tarp vartotojų (ieškovų) ir energetikos įmonių (atsakovės) instituciją bei gavo jos sprendimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovai, atstovaujami asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

86.1. Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ tinkamumas atstovauti vartotojui yra pripažintas ne vienoje Lietuvos teismuose tokio pobūdžio ginčą nagrinėtoje byloje. Teismų praktika dėl šios asociacijos teisės atstovauti savo narius vartotojus tiek administracinėse, tiek civilinėse bylose yra nuosekli, todėl šios praktikos turėtų laikytis visi teismai, užtikrindami asociacijos atstovaujamų asmenų teisę į teisingą teismą.

96.2. Ieškovai, kaip vartotojai ir buto savininkai, turi teisę būti byloje atstovaujami asociacijos, kurios nariais jie yra, nes yra atstovaujama tam tikrai fizinių asmenų – vartotojų ir buto savininkų grupei, kurių teises gina asociacija. Vartotojų teisių gynimas yra pagrindinis asociacijos tikslas, kuris yra pasiekiamas tik per pagalbinį tikslą – vartotojų atstovavimą teisme, kuris yra skirtas kitiems asociacijos įstatuose numatytiems pagrindiniams tikslams pasiekti.

106.3. Šioje byloje turėtų būti vertinama ne 2014 metų, o 2016 03 23 asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga‘‘ įstatų redakcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-13-916/2017 teismo posėdyje vertino būtent 2014 metų įstatus, tačiau 2017 m. sausio 19 d. priimdamas šioje byloje nutartį atsižvelgė į tai, kad įregistruoti nauji asociacijos įstatai ir todėl iš bylos asociacijos, kaip atsakovų atstovo, nepašalino.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asociacijai ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neleista atstovauti ieškovams.
  1. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje. Šios straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisnių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi.
  1. Skunde teigiama, kad šioje byloje turėtų būti vertinama ne 2014 metų, o 2016 03 23 asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga‘‘ įstatų redakcija. Vertinant šį skundo argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3P-1518/2016, nurodyta, kad iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 03 23 visuotiniame susirinkime priimtų įstatų nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, nes jos tikslas – ir skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, spręsti šeimų ginčus, rengti šaudymo varžybas, ir skatinti jūrinės kultūros plėtrą, palankią verslui aplinką, gyventojų užimtumą, ir rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir t. t. Iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo funkciją Šie kasacinio teismo išaiškinimai paneigia atskirojo skundo teiginius, kad naujoje asociacijos įstatų redakcijoje teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo tikslai yra tik pagalbiniai asociacijos tikslai.
  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios asociacijos tinkamumo būti ieškovų atstovu teisme klausimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi, kurioje teismas pasisakė konkrečiai dėl asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teisės būti atstovu teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog nepaisant to, kad asociacija atstovavo šalis kitose bylose, tačiau teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Kolegija pažymėjo, kad ši formuojama teismų praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir, jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada kyla galimybė atstovauti šalį teismuose. Skunde teigiama, kad asociacijai ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ne kartą buvo leista būti šalies atstovu teismuose ir šį argumentą grindžia pateiktomis kitų teismų nutartimis, tačiau jose išdėstytais argumentais dėl asociacijos galimybės būti ieškovų atstovu šioje byloje nesivadovaujama, kadangi tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ turi teisę atstovauti ieškovus, pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, kuri yra naujesnė, nei nurodoma atskirajame skunde, ši praktika yra nuosekliai formuojama, todėl ja ir turi būti vadovaujamasi.
  1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-13-916/2017, teismo posėdyje vertino būtent 2014 metų įstatus, tačiau 2017 m. sausio 19 d. priimdamas šioje byloje nutartį atsižvelgė į tai, kad įregistruoti nauji asociacijos įstatai ir todėl iš asociacijos, kaip atsakovų atstovo, nepašalino. Šiuos skundo argumentus paneigia civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 esantys duomenys, patvirtinantys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi asociacijai atstovauti kasatorių neleido (CPK 179 str. 3 d.).
  1. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl asociacijos teisės būti fizinio asmens atstovu teisme, darė pagrįstą išvadą, kad ieškovų atstovavimas teisme nekyla iš jį atstovauti siekiančios asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl ši asociacija negali būti laikoma tinkamu atstovu. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti.

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai