Byla e2A-1878-601/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., V. M. įmonei (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Vilmus“), uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, tretiesiems asmenims – valstybės įmonei „Regitra“, Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, išlaidų ir kitų nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas V. S., patikslinęs reikalavimus, Panevėžio apylinkės teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia ieškovo V. S. ir atsakovės V. M. įmonės 2010 m. spalio 28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl lengvojo automobilio „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. ( - ), kėbulo identifikacinis Nr. „...1874“; 2) priteisti ieškovo V. S. naudai solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilmus“ bei V. M. 13 901,76 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 3) priteisti ieškovo V. S. naudai solidariai iš UAB „Vilmus“ bei V. M. 1 900,28 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) pripažinti negaliojančiomis atsakovės V. M. individualios įmonės bei „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“), 2008 m. gegužės 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT074041/PPS, 2010 m. sausio 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT08597882, taip pat pripažinti negaliojančiu šių šalių sudarytą 2010 m. spalio 27 d. pabaigos aktą prie lizingo sutarties Nr. 085978.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. iš UAB „Vilmus“ (buvęs pavadinimas – V. M. individuali įmonė) įsigijo lengvąjį automobilį „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. ( - ), kėbulo identifikacinis Nr. „...1874“. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad minėto sandorio sudarymo metu automobilis buvo perdarytas iš dviejų automobilių – Danijoje sudegusio, kurio identifikacinis kodas „...1874“ ir Lietuvoje laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. pavogto, kurio identifikacinis kodas „...1399“, dėl to V. M. neturėjo teisės jo perleisti. Dėl neteisėtų V. M. individualios įmonės ir V. M. veiksmų atsiradusius nuostolius prašo iš jų priteisti solidariai.

103.

11Atsakovas V. M. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo įmonė 2008 m. gegužės 4 d. nusipirko automobilį „Honda CR-V“, turintį identifikacinį numerį „...1874“, nuvažiavusį 40 000 km. Siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų, 2008 m. gegužės 14 d. V. M. įmonė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT 074041/PPS, pagal kurią UAB „Hanza lizingas“ nupirko, o V. M. įmonė pardavė aukščiau nurodytą automobilį ir perdavė naudotis pačiam pirkėjui. Ši pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Regitra“. V. M. įmonė automobilį su išduotu valstybiniu numeriu ( - ), pilkos spalvos, 2008 m. rugsėjo 30 d. įregistravo įmonės vardu, buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. ( - ). 2010 m. spalio 27 d. buvo baigta mokėti lizingo kaina ir automobilis perėjo V. M. įmonės nuosavybėn. 2010 m. spalio 28 d. su V. S. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovui parduotas minimas automobilis su identifikaciniu numeriu „...1874“, pilkos spalvos, nurodant, kad transporto priemonė įkainota 48 000 Lt. Ieškovas už automobilį pirkimo–pardavimo kainos nesumokėjo. Automobilis nuo 2008 metų gegužės mėnesio 5 dienos iki pardavimo ieškovui, buvo pas atsakovus. Per tą laiką automobilis niekam kitam (išskyrus lizingo sutartį) nebuvo perleistas nuosavybėn, nebuvo pavogtas. Valdymas nebuvo nutrūkęs, todėl mano, kad yra teisėtas pardavėjas. Registruojant automobilį nebuvo nustatyta, kad automobilio numeris yra suklastotas. Automobiliui esant ieškovo žinioje buvo nustatyta, kad netinka spalva, pakeistas identifikacinis numeris. Ieškovas užsiima automobilių perpardavinėjimu, todėl turėjo galimybę pats pakeisti automobilį. Kadangi automobilis su identifikaciniu numeriu „...1874“ niekada nebuvo pavogtas, o ieškovas neįrodė, kad atsakovai pardavė vogtą automobilį, todėl ieškinys turi būti atmestas.

124.

13Atsakovė UAB „Vilmus“ ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Teigė, kad šioje byloje negalima atsakovų solidari atsakomybė, nes V. M. įmonė buvo reorganizuota į UAB „Vilmus“ ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.98 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų terminas ir tai panaikino subsidiarią įmonės savininko atsakomybę už įmonės skolas. Solidari atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį yra negalima, nes nėra išlikusios neribotos atsakomybės individualios V. M. įmonės. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jis reiškiamas CK 6.307 straipsnio pagrindu, o šiuo pagrindu negali būti tenkintas, nes V. M. įmonė pardavė būtent šiai įmonei priklausantį automobilį. Nepaisant to, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pripažinta negaliojančia V. M. ir Danijos Karalystės „Terminalen Birkerod“ sudaryta sutartis, tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad V. M. įmonė nusipirko paminėtą automobilį ne iš Danijos Karalystės „Terminalen Birkerød A/S“ įmonės, bet iš kito asmens, kurio tapatybės nustatyti nepavyko. Iš fakto, kad paminėtas automobilis buvo suremontuotas įdiegiant naujas dalis, tame tarpe Ukrainoje parduoto automobilio variklį, darytina išvada, kad automobilis, kurio kėbulo numeris „...1874“ buvo teisėtai Vokietijoje įsigytas iš buvusio savininko, suremontuotas ir teisėtai parduotas V. M. įmonei. Automobilis, kurio kėbulo numeris „...1874“, pirmą kartą apžiūrėtas, įregistruotas dar iki automobilio pavogimo. Todėl byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. M. buvo teisėtas automobilio, kurio kėbulo numeris „...1874“, savininkas. Be to, Lenkijos pareigūnai, nuodugniai patikrinę automobilį ir atlikę ekspertizę, taip pat nenustatė, kad automobilis, kuris buvo pateiktas apžiūrai, būtų vogtas ar sukomplektuotas iš vogto automobilio dalių. Mano, kad automobiliui esant V. S. žinioje, galėjo būti atlikti kėbulo pakeitimo darbai iš vogto automobilio, atsirasti vogto automobilio detalės, bet labiausiai tikėta, kad tada, kai automobilis buvo grąžintas Lenkijos pareigūnų, po atliktos Lenkijos pareigūnų atliktos ekspertizės. Juolab, kad tik V. S. sugrįžus į Lietuvą 2013 m. vasario 27 d., jis pateko į autoįvykį ir tik tada buvo nustatyta, kad automobilis vogtas ir į jį sudėtos vogto automobilio dalys. Taigi, sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes V. M. įmonė ginčijamu sandoriu V. S. pardavė ne tą automobilį, kuris buvo paimtas iš ieškovo prokurorų nutarimu kaip vogtas automobilis. V. S. privalėjo įrodyti, kad jam parduotas vogtas automobilis, bet ši aplinkybė neįrodyta. V. M. pardavė nevogtą automobilį ir tik vėliau be jo žinios į jį buvo įdėtos vogto automobilio dalys. Kita vertus, lizingo sutartys negali būti pripažintos nealiojančiomis, nes jos ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Lizingo sutartys sudarytos siekiant išsipirkti automobilius. Ieškovas nėra sandorių šalis, jos yra įvykdytos, automobiliai išpirkti.

145.

15Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB, nurodė, kad su pareikštu reikalavimu pripažinti negaliojančiomis atsakovų V. M. įmonės bei „Swedbank lizingas“, UAB, 2008 m. gegužės 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT074041/PPS, 2010 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LT085978-82 bei 2010 m. spalio 27 d. pabaigos aktą prie lizingo sutarties Nr. LT085978 nesutinka, todėl prašė teismo jo netenkinti, o likusius reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Visų pirma, „Swedbank lizingas“, UAB, įsitikinimu, ieškovas negali reikšti reikalavimo pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais, atsižvelgiant į tai, kad restitucija šiuo atveju negalima, o ieškovas jos ir neprašo taikyti, tarpinių sandorių ginčijimas šiuo atveju yra perteklinis ir bereikalingai apkraunantis bylos nagrinėjimą. Tai patvirtina ir tai, jog jokių piniginių reikalavimų atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB, atžvilgiu ieškovas nekelia. Taigi, ieškovas nėra ginčijamų su „Swedbank lizingas“, UAB, sudarytų sandorių šalis, ir nenurodė, kokias neigiamas teisines pasekmes ginčijami sandoriai jam sukėlė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prašoma pripažinti negaliojančia 2010 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT085978-82/PPS be ginčo automobilio buvo įsigyti dar keturi automobiliai, todėl ši sutartis net negalėtų būti pripažinta negaliojančia visa apimtimi.

166.

17Tretysis asmuo VĮ „Regitra“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

187.

19Tretysis asmuo Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ prašė dėl ieškovo reikalavimų, pareikštų patikslintame ieškinyje, spręsti teismo nuožiūra, nes trečiajam asmeniui nėra žinomos faktinės aplinkybės, kurias byloje įrodinėja šalys. Nurodė, kad nei su ieškovu, nei su atsakovais niekada nėra sudariusi jokių susitarimų, sandorių ar sutarčių dėl automobilių pirkimo–pardavimo.

208.

21Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškinio reikalavimais, pareikštais AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, nesutiko.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

239.

24Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo V. S. 32,07 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, 2 605,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“. Teismas nusprendė V. M. 2018 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 92,69 Eur sumą, kaip avansą už vertimo išlaidas, į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, perduoti į valstybės biudžeto pajamas. Įsiteisėjus sprendimui, teismas nurodė grąžinti atsakovui V. M. 257,31 Eur dydžio avansą, kuris 2018 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Teismas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedė grąžinti ieškovo atstovui Dominykui Varnui 256,10 Eur dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. lapkričio 24 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. 43. Teismas sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo (Kauno apygardos teismo pastaba: nuo 2018 m. sausio 1 d. – Panevėžio apylinkės teismas) 2014 m. sausio 21 d. bei 2016 m. kovo 8 d. nutartimis civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą V. M. įmonės (vėlesnis pavadinimas UAB „Vilmus“) ir V. M. turtui bendrai 18 327,28 Eur (63 280,78 Lt) sumai ir nurodė turto arešto aktą Nr. 2014004121 su visais jo pakeitimais išregistruoti iš Turto arešto aktų registro, įsiteisėjus sprendimui, apie turto arešto panaikinimą informuojant Turto arešto registrą.

2510.

26Teismas pripažino faktą, kad V. S. ginčijamu sandoriu įsigyto automobilio, kurio tikrasis identifikacinis Nr. „...1399“, identifikavimo numeris yra suklastotas, tačiau byloje esantys įrodymai teismui neleido daryti išvados, kad tai padarė būtent atsakovas V. M.. Teismas pastebėjo, kad automobilis, kurio identifikacinis Nr. „...1399“ ir kurio identifikacinis kėbulo numeris buvo suklastotas įvirinant lentelę su kėbulo Nr. „...1874“, buvo pagrobtas vėliau, t. y. 2009 m. gegužės 13 d., nei V. M. įmonė 2008 m. rugsėjo 30 d. pirmą kartą Lietuvoje įregistravo automobilį „Honda CR-V“, identifikaciniu Nr. „...1874“. Taigi, teismas sprendė, kad byloje nepaneigta, jog V. M. įmonė, kaip automobilio pardavėja, disponavo nuosavybės teise į ginčo automobilį. Anot teismo, byloje nebuvo įrodyta, kad V. M. įmonė įsigijo iš byloje nenustatytų asmenų vogtą automobilį su suklastotu identifikaciniu kėbulo numeriu, kadangi, duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad V. M. įmonė ar jis pats įsigijo ir ieškovams pardavė automobilį, kurio kėbulo identifikacinis Nr. „...1399“, byloje nėra. Tai, kad transporto priemonė su identifikaciniu kėbulo Nr. „...1874“ buvo apdegusi, po eismo įvykio netinkama eksploatuoti, ar pardavinėjama dalimis, įskaitant ir kėbulą, ar, kad yra duomenys, kad ji 2008 m. kovo mėnesį buvo Vokietijos bendrovės „Brandergurger Automobil“ nuosavybė ir tuo laikotarpiu vis dar buvo netinkama eksploatuoti ar, kad automobilis atsakovo nebuvo įgytas iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerod A/S“ 2008 m. gegužės 4 d. ir 2008 m. liepos 15 d. sutarčių pagrindu, nėra pakankami spręsti, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis, kurio identifikacinis Nr. „...1399“. Iš nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti išvados, kad V. M. perleista transporto priemonė nepriklausė jam nuosavybės teise. V. M. įmonės ir Danijos Karalystės „Terminalen Birkerod“ sutarties pripažinimas negaliojančia nereiškia, kad V. M. įmonė nėra teisėta minėto automobilio savininkė, tos komplektacijos, kokį automobilį V. M. įmonė nusipirko 2008 metais iš nenustatyto asmens. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas V. S., disponuodamas minėtu automobiliu trejų metų laikotarpiu (2010–2013 m.), turėdamas duomenis iš Lenkijos pareigūnų apie tam tikrus automobilio kėbulo numerio neatitikimus, negynė savo pažeistų teisių iš karto, o šį automobilį siekė perleisti kitiems asmenims. Tokiu būdu, anot teismo, ieškovas V. S. ginčijamą sandorį patvirtino. Teismas konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti pirkimo–paradavimo sandorį negaliojančiu, sprendė, kad atsakovams neatsiranda ir prievolė atlyginti prašomo dydžio tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

2711.

28Teismas nustatė, kad dėl automobilio „Honda CR-V“, kurio identifikacinis Nr. „...1874“, tarp „Swedbank lizingas“, UAB, ir V. M. įmonės buvo sudarytos trys lizingo sutartys Nr. LT074041 (2008 m. gegužės 14 d.), LT080958 (2008 m. gruodžio 22 d.) ir LT085978 (2010 m. sausio 26 d.), pagal kurias „Swedbank lizingas“, UAB, įsipareigojo iš V. M. įmonės (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti V. M. įmonei (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad sutartyse numatytais terminais bus mokamos sutartinės įmokos. Šalys sudarė vadinamąsias „grįžtamojo lizingo“ sutartis, kurių pagrindu V. M. įmonė siekė gauti apyvartinių lėšų. Sutartys yra pasibaigusios jas tinkamai įvykdžius ir 2010 m. spalio 27 d. buvo išduotas pabaigos aktas, liudijantis apie nuosavybės teisės į transporto priemonę grįžimą V. M. įmonei. Anot teismo, ieškovas šiuo atveju nėra sandorių šalis, automobilio savininkas, valdytojas ar pirkėjas. Be to, ginčijami sandoriai nesukelia jokių neigiamų pasekmių ieškovui, nepažeidžia jo teisių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. perleido jam nuosavybės teise priklausantį daiktą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog šios sutartys yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normos ar yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų.

2912.

30Teismas atmetė ir ieškovo prašymą, kuriuo jis reiškė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimų pripažinti atsakovės Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“, 2008 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei 2008 m. gegužės 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl lengvojo automobilio „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. ( - ), kėbulo identifikacinis Nr. „...1874“, pardavimo V. M. įmonei. Teismas pažymėjo, toks prašymas atmetamas, nes šie reikalavimai buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3213.

33Apeliaciniu skundu ieškovas V. S., atstovaujamas advokato Dominyko Varno, apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29-1026/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3413.1.

35Atsakovai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ieškovui parduotą ginčo automobilį. Tai patvirtina Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiame 2016 m. birželio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-439-227/2016, konstatuotos aplinkybės tiek dėl atsakovų nuosavybės teisių į ginčo automobilį neatsiradimo (teisėto neperleidimo) 2008 metais, tiek dėl 2008 m. gegužės 4 d. ir 2008 m. liepos 15 d. sandoriais įsigijimo ne to automobilio, kuris nurodomas, tiek ir dėl teiginių apie tariamą ieškovo galėjimą pakeisti automobilio detales nepagrįstumą. Be to, byloje nustatyta, kad jau po 1,5 savaitės po 2010 m. spalio 28 d. ginčo sandorio sudarymo, ginčo automobilis, vežamas ieškovui į Vokietiją per Lenkijos Respubliką, 2010 m. lapkričio 7 d. buvo sulaikytas, o 2011 m. sausio 10 d. Lenkijos policijos nutarime nustatyta, kad „tretieji asmenys keitė minėto automobilio identifikavimo numerio lentelę, kadangi prie transporto priemonės buvo pritvirtinta kitos to paties modelio transporto priemonės kėbulo elementas su VIN numeriu.“ Juolab, kad 2013 m. kovo 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-326 taip pat nustatyti analogiški VIN numerio lentelės pakeitimo požymiai, t. y. kad automobilis yra vogtas, nes tikrasis automobilio VIN numeris yra „...1399“;

3613.2.

37tai, kad 2010–2011 m. Lenkijos policija nenustatė ginčo (ieškomo, pavogto) automobilio tikrojo VIN numerio, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog ginčo automobilis jau tikrinimo Lenkijoje 2010 m. lapkričio 7 d. metu turėjo neoriginaliai pritvirtintą, t. y. kitą VIN numerį. Vien faktas, kad 2010 m. lapkričio 7 d. Lenkijoje sulaikytam ieškovo nusipirktam automobiliui pagal jo suklastotą VIN nebuvo paskelbta paieška, nereiškia, kad Europoje ir Šengeno erdvėje nebuvo ieškomas automobilis, kurio VIN Nr. „...1399“ (nežinomas, neatskleistas Lenkijos policijai) ar kad atsakovai pardavė ieškovui tikrąjį, originalų „Honda CR-V“ automobilį, su VIN kodu Nr. „...1874“, būdami jo „teisėti savininkai“;

3813.3.

39Danijoje apie 2008 m. vasario 14 d. sudegęs automobilis „Honda CR-V“, kurį atsakovai tvirtina pardavę ieškovui, buvo sidabrinės spalvos (Whistler Silver Metallic), o pavogtas Vilniuje, t. y. ginčo automobilis buvo ir yra pilkos (Galaxy Gray) spalvos. Tuo tarpu byloje nėra nei menkiausios abejonės, kad atsakovai ginčo sandoriu 2010 m. spalio 28 d. pardavė ir perdavė ieškovo atstovui būtent pilką, o ne sidabrinį automobilį, ką patvirtina tiek pirminės automobilio registracijos Lietuvoje 2008 m. dokumentai, tiek Lenkijos pareigūnų dokumentuose nurodomas automobilio spalvos pavadinimas, tiek nuotraukos, padarytos iš karto po ginčo sandorio sudarymo, tiek „Honda“ automobilių atstovų paaiškinimai apie ginčo automobilio spalvos pavadinimą. Taigi, atsakovai neįrodė ne tik savo nuosavybės teisių į ginčo automobilį 2010 m. spalio 28 d. ginčo sandorio sudarymo metu, bet ir fakto, kad jie pardavė ieškovui sudegusį ir suremontuotą automobilį, o ne Vilniuje prieš 1,5 metų pavogtą, visiškai kitą, neremontuotą, neperdažytą ir nedegusį apynaujį automobilį. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad atsakovai savo nuosavybės teisių į Danijoje buvusį registruotą ir vėliau sudegusį automobilį neįrodė, kadangi 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu bei keliuose procesiniuose dokumentuose anksčiau šioje byloje pripažinę, jog automobilis po su ieškiniu pateiktomis 2008 m. Danijoje padarytomis nuotraukomis užfiksuotų gaisro padarinių buvo „suremontuotas ir perdažytas“, negalėjo nurodyti, nei kas, nei kada jį suremontavo, nei kokie asmenys jį remonto metu teisėtai valdė, nei kokie asmenys jį atsakovams pardavė. Juolab, kad nėra jokių duomenų, jog Danijoje sudegęs automobilis būtų kirtęs Lietuvos sieną, remontuojamas jo visiškai sugadintas originalus kėbulas (tai ir techniškai neįmanoma) bei po remonto registruojamas Lietuvoje 2008 m. rugsėjo 23 (30) d;

4013.4.

41ieškovai neabejotinai buvo suklaidinti bei apgauti dėl 2010 m. spalio 28 d. sutarties dalyko ir turinio, kadangi tokios būklės automobilio ieškovai nebūtų pirkę, todėl pripažintina, kad šiuo atveju ieškovai sąžiningai klydo dėl ginčo sandorio dalyko ir kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis;

4213.5.

43nėra paneigta, kad 2009 m. gegužės 12 d. vagystės metu ginčo automobilį valdė ir po to ieškovui pardavė atsakovai, nes ieškovas 2009 m. gegužės 12 d. vagystės metu jo nevaldė ir neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pagrindą laikyti esant labiau tikėtina, jog atsakovų valdymo metu automobilis buvo pakeistas į vogtą ir parduotas ieškovui. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta, dėl to taikytina didesnės tikimybės taisyklė;

4413.6.

45teismas be pagrindo nepripažino atsakovų su lizingo bendrove sudarytų sutarčių negaliojančiomis, kadangi atsakovai, sudarydami ginčijamas 2008 m. gegužės 14 d. ir 2010 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis, neturėjo nuosavybės teisės į ginčo automobilį. Iš šių aplinkybių kyla ieškovo interesas ir teismo pareiga taip pat pripažinti negaliojančiu trečią atsakovų sudarytą sandorį – 2010 m. spalio 27 d. pabaigos aktą prie lizingo sutarties Nr.085978, nes būtent juo remdamasis, atsakovas grindė savo „nuosavybės teises“, parduodamas ieškovui ginčo automobilį 2010 m. spalio 28 d. dieną;

4613.7.

472019 m. gegužės 21 d. apeliantas pateikė apeliaciniam teismui prašymą skirti byloje teismo ekspertizę tikslu nustatyti ginčo automobilio tapatumą su ginčo sutartyje nurodomu automobiliu, kurio VIV Nr. „...1874“arba Vilniuje 2009-05-13 pavogtu kitu automobiliu, kurio VIN Nr. „...1399“.

4814.

49Atsiliepime atsakovas V. M. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės dėstomos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir ankstesniuose procesiniuose atsakovo dokumentuose. Akcentuojama, kad iki atsakovo įmonei 2008 metais įsigyjant automobilį, kurį 2010 m. spalio 28 d. ginčo sandoriu pardavė ieškovui, jo tikrai niekas negalėjo perdaryti, kadangi Vilniuje automobilis buvo pagrobtas po aštuonių mėnesių. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovui buvo parduotas, nors ir su klastotu kėbulo numeriu, tačiau pats automobilis niekaip negalėjo būti tas kuris buvo pavogtas Vilniuje. Juolab, kad nei VĮ „Regitra“ darbuotojai, nei Lenkijos policijos pareigūnai tokio fakto nenustatė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad negauta duomenų, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306 straipsnio 1 dalyje, padaryta Lietuvos Respublikoje ar apie jos padarymą žinojo, prie jos prisidėjo automobilį „Honda CR-V“, kurio VIN kodo Nr. „...1874“, įsigijęs V. M.. Vadinasi ieškovo minimas suklastojimas padarytas jau atsakovui pardavus minėtą automobilį ieškovui. Apelianto prašymą, skirti teismo ekspertizę, prašo atmesti, nes spalva negali identifikuoti konkretaus automobilio, ekspertai negali atsakyti, kada į automobilį įdėtos vogto automobilio dalys, ekspertizė užvilkins bylos nagrinėjimą.

5015.

51Atsiliepime atsakovė UAB „Vilmus“, atstovaujama advokato Algimanto Kolperto, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5215.1.

53per visą automobilio naudojimo laikotarpį ieškovas žinojo, kad tam tikros automobilio dalys yra paimtos iš kitų, naudotų automobilių ir tam neprieštaravo, tame tarpe žinojo, kad automobilio variklis paimtas iš Ukrainoje buvusio eksploatacijoje automobilio. Tuo tarpu minėtas automobilis galėjo būti pakeistas vogtu (ar panaudotos vogto automobilio dalys) automobiliu tuo metu, kai jį turėjo savo valdyme būtent ieškovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. M. įmonė būtų įsigijusi vogtą automobilį ir jį pardavusi ieškovui;

5415.2.

55nors Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu nustatė, kad Danijos įmonė „Terminalen Birkerod A/S“ negalėjo parduoti V. M. įmonei ginčijamais sandoriais automobilio „Honda CR-V“, kurio identifikavimo numeris „...1874“, tačiau paminėtoje civilinėje byloje teismas nesprendė, kad V. M. įmonė įsigijo vogtą automobilį, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu, automobilis, kurio identifikacinis Nr. „...1399“ dar nebuvo pavogtas. Sutarties sudarytos tarp V. M. įmonės ir Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerod A/S“ pripažinimas negaliojančia, nereiškia, kad V. M. įmonė nebuvo teisėta paminėto automobilio savininkė. Iš fakto, kad paminėtas automobilis buvo suremontuotas įdedant naujas dalis, tame tarpe Ukrainoje parduoto automobilio variklį, darytina išvada, kad automobilis, kurio kėbulo Nr. „...1874“, buvo teisėtai Vokietijoje įsigytas iš buvusio savininko, suremontuotas ir teisėtai parduotas V. M. įmonei. Todėl V. M. yra teisėtas sudegusio ir suremontuoto automobilio, kurio kėbulo Nr. „...1874“, savininkas ir niekas iš teisėtų buvusių šio automobilio savininkų pretenzijų V. M. įmonei nepareiškė. Be to, VĮ „Regitra“ kelis kartus atliko automobilio patikrą Lietuvoje ir nenustatė, kad automobilis buvo vogtas;

5615.3.

57šioje byloje negalima solidari UAB „Vilmus” ir V. M. atsakomybė, nes V. M. įmonė buvo reorganizuota į UAB „Vilmus" ir nuo to laiko praėjo daugiau kaip 3 metai;

5815.4.

59ieškovas V. S. neturi teisės ginčyti 2010 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nes šios sutarties šalys, kaip nurodyta sutartyje yra: pardavėjas – V. M. įmonė, o pirkėjas – firma V. S.. V. S., veikė kaip firmos V. S., kurios PVM mokėtojo kodas – DE267577209, atstovas. Dėl šios priežasties ieškinys, kaip pareikštas netinkamo asmens, negali būti patenkintas. Nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad firma V. S. neegzistuoja, tačiau būtent šis asmuo yra nurodytas, kaip ginčo automobilio pirkėjas ir per procesą ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti, kad pirkėjas yra ne firma V. S., o fizinis asmuo V. S.;

6015.5.

61byloje ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis už automobilį atsiskaitė. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad už šį automobilį nėra sumokėti pinigai. Pats V. M. pripažįsta tik avanso gavimą. Todėl labiausiai tikėtina, kad V. M. ir V. S. susitarė, jog jie tarpusavyje atsiskaitys, kai automobilis bus parduotas užsienyje;

6215.6.

63V. S. neginčijamai žinojo, kad jo įsigytas automobilis, kurio kėbulo Nr. „...1874“, buvo suremontuotas iš detalių, įdėtas variklis iš Ukrainoje parduoto automobilio, turėjo galimybę internete sužinoti, kad buvo sudegęs, kad yra kėbule įdėtas kitas VIN kodas, tačiau ir toliau šį automobilį valdė, naudojo jį pardavinėjo. Kas leidžia daryti išvadą, kad V. S. prisiėmė visas neigiamas pasekmes dėl tolimesnio automobilio, kurio stovis jam buvo žinomas, valdymo, naudojimo ir disponavimo;

6415.7.

65V. S. elgėsi nesąžiningai visų automobilio pirkėjų atžvilgiu, neatskleidė, kad automobilis yra sudėtas iš atskirų detalių, kad buvo degęs, nutylėjo esmines jam žinotas aplinkybes, kad įvirintas kėbulo numeris, kad keistas variklis, kad automobilis buvo sulaikytas Lenkijoje ir tai įrodo, kad jo elgesys buvo nesąžiningas. Todėl V. S. elgesys leidžia padaryti pagrįstą prielaidą, kad jo žinioje esant automobiliui, į jį buvo sumontuotos vogto automobilio dalys;

6615.8.

67automobilis, kurį nusipirko V. S. firma, po savaitės buvo sulaikytas Lenkijos policijos, patikrintas, nustatyta, kad jis surinktas iš atskirų dalių, tačiau duomenų, kad į automobilį buvo sudėtos vogto automobilio dalys nebuvo, nors jau tuo metu buvo paskelbta automobilio, kurio kėbulo Nr. „...1399“, paieška ir, be jokios abejonės, Lenkijos ekspertai būtų nustatę, kad sulaikė automobilį, kuris yra paieškoje. Todėl tikėtina, kad būtent V. S. žinioje automobilis buvo pakeistas pavogtu automobiliu identifikavimo numerį įdedant į pavogtą automobilį arba iš pavogto automobilio daug dalių perdėjus į automobilį, kurį nusipirko iš V. M. įmonės. Juolab, kad byloje esančios HERMANN 2011 m. vasario 15 d. ir 2011 m. kovo 4 d. sąskaitos patvirtina, kad automobilis, buvo remontuotas: perdažytas, suprogramuoti nauji raktai, išplėsta ir naujai suprogramuota signalizacija ir pan. Taigi, labiausiai tikėtina, kad būtent Vokietijoje į ginčo automobilį sudėtos vogto automobilio dalys, siekiant kuo brangiau parduoti iš V. M. įmonės nusipirktą automobilį.

6816.

69Atsiliepime atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB, atstovaujama teisininkės G. U., prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-29-1026/2019, nepakeistą. Kadangi, anot atsakovės, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų kodėl šioje byloje reikėtų pripažinti negaliojančiomis atsakovės V. M. įmonės bei „Swedbank lizingas“, UAB, pirkimo–pardavimo sutartis ir pabaigos aktą, atsiliepime iš esmės pakartojo savo poziciją, išdėstytą tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių pirmoje instancijoje metu. Prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo prašo atmesti, nes nustačius automobilio spalvą, nebus nustatytas automobilio tapatumas.

7017.

71Atsiliepime trečiasis asmuo VĮ „Regitra“, atstovaujama įgaliotos atstovės I. R., dėl ieškovo apeliacinio skundo prašė spręsti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad VĮ „Regitra“ yra valstybės įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti motorinių transporto priemonių registravimą pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu, ir neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7418.

75Apeliacinis skundas atmestinas.

7619.

77Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

78Dėl prašymo skirti teismo ekspertizę

7920.

802019 m. gegužės 21 d. apeliantas pateikė apeliaciniam teismui prašymą skirti byloje teismo ekspertizę tikslu nustatyti ginčo automobilio tapatumą su ginčo sutartyje nurodomu automobiliu, kurio VIV Nr. „...1874“arba Vilniuje 2009-05-13 pavogtu kitu automobiliu, kurio VIN Nr. „...1399“, užduodant tokius klausimus: 1) kokios spalvos yra tiriamasis automobilis natūroje: Galaxy Grey (pilkas), ar Whistler Silver Metallic (sidabrinis), ar dar kokios spalvos? 2) ar jis kada nors perdažytas, ar ne? 3) jei nebuvo perdažytas, kokia spalva jis buvo padengtas gamykloje? 4) ar tiriamajame automobilyje yra nors viena detalė priklausanti Honda automobiliui, kurio VIN Nr. „...1874“.

8121.

82CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

8322.

84Prašymas skirti ekspertizę atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs apeliantės prašymu skirti ekspertizę, sprendžia, kad šios ekspertizė skyrimas nėra tikslingas, nes atsakius į apelianto teikiamus klausimus ir nustačius apelianto prašomas aplinkybes (dėl automobilio perdažymo, dėl automobilio detalių priklausymo vienam ar kitam automobiliui), teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tai neturėtų įtakos. Nustačius apelianto prašomas aplinkybes, nebus patvirtinta aplinkybė, kad atsakovas pardavė apeliantui kitą automobilį, negu įgijo (galbūt atsakovas įgijo tokios pat spalvos automobilį, kokios buvo ir pavogtas automobilis; galbūt ant atsakovo įgyto automobilio kėbulo esantis VIN numeris („...1874“), jį įgyjant, jau buvo įtvirtintas ant kito kėbulo (ne gamyklinio), sutampančio spalva (neperdažyto) su apeliantui parduoto automobilio kėbulo spalva ir pan.), kad atsakovas darė automobilio pakeitimus ir žinojo, jog parduoda vogtą (paieškomą) automobilį.

85Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8623.

87Nustatyta, kad atsakovo V. M. prašymu transporto priemonė Honda CR-V (VIN Nr. „...1874“) 2008 m. rugsėjo 30 d. VĮ „Regitra“ buvo įregistruota V. M. įmonės vardu. Automobilio pirmoji techninė apžiūra buvo atlikta 2008 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pripažintos negaliojančiomis byloje esančios dvi V. M. ir Danijos Karalystės „Terminalen Birkerod“ sudarytos šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartys (2008-05-04 ir 2008-07-15). Atsakovas teigia, kad ginčo automobilį įsigijo iš nepažįstamo asmens Kauno automobilių turguje (pirma 2008-05-04 buvo sudaryta preliminari sutartis, tam, kad sužinoti ar toks automobilis bus lizinguojamas, o vėliau 2008-07-15 buvo atgabentas ir automobilis), jokių pakeitimų jame nedarė.

8824.

892008 m. gegužės 14 d. V. M. įmonė sudarė su UAB „Hansa lizingas“ lizingo sutartį Nr. 074041, tą pačią dieną sudarė pirkimo-pardavimo sutartį LT074041/PPS, kuria V. M. įsipareigojo perduoti minėtą automobilį, kuris bus perduotas valdyti ir naudotis pačiam pardavėjui, vėliau 2010-10-26 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. LT085978-82/PPS ir šios sutarties priedu „Pabaigos aktas“, sudarytu 2010-10-27, pripažinta, kad lizingo bendrovė sutartį laiko pasibaigusia ir perleidžia V. M. įmonei nuosavybės teisę į šį automobilį.

9025.

912010 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė V. M. įmonė automobilį Honda CR-V valst. Nr. ( - ) (pilkos spalvos), identifikavimo numeris „...1874“ (toliau – VIN...874) už 48 000 Lt pardavė V. S. firmai. Vėliau 2011 m. sausio 21 d. ginčo automobilis už 15 200 Eur buvo perparduotas C. N., pagal Vokietijoje išduotą automobilio registracijos liudijimą nuo 2011 m. vasario 11 d. ginčo automobilis buvo registruotas M. R. W. nuosavybe iki 2013-01-11, kuomet jis vėl buvo perleistas apeliantui (V. S.).

9226.

93Lenkijos Respublikos Augustavo rajono policijos komendantūros 2011 m. sausio 13 d. nutartyje nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 7 d., gabenant per Lietuvos Lenkijos sieną automobilį VIN...874, pasienio pareigūnams kilo įtarimas dėl trečiųjų asmenų įsikišimo pakeičiant automobilio identifikacijos numerį (VIN). Buvo nustatytas negamyklinio kėbulo juostos su VIN numeriu įvirinimo į automobilio kėbulo konstrukciją faktas (atlikti tyrimai neleido nustatyti gamyklinio VIN numerio turinio). Apibendrinant surinktą medžiagą konstatuota, kad šiuo atveju trūksta nusikalstamos veikos požymių, kadangi iš bylos aplinkybių išplaukia, kad automobilio savininkas jį įsigijo teisėtu būdu, neturėdamas pagrindų kvestionuoti jo teisėtumo. Be to, tyrimo eigoje atlikti veiksmai nepatvirtino, jog nepaisant įvirinimo į automobilio kėbulo konstrukciją elemento su kėbulo (VIN) numeri, automobilis būtų įgytas nusikalstamu būdu Lenkijoje ar užsienyje.

9427.

952013 m. vasario 27 d. Lietuvoje įvykusio eismo įvykio metu apelianto vairuojamas automobilis buvo apgadintas ir pristatytas į automobilių Honda servisą remonto sąmatai sudaryti. Vilniaus apskrities VPK 2013-03-19 specialisto R. Ū. išvadoje Nr. 20-4-IS1-326 konstatuota, kad Honda CR-V, VIN...874 yra suklastotas, tikrasis numeris yra „...1399“ (toliau -VIN...399), automobilis tokiu numeriu yra ieškomas nuo 2009 m. gegužės 13 d. kaip pagrobtas, automobilio variklio numeris neiširtas. Automobilis grąžintas AB „Lietuvos draudimas“, kuri pateikė dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į jį.

9628.

972015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutarta: 1) nutraukti ikiteisminį tyrimą (dėl automobilio VIN...399) dalyje, nes nepadaryta nusikalstama veika Numatyta BK 3061 str. 1 d. (transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas). Konstatuota, jog negauta duomenų, jog nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikoje ar apie jos padarymą žinojo, prie jos prisidėjo automobilį VIN...874, įsigijęs V. M.; 2) nepradėti baudžiamojo proceso V. M. atžvilgiu dėl sukčiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimu suklastotu dokumentu, nesant jo veikoje nusikaltimų požymių. Konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog V. M. naudojo apgaulę V. S. atžvilgiu perleisdamas pastarajam automobilį VIN...874, suklastojo 2008-05-04, 2008-07-15 ir 2010-10-28 sutartis, panaudojo suklastotą dokumentą.

98Dėl bylos esmės

9929.

100Bylos esmė – ar atsakovai buvo įgiję nuosavybės teises į apeliantui parduotą automobilį, ar atsakovai nepardavė vogto automobilio.

10130.

102CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal <...>. Taigi, Turto pirkimo-pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik nustačius, jog sandorio objektas (šiuo atveju automobilis) yra perleistas asmens, neturinčio teisės juo disponuoti (šiuo atveju įrodinėjama, jog atsakovas perleido transporto priemonę su suklastotu kėbulo numeriu). Esant ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas pardavimo metu.

10331.

104Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

10532.

106Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

10733.

108Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

10934.

110Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų paaiškinimai apie automobilio (VIN...874) įsigijimą (įsigijo Kauno turguje iš nepažįstamo asmens), duomenys apie jo lizingavimą, automobilio 2008 m. rugsėjo 30 d. įregistravimą VĮ „Regitra“ (kas reiškia, jog automobilis buvo apžiūrėtas ir patikrintas), 2008 m. gruodžio 29 d. atliktą automobilio technikinę apžiūrą (kas reiškia, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir turėjo teisę dalyvauti eisme), neabejotinai patvirtina faktą, kad šis automobilis (VIN...874) realiai egzistavo ir buvo įgytas atsakovo V. M. įmonės. Duomenų paneigiančių faktą, kad 2008 metais Lietuvoje buvo įgytas ir realiai egzistavo šis automobilis, byloje nėra pateikta. Fakto, kad šį automobilį įgijo ir šis automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovui, o ne kokiam kitam asmeniui, niekas neginčija. Taigi, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad šio automobilio (VIN...874) teisėtas savininkas buvo atsakovas. Byloje nėra paneigtas atsakovo, kaip sąžiningo automobilio įgijėjo statusas. Apeliantas nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. M. įmonė įsigijo iš byloje nenustatytų asmenų vogtą automobilį su suklastotu identifikaciniu kėbulo numeriu ar, kad įsigyja automobilį su pakeistu kėbulo numeriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog, „tai, kad transporto priemonė su identifikaciniu kėbulo Nr. „...1874“ buvo apdegusi, po eismo įvykio netinkama eksploatuoti, ar pardavinėjama dalimis, įskaitant ir kėbulą, ar, kad yra duomenys, kad ji 2008 m. kovo mėnesį buvo Vokietijos bendrovės „Brandergurger Automobil“ nuosavybė ir tuo laikotarpiu vis dar buvo netinkama eksploatuoti ar, kad automobilis atsakovo nebuvo įgytas iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerod A/S 2008-05-04 ir 2008-07-15 sutarčių pagrindu, nėra pakankami spręsti, kad ieškovei buvo parduotas vogtas automobilis, kurio identifikacinis Nr. „...1399“. Iš nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti išvados, kad V. M. perleista transporto priemonė nepriklausė jam nuosavybės teise. V. M. įmonės ir Danijos Karalystės „Terminalen Birkerod“ sutarties pripažinimas negaliojančia nereiškia, kad V. M. įmonė nėra teisėta paminėto automobilio savininkė, tos komplektacijos, kokį automobilį V. M. įmonė nusipirko 2008 metais iš nenustatyto asmens“.

11135.

112Nesutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovo įsigyto automobilio VIN...874 (Danijoje sudegusio automobilio VIN) ir 2019 m. Lietuvoje pavogto automobilio VIN...399 kėbulų spalvų gamyklinis neatitikimas (pirmojo – Whistler silver metalic (sidabrinė), antrojo – Galaxy grey (pilka)), gali patvirtinti atsakovo galimą nesąžiningumą, t. y. kad atsakovas pardavė ne tą automobilį, kurį įsigijo. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lietuvoje registruojant šių spalvų automobilius, jų spalva buvo nurodoma kaip pilka. Antra, nėra byloje duomenų, kad atsakovas įgijo būtent Whistler silver metalic (sidabrinė) kėbulo spalvos automobilį, o ne Galaxy grey (pilka) spalvos automobilį, t. y. galimai atsakovas įgijo Galaxy grey (pilka) spalvos automobilį (neperdažytu kėbulu), kuriame jau buvo negamyklinis VIN...874. Trečia, byloje nėra nustatyta, kada 2019 m. vogtame automobilyje VIN...399 buvo pakeistas kėbulo VIN kodas, kaip jame atsirado 2018 m. atsakovo įgyto automobilio VIN kodas (VIN...874). Taigi, netgi nustačius, kad apelianto iš atsakovo įgytas automobilis nėra perdažytas, tai nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11336.

114Apeliantas nurodo, kad automobilio VIN...399 vagystės metu (2019 m.), automobilį VIN...874 valdė ir po to apeliantui pardavė atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas tikėtinumo taisyklę, turėjo spręsti, kad atsakovo automobilio valdymo laikotarpiu automobilis buvo pakeistas į vogtą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nustatyta, kad: 1) atsakovas 2018 m. įsigijo automobilį VIN...874, 2) automobilis VIN...399 buvo pavogtas 2019 m. (praėjus 8 mėnesiams po atsakovo automobilio įsigijimo), 3) 2010 m. spalio 28 d. atsakovas automobilį VIN...874 pardavė apeliantui, 4) 2010 m. spalio 29 d. VĮ „Regitra“ automobilis patikrintas, atliekant tapatumo nustatymą (jokių pasikeitimų nenustatyta), 5) 2010 m. lapkričio 7 d., gabenant per Lietuvos Lenkijos sieną automobilį VIN...874 buvo nustatytas negamyklinio kėbulo juostos su VIN numeriu įvirinimo į automobilio kėbulo konstrukciją faktas, tačiau apeliantas nereiškė pretenzijų atsakovui (nereikalavo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį), o toliau naudojosi automobiliu bei jį pardavinėjo (buvo ir pardavęs), 6) tik po 2013 m. vasario 27 d. įvykusio eismo įvykio buvo nustatyta, kad apelianto automobilis yra 2019 m. pavogtas automobilis, kurio tikrasis identifikacinis Nr. yra VIN...399, o ne VIV...874, 7) atlikus ikiteisminį tyrimą, nenustatyta atsakovo V. M. veiksmuose (tiek dėl 2019 m. automobilio vagystės, tiek dėl automobilio pardavimo apeliantui) nusikalstamų veikų požymių. Taigi, atsižvelgiant į apelianto nurodomą didesnės tikimybės taisyklę, į aukščiau nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, kad didesnė tikimybė, jog automobilio pakeitimas galėjo įvykti po jo pardavimo apeliantui (apelianto automobilio valdymo laiku nustatyta, kad automobilis vogtas).

11537.

116Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis neabejotinai buvo suklaidintas bei apgautas dėl 2010 m. spalio 28 d. sutarties dalyko ir turinio, kadangi tokios būklės automobilio (sudegusio ir rekonstruoto, ar galimai vogto) apeliantas nebūtų pirkęs (CK 1.91 str. 1-2 d., 6 d., 1.90 str. 1-4 d.). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas, parduodamas automobilį apeliantui, nuslėpė kokias nors reikšmingas sandoriui aplinkybes, t. y. kad atsakovas žinojo, jog automobilis yra galimai vogtas. Priešingai, nustatyta, kad atsakovas buvo sąžiningas automobilio VIN...874 įgijėjas ir nenustatyta, kad iki automobilio pardavimo jis buvo pakeistas vogtu. Be to, šiuo atveju konstatuota didesnė tikimybė, jog automobilio pakeitimas galėjo įvykti po jo pardavimo apeliantui, kas neleidžia spręsti apgaulės buvimo apelianto atžvilgiu, ar jo suklydimo, sudarant sandorį.

11738.

118Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog atsakovas V. M. įmonė 2018 m. tapo teisėta automobilio VIN...874 savininkė (jos nuosavybės teisės nebuvo nuginčytos), kad su lizingo bendrove (UAB „Hansa lizingas) buvo sudarytos sutartys tam, kad gauti apyvartinių lėšų ir automobilis bendrovei niekada nebuvo perduotas valdymui (visą laiką buvo atsakovo valdyme), kad sutartys su lizingo bendrove yra pasibaigusios (įvykdytos), nėra jokio teisinio pagrindo nei pripažinti jas negaliojančiomis, nei jas apeliantui ginčyti. Pažymėtina, kad atsakovo sutartys su lizingo bendrove nedaro jokios įtakos (nėra reikšmingos) apelianto ginčo santykiams, t. y. tai niekaip neįtakoja ginčijamos 2010 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo/neteisėtumo.

11939.

120Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

12140.

122Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

123Dėl bylinėjimosi išlaidų

12441.

125Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovei UAB „Vilmus“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 4 000 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

12642.

127Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

12843.

129Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai žymiai viršija rekomenduojamas; maksimalus dydis – 970,30 Eur x 1,3 = 1 261 Eur), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis didelė, tačiau byla nėra itin sudėtinga), į advokato darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus, atsakovę atstovauja tas pats advokatas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme), sprendžia, kad atsakovui iš apelianto priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 800 Eur.

130Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

131Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

132Priteisti atsakovei UAB „Vilmus“, j.a. k. 168930438, iš ieškovo V. S., a. k. ( - ), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

133Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas V. S., patikslinęs reikalavimus, Panevėžio apylinkės teismo... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. iš UAB „Vilmus“ (buvęs... 10. 3.... 11. Atsakovas V. M. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo... 12. 4.... 13. Atsakovė UAB „Vilmus“ ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Teigė,... 14. 5.... 15. Atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB, nurodė, kad su pareikštu reikalavimu... 16. 6.... 17. Tretysis asmuo VĮ „Regitra“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.... 18. 7.... 19. Tretysis asmuo Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“... 20. 8.... 21. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškinio reikalavimais,... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 9.... 24. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 25. 10.... 26. Teismas pripažino faktą, kad V. S. ginčijamu sandoriu įsigyto automobilio,... 27. 11.... 28. Teismas nustatė, kad dėl automobilio „Honda CR-V“, kurio identifikacinis... 29. 12.... 30. Teismas atmetė ir ieškovo prašymą, kuriuo jis reiškė atsisakymą nuo... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 32. 13.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S., atstovaujamas advokato Dominyko Varno,... 34. 13.1.... 35. Atsakovai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ieškovui parduotą ginčo... 36. 13.2.... 37. tai, kad 2010–2011 m. Lenkijos policija nenustatė ginčo (ieškomo, pavogto)... 38. 13.3.... 39. Danijoje apie 2008 m. vasario 14 d. sudegęs automobilis „Honda CR-V“,... 40. 13.4.... 41. ieškovai neabejotinai buvo suklaidinti bei apgauti dėl 2010 m. spalio 28 d.... 42. 13.5.... 43. nėra paneigta, kad 2009 m. gegužės 12 d. vagystės metu ginčo automobilį... 44. 13.6.... 45. teismas be pagrindo nepripažino atsakovų su lizingo bendrove sudarytų... 46. 13.7.... 47. 2019 m. gegužės 21 d. apeliantas pateikė apeliaciniam teismui prašymą... 48. 14.... 49. Atsiliepime atsakovas V. M. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 50. 15.... 51. Atsiliepime atsakovė UAB „Vilmus“, atstovaujama advokato Algimanto... 52. 15.1.... 53. per visą automobilio naudojimo laikotarpį ieškovas žinojo, kad tam tikros... 54. 15.2.... 55. nors Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu nustatė,... 56. 15.3.... 57. šioje byloje negalima solidari UAB „Vilmus” ir V. M. atsakomybė, nes V.... 58. 15.4.... 59. ieškovas V. S. neturi teisės ginčyti 2010 m. spalio 28 d. transporto... 60. 15.5.... 61. byloje ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis už automobilį... 62. 15.6.... 63. V. S. neginčijamai žinojo, kad jo įsigytas automobilis, kurio kėbulo Nr.... 64. 15.7.... 65. V. S. elgėsi nesąžiningai visų automobilio pirkėjų atžvilgiu,... 66. 15.8.... 67. automobilis, kurį nusipirko V. S. firma, po savaitės buvo sulaikytas Lenkijos... 68. 16.... 69. Atsiliepime atsakovė „Swedbank lizingas“, UAB, atstovaujama teisininkės... 70. 17.... 71. Atsiliepime trečiasis asmuo VĮ „Regitra“, atstovaujama įgaliotos... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 74. 18.... 75. Apeliacinis skundas atmestinas.... 76. 19.... 77. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 78. Dėl prašymo skirti teismo ekspertizę... 79. 20.... 80. 2019 m. gegužės 21 d. apeliantas pateikė apeliaciniam teismui prašymą... 81. 21.... 82. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos... 83. 22.... 84. Prašymas skirti ekspertizę atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas,... 85. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 86. 23.... 87. Nustatyta, kad atsakovo V. M. prašymu transporto priemonė Honda CR-V (VIN Nr.... 88. 24.... 89. 2008 m. gegužės 14 d. V. M. įmonė sudarė su UAB „Hansa lizingas“... 90. 25.... 91. 2010 m. spalio 28 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi... 92. 26.... 93. Lenkijos Respublikos Augustavo rajono policijos komendantūros 2011 m. sausio... 94. 27.... 95. 2013 m. vasario 27 d. Lietuvoje įvykusio eismo įvykio metu apelianto... 96. 28.... 97. 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 98. Dėl bylos esmės... 99. 29.... 100. Bylos esmė – ar atsakovai buvo įgiję nuosavybės teises į apeliantui... 101. 30.... 102. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal... 103. 31.... 104. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas,... 105. 32.... 106. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 107. 33.... 108. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 109. 34.... 110. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų paaiškinimai apie automobilio... 111. 35.... 112. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad atsakovo įsigyto automobilio VIN...874... 113. 36.... 114. Apeliantas nurodo, kad automobilio VIN...399 vagystės metu (2019 m.),... 115. 37.... 116. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis neabejotinai buvo... 117. 38.... 118. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog atsakovas V. M. įmonė... 119. 39.... 120. Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo... 121. 40.... 122. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 123. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 124. 41.... 125. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovei UAB „Vilmus“... 126. 42.... 127. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą... 128. 43.... 129. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (prašomos priteisti... 130. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 132. Priteisti atsakovei UAB „Vilmus“, j.a. k. 168930438, iš ieškovo V. S., a.... 133. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....