Byla 2-24439-294/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai L. A., atsakovės atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui I. D. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 500 EUR skolą už nuomą, 113,18 EUR nesumokėtų mokesčių bei 295,68 EUR nuomotojo nuostolius, 292,22 EUR išlaidas antstoliui ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad butas, adresu ( - ) nuosavybės teise priklauso ieškovei, kurį savo sūnui pavedusi tvarkyti, valdyti ir prižiūrėti. Tarp ieškovės sūnaus I. M. ir atsakovės buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 200 EUR nuomos mokestį ir papildomai komunalinius mokesčius. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, o 2015-11-16 telefonu informavo nutraukianti nuomos sutartį ir išvykstanti iš buto. Nuomotojas ne kartą informavo atsakovę apie susidariusią skolą, tačiau ji nebuvo sumokėta.

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jokio susitarimo dėl nuomos su ieškovės sūnumi nebuvo. Apie gyvenamąją vietą rado skelbime ir šiuos klausimus derino su kartu gyvenusia L. P.. Kadangi visas buto nuomos mokestis sudarė 290 EUR, su kambariokėmis jį dalindavosi, o atsakovei tenkanti nuomos mokesčio dalis buvo 87 EUR. Pažymėjo, kad buvo daryti tiek mokėjimo pavedimai, tiek už nuomą mokama grynais pinigais. Anksčiau gyvenusi nuomininkė buvo palikusi užstatą, kuris buvo jai grąžintas iš dabartinių nuomininkių. 2015 m. spalio mėn. ieškovės sūnus nurodė nuomos mokestį pakeliantis iki 400 Eur. Kadangi bute buvo reikalinga atlikti remontą, o ieškovė ar jos sūnus jo nedarė, tai atsakovės ir kartu gyvenančių merginų netenkino nustatytas padidėjęs mokestis už prastos kokybės ir remonto reikalingą būstą, todėl atsakovė kartu su kitomis kambariokėmis 2015 m. lapkričio 15 d. išsikėlė. Kadangi atsakovės išsikėlimo iš buto metu anksčiau gyvenusi J. A. buvo išvykusi į užsienį, ieškovas atsisakė jos daiktus grąžinti. J. A. ieškovo savavališkai laikyti daiktai iš buto buvo grąžinti tik kreipusis į policiją. Mano, kad reikalaujamos sumos yra nepagrįstos, be to, nebuvo grąžintas įmokėtas užstatas.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

6Ieškinys atmestinas.

7Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

8Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.).

9Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės (ar ieškovės vardu veikiančio jos sūnaus I. M.) ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

10Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

11Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių sutarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (LR CK 6.582 str. 2 d.). Kadangi rašytinė sutartis nesudaryta, todėl svarbu yra nustatyti aplinkybes, ar šalys galėjo susitarti dėl sutarties sąlygų. Viena iš esminių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų yra nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos ir kt. (LR CK 6.580 str. 1 d.), todėl ieškovės pareiga įrodyti, ar buvo susitarta dėl sutarties sąlygų (LR CPK 178 str.).

12Iš bylos medžiagos ieškovė teigia sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su atsakove (atsakovė šį faktą neigia), tačiau teismui nepateikia ne tik rašytinės sutarties, nes, neva buvo susitarta žodžiu, bet nepateikia ir verslo liudijimo, suteikiančio ieškovei teisę verstis gyvenamųjų patalpų nuoma. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str.7 d. numato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Gyventojas turi pats apsispręsti ar jam įregistruoti individualią veiklą. Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios pajamos, kurias jis gauna vykdydamas individualią veiklą. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str.). Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“, kuriame numatyta ir gyvenamųjų patalpų nuoma. Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo patenkinimą, t.y. teisė į teigiamą teismo sprendimą, Ši teisė, be abejo, priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Pirma, ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, jeigu ši įrodytų, pagrįstų tam tikrais faktais, patvirtinančiais, kad atsakovė pažeidė ieškovės subjektinę teisę, kitaip tariant, jeigu ieškovė įrodytų ieškinio pagrindą. Antra, teismas ieškinį patenkintų jeigu šis būtų teisiškai pagrįstas, t.y. jeigu konkreti teisės norma ar normos nurodo atsakovės pareigą atsakyti. Atsakovė neneigia, kad ji naudojosi ieškovės butu kartu su kitais asmenimis, tačiau jokios sutarties nebuvo sudariusi, o nuomos mokestis (padalintas iš kartu gyvenančių asmenų skaičiaus) buvo mokamas ieškovės sūnui (pinigus paliekant bute). Kita vertus, teismas nenustatė aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės ieškinyje reiškiamą reikalavimą.

13Išnagrinėjus byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu apklausus liudytojas L. P., L. L., J. A., teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir iš esmės atitinka atsakovės atsiliepime dėstomas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys (būtent ieškovė ir atsakovė) buvo sudariusios žodinę būsto nuomos sutartį.

14Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

15Kaip nurodo atsakovė (bei neneigė ieškovė) atsakovė kartu su kitais asmenimis iš buto išsikėlė 2015 m. lapkričio mėn., apie tai tinkamai informavusi ieškovės sūnų. Ši aplinkybė neginčijama ieškinyje. Kita vertus, ieškovės nuomone, atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų bei išsikeldama ir laiku neatsiskaitydama sukėlė ieškovei nuostolius.

16CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublik?s sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17Ieškovė, užsiimdama turto nuoma, turėjo pakankamai žinių ir galimybę, veikdama kaip sąžiningas ir rūpestingas žmogus, pareikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymą (nuomos mokesčio, avanso sumokėjimą, mokesčių mokėjimą) patvirtinančių įrodymų, tačiau elgėsi pasyviai ir jokių veiksmų neatliko.

18Todėl atsakovei išsikėlus iš buto, pastarajai negali kilti pareiga atlyginti nuomotojo nuostolius ar neva nesumokėtą nuomos mokestį, nes aiškaus susitarimo dėl būsto nuomos tarp šalių nebuvo, dėl nuomos sutarties sąlygų nesusitarta. Taip pat ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo atlyginti komunaliniai mokesčiai tuo laikotarpiu, kai butu (be kitų asmenų) naudojosi atsakovė. Priešingai, atsakovės bei liudytojų parodymais ieškovė elgėsi nerūpestingai tiek nuomos mokestį, tiek mokesčius už komunalines paslaugas imdama grynais pinigais (per sūnų), kurie būdavo tiesiog paliekami bute.

19Teismas akcentuoja, kad ieškovės bei ieškovės sūnaus I. M. paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais.

20Šiuo atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų bei ieškovės sūnaus I. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jos ieškinys dėl nuomos mokesčio, nuomotojo nuostolių bei komunalinių mokesčių įsiskolinimo atmestinas.

21Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas (dėl skolos priteisimo), teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo – dėl antstolio išlaidų priteisimo.

22Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

23Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis, mokestis už pažymas bei atstovavimo išlaidos.

24Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 242 eurų bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos teisme nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, tačiau rekomendacijų dydžių neviršija, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra mažintinos ir atsakovei iš ieškovės yra pagrindas priteisti 242 eurų išlaidas, ieškovės ieškinį visiškai atmetus (CPK 88, 93, 98 str.).

25Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., kadangi ieškovės ieškinys atmestas iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

26Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

27Ieškovės V. M. ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. ( - ) atsakovei I. D., a. k. ( - ) 242 eurų (du šimtai keturiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidas.

29Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. ( - ) valstybės naudai 7,70 EUR (septyni eurai 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo,... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti iš... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 8. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka... 9. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės (ar ieškovės vardu veikiančio... 10. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo... 11. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o... 12. Iš bylos medžiagos ieškovė teigia sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos... 13. Išnagrinėjus byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą bei teismo... 14. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 15. Kaip nurodo atsakovė (bei neneigė ieškovė) atsakovė kartu su kitais... 16. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai... 17. Ieškovė, užsiimdama turto nuoma, turėjo pakankamai žinių ir galimybę,... 18. Todėl atsakovei išsikėlus iš buto, pastarajai negali kilti pareiga... 19. Teismas akcentuoja, kad ieškovės bei ieškovės sūnaus I. M. paaiškinimai... 20. Šiuo atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų bei ieškovės... 21. Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas (dėl skolos priteisimo), teismas... 22. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 23. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos... 24. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 242 eurų bylinėjimosi išlaidas.... 25. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., kadangi ieškovės ieškinys atmestas... 26. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 27. Ieškovės V. M. ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. ( - ) atsakovei I. D., a. k. ( - ) 242... 29. Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. ( - ) valstybės naudai 7,70 EUR (septyni... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...