Byla 2A-1885-656/2012
Dėl 2784 Lt žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacinio proceso rašytine tvarka išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui UAB Omnitel“ dėl 2784 Lt žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas prašo pateikė teismo priteisti iš atsakovo UAB Omnitel“ 2784 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, 133 Lt žyminio mokesčio, 4 Lt bankinio pavedimo išlaidas. Nurodė, kad 2007-03-09 šalys sudarė telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, pagal kurią ieškovui buvo parduotas telefono aparatas Nokia 6151, IMEI Nr. 352743017724260, kurio įprastinė kaina (su PMV) 799,00 Lt. Taikant akciją, telefono aparatas kainavo 124,00 Lt, įskaitant ir PVM. Sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovui yra taikoma 675,00 Lt nuolaida (su PVM) pagal akciją VETK24K135. Pagal šios Sutarties 1 p. jis, kaip abonento Nr. 68735076 naudotojas, įsipareigojo ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos naudotis atsakovo teikiamomis ryšio paslaugomis ir sutiko sumokėti netesybas, kurių dydis skaičiuojamas po 135 Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento išjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos, tuo atveju, jei nepasibaigus minimaliam naudojimosi atsakovo ryšio paslaugomis terminui abonentas bus išjungtas. Sutarties 3.1 p. ieškovas įsipareigojo 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos pagal planą „Lyderis“ mokėti 135 Lt, įskaitant ir PVM, minimalų paslaugos mokestį, iš kurių 19 Lt standartinis plano minimalus paslaugos mokestis bei 116 Lt papildomas minimalus paslaugos mokestis, per mėnesį. Sutarties 3 p. buvo įrašyta sąlyga, jog papildomas minimalus paslaugos mokestis, t.y. 116 Lt, gali būti išnaudotas (pradedant nuo akcijos įjungimo dienos) tiems patiems pokalbiams ir toms pačioms paslaugoms kaip ir standartinis pasirinkto plano minimalus mokestis, t.y. 19 Lt. Atsakovo darbuotojas patikino ieškovą, jog papildomas mokestis neabejotinai bus įskaitytas į pokalbius, jei tik ieškovas nekalbės mažiau nei už 135 Lt. Ieškovas pastebėjo, kad 116 Lt mėnesinis mokestis nebuvo išnaudotas pokalbiams ir kitoms paslaugoms įskaityti. Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad prieš sudarant paminėtą aukščiau 2007-03-09 sutartį, jokių papildomų minimalių mokesčių vartotojui nebuvo nustatyta. Papildomas mokestis atsiranda 2007-03-16 d. PVM sąskaitoje-faktūroje sąskaitos grafoje „Kita" ir skaičiuojamas 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo. Pasibaigus 24 mėnesių laikotarpiui, pardavėjo pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų grafoje „Kita“ papildomas mokestis išnyko. Atsakovas nepagrįstai per 2007-03-09-2009-03-09 d. laikotarpį iš ieškovo gavo 2784,00 Lt pajamų. Sutartis savo turiniu turi pirkimo - pardavimo (CK 6.305 str. 1 d.) ir atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 - 6.724 str.) sutarčių elementų. Apmokėjimo už telefoną kainos sąlyga susieta su būtinybe naudotis vien tik paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. Kaip matyti, atsakovas teikdamas paslaugas, privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas, tačiau to nepadarė ir taip pat pažeidė LR CK 6.718 str. 1 ir 3 d. nuostatas. Sutarties 1 p. įpareigojimas vartotojui 24 mėnesius naudotis pardavėjo teikiamomis ryšio paslaugomis, Sutarties 3 p. įpareigojimas per tą patį laikotarpį mokėti 116 Lt papildomą minimalų mokestį, Sutarties 5 p. įpareigojimas vartotojui neperrašyti per 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo šio abonento kitam klientui nebuvo susietas su atsakovo kaip pardavėjo pareiga įskaityti Sutarties 3 p. nurodytą minimalų paslaugos mokestį tų pačių pokalbių ir paslaugų apmokėjimui. Tokiais savo veiksmais pardavėjas ieškovui padarė 2784,00 Lt žalą (LR CK 6.249 str. ir CK 6.256 str. 2 d.), todėl turi ją atlyginti.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į ieškovo pasirinkto mokėjimo plano „Lyderis" standartinį 19 Lt minimalų paslaugos mokestį yra įtraukiami vietiniai pokalbiai, apmokestinami pagal standartinius tarifus, tarptautiniai pokalbiai, SMS, MMS, GPRS paslaugos. Atsižvelgiant į tai, pagal pasirašyto Susitarimo 3.1 p. ieškovui 24 mėnesius taikytas bendras 135 Lt minimalus paslaugos mokestis taip pat galėjo būti išnaudotas visoms minėtoms paslaugoms, t.y. laikotarpiu nuo 2007-03-09 d. iki 2009-03-08 d. tiek 19 Lt mokėjimo plano „Lyderis“ standartinį minimalų paslaugos mokestį, tiek ir 116 Lt papildomą minimalų paslaugos mokestį ieškovas išnaudodavo vietiniams pokalbiams, už kuriuos mokama pagal plano tarifus, tarptautiniams pokalbiams, SMS, MMS, GPRS paslaugoms. Išnaudojus šį bendrą 135 Lt minimalų paslaugos mokestį, ieškovo toliau naudojamos paslaugos buvo apmokestinamos virš šio mokesčio, o PVM sąskaitose - faktūrose nurodomos atskirose eilutėse. Taip pat atskirose PVM sąskaitų -faktūrų eilutėse yra išskirtos ir ieškovui suteiktos paslaugos, kurios į minimalų paslaugos mokestį neturėjo būti ir nebuvo įtraukiamos (pavyzdžiui, papildomos paslaugos, tokios kaip skambučiai į specialiais tarifais apmokestinamus numerius, bei tarptinklinio ryšio paslaugos). Ieškovas nepateikia ieškinį pagrindžiančių įrodymų, todėl šie ieškovo teiginiai laikytini neįrodytais. Ieškovui išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose pateikta informaciją yra teisinga ir korektiška, suteiktų paslaugu kiekis yra teisingai užfiksuotas, o mokesčiai už abonentui 68735076 suteiktas paslaugas įtraukti pagristai, remiantis Ieškovo naudojamo mokėjimo plano „Lyderis" kainodara bei Susitarimo sąlygomis. Atsakovas neturi galimybės pateikti teismui detalių sąskaitų (išklotinių) apie 2007 m. - 2009 m. ieškovui suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, kadangi, vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo ( toliau - ERĮ ) reikalavimais, elektroniniu ryšiu paslaugu naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos ir duomenys yra sunaikinti.

6Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Vien aplinkybė, kad atsakovo išrašytose 2007-03-16 d – 2009-03-16 laikotarpio PVM sąskaitose faktūrose minimalus paslaugos užmokestis ir papildomas paslaugos užmokestis, numatyti akcijos VETK24K135 sąlygų 3.1 punkte, buvo nurodomas atskirose eilutėse (grafose) nepatvirtina fakto, kad minimaliu paslaugos mokesčiu ir papildomu minimaliu paslaugos mokesčiu nebuvo padengiami užmokesčiai už atsakovo ieškovui suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, kaip numatyta Papildomo susitarimo 3 punkte. Tam kad būtų galima nustatyti papildomo minimalaus užmokesčio išnaudojimo faktą už ieškovui suteiktas viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, būtini duomenys apie atskiru ataskaitiniu laikotarpiu ieškovui suteiktų judriojo telefono ryšio paslaugų (skambučių, trumpųjų žinučių, perduotų duomenų kiekis ir kt.) trukmę ar kiekį ir kainą.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas yra advokatas ir nelaikytinas vartotoju ERĮ 3 str. 69 p. prasme, nes vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi elektroninių ryšių paslaugomis asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovas kaip advokatas pasirašė 2007-03-09 d. papildomą susitarimą dėl telefono aparatų pardavimą lengvatinėmis sąlygomis, kaip juridiniam asmeniui jam buvo priskirtas mokėjimo planas „Lyderis“, todėl negalima laikyti, kad ieškovas yra silpnoji sutarties šalis ir neturi informacijos, patirties, laiko ir dėl kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi-paslaugos teikėju, todėl neturi būti taikoma specialioji, užtikrinanti didesnę vienos iš sutarties šalies-vartotojo teisių apsauga.

9ERĮ 66 str. 4 d. įpareigoja UAB „Omnitel“ nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju, sukauptus abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis saugoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, o šio straipsnio 5 d. įpareigoja nurodytus duomenis saugoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta (t.y. dar papildomai 6 mėn.). Nustatyta, kad nagrinėjamas šalių papildomas susitarimas galiojo nuo 2007-03-09 iki 2009-03-08 d. (24 mėn.), todėl ieškovas per šešis mėnesius nuo ryšio dienos galėjo užginčyti kiekvieną iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, pateikdamas paslaugų teikėjui pretenzija, kol srauto duomenys nebuvo sunaikinti. Ginčui išspręsti būtini duomenys apie nurodytu laikotarpiu (2007-03-09 iki 2009-03-08) ieškovui suteiktų judriojo telefono ryšių paslaugų (skambučių, trumpųjų žinučių, perduotų duomenų kiekį ir kt.) trukmę, kiekį ir kainą (paslaugų išklotinę), iš kurių būtų galima spręsti ar vietiniai pokalbiai pagal standartinius tarifus, tarptautiniai pokalbiai, SMS, MMS ir GPRS įskaičiuoti į 135 Lt (su PVM) minimalų mėnesinį paslaugos mokestį, iš kurių 19 Lt standartinis plano minimalus paslaugos mokestis plius 116 Lt papildomas minimalus paslaugos mokestis, tačiau tokių duomenų neišliko, jie yra atsakovo sunaikinti ERĮ 66 str. 5 d. pagrindu, po 6 mėn. nuo ryšio datos. Ieškovas gi kreipėsi su pretenzija į UAB „Omnitel“ 2009-04-01, po 2007-03-09 papildomo susitarimo dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis termino pasibaigimo, atsakymą gavo 2009-06-04, o į LR ryšių reguliavimo tarnybą kreipėsi 2009-11-09 d., įsakymas pagal ieškovo prašymą priimtas 2010-01-08 d., atmetant ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2010-01-08 įsakyme Nr. 1V-21 yra nurodyta, kad UAB „Omnitel“ negali pateikti Tarnybai detalių sąskaitų (išklotinių) apie visas ginčijamu laikotarpiu ieškovui suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, nes jų nesaugoja daugiau kaip 6 mėn. Taigi, ginčas tarp šalių buvo išspręstas ikiteismine tvarka, o per 30 d. nuo įsakymo priėmimo dienos ieškovas jo teismui neskundė, todėl pastarasis įsigaliojo.

10Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ginčo laikotarpiu nurodė minimalų ir papildomą minimalų paslaugos mokesčius atskiroje eilutėje, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad į šiuos mokesčius nebuvo įskaičiuotos suteiktos elektroninių ryšių paslaugos, kaip numatyta 2007-03-09 d. papildomo susitarimo dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis 3.2. p. sutiktina su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, kad šalims papildomame susitarime susitarus dėl 116 Lt, įskaitant PVM, papildomo minimalaus mokesčio taikymo, atsakovas privalėjo šį užmokestį nurodyti sąskaitoje už ieškovui suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, tačiau nenurodė; ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad tokios paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Pagal Taisyklių 56 str. atsakovas neturi parodyti abonento detalioje sąskaitoje tik tų paslaugų, kurios abonentui yra nemokamos, įskaitant skambučius bendruoju pagalbos telefono ryšio numeriu. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl detalizuotos paslaugų sąskaitos į UAB „Omnitel“ nesikreipė, nors detali sąskaita kainuoja 4,99 Lt, o ją užsakant internetu tik 0,99 Lt ir, tokiu būdu, gavęs atsakovo 2009-06-04 d. atsakymą Nr. 035565, kuriame buvo nurodyta, kad papildomas minimalus paslaugų mokestis buvo išnaudotas pradedant nuo akcijos įjungimo dienos, o skambučiai teisingai užfiksuoti ir paskaičiuoti pagal MSC (Mobile Switch Centre) duomenis, kaip apdairūs ir rūpestingas verslininkas turėjo pareikalauti suteiktų elektroninių paslaugų išklotinę savo teiginiams pagrįsti, kai atsakovas dar tvarkė ieškovo srauto duomenis, tačiau to nepadarė, prarasdamas galimybę įrodyti savo teiginių teisėtumą. Be to, galiojant papildomam susitarimui, ieškovas jokių pretenzijų atsakovui nereiškė.Ieškovas į LR Ryšių reguliavimo tarnybą ginčui išspręsti kreipėsi tik 2009-11-09 d., t.y. dar po šešių mėnesių, kai atsakovas LR ERĮ 66 str. 4 d., 5 d. pagrindu ieškovo elektroninių ryšių paslaugų srauto duomenis sunaikino, nors ataskaitos už suteiktas paslaugas privalėjo prašyti per 6 mėn. nuo to laiko, kai paslaugos buvo suteiktos. Saugojimo laikotarpiui, nurodytam LR ERĮ 65 str. 4, 5 ir 6 dalyse, pasibaigus, sukaupti duomenys sunaikinami, t.y. ieškovas nepateisinai ilgai delsė reikšti prašymą LR Ryšių reguliavimo tarnybai ginčui išspręsti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

12Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė prezumpciją, kad ginčo paslauga ieškovui teikiama. Teismas privalėjo pilnai įvertinti ir nustatyti, ar už suteiktas telekomunikacijų paslaugas buvo įskaitytas 116 Lt papildomas minimalus paslaugos mokestis.
  2. Teismas nepagrįstai taikė ERĮ 3 str. 57 p. ir 66 str. 4 d. ir konstatavo, kad ieškovas per šešis mėnesius turėjo ginčyti kiekvieną iš jam pateiktų atsakovo PVM sąskaitų-faktūrų. Teismas nenustatė akivaizdžios aplinkybės, kad visose ieškovui pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose už suteiktas paslaugas sąskaitų grafoje „Kita“ nurodytos 116 Lt papildomo mokesčio sumos yra pridėtos prie grafose „Mokėjimo planas Lyderis“ apskaičiuotų ir nurodytų sumų už atliktus skambučius ar persiųstas SMS žinutes. Sekant teismo sprendimo logika, jeigu 116 Lt minimalus mokestis būtų buvęs įskaičiuotas į pokalbių minutes ar persiųstų SMS skaičių, tai tada jis būtų ne pridėtas prie atliktų paslaugų sumos, o iš jos atimtas. Teismo sprendimo teiginys apie galimybę per 6 mėnesius ginčyti elektorinių ryšių paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas prieštarauja CK 1.125 str. 8 d. nustatytam 3 metų senaties terminui reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Ir už vėlesnį laikotarpį (nuo 2011-05-16 iki 2011-09-25) vis dar galiojant pokalbių planui „Lyderis“ remiantis pateiktomis išklotinėmis minimalaus paslaugos mokesčio niekada neskaičiuoja.
  3. Iš Elektorinių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 54.5. punkto nuostatos matyti, kad abonentinis ir visi kiti mokesčiai priskaičiuojami paslaugų kiek

    13į padauginus iš įkainio skaičiaus.

  4. Papildomas 116 Lt ir PVM mokestis buvo įskaitytas į sąskaitas, tačiau juo suteiktų paslaugų įkainių suma nebuvo mažinama, ką reikėjo atsakovui įrašyti į PVM sąskaitas-faktūras remiantis taisyklių 56 punkto nuostatomis. Teismas netaikė taisyklių 56 p. nuostatų.
  5. Teismas sprendime nepagrįstai advokato veiklą prilygino verslininko ar verslo veiklai, nors LR Advokatūros įstatymo 4 str. 3 d. nurodyta, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Nepagrįstai individualiai dirbantį advokatą prilygino privačiam juridiniam asmeniui, taip pažeisdamas LR Advokatūros įstatymo 28 str. 1 d. nuostatas, kas laikytina privačiuoju juridiniu asmeniu. Teismas nekreipė dėmesio ir į Vilniaus apygardos teismo 2011-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr.2S-934-516/2011 motyvus ir argumentus.
  6. Apeliantas paaiškinimuose dėl atsakovo apeliacinėje instancijoje pateiktų argumentų ir įrodymų paaiškino, kad atsakovo pateikti įrodymai apie ginčų su klientais tvarkos paskelbimą yra nepatikimi. Pagal pateiktus įrodymus negalima vienareikšmiškai spręsti, kokia ginčų sprendimo tvarka buvo paskelbta. Ieškovas niekada po 2009-04-01 pretenzijos dėl žalos atlyginimo atsakovui pateikimo nežadėjo pakartotinai kreiptis į atsakovą, kadangi pretenzijoje aiškiai nurodė, kad UAB „Omnitel“ negrąžinus iki 2009-04-20 permokėtos 3240 Lt sumos, kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl savo pažeistų teisų gynimo. Atsakovo 2006-06-04 atsakymas neišsamus, neinformatyvus, nes prieštaravo paskelbtos ginčų sprendimo tvarkos 4.10 punkto nuostatai. Atsakovas neišanalizavo apelianto pateiktų įrodymų ir nepagrindė rašto turinio išsamiais skaičiavimais, rašytiniais dokumentais, todėl tinkamai neatsakė, kad atmeta apelianto prašymą atlyginti nuostolius. Atsakovas, gavęs 2009-04-01 pretenziją, atsižvelgiant į jos turinį, turėjo pareigą PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-04-01 išklotines saugoti iki 2009-12-09, nes atsakovo 2009-06-04 informaciją apeliantas gavo 2009-06-08. Atsakovo elgesys neatitiko klientų interesų prioriteto principo (CK 6.718 str. 1 d.), protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str. 1 d.).

14Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

151. Laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2009-03-08 19 Lt mokėjimo plano „Lyderis“ standartinį minimalų paslaugos mokestį ir 116 Lt papildomą minimalų paslaugos mokestį apeliantas pilnai išnaudodavo pokalbiams, SMS, MMS ir GPRS paslaugoms. Apeliantas nė karto per visą susitarimo galiojimo laikotarpį atsakovo išrašytų sąskaitų neginčijo, jas laiku apmokėdavo, todėl nebuvo nė vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovas būtų galėjęs detalią informaciją apie apelianto abonentui 2007-03-09 – 2009-03-08 suteiktas paslaugas (elektroninių ryšių srauto duomenis) teisėtai saugoti ilgesnį nei 6 mėnesių terminą. Ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, turėdamas abejonių dėl suteiktų paslaugų kiekio, turėjo galimybę užsakyti paslaugų išklotinę. Ieškovas kaip profesionalas teisininkas, žinodamas imperatyvų teisinį reguliavimą ir imperatyvius robotus informacijos saugojimo terminus, į ryšių reguliavimo tarnybą kreipėsi tik 2009-11-09, t.y. tada, kai detalūs duomenys apie suteiktas paslaugas jau buvo sunaikinti. PVM sąskaitose-faktūrose pateikta informacija yra teisinga ir korektiška. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad toks delsimas ginti savo tariamai pažeistas teises galėjo būti ir sąmoningas, siekiant, kad atsakovas negalėtų pateikti detalių abonentui suteiktų paslaugų išklotinių.

162. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai bei visapusiškai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, padarė logiškas ir pagrįstas išvadas dėl įrodinėjamų bylos aplinkybių ir ieškinį atmetė, nes neįrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Apeliantas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai gavo 2784 Lt pajamų.

173. Apeliantas papildomai pateikė atsakovo 2011-06-16 – 2011-10-01 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir sąskaitų išklotines. Teismas turėtų atsisakyti priimti ir vertinti įrodymus. Šie įrodymai nesusiję su byla, nes apima kitą laikotarpį. Nėra pagrindo teigti, kad būtinybė teikti įrodymus atsirado vėliau. Jei teismas priimtų ir vertintų įrodymus, tai apeliantas paaiškina kiekvieną mėnesį mokėjimo plano „Lyderis“ minimalų paslaugos mokestį apeliantas išnaudoja paslaugoms. Ryšio paslaugas, kurios pagal klientui taikomo mokėjimo plano tarifus yra įskaičiuotos į mokėjimo plano minimalų paslaugos mokestį, sąskaitų išklotinėse galima atskirti pagal tai, kad ties šiomis paslaugomis stulpelyje „Mokėti, Lt (be PVM)“ įrašyta 0,00 nurodoma už šias pasaugas kliento mokėtina suma. Tuo tarpu prie paslaugų, kurios į mokėjimo plano minimalų paslaugos mokestį neįeina, sąskaitos išklotinės stulpelyje „Mokėti, Lt (be PVM)“ nurodoma už šias paslaugas kliento mokėtina suma.

184. Apeliacinės instancijos teismui įpareigojus atsakovą pateikti įrodymus, ar buvo paskelbta ginčų sprendimo su paslaugų gavėjais tvarka, atsakovas pateikė įrodymus, kad atsakovo tinklapyje buvo paskelbtos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sąlygos, kurių 4.13. punkte nurodyta, kad klientas turi teisę raštu per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl, jo manymu, ginčytino pateiktoje sąskaitoje nurodyto mokesčio. Nurodė, kad apeliantas nė karto per visą 2007-03-09 tarp šalių pasirašyto susitarimo dėl telefono aparato pardavimo lengvatinėmis sąlygomis galiojimo laikotarpį (2007-03-09 – 2009-03-08) atsakovo išrašytų sąskaitų neginčijo, o pretenziją pateikė tik 2009-04-01.Gavęs atsakymą iš apelianto, ieškovas 2009 m. birželio pabaigoje galutinai atsiskaitė su atsakovu. Atsižvelgiant į tokius faktinius apelianto veiksmus, UAB „Omnitel“ pagrįstai laikė, kad jokio ginčo tarp šalių nėra. Pasibaigus ERĮ 66 str. 5 d. nustatytam 6 mėnesių srauto duomenų saugojimo laikotarpiui (skaičiuojant nuo paskutinės ginčijamo laikotarpio ryšio datos šis 6 mėnesių terminas baigėsi 2009-09-08) ir tuo metu nesant jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis šis laikotarpis galėjo būti pratęstas, apeliantas detalius duomenis apie ieškovui per ginčo laikotarpį suteiktas paslaugas pagrįstai sunaikino.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Apeliacinis skundas atmetamas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

22Ieškovas ieškinio pagrįstumą įrodinėja netiesioginiais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose esanti informacija apie faktą nėra vienareikšmiška. Tos informacijos pagrindu negalime padaryti išvados koks paslaugų kiekis iš viso buvo suteiktas ieškovui ir koks kiekis apmokestintas ir neapmokestintas. Išlikusiuose įrodymuose esanti įrodomoji informacija gali būti ginčijama. Sprendžiant šalių ginčą didžiausią reikšmę turėtų tiesioginiai įrodymai – ieškovo naudotų elektroninių ryšių srauto duomenys (ieškovui suteiktų paslaugų kiekis ir trukmė). Tačiau elektroninių ryšių srauto duomenis atsakovas sunaikino pasibaigus ERĮ 66 str. 5 d. nustatytam 6 mėnesių srauto duomenų saugojimo laikotarpiui.

23Byloje būtina įvertinti ieškovo statusą, ar ieškovas yra vartotojas CK 1.39 str. prasme. Ieškovo priskyrimas prie vartotojo kategorijos leistų taikyti vartotojo elgesio standartą, daryti prielaidą, kad ieškovas nežinojo, kad duomenys apie ryšio paslaugas saugomi itin trumpą laiką – tik 6 mėnesius.

24LR CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojas yra fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi įstatyme išskirtas vartotojas kaip fizinis asmuo. Tačiau vien šio požymio nepakanka fizinio asmens, kaip vartotojo, teisių gynimo būdams ir apimčiai nustatyti bei taikyti. Pagal nurodytą įstatymo normą būtina nustatyti, kuriais tikslais vartojamos prekės ar paslaugos. Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Ieškovui advokatui E. M. paslaugos buvo teikiamos ryšium su profesija-advokato veikla, ieškovas nurodydamas savo kaip advokato statusą pasirašė 2007-03-09 d. papildomą susitarimą dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad telekomunikacijų paslaugos ieškovui tiekiamos kaip advokatui. Ieškovui buvo priskirtas juridiniam asmenims taikomas mokėjimo planas „Lyderis“. Nors ieškovas veikia individualiai ir teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip fizinis asmuo (LR Advokatūros įstatymo 26 str. 2 d.), tačiau advokato veikla yra profesinė teisinių paslaugų teikimo veikla, o teisinė veiklos organizavimo forma nereikšminga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomos specialios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą. Negalima laikyti, kad ieškovas yra silpnoji sutarties šalis ir neturi informacijos, patirties, laiko ir dėl kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi-paslaugos teikėju, todėl jo interesai neturi būti ginami papildomai ir taikoma specialioji, užtikrinanti didesnę vienos iš sutarties šalies-vartotojo teisių apsaugą.

25Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2009-03-08 ieškovui faktiškai suteiktos tik šio laikotarpio PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos ar buvo suteiktos ir neapmokestintos paslaugos, kurios nenurodytos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Teismas sprendžia, kad paslaugų suteikimo faktą tiesiogiai gali patvirtinti tik paslaugų teikėjo kaupiami elektroninių ryšių srauto duomenys. PVM sąskaitos faktūros, esant paslaugos gavėjo prieštaravimui, negali būti vieninteliu pakankamu paslaugos suteikimo ar nesuteikimo įrodymu įrodymu. ERĮ 3 str. 57 p. išaiškinta, kas yra srauto duomenys, t.y. duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai. Šio įstatymo 65 str. 1 d. įpareigoja viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams, t.y. šią pareigą turi atsakovas UAB „Omnitel“. ERĮ 66 str. 4 d. įpareigoja UAB „Omnitel“ nutraukus sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju, sukauptus abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis saugoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, o šio straipsnio 5 d. įpareigoja nurodytus duomenis saugoti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta (t.y. dar papildomai 6 mėn.). Ieškovas yra kvalifikuotas teisininkas ir turėjo galimybę žinoti įstatymo reikalavimus saugoti pokalbių išklotines ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

26Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-04-01 pateikė atsakovui pretenziją dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (2007-03-09 – 2009-03-08 laikotarpio sąskaitų). Atsižvelgiant į tai, kad ryšių srauto duomenys saugomi tik 6 mėnesius, ieškovas 2009-04-01 galėjo pagrįstai užginčyti tik laikotarpio nuo 2008-10-01 iki 2009-03-08 sąskaitas. Gavęs 2009-06-04 atsakymą iš apelianto, ieškovas 2009 m. birželio pabaigoje galutinai atsiskaitė su atsakovu. Toliau penkis mėnesius iki 2009-11-09 skundo pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai jokių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tokius faktinius apelianto veiksmus, UAB „Omnitel“ pagrįstai laikė, kad ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas dėl detalizuotos paslaugų sąskaitos į UAB „Omnitel“ nesikreipė, nors ši informacija buvo lengvai gaunama. Ieškovas, gavęs atsakovo 2009-06-04 atsakymą Nr. 035565, kuriame buvo nurodyta, kad papildomas minimalus paslaugų mokestis buvo išnaudotas pradedant nuo akcijos įjungimo dienos, o skambučiai teisingai užfiksuoti ir paskaičiuoti pagal MSC (Mobile Switch Centre) duomenis, kaip apdairus ir rūpestingas teisininko profesine veikla užsiimantis asmuo turėjo pareikalauti suteiktų elektroninių paslaugų išklotinės savo teiginiams pagrįsti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad buvo paskelbta ginčų sprendimo su paslaugų gavėjais tvarka: atsakovo tinklapyje buvo paskelbtos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sąlygos, kurių 4.13. punkte nurodyta, kad klientas turi teisę raštu per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl, jo manymu, ginčytino pateiktoje sąskaitoje nurodyto mokesčio.

27Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo.

28Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p., 321 str.,

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašo pateikė teismo priteisti iš atsakovo UAB Omnitel“ 2784 Lt... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į ieškovo pasirinkto... 6. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. ERĮ 66 str. 4 d. įpareigoja UAB „Omnitel“ nutraukus sutartį su abonentu... 10. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.... 12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo... 13. į padauginus iš įkainio skaičiaus.
  • Papildomas 116 Lt ir PVM... 14. Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė... 15. 1. Laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2009-03-08 19 Lt mokėjimo plano... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai bei visapusiškai išnagrinėjęs ir... 17. 3. Apeliantas papildomai pateikė atsakovo 2011-06-16 – 2011-10-01... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismui įpareigojus atsakovą pateikti įrodymus,... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. Apeliacinis skundas atmetamas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Ieškovas ieškinio pagrįstumą įrodinėja netiesioginiais įrodymais – PVM... 23. Byloje būtina įvertinti ieškovo statusą, ar ieškovas yra vartotojas CK... 24. LR CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma... 25. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009-04-01 pateikė atsakovui pretenziją dėl... 27. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p., 321 str.,... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...