Byla 2A-96-253/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Palangos savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius,

Nustatė

2Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė nuosavybės teise valdo poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Faktą prašoma nustatyti norint į registruoti nuosavybės teises į nurodytą pastatą. Nurodė, kad minėtą poilsio pastatą, 1979-07-19 LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 131, patikėjimo teise valdė Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas. 1976 m. Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis buvo apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ordinu ir pavadintas Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniu ūkiu, o 1991 m. buvo reorganizuotas į Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinį ūkį. 1992 m. Lietuvos Žemdirbystės instituto eksperimentinis ūkis buvo išskaidytas į 7 kompleksus, kurie 1992 m. buvo privatizuoti ir įregistruoti kaip žemės ūkio bendrovės, tarp jų ir Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė. 1992-06-01 priėmimo–perdavimo aktu Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis perdavė pareiškėjai Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovei (Beržų GTK) turtą, priemones, tarp jų – 1969 m. statybos paviljoną Nr. 2. 2007-04-06 pareiškėja, UAB Lietuvos žemdirbystės instituto Dotnuvos eksperimentinis ūkis, Kėdainių rajono Mantviliškio žemės ūkio bendrovė ir Z. Ž. pasirašė susitarimą, kurio 1.3 p. patvirtino, jog pareiškėjai Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklauso poilsio namelis/medinis paviljonas, statinių išdėstymo plane pažymėtas numeriu 2K1/Ž. Pareiškėja 2010-11-05 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įregistruoti nuosavybės teises į pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), tačiau Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2010-11-09 sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, kad nuosavybės teisėms į minėtą pastatą įregistruoti pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2011-05-03 sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nustatė, kad asmenų, privatizavusių atitinkamus objektus nuosavybės teisės atsiranda pajų pasirašymo sutarties ir nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, o pareiškėja dokumentų, patvirtinančių, kad Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovės turtas buvo įstatymų nustatyta tvarka privatizuotas fizinių asmenų, kurie šį turtą po privatizavimo, kaip pajinį įnašą, perdavė jų įsteigtai Beržų žemės ūkio bendrovei, t. y. dokumentų, kurie patvirtintų, kad poilsio pastatas priklauso pareiškėjai nuosavybės teise nepateikė. Jei turtas buvo privatizuotas laikantis teisės aktų reikalavimų, rajono privatizavimo komisija privalėjo išduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad pateiktas 1992-06-01 turto priėmimo-perdavimo aktas, negali būti pripažintinas juridiniu nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu. Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), negali būti nustatomas todėl, kad teismui pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo poilsio pastatas įgytas laikantis jo įgijimo metu galiojusių įstatymų. Be to, nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjai, o kitam asmeniui.

4Apeliaciniu skundu pareiškėja Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė prašo panaikinti 2011-05-03 Palangos miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą ir pareiškimą tenkinti – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad pareiškėja Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė nuosavybės teise valdo pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti nuosavybės teisės įregistravimo tikslu. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl to, kad pareiškėja nepateikė dokumento patvirtinančio, jog nurodytas pastatas priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, kadangi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas turėjo vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą, o byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog ne šiuo metu išregistruotas Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas, kuris 1991 m. buvo reorganizuotas į Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinį ūkį, 1992 m. išskaidytas į septynis kompleksus, kurie 1992 m. buvo privatizuoti ir įregistruoti kaip žemės ūkio bendrovės, o pareiškėja nuosavybės teise yra įgijusi poilsio pastatą 2K1/ž, kuris 1992-06-01 priėmimo-perdavimo aktu perduotas pareiškėjai.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kėdainių rajono savivaldybės administracija apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra bei informuoja, kad pastatas unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), nėra įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės turto apskaitą.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė prašo nustatyti poilsio pastato – unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) – valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turintį faktą.

8Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga

9(LR CPK 444 str. 1 d.). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, remiantis LR CPK 444 str. 2 d. 5 p., yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę, tačiau tokie dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja būtų laikoma daikto savininke nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje. Taigi, nenustačius pareiškėjos nuosavybės teisės į nurodomą poilsio pastatą, negalimas ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas.

10Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog pareiškėjos byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nurodytas poilsio pastatas įgytas laikantis jo įgijimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, tarp jų LR Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo bei

11LR Vyriausybės 1992-10-10 nutarimo Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“. Nuosavybės teisę į privatizuotus objektus patvirtina privatizavimo komisijos patvirtinta pajų pasirašymo sutartis bei nuosavybės teisės liudijimas (Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų 26 p.). Pareiškėjai nepateikus pakankamų įrodymų, kad pareiškėjai privatizavimo metu buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis pareiškėjos nuosavybės teisę į poilsio pastatą 2K1/ž, ir toks dokumentas yra prarastas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą abejoti galimybe konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad poilsio pastatas buvo įgytas pareiškėjos teisės aktų nustatyta tvarka.

12Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad poilsio pastatas 2K1/ž, unikalus

13Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), viešajame registre įregistruotas kaip valstybės nuosavybė patikėjimo teise valdomas Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto (t. 1, b. l. 9-12). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš esmės yra susijęs su nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą pripažinimu, o ne šio nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymu. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes kito asmens nuosavybės teisės nuginčijimas yra vertinamoji išvada, kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka, ir dėl to negali būti konstatuota kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Palangos miesto apylinkės 2011-05-03 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimą palikti nepakeistą.