Byla 2A-1316-826/2016
Dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. M. H. (T. M. H.) ir N. H. ieškinį atsakovei NŽT prie ŽŪM dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė:

5

  1. Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymą

    6Nr. 16 V|-271-(14.16.2) ir pripažinti 2008 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12) Ž-18 nutraukimą neteisėtu, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

  2. Nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ viešai savo interneto portale ir laikraštyje „Palangos tiltas“ paskelbė, kad 2015 m. balandžio 30 d. aukcione parduoda savo turtą, t. y. vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, esančius ( - ), Palangoje. Jie patys gyvena greta parduodamų statinių, adresu ( - ), Palanga, todėl nusprendė dalyvauti aukcione ir įsigyti parduodamus statinius, kad galėtų naudoti juos pagal paskirtį, t. y. vandeniui tiekti į jų sklypą, želdiniams laistyti ir kitoms reikmėms. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises. Kartu patvirtino, kad sklypas yra tinkamai suformuotas ir jį galima naudoti pagal paskirtį. 2015 m. liepos 3 d. buvo gautas atsakovės 2015 m. liepos 1 d. raštas Nr. 16SD-1005-(14.16.104) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad 2015 m. liepos 1 d., t. y. praėjus vos 1 mėnesiui nuo sandorio sudarymo, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius patikrino valstybinės žemės sklypą vietoje ir nustatė, kad inžinerinis statinys yra nenaudojamas. Pats patikrinimas buvo atliktas be ieškovų sutikimo ir net neinformavus apie planuojamą patikrinimą iš anksto. Nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 13 d. su visa šeima atostogavo užsienyje.
  3. Dublike nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 punkte ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo 18 d.) (toliau – Taisyklės), 28 punkte nėra jokių teisinių apribojimų ne aukciono tvarka nuomoti valstybinės žemės sklypus vandenvietės statiniams. ŽĮ 9 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti savo reikmėms žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas, laikydamiesi įstatymų nustatytų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų. Įsigytą vandens bokštą naudoja pagal paskirtį. Kad galėtų juo naudotis, 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „Giluminis vanduo“ atliko jiems priklausančio gręžinio ginčo sklype tyrimus. Ši įmonė taip pat pateikė ieškovams komercinį pasiūlymą dėl siurblio ir visos įrangos montavimo gręžinyje bei vandentiekio vamzdžio nutiesimo iki namo. Įmonės specialistai nurodė, kad prieš pradedant įrangos montavimo darbus būtina sutvarkyti elektros įvadą į gręžinio bokštą. Buvo kreiptasi į AB LESTO, kuri 2015 m. lapkričio 6 d. išdavė sąlygas dėl prisijungimo prie AB LESTO skirstomųjų tinklų ir 2015 m. lapkričio 6 d. sudarė naujo vartotojo prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartį. A. V. įmonė atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, už kuriuos sumokėjo 1 195,37 Eur. Kai buvo sutvarkyta elektros instaliacija, UAB „Giluminis vanduo“ gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, taip pat nutiesė vandentiekio vamzdžius iki namo ir prijungė juos katilinėje. Pagal šios įmonės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už medžiagas ir darbus sumokėta 4 646,16 Eur. Vandenvietė yra naudojama pagal paskirtį ir tuo tikslu, kuriuo įsigijo viešame aukcione.
  4. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  5. Nurodė, kad pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatas žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), kitiems inžineriniams statiniams — kiemo statiniams, t. y. vandens bokštui, gręžiniui, tvorai, unikalus Nr. ( - ), eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir išnuomojamas be aukciono, kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad įregistruotų kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, t. y. vandens bokšto, gręžinio, tvoros, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis yra kiti inžineriniai statiniai, kurie pagal STR 1.01.09:2003 13 punkto nuostatas priskiriami prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą (toliau – ŽGĮ) nebuvo išduotas leidimas naudoti žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes.
  6. Triplike nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) „Dėl 2008 m. liepos 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12.)Ž1-18 nutraukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) ir priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (ŽĮ 31 straipsnis 5 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų, aptarnavimo objektų teritorijos. Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad išnuomojamas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas teritorijos inžinierinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (Sutarties 3, 4 punktai), todėl kitos paskirties žemės sklypais yra laikomi sklypai, kurių reikia tiek esamiems, tiek būsimiems statiniams naudoti, t. y. sklypai yra naudojami ne žemės ūkio veiklai. Tai reiškia, kad bet kokiems statiniams, naudojamiems ne žemės ūkio veiklai, reikalingas žemės sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Palangos vandenys“ nuosavybės teise valdė žemės sklypuose esančius statinius, t. y. vandens bokštą, gręžinį, tvorą, kuriuos kartu su nuomos teise į žemės sklypą perleido ieškovams. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai sprendė, kad atsakovei neturint duomenų apie ieškovams nuosavybės teise priklausančių statinių eksploataciją, ieškovai žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį, todėl neliko teisinio pagrindo išnuomoti ieškovei žemės sklypus.
  3. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti. Atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (STR 1.10.09:2003 6.2.3 p. ir 11.5.1 p.). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ), bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (toliau – VĮ) bei atitinkami įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai (STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (patv. aplinkos ministro 2004-10-18 įsakymu Nr. Dl-538); STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ (patv. aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. Dl-156). Pastarajame STR apibrėžta vandenvietės sąvoka – tai žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (10.15 p.), o vandens ėmykla – tai statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių (10.17 p.). ŽĮ ir Taisyklėse nėra jokių teisinių apribojimų ne aukciono tvarka nuomoti valstybinės žemės sklypus vandenvietės statiniams. ŽĮ 9 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti savo reikmėms žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas, laikydamiesi įstatymų nustatytų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų. Akivaizdu, kad įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui naudoti išsinuomotą sklypą ir jame esančius hidrotechninius statinius vandeniui išgauti.
  4. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog ieškovai naudoja išteklius be specialaus leidimo, nepagrįstas. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198, šiuo metu galioja 2005-06-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 621 patvirtinta Taisyklių redakcija) numatyta, kad tokiu atveju, kai iš telkinio išgaunama ar planuojama išgauti mažiau kaip 10 kub. m požeminio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas (Taisyklių 13 p.). Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad naudojant vandens išteklius nedideliais kiekiais, atskiras leidimas naudoti šiuos išteklius nėra išduodamas ir pakanka gręžinio registracijos fakto. Byloje esantis Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. liepos 23 d. raštas patvirtina, kad nuo 2015 m. gegužės 26 d. Žemės gelmių registre įrašytas naujas gręžinio Nr. 10433 savininkas – N. H.. Kartu išaiškino, jog žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas nustato bei kontroliuoja gelmių (taip pat ir vandens) naudojimą ne NŽT, o Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (ŽGĮ 4 straipsnio 2 dalis). Ir šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išsinuomojamas.
  5. Paaiškino, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovai ir buvusi savininkė UAB „Palangos vandenys“ vandens bokšto nenaudoja pagal tikslinę paskirtį. Šį savo argumentą motyvavo tuo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kada ir kas atliko šio statinio patikrinimą, rašytinio patikrinimo akto teismui nepateikta. Be to, patikrinimo metu ieškovai net nebuvo Lietuvoje, iš anksto nebuvo informuoti, o nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjo itin trumpas laiko tarpas, todėl iki 2015 m. liepos 1 d. nespėjo iki galo pasirengti vandens gręžinio, kad būtų galima naudoti pagal jo paskirtį. Pačioje nuomos sutartyje nebuvo numatytų terminų, ką ir iki kada ieškovai turėjo pastatyti ir kada pradėti eksploatuoti vandens bokštą. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad ieškovai per protingą terminą ėmėsi veiksmų, kad įsigyti statiniai nuomojamame žemės sklype būtų naudojami pagal paskirtį.
  6. Atsakovė sutarties nutraukimą siejo ne su sutarties netinkamu vykdymu, o su sutarčių ydingumu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, negali būti išnuomojami. Teismas nurodė, jog Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 esančios nuostatos negali būti aiškinamos kaip pagrindas vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, o ne žemesnės galios teisės aktuose.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10

  1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovų ieškinio.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neatsižvelgė į tai, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad įregistruotų kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (vandens bokšto, gręžinio, tvoros) pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, kurie pagal STR 1.01.09:2003 13 punkto nuostatas yra priskiriami prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinių. Jie buvo įregistruoti kaip priklausiniai pagrindinio pastato – vandens bokšto, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Palanga, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti buvo suformuotas ir įregistruotas 0,1318 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Šis žemės sklypas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, t. y. vandens bokštui, gręžiniui, tvorai, unikalus Nr. ( - ), eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir išnuomojamas be aukciono.
  3. Nurodė, jog nuomos sutartis su ieškovais dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, neturėjo būti sudaryta, nesant tam teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos išdėstytą poziciją, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą, nesuteikia statinių savininkui diskrecijos teisės dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Statinių įgijimo valstybinės žemės sklype atveju naujasis statinių savininkas neįgyja valstybinės žemės nuomos teisės automatiškai. Taisyklių 45 punktas reglamentuoja valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo atvejus ir tvarką.
  4. Ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 16SD- 1373-(14.16.104.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu tikslingumo“ buvo informuoti, kad yra tikslinga nustatyti žemės servitutą žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, suteikiantį teisę naudotis minėto žemės sklypo dalimi, kuri reikalinga jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai, unikalus Nr. ( - )) eksploatuoti.
  5. Nurodė, kad siekiant apsaugoti viešąjį interesą ŽĮ 9 straipsnio 14 dalyje teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Siekiant apginti viešąjį interesą, buvo būtina nutraukti ginčo sutartį, vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
  6. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.
  7. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog žemės sklypas neva negalėjo būti suformuotas ir išnuomotas, nes jame esantys statiniai neturi aiškios paskirties, nepagrįstas. Atsakovė anksčiau nenutraukė šios žemės nuomos sutarties su pradine nuomininke UAB „Palangos vandenys“. Net 2015 m. gegužės 21 d. davė sutikimą UAB „Palangos vandenys“ perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, tuo patvirtindama, kad sklypas yra tinkamai suformuotas ir jį galima naudoti pagal paskirtį. Teisme nėra nuginčyti Klaipėdos apskrities viršininko priimti administraciniai aktai dėl sklypo suformavimo. Nuomos sutartis nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tačiau nei šios aplinkybės, nei kitų nuomos sutarties nutraukimo pagrindų atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.
  8. Teismas pagrįstai sprendė, kad, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas Nr. 10433 yra skirtas požeminiam vandeniui iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinio Nr. 3182) išgauti ir kad, atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (STR 1.01.09:2003 6.2.3 p., 11.5.1 p.). Duomenų, kad šis vandens bokštas būtų naudojamas ne pagal paskirtį, byloje nėra.
  9. ŽĮ 9 straipsnio 13 dalyje konstatuota, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti savo reikmėms žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas, laikydamiesi įstatymų nuostatų, jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų. ŽGĮ 16 straipsnyje nurodyta, jog žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išnuomojamas. Įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui išsinuomoti sklypą ir jame esančius hidrotechninius statinius vandeniui išgauti.

11IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.
  4. Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (ŽĮ 24 straipsnio 5 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).
  5. Apeliantė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) „Dėl 2008 m. liepos 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12.)Ž1-18 nutraukimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nes apskritai su ieškovais ši nuomos sutartis ne aukciono būdu dėl 0,1318 ha ploto žemės sklypo, adresu ( - ), Palanga, negalėjo būti sudaryta nuo pat pradžių. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nurodyti statiniai ir įrenginiai, kuriems naudoti jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatymo nustatytas pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, o valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008).
  6. Žemės sklypo nuomos pagrindu nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymas ir 2008 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12.)Ž1-18, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Palangos vandenys“ iki 2044 metų, kuriuose įvardytas nuomos sutarties tikslas, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemės, infrastruktūros teritorijos (indeksas I), teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (indeksas I4) (Sutarties Nr. (4.12.)Ž1-18 3 p.) (b. l. 16–19), neginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys.
  7. Ant išnuomotos valstybinės žemės stovi ieškovams (iki 2015 m. gegužės 25 d. UAB „Palangos vandenys“) nuosavybės teise priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys ir tvora, adresu ( - ), Palanga. Ieškovai 2015 m. balandžio 30 d. aukcione nusipirko iš UAB „Palangos vandenys“ šį turtą, t. y. vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, adresu ( - ), Palanga (b. l. 9). 2015 m. gegužės 25 d. notarine statinių pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Palangos vandenys“ įsipareigojo perduoti ieškovams žemės nuomos teises į sklypą. 2015 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-3952 pagrindu ieškovai įgijo statinius: vandens bokštą, gręžinį, tvorą, registro numeris ( - ), adresu ( - ), Palanga (b. l. 10, 12, 14–15). 2015 m. gegužės 26 d. priėmimo–perdavimo aktu pardavėjas perdavė ieškovams visus įsigytus statinius, taip pat nuomos teisę į 0,1318 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, unikalus Nr. ( - ) (b. l. 12). Ieškovų nuosavybės teisės į statinius ir nuomos teisės į nurodytą žemės sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 14–15). Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos matyti, jog NŽT Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12.)Ž1-18 sąlygomis ir pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį tą patį žemės sklypą naujiems savininkams, įsigijusiems UAB „Palangos vandenys“ parduodamą turtą. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovams tokiomis pačiomis sąlygomis perėjo nuomos teisė į 0,1318 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, unikalus Nr. ( - ).
  8. Apeliantė nurodė, jog negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Šiuo atveju kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, adresu ( - ), Palanga, priskirtini Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte numatytai išimčiai, kai žemės sklypas negali būti išnuomojamas ne per aukcioną. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka atsižvelgusi į tai, jog, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti (b. l. 48–56). Atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (STR 1.10.09:2003 6.2.3 p. ir 11.5.1 p.). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Šiame akte apibrėžta vandenvietės sąvoka – tai žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (10.15 p.), o vandens ėmykla – tai statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių (10.17 p.). Todėl darytina išvada, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, adresu ( - ), Palanga, priskirtini prie statinių, kuriems valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje

    13Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  10. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka) apie įregistruotą ieškovams turtą, t. y. vandens bokštą, gręžinį, tvorą, registro numeris ( - ), adresu ( - ), Palanga, matyti, kad šio turto tikslinė paskirtis nurodyta – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Atsakovė nutraukdama nuomos sutartį nurodė, jog ieškovai nenaudoja jų pagal tikslinę paskirtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Atsakovė nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vandens bokštas nenaudojamas pagal paskirtį. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo pagrįsti savo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateiktas patikrinimo aktas, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis šį patikrinimą atliko. Atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Be to, tik 2015 m. gegužės 26 d. priėmimo–perdavimo aktu pardavėjas perdavė ieškovams visus įsigytus statinius, o teoriškai atsakovė patikrinimą atliko 2015 m. liepos 1 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui. NŽT Palangos skyrius 2015 m. gegužės 21 d. rašytiniame sutikime dėl nuomininko pasikeitimo nenurodė, per kiek laiko naujas nuomininkas privalo pradėti įrenginius naudoti pagal paskirtį. Taip pat ieškovai įrodė, jog per šį trumpą laiką jie investavo 4 646,16 Eur lėšų (atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje (b. l. 57, 58, 59–60, 61–62, 63, 64–68, 69, 70–71, 72, 73, 74,75, 76–82, 82, 84, 85), kad vandenvietę būtų galima naudoti pagal paskirtį ir tuo tikslu, kuriuo įsigijo viešame aukcione. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad be aukciono šis žemės sklypas galėjo būti išnuomotas, nes faktiškai yra naudojamas ir jame yra pastatyti statiniai, eksploatuojami ir naudojami pagal jų nustatytą paskirtį.
  11. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    14Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė N. H. apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to iš atsakovės ieškovei priteistina 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei N. H. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai