Byla 2-1288-330/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-507-529/2016)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-507-529/2016).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ iškelta bankroto byla. 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių, tarp jų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi. 2016 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone.

5Pareiškėjai D. B. ir O. J. pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo netvirtinti. Taip pat pareiškė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Pareiškėjai nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjų D. B. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje, dalies atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą padavė asmenys, nesantys UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ kreditoriais. Taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtino klausimas nebuvo sprendžiamas. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai neturėjo subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Pareiškėjai D. B. ir O. J. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, užkerta kelią pareiškėjų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybai. Teismas turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo principais.
  2. Teismas nevertino aplinkybės, kad bankrutavusią bendrovę ir pareiškėjus sieja aplinkybė, jog bankroto administratoriaus iniciatyva buvo iškelta civilinė byla, kurioje pareikštu ieškiniu iš pareiškėjų, kaip buvusių įmonės vadovų, reikalaujama žalos atlyginimo, atitinkančio bendrą bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Teismas turėjo pripažinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų apimties įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms.
  3. BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto administratorė Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo neginčija, todėl teismas neturėjo riboti pareiškėjų teisės pateikti atskirąjį skundą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. B. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, jog pareiškėjai nėra bankrutavusios įmonės kreditoriai, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi taip pat nebuvo sprendžiamas jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, todėl teismas padarė išvadą, jog atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies pateikė asmenys, neturintys teisės jį paduoti. Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakyti priimti atskirąjį skundą, neneigė nesantys bendrovės kreditoriais, tačiau akcentavo savo suinteresuotumą bankroto byloje sprendžiamais klausimais. Apeliacinis teismas turi pagrindo iš dalies sutikti su apeliantų teiginiais.

14Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – Įmonių bankroto įstatyme, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, reglamentuojamos kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinosios bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau ĮBĮ normos nenustato baigtinio galimų bankroto bylos dalyvių sąrašo ir neapibrėžia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

15CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Minėta, kad bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, jeigu ĮBĮ nenustatyta kitaip.

16Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, yra išaiškinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių (ĮBĮ 21 straipsnis) procesinę padėtį ir įtraukimo į bankroto bylą tvarką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po bankroto bylos iškėlimo, tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

17Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir panašios aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

18Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje, pateikė pareiškėjai, kurie skirtingais laikotarpiais buvo šios įmonės akcininkai ir vadovai. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip matyti iš procesinio dokumento priedų turinio, minėti asmenys (apeliantai) nurodė jų suinteresuotumą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto procesu pagrindžiančias aplinkybes, kurios dar labiau yra išryškintos šioje byloje nagrinėjamame atskirajame skunde. Pareiškėjai nurodė, kad kitoje byloje bankrutavusi įmonė jų atžvilgiu pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų (apeliantų) atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties (dalies), pagal pirmiau aptartą teisminę praktiką turėjo aiškinti ir spręsti dėl jų interesų ir bankroto bylos materialinio teisinio ryšio, t. y. spręsti, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, t. y. ar jų suinteresuotumas konkrečiu bankroto procesu yra pakankamas, o tuo pagrindu kilusi priežastis įtraukti juos į bankroto procesą – pagrįsta ir būtina. Šių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia daryti prielaidą, kad apeliantai yra UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys – sistemos lentelėje „Šalys“ apeliantai nurodyti kaip suinteresuoti asmenys. Tačiau iš pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir teismų informacinės sistemos duomenų apeliacinis teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti šių asmenų įtraukimo į bankroto bylą fakto, pagrindo ir aplinkybių.

19Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, nurodė, kad pareiškėjai, nebūdami bankrutuojančios įmonės kreditoriais, neturėjo teisės skųsti teismo nutarties, priimtos kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimais. Tokią išvadą teismas grindė ĮBĮ 26 straipsnio aiškinimu.

20Minėta, kad bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Viena tokių apibrėžta ĮBĮ 26 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Pirmosios instancijos teismo pateikta šios ĮBĮ normos analizė leistų daryti išvadą, jog normoje nurodytas baigtinis asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, sąrašas. Bet tokia išvada laikytina nepagrįsta, nes nurodytos normos tikslas yra ne nustatyti asmenis, galinčius skųsti minėtas nutartis, o apriboti mažareikšmių ginčų sprendimą instancine tvarka ir taip užtikrinti spartesnę bei sklandesnę bankroto proceso eigą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais apskundimo ribojimai susiję ne su bankroto bylos dalyvių procesine padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu. Šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių, todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir juos turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditorinio reikalavimo suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013, nurodė, jog kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (CPK 17 straipsnis).

21Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai lėmė, jog vadovaujantis šioje normoje nurodytu pagrindu pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakyta priimti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino pareiškėjų procesiniame dokumente (jo prieduose) nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jų suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi (bankroto procesu), o tai reiškia, jog iš esmės nebuvo išspręstas šių asmenų suinteresuotumo ir įtraukimo į bankroto procesą klausimas, nors tai yra reikšminga sprendžiant dėl asmenų subjektinės teisės inicijuoti apeliacinį procesą šioje bankroto byloje.

22Apeliacinis teismas nevertina termino pareiškėjų atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti atnaujinimo klausimo. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme nustačius ir įvertinus teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl apeliantų teisinio suinteresuotumo turėjimo, t. y. aplinkybę, ar apeliantai turi subjektinę teisę inicijuoti kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo procedūrą ar apeliacinį procesą dėl teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą, remdamasis ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalimi ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nesvarstęs skundo padavimo termino praleidimo priežasčių ir galimybės jį atnaujinti klausimų. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas vertinimu tik tų atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrindų, kuriuos analizavo ir kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, todėl aplinkybių, susijusių su termino atskirajam skundui paduoti (ne) praleidimu, apeliacinis teismas nevertina.

23Dėl nurodytų aplinkybių apskųstoji 2016 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria pareiškėjų atskirąjį skundą atsisakyta priimti, pripažįstama nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl pareiškėjų atskirojo skundo, pateikto dėl teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje, priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir D. B. bei O. J. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Techniniai... 5. Pareiškėjai D. B. ir O. J. pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjų D. B.... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą padavė... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Pareiškėjai D. B. ir O. J. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d.... 13. Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti... 14. Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės... 15. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis... 16. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į... 17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės... 18. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties,... 19. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą,... 20. Minėta, kad bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos... 21. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, konstatuoja, kad... 22. Apeliacinis teismas nevertina termino pareiškėjų atskirajam skundui dėl... 23. Dėl nurodytų aplinkybių apskųstoji 2016 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir D. B. bei...