Byla e2S-545-803/2018
Dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., V. R., antstolis I. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „SRTP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „SRTP“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., V. R., antstolis I. G..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nenustatyti skolininkui priklausančio turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies, pagrįstumo bei teisėtumo.

62. Pareiškėjas (apeliantas) BUAB „SRTP“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui R. R. priklausanti turto dalis, esanti visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. R., taip pat lėšų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestyje ar kitose pajamose, kurias ji gauna ar gaus ateityje, bei kitame V. R. turte, yra 1/2, t. y. 50 procentų.

73. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. A., G. B., E. G. ir R. R. civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatė ir informavo pareiškėjo bankroto administratorių, kad vienas iš skolininkų – R. R. nuo 1985 m. rugsėjo 28 d. yra susituokęs su V. R.. Antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą bei pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) BUAB „SRTP“ kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Vedybų sutarčių registro duomenimis, duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis, nenustatyta, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo.

84. Suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydami pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad 2017 m. vasario 24 d. pasirašė Vedybų sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. L. – B.. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-41-196/2016 yra apskųsta kasacine tvarka, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimas, iš kurio pareiškėjas kildina savo reikalavimą, nėra įsiteisėjęs.

95. Kiti suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

127. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. 2017 m. vasario 24 d. pasirašė Vedybų (Povedybinę) sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą, pagal kurį bet kokios prievolės įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu, bus atitinkamai to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.2.1 punktas).

138. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nustatinėti skolininko turto dalį, esančią bendroje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi suinteresuoti asmenys yra sudarę Vedybų sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

159. Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „SRTP“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant apelianto prašymą nustatyti, kad skolininkui R. R. priklauso 1/2 jo sutuoktinės V. R. iki Povedybinės sutarties sudarymo gauto darbo užmokesčio; 1/2 jo sutuoktinės V. R. iki Povedybinės sutarties sudarymo gautų piniginių lėšų ir esančių V. R. vardu atidarytose sąskaitos; 1/2 jo sutuoktinės V. R. iki Povedybinės sutarties sudarymo gautų išmokų ar kitų pajamų; 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto; nustatyti skolininko R. R. turto dalį taip, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

169.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-41-196/2016 pakeitė ir priteisė iš atsakovų solidariai 89 890,55 Eur dydžio sumą BUAB „SRTP“ naudai. Apeliantas kreipėsi į teismą dėl skolininko R. R. turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies nustatymo, tačiau apeliantui iniciavus šią bylą, skolininkas ir jo sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį (toliau – Povedybinė sutartis), kuria nustatė turto ir prievolių teisinį režimą.

179.2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) skolininkas R. R. ir jo sutuoktinė V. R. Povedybine sutartimi susitarė tik dėl ateityje įgyto turto teisinio režimo, tačiau iki Povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo teismui pateiktos Povedybinės sutarties sąlygų ir neįvertino apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų teisinių argumentų. Skundžiamą nutartį teismas argumentavo vieninteliu ir visiškai nepagrįstu argumentu, kad šalys Povedybine sutartimi nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą. Taigi pagal Povedybinės sutarties 2.2. punktą po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo, t. y. laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. vasario 24 d., sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Patys sutuoktiniai patvirtino pirmosios instancijos teismui atsiliepime, kad iki Povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Priėmus priešingą sprendimą, visiškai nepagrįstai bus pažeistos apelianto ir jo kreditorių teisės ir interesai, kreditorių galimybės bent iš dalies atgauti savo reikalavimų patenkinimus bus neteisėtai eliminuotos, nes skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi.

1810. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

1910.1. Teismas savo sprendimą atmesti išieškotojo pareiškimą motyvavo tarp skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta po Povedybine sutartimi, tačiau iš sutarties 2.5 punkto akivaizdu, kad turtui, įgytam laikotarpyje nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties pasirašymo, taikomas tas pats teisinis režimas (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), dėl ko teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

2010.2. Teismas visiškai nevertino skolininko ir jo sutuoktinės turto sudėties, skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo individualizuota, o tai daro tiesioginę įtaką įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo galimumui, šiurkščiai pažeidžia išieškotojo ir išieškotojo kreditorių interesus. Pažymi, kad išieškotojo prašymas nustatyti 1/2 skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje atitinka sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą pagal CK 3.117 straipsnį, todėl privalo būti tenkinamas.

2111. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

2211.1. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancinę tvarką, paskirtį ir esmę. Pareiškėjas atskirajame skunde pagal turinį ir esmę suformulavo naują reikalavimą, nes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareiškėjas prašė teismo nustatyti turto dalį ir ateityje įgytam turtui (darbo užmokesčiui, kitoms lėšoms), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašo nustatyti iki Povedybinės sutarties sudarymo įgyto turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti pareiškėjo naujo reikalavimo apeliaciniame procese, nes išnagrinėjus pakeistą pareiškėjo reikalavimą, būtų pažeista suinteresuotų asmenų R. R. ir V. R. teisė įvertinti šį reikalavimą, pateikti argumentus ir įrodymus dėl šio reikalavimo nepagrįstumo ir teisė į jį atsikirsti. Be to, pareiškėjas viso proceso metu buvo atstovaujamas teisinį išsilavinimą turinčio asmens.

2311.2. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad Povedybine sutartimi galima susitarti ir suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. tariamai susitarė dėl turto teisinio režimo po Povedybinės sutarties pasirašymo. Tokios sutarties pagrindinis tikslas yra tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje turto teisinio režimo nustatymas.

2411.3. Pareiškėjas pirmos instancijos teisme pateiktu prašymu suformulavo teisiškai ydingą prašymo dalyką. Pareiškėjas nenurodė ir nedetalizavo, kokiam konkrečiai turtui prašo nustatyti skolininko R. R. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Prašyme nedetalizuota turto sudėtis, koks turtas priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise ar jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir koks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

25Teismas

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2712. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

2813. Bylos ir Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. A., G. B., E. G. ir R. R. civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 (vykdomųjų bylų Nr. 0008/16/02223, Nr. 0008/16/02224). Antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) BUAB „SRTP“ kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, todėl pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui R. R. priklausanti turto dalis, esanti visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. R., taip pat lėšų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestyje ar kitose pajamose, kurias ji gauna ar gaus ateityje, bei kitame V. R. turte, yra 1/2, t. y. 50 procentų.

2914. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nenustatyti skolininkui priklausančio turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

3015. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).

3116. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje vertino vien skolininko ir jo sutuoktinės Povedybinės sutarties sudarymo faktą, padarydamas išvadą, kad pagal Povedybinės sutarties 2.2.1 punktą bet kokios prievolės, įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu, bus atitinkamai to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau teismas neanalizavo sutarties sąlygų visumos ir netinkamai taikė CPK 666 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuo atveju prašė teismo nustatyti ne prievolės bendrumą, o faktą, kad 50 proc. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, priklauso skolininkui R. R..

3217. Sutiktina su suinteresuoto asmeniu, kad pareiškėjas apeliaciniame procese susiaurino savo prašymą, t. y. nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo dienos, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsireikalavęs trūkstamus duomenis ir vykdomąją bylą, bei siekdamas teisingai išspręsti šią bylą, turėjo teisę pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, tokiu būdu įgyvendindamas tą patį pareiškėjo prašymą, suformuluotą atskirajame skunde. Tačiau priešingai, nei suinteresuotas asmuo (skolininkas) atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jis realiai turėjo galimybę teikti savo paaiškinimus ir argumentus dėl pareiškėjo reikalavimų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl atmestinas jo argumentas dėl galimybės teikti atsikirtimus į pareiškėjo reikalavimus nesuteikimo.

3318. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pirmiausia šioje byloje turėjo būti aiškiai nustatyta aplinkybė, ar yra skolininkui priklausančio turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo reikalavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nesiaiškino, ar skolininkas dirba, taip pat nėra nurodytų jokių duomenų iš vykdomosios bylos (bylų) medžiagos, kurios pagrįstų aplinkybes, kad skolininkas nedirba ir neturi jokio turto, registruoto jo vardu, t. y. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonių, ginklų, akcijų, kitų turtinių teisių. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje trūksta duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar antstolis, vykdydamas savo funkcijas, šiuo atveju ėmėsi visų priemonių pirmiausia išieškoti iš skolininko pajamų ir jam priklausančio turto. Taip pat svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė Vedybų sutartį sudarė 2017 m. vasario 24 d., t. y. po mėnesio laiko nuo pareiškėjo prašymo teismui pateikimo (2017 m. sausio 31 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius, jog įsiskolinimas išieškotojui galėtų būti padengiamas iš skolininko R. R. gaunamų ar turimų pajamų/turto, tokiu atveju galima būtų daryti išvadą, kad skolininko sutuoktinės gautas darbo užmokestis, kitos pajamos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šio turto, įgyto iki Povedybinės sutarties sudarymo, priklauso skolininkui R. R..

3419. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinės teisės ir proceso nuostatas, reguliuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi trūkstant šioje nutartyje nurodytai informacijai, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išspręsti bylą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

36apelianto BUAB „SRTP“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo... 6. 2. Pareiškėjas (apeliantas) BUAB „SRTP“ kreipėsi į teismą su prašymu... 7. 3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo... 8. 4. Suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą,... 9. 5. Kiti suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi... 12. 7. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. 2017 m. vasario... 13. 8. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo nustatinėti... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 9. Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „SRTP“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. 9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi... 17. 9.2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) skolininkas R. R. ir jo sutuoktinė V.... 18. 10. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 19. 10.1. Teismas savo sprendimą atmesti išieškotojo pareiškimą motyvavo tarp... 20. 10.2. Teismas visiškai nevertino skolininko ir jo sutuoktinės turto... 21. 11. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 22. 11.1. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme... 23. 11.2. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad Povedybine sutartimi galima... 24. 11.3. Pareiškėjas pirmos instancijos teisme pateiktu prašymu suformulavo... 25. Teismas... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 28. 13. Bylos ir Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad... 29. 14. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo... 30. 15. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę... 31. 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 32. 17. Sutiktina su suinteresuoto asmeniu, kad pareiškėjas apeliaciniame procese... 33. 18. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pirmiausia šioje byloje turėjo... 34. 19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 35. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3... 36. apelianto BUAB „SRTP“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir... 38. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....