Byla 2-2106/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pamario būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Čiukuras“ ir S. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, taikymo ir aiškinimo.

6Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. T. kaip laiduotojo už trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ prievoles, kilusias iš tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos kreditavimo sutarties, priteisti 1 000 000 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigta B UAB „Pamario būstas“ bankroto byla ir bus išspręstas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovui įkeisto turto. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimai pirmiausia turėtų būti tenkinami iš kredito gavėjo UAB „Pamario būstas“ kredito grąžinimo užtikrinimui įkeisto turto (CK 4.192 – 4.193 str.) ir tik jo neužtekus, turėtų būti įgyvendinama ieškovo teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko B UAB „Pamario būstas“ kito turto bei laidavusio už B UAB „Pamario būstas“ prievolių įvykdymą atsakovo V. T. turto (CK 4.198 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-660/2010). Be to, įstatymo leidėjas įtvirtino laiduotojo teisę reikalauti, kad išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į konkretų skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), o šiuo atveju realizavus B UAB „Pamario būstas“ ieškovui įkeistą turtą, galimai nebeliktų pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki bus tinkamai realizuota ieškovo teisė patenkinti reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p.).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino ir sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigta B UAB „Pamario būstas“ bankroto byla ir bus išspręstas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovui įkeisto turto. Teismas nurodė, kad negali vienu metu egzistuoti abu atsakovo prašomi taikyti bylos sustabdymo pagrindai, tai yra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas privalomasis ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo kaip B UAB „Pamario būstas“ laiduotojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje situacijoje išaiškino, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-364/2010). Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos bankroto bylos nagrinėjimas nesudaro pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą, nusprendė stabdyti šią bylą vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nes pardavus įkeistą B UAB „Pamario būstas“ turtą ir iš dalies atsiskaičius su ieškovu, keisis ir atsakovui reiškiamų reikalavimų dydis, todėl skolos išieškojimo procedūra iš laiduotojo po įkeisto turto pardavimo būtų ekonomiškesnė. Be to, ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, jog įkeisto turto pardavimo procedūroms užsitęsus, teismas galėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nepasibaigus minėtoms procedūroms, nes byla yra stabdoma fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bylos stabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. teismas neteisingai pritaikė bylos sustabdymo institutą reglamentuojančias teisės normas, nes įkeisto turto pardavimas bankroto byloje jokių naujų faktų, kurių teismas negali pats nustatyti šioje byloje, nesukels;
2. teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, kai tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas bylos nagrinėjimą atidėjo neapibrėžtam terminui, nes šiuo metu nekilnojamojo turto rinka sustojusi, įkeisto turto pardavimas praktiškai nevyksta. Be to, skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas teisingumo bei šalių pusiausvyros principai, kadangi pagrindinio skolininko B UAB „Pamario būstas“ bankroto byloje priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, atsakovo šioje byloje prievolės kaip laiduotojo taip pat baigtųsi (CK 6.87 str.);
3. skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai sieja galimą laiduotojo atsakomybę su įkeisto turto pardavimo momentu, nes laidavimas ir įkeitimas yra lygiavertės, o ne konkuruojančios prievolės.

12Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šią bylą bus galima nagrinėti bei atitinkamai ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu nustatyti tik tuomet, kai bus parduotas įkeistas trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ turtas atsakovo bankroto byloje ir bus iš dalies atsiskaityta su ieškovu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis skolininkas ir laiduotas atsako kreditoriui solidariai (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.), o ieškovas jau yra pareiškęs finansinį reikalavimą pagrindinio skolininko B UAB „Pamario būstas“ bankroto byloje. Teismas privalo rūpintis ne tik greitu, bet ir teisingu bylos išnagrinėjimu, būtent todėl teismas ir tenkino atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Priešingu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 str. 1 d.), nes ieškovas, kuris yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo tenkintų savo reikalavimą iš atsakovo, kuris yra fizinis asmuo, turto. Tokiu būdu atsakovui būtų uždėta nepakeliama našta, nes likvidavus B UAB „Pamario būstas“ atsakovas negalės jam pareikšti regresinio reikalavimo. Be to, ieškovas be atsakovo sutikimo atsisakė S. S. ir V. V. laidavimų, kuriais taip pat buvo užtikrintas skolininko B UAB „Pamario būstas“ prievolių įvykdymas, dėl ko atsakovo atsakomybė žymiai išaugo ir buvo pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

15Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais apima laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163 – 164 str., 166 str. 3 d., 167 str. 1 d.). Dėl šios priežasties civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę. Todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos išnagrinėti.

16Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymas išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2011). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

17Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi nusprendė, jog vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principu, ši civilinė byla dėl įsiskolinimo iš laiduotojo priteisimo turi būti sustabdyta iki bus išieškotas įsiskolinimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto (CPK 164 str. 4 p.). Iš teismo nurodytų motyvų matyti, kad teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kuriai neišnykus/neatsiradus, šios civilinės bylos nebūtų galima nagrinėti. Teismas kaip civilinės bylos sustabdymo pagrindą nurodė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų galimą pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, nustatė, jog ieškovas prašo laidavimo sutarties pagrindu priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, kuris visu savo turtu laidavo už trečiojo asmens prievolių įvykdymą ieškovui pagal tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą kreditavimo sutartį. Trečiasis asmuo savo prievolių įvykdymui pagal tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą kreditavimo sutartį užtikrinti taip pat įkeitė savo turtą. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla (civ. bylos Nr. B2-289-370/2011). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nevyksta ginčo dėl fakto, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atsako ieškovui kaip solidarūs skolininkai (CK 6.6 str. 1 d.). Esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Ši kreditoriaus teisė yra įtvirtinta įstatyme ir teismas negali jos apriboti, atlikdamas procesinius veiksmus ar priimdamas procesinius sprendimus, įskaitant ir nutartį dėl šios kreditoriaus teisės įgyvendinimo vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu laikino sustabdymo iki kol bus įgyvendinta kreditoriaus reikalavimo teisė kito solidaraus skolininko atžvilgiu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas pasielgė priešingai, skundžiama nutartimi buvo nuspręsta tam tikram terminui apriboti kreditoriaus teisę išsiieškoti įsiskolinimą iš atsakovo, kuris yra vienas iš solidarių skolininkų. Tokiu būdu teismas atsakovo turtiniams interesams (kylantiems iš laidavimo sutarties, sudarytos šalių laisva valia, vykdymo) suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovo turtinių interesų atžvilgiu, dėl ko ne apgynė, o pažeidė sutarties šalių interesų pusiausvyros bei lygybės principą. Be to, teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, nesant sąlygų, kurios sudarytų civilinės bylos sustabdymo pagrindą pažeidė CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi nepagrįstas šios civilinės bylos sustabdymas neišvengiamai pailgins bylos nagrinėjimo trukmę. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai sustabdė šią bylą bei nepagrįstai apribojo atsakovo kaip laiduotojo solidariąją atsakomybę (CPK 12 ir 178 str.).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas savo prašyme stabdyti bylos nagrinėjimą, tiek teismas skundžiama nutartimi tenkindamas šį atsakovo prašymą, nurodė tik tas aplinkybes, kurias siejo su trečiojo asmens įkeisto turto realizavimo momentu. Tuo tarpu atsakovas pateikė prašymą bei teismas skundžiama nutartimi visa apimtimi patenkino ieškovo prašymą, sustabdymas civilinės bylos nagrinėjimą ne tik iki trečiojo asmens įkeisto turto realizavimo bankroto procese, bet ir iki tol, kol bus išnagrinėta trečiojo asmens bankroto byla. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo teisinėmis nuostatomis, įmonės turto realizavimo momentas nesutampa su bankrutavusios įmonės pabaigos momentu (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d., 33 str.), priešingai – realizavus įmonės turtą, bankroto administratorius turi išspręsti administravimo išlaidų atlyginimo, kreditorių finansinio reikalavimo tenkinimo, nerealizuoto turto nurašymo ir kitus su įmonės bankroto procesu susijusius klausimus (Įmonių bankroto įstatymo 32-36 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutarties dalis, kuria buvo nuspręsta sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta atsakovo bankroto byla yra taip pat naikintina ir dėl to, jog ji nepagrįsta motyvais (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ši civilinė byla stabdytina dėl iki bus įvykdytas išieškojimas iš trečiojo asmens įkeisto turto bei išnagrinėta trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Todėl ieškovo AB „Swedbank“ atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinamas atsakovo V. T. prašymas dėl šios bylos nagrinėjimo sustabdymo iki bus baigta trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ bankroto byla ir bus išspręstas klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui AB „Swedbank“ įkeisto trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ turto (CPK 337 str. 2 p.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti.

22Atmesti atsakovo V. T. prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigta trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ bankroto byla ir bus išspręstas klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovui AB „Swedbank“ įkeisto trečiojo asmens B UAB „Pamario būstas“ turto.