Byla 2-660/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas ir civilinė byla Nr. 2-1236-123/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams J. N. A., T. A. , R. P. ir D. P. sustabdyta iki bus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų Hipotekos skyriuje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas AB ,,Swedbank“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. N. A., T. A. , R. P. ir D. P. 600 000 Lt skolos, 11,8 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų 600 000 Lt skolos, 11,8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos negrąžintos 1 887 878,91 Lt kredito sumos nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 000 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Teismas taip pat pareikalavo, kad atsakovai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdytų teismo sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus.

6Atsakovai R. P. ir D. P. teismui pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito grąžinimui užtikrinti atsakovai įkeitė ieškovui nekilnojamuosius daiktus, kurių vertė 5 154 000 Lt. Teigė, kad ieškovo reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto, o jei įkeistas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą ir nebūtų patenkinti ieškovo reikalavimai, tuomet ieškovas galėtų kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininkų turto.

7Atsakovas T. A. taip pat pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad taip pasibaigė tarp ieškovo ir jo sudaryta laidavimo sutartis, nes ieškovas nepareiškė ieškinio per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų aišku kas sudaro skolos sumą, nenurodė konkretaus palūkanų dydžio.

8Teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, 2010 m. vasario 1 d. nutartimi nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų Hipotekos skyriuje.

9Teismas nutartyje nurodė, jog CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes ar naujus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. CK 4.193 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašymo pagrindu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovų bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Byloje nebuvo duomenų, kad priverstinis skolos išieškojimas iš bankui įkeisto turto ypatingosios teisenos tvarka yra baigtas, o nekilnojamasis turtas parduotas. Teismas sprendė, jog nors ieškovas ieškiniu prašė priteisti tik dalį skolos, tačiau tol, kol nebaigtas išieškojimas iš atsakovams priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nėra galimybės nustatyti, kokia skolos dalis galėtų būti priteista iš atsakovų, be to, pardavus turtą, gali būti padengta visa skola ir tokiu atveju ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo. Teismas taip pat nurodė, jog esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu, ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Teismas sustabdė atnaujintos bylos nagrinėjimą, nes sprendė, kad sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę šioje byloje.

10Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.

11Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bankas šia įstatymo kreditoriui suteikta teise pasinaudojo ir pateikė ieškinį bendraskoliams dėl dalies skolos. Tvirtina, jog teismui nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį parduoti iš varžytynių bankui įkeistą turtą, taip pat nutartyje buvo nurodytas visas skolos dydis. Atsakovai nei skolos dydžio, nei nutarties neginčijo. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo nustatyti tik tas aplinkybes, kurios leistų jam įsitikinti, jog banko prašoma priteisti suma (nurodyta) ieškinyje neviršija visos skolos, ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinį tenkinti arba ne, bet ne stabdyti bylos nagrinėjimą, nes jokių naujų faktų, kurių teismas negalėtų nustatyti šioje byloje, nėra. Teismas privalo rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl sprendimas, kuriuo bylos nagrinėjimas yra atidėtas neapibrėžtam laikui, yra nepagrįstas. Be to, nekilnojamojo turto pardavimai dėl ekonominės krizės šiuo metu beveik nevyksta, taigi įkeisto turto gali nepavykti parduoti. Hipotekos įkeitimas kreditoriui suteikia tik pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau neatima teisės ginti pažeistas teises kitais įstatymų numatytais būdais. Vienas iš jų – kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, mėginti surasti kitą skolininkų turtą ir nukreipti į jį išieškojimą.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. P. ir D. P. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Tvirtina, jog tuo atveju, jei prievolė užtikrinta įkeitimu, tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tuo atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininkui priklausančio turto. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pats ieškovas pripažįsta, jog šiuo metu įkeistas turtas nėra realizuotas, todėl kol nėra užbaigta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, nėra duomenų, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas bus patenkintas, todėl teismo ir prašo priteisti tik dalį skolos.

13Atskirasis skundas atmetamas.

14Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia išsiaiškinti bylos sustabdymo esmę ir paskirtį, nustatyti, ar yra teisinis pagrindas stabdyti bylą, šiuo atveju – ar egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šios bylos ir kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos, dėl kurios ir stabdoma ši byla, ar bylos sustabdymas nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių.

15Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai ir privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų bylos vilkinimui. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas, visų pirma, privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „ Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-703/2007).

16Nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo bus baigtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų daiktų. Teismas nutartyje nurodė, kad byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkte bei 164 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais, kol bus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje N. S. V. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „ Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., G. G., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, siekiu išvengti tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, o taip pat siekiu taupyti byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšas bei laiką. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp abiejų civilinių bylų.

17Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, jog ieškovas turi teisę pasirinkti tiek ieškinio elementus (dalyką ir faktinį pagrindą), tiek asmenis, kurie turėtų atsakyti į pareikštą reikalavimą, tiek teisių gynybos būdą. Ieškovas šioje byloje turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniams skolininkams arba tik laiduotojams, arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje solidariems atsakovams. Šalių pasirinktas teisės įgyvendinimo (gynimo) procesinis būdas lemia ir atitinkamus procesinius padarinius civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog tais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo teisę keliems solidariems skolininkams, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1660/2009 ir kt.). Kreditoriaus atskirai pareikšti ieškiniai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiškus pagrindus – laiduotojo atžvilgiu reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimi, pagrindiniam skolininkui – paskolos (kredito) sutartimi. Todėl paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, kurioje reikalavimai pareikšti laiduotojui, kol bus išspręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta neginčo procedūra su pagrindiniu skolininku (pvz., kol bus išnagrinėtas kreditoriaus ieškinys pagrindiniam skolininkui dėl skolos priteisimo, užbaigta išieškojimo iš pagrindinio skolininko įkeisto turto procedūra ir pan.). Visai kiti procesiniai padariniai gali kilti tais atvejais, kai kreditorius ieškinį dėl skolos priteisimo reiškia tik pagrindiniam skolininkui ir iškyla šios civilinės bylos ir kitos bylos, kurioje vykdomas išieškojimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, santykio klausimas. Būtina spręsti, ar šie procesai gali tęstis autonomiškai vienas nuo kito, ar kuris nors iš jų turi prejudicinės reikšmės kitam ir turi pasibaigti anksčiau. Tokiu atveju civilinė byla, kurios nagrinėjimas yra priklausomas nuo rezultato kitoje civilinėje byloje, turi būti sustabdyta. Analogiški padariniai kyla ir tuomet, kai kreditorius vienoje byloje reikalauja skolą priteisti solidariai iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo, o kitoje byloje yra pradėtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko įkeisto turto, nes skolininkus sieja bendra pareiga kreditoriui, atsakovus byloje – privalomojo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, todėl reikalavimus į atskiras bylas negalima išskirti (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 44 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas – kredito įstaiga – pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininkų ir už juos laidavusių asmenų. Reikalavimas kildinamas iš kredito teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir atsakovais patrauktų kredito gavėjų, taip pat iš laidavimo teisinių santykių, susiformavusių tarp ieškovo ir už kredito gavėjus laidavusių asmenų. Ieškovas įrodinėja, kad kredito gavėjams ir laiduotojams, kaip solidariems bendraskoliams, per sutartą terminą negrąžinus kredito, šis įgijo teisę į reikalavimo pareiškimą ir jo patenkinimą. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir pagrindiniams skolininkams, ir už juos laidavusiems asmenims, kaip solidariems bendraskoliams, todėl tarp šių atsakovais patrauktų asmenų susiklostė privalomojo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6 str., 6.81 str., CPK 43 str. 1 d. 1 p.), todėl yra reikšminga bylos faktinė aplinkybė, kad pagrindinių skolininkų prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, t. y. nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, hipotekos teisėjas priėmė nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių ir yra prasidėjęs išieškojimo iš šio turto procesas. Šis faktas neeliminuoja kreditoriaus teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo iš pagrindinių skolininkų ir jų laiduotojų, nes teisė į teisminę gynybą procesine prasme yra absoliuti. Priešinga išvada reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą nepagrįstą ribojimą, nes bankui nebūtų suteikta teisė su ieškiniu kreiptis į teismą. Teismas negali atsisakyti priimti ieškinio, motyvuodamas tuo, kad hipotekos kreditorius pirmiausia turėtų nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą ir tik nepatenkinus reikalavimų iš įkeisto turto, reikšti reikalavimus ginčo teisenos tvarka pagrindiniams skolininkams ir jų laiduotojams. Tačiau prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka turi ypatumų. Šie ypatumai pasireiškia tuo, kad skolininkui negrąžinus kredito, kredito davėjas (ieškovas) turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl teisės suteikimo parduoti įkeistą turtą. Kai hipotekos kreditorius su pareiškimu kreipiasi į hipotekos teisėją ir šis hipotekos kreditoriui suteikia teisę parduoti įkeistą turtą, hipotekos kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, netenka teisės tuo pačiu gauti patenkinimą pagal pareikštus reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui. Kitaip tariant, hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokiu būdu užtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nepaneigiama hipotekos esmė, nes pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus prašymą reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto ir tik jeigu šio turto vertės nepakanka visiškai įvykdyti prievoles, išieškojimą galima vykdyti iš skolininko bei laiduotojo (kito) turto. Tuo pačiu nėra paneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieškinį bendra tvarka ir užsitikrinti jo įvykdymą atsakovų turto areštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010).

19Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, nurodė, kad tuo atveju, jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis, 4.212 straipsnio 1, 6 dalys).

20Šioje byloje bankui pradėjus įkeisto turto realizavimo procedūras CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka ir tuo pačiu metu iš tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiškus skolininkams bei laiduotojams, pirmiausia turi būti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedūros ir tik paaiškėjus, ar kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą ir kokia apimtimi, galima iš esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkams ir laiduotojams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys. Tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.

21Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1236-123/2010 nagrinėjimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas AB ,,Swedbank“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovai R. P. ir D. P. teismui... 7. Atsakovas T. A. taip pat pateikė teismui prieštaravimus,... 8. Teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo... 9. Teismas nutartyje nurodė, jog CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas... 10. Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos... 11. Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį,... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. P. ir 13. Atskirasis skundas atmetamas.... 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo... 15. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 16. Nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismas sustabdė iki Hipotekos... 17. Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia, jog ieškovas turi teisę... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – kredito įstaiga – pareiškė... 19. Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos... 20. Šioje byloje bankui pradėjus įkeisto turto realizavimo procedūras CPK XXXVI... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą....