Byla e2-14043-871/2017
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-12-28 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-39590-871/2016 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.

32017-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti teismo 2016-12-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas nurodo, kad ieškovui nebuvo žinoma, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu ir kad ieškovas turi pateikti dubliką. Ieškovas EPP sistemoje 2016-12-06 matė, kad gautas teismo lydraštis bei lydraščio priedai, bet EPP sistemoje nebuvo techninės galimybės šių priedų atsidaryti bei juos peržiūrėti. Gavęs teismo sprendimo už akių, ieškovas pakartotinai bandė atsidaryti į EPP sistemą 2016-12-05 įkeltus priedus, tačiau jų atsidaryti nepavyko. EPP yra informacija, kad 2016-12-05 į EPP buvo įkelti šie dokumentai: dok-264206.adoc, dok-252582.adoc, 2016-10-18 Nr. cb-314792-2-68-3-32775-2016-2.adoc. Dokumentai, pažymėti nurodytais numeriais į EPP sistemą buvo įkelti anksčiau – spalio ir lapkričio mėn. ir šių dokumentų turinys ieškovui buvo žinomas, bet nei viename iš nurodytų dokumentų nebuvo nurodyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu ir kad ieškovas turi pateikti dubliką. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Pasak ieškovo, įrodymai, kaip atsakovas administravo pastatą, yra pas atsakovą ir atsakovas teigia, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai administravo pastatą ir atliko visus veiksmus, kuriuos administratorius turėjo teisę atlikti, kad būtų išvengta žalos padarymo. Ieškovas ir kiti asmenys papildomų dokumentų neturi. Dėl to administratoriaus (atsakovo) veiksmų tinkamumas buvo vertinamas pagal atsakovo pateiktus įrodymus. Byloje nėra pateikta namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir lėšų poreikio ilgalaikių ir trumpalaikių planų, kaip to reikalavo administravimo nuostatai (Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 d. įsakymo Nr. 30-637 5.3 punktas). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė Kalvarijų g. 123 namo savininkų susirinkimo protokolus. 2012-09-27 protokole nurodyta, kad name yra 12 butų, o balsavo 5 bendrasavininkai ir kvorumo nėra. Atsakovas nepateikė įrodymų bei informacijos, kokiu būdu namo bendrasavininkai buvo informuoti apie vykdomą apklausą, ar visiems savininkams buvo žinoma apie blogą vamzdžių būklę ir administratoriaus rengiamą apklausą. Namo bendrasavininkai už namo administravimo paslaugas ir namo techninę priežiūrą administratoriui kiekvieną mėnesį moka mokesčius bei namo gyventojai neprivalo atlikti organizacinių darbų, nes tai yra administratoriaus funkcija. Atsakovas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Atsakovas yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pagal LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukšmo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. papunktis). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis). Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 d. įsakymu Nr. 30-637 patvirtintuose „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose” numatyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ administravo pastatą Civilinio kodekso 4.84 str. numatytu pagrindu. Administratorius turi teisę vykdyti privalomuosius namo įrangos remonto darbus (STR 1.12.05:2010 4.3 punktas) net ir neturėdamas namo gyventojų sutikimo, o sutikimas reikalingas kai yra atliekami atnaujinimo darbai (STR 1.12.05:2010 4.4 punktas). Nurodė, kad draudimo išmoką sudaro tiesioginės patalpų remonto/atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Nesutikdamas su paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu atsakovas turėjo teikti savo paskaičiavimus. Vadovaujantis UAB „Sistela“ Statinių vidutinės normos trukmės normatyvais bei Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimo Nr.6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų butų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Prieš apliejimą buto remontas darytas 2010 metais. Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo darbų, o nuo medžiagų kainos. Medžiagų kaina yra 149 EUR, nusidėvėjimo suma - 3,57 EUR.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui prasideda jau nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento: šalims ir tretiesiems asmenims siunčiamas ieškinys ir jo priedai, nustatomas terminas atsiliepimui pateikti, nurodant nepateikimo pasekmes ir pan. Iš EPP sistemos matyti, kad ieškovas ieškinį kartu su priedais dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, kaip reglamentuoja LR CPK 1751 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas 2016-09-21 atsakovui išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Atsiliepimas į ieškinį, pašalinus teismo 2016-10-18 nutartyje nurodytus trūkumus, buvo pateiktas 2016-10-25. LR CPK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja LR CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. Kadangi tiek ieškovą, tiek atsakovą atstovavo aukščiau nurodytame straipsnyje numatyti asmenys, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamaisiais dokumentais, tą patvirtindamas 2016-10-25 priimta rezoliucija. Ieškovui atsakovo pateikti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, o taip pat 2016-12-06 buvo įteiktas ir teismo pranešimas, šio fakto ieškovas neginčija. Ieškovas nurodo, kad 2016-12-06 EPP sistemoje matė, kad yra gautas teismo lydraštis su priedais, bet dėl techninių kliūčių negalėjo šių priedų atidaryti ir su jais susipažinti, o nei viename iš gautų dokumentų nebuvo nurodyta apie nustatytą pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. LR CPK numato, kad pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui formos yra dvi - rašytinė arba žodinė. Kuri forma bus pasirinkta konkrečioje byloje, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teisėjas (LR CPK 225 straipsnio 6 punktas). LR CPK 225, 227 straipsniai tiesiogiai nenumato, jog klausimą dėl pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu teismas privalo išspręsti nutartimi. Be to, net ir pripažinus, jog teismas netinkamai taikė LR CPK nuostatas, nes nepriėmė rašytinės nutarties, kuria būtų nusprendęs paskirti pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės nebuvo iš esmės pažeistos, nes tokio pobūdžio nutartys atskiraisiais skundais nėra skundžiamos ir jas nėra privaloma siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (LR CPK 334 straipsnio 1 dalis). Procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą už akių. Be to, net ir tada, kai ieškovo atstovui - teisininkui kilo abejonių dėl gautų teismo dokumentų, jis galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos suteikimo, taip įgyvendindamas byloje dalyvaujantiems asmenims numatytą pareigą bendradarbiauti, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Argumentai dėl neveikiančios/stringančios EPP sistemos nepateisina ieškovo ir jo atstovo aplaidumo. Atsakovo manymu, ieškovas savo pareiškime nenurodė svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui ir galinčių nulemti priimto sprendimo už akių peržiūrėjimą. Ieškovas teigia, kad su atsiliepimu į ieškinį nepateikiami ginčo namo, adresu Kalvarijų g. 123/ J. Treinio g. 1-10, Vilniuje bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir lėšų poreikio ilgalaikių ir trumpalaikių planų, kaip to reikalavo administravimo nuostatai (Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 5.3. punktas). Ieškovas nenurodo, kokias aplinkybes turėtų pagrįsti jo minimi dokumentai ir kokią įtaką jie turi priimto sprendimo už akių teisėtumui. Atsakovas pateikė namo techninės priežiūros žurnalą, kuris patvirtina atsakovo pareigas vykdant sistemingą namo priežiūrą. Pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ar kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR 1.12.05:2002 nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus nustato 2002 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Jis apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir 1.1. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, registruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais - pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. Reglamentas taip pat nustato gyvenamojo namo būklės apžiūrą, kurios rezultatai įtvirtinami apžiūros akte. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką ar jam atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką). Taigi, ši reglamento nuostata pažymi, kad net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai namo priežiūra atliekantis subjektas turi pareiga tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Priimtame sprendime už akių atsakovas, nustatęs karšto ir šalto vandentiekio, magistralinių ir stovų keitimo poreikį, organizavo namo patalpų savininkų apklausą raštu, kurioje iškėlė nurodytos inžinerinės įrangos remonto bendraturčių lėšomis klausimą, tačiau 2012-09-27 protokolo duomenimis, iš 12 apklausoje dalyvavusių savininkų, 4 sutiko, 1 nepritarė šiems remonto darbams, 7 nepareiškė nuomonės, dėl ko nurodyti darbų atlikimui nebuvo pritarta. Taigi, atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų numatytas pareigas, informavo namo bendrasavininkus ir ragino spręsti bendrosios nuosavybės keitimo/remonto darbus, tačiau bendrasavininkai nebuvo aktyvūs ir sprendimų nepriėmė. Įstatyme yra apibrėžtas administravimas - tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovas neturėjo galimybės valdyti namo kaip savininkė bei negalėjo be namo bendrasavininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Pagrindu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą yra pareiškime nurodyti Įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikia. Ieškovo pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės nuomonė dėl privalomųjų remonto darbų tik patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbai administratoriaus iniciatyva, neturint butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo gali būti atlikti tik tuomet, kai kyla reali grėsmė šiai nuosavybei, žmonių gyvenimo sąlygoms ir pan. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taip pat nurodoma, kad tokia grėsmė turi būti pagrįsta/įrodyta atestuoto specialisto, eksperto. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, t.y. jog namo bendroji inžinerinė įranga neatitinką privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, yra susidėvėjusi ir kelia grėsmę. Pasak atsakovo, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Ieškovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tokių įrodymų neprideda. Atsakovo manymu, nėra LR CPK 288 straipsnio 4 dalyje išvardintų aplinkybių, kurias konstatavus teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių galėjo būti priimtas ir pareiškime nurodyti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. priimdamas sprendimą už akių nepažeidė LR CPK įtvirtintų proceso taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5Vadovaujantis CPK 288 str. 2 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

6Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

7Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).

8Nagrinėjamoje byloje 2016-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, nes ieškovas, kuriam 2016-12-06 įteiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir pranešimas dėl atsiliepimo dubliko pateikimo (CPK 123 str. 2 d.), per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko, o atsakovas prašė priimti sprendimą už akių (CPK str. 285 str. 1 d.). Remiantis CPK 287 str. 1 d., šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių yra suteikta teisė per dvidešimt dienų sprendimo priėmimo dienos (iki 2017-01-17) paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą teismo dėl 2016-12-28 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo elektroniniu būdu pateikė 2016-01-17, t.y. nepraleidęs 20 d. termino nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

9Ieškovas teigdamas, kad 2016-21-28 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-39590-871/2016 turi būti panaikintas, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t.y. spręsti, ar atsiliepimo į ieškinį šalis nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

10Ieškovas nurodė, kad jis 2016-12-06 EPP sistemoje matė, kad yra gautas teismo lydraštis bei lydraščio priedai, tačiau EPP sistemoje nebuvo techninės galimybės šių priedų atsidaryti ir peržiūrėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po trūkumų šalinimo priėmus atsakovo atsiliepimą į ieškinį, teisėjos Renatos Beinoravičienės 2016-10-25 rezoliucija nutarta pasirengimą bylos nagrinėjimui nutarta vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, 2016-10-26 ieškovui per EPP sistemą išsiųsta atsakovo atsiliepimo kopija bei pranešimas dėl dubliko pateikimo, kuriame ieškovui nurodyta per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti dubliką į atsakovo atsiliepimą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO 2016-12-05 įvestas įvykis, kuriame nurodoma, kad 2016-12-05 pakartotinai siunčiamas pranešimas ieškovui dublikui pateikti, kadangi 2016-12-05 tikrinant, kodėl nepateiktas laiku dublikas, paaiškėjo, kad 2016-10-26 siunčiant dokumentus, ieškovas jų negavo dėl 2016-10-17 elektroninių dokumentų formavimo LITEKO sutrikimų. Taigi, 2016-12-05 ieškovui per EPP sistemą pakartotinai buvo išsiųsta atsakovo atsiliepimo kopija bei pranešimas dėl dubliko pateikimo. Duomenų, kad teismui 2016-12-05 išsiuntus ieškovui atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir teismo paranešimą, šie dokumentai ieškovo nepasiekė, byloje nėra (CPK 178 str.). Nors ieškovas nurodė, kad nuo 2016-12-06 EPP sistemoje nebuvo techninės galimybės šių dokumentų atsidaryti ir peržiūrėti, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl aukščiau nurodyti atsakovo teiginiai laikytini neįrodytais (CPK 178 str.). Be to, teismas pažymi, kad CPK 8 str. įtvirtina proceso dalyvių pareiga bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Nors ieškovas nurodė, kad jam nepavyko peržiūrėti teismo 2016-12-05 išsiųstų dokumentų turinio, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad siekė išspręsti situaciją, kreipėsi į teismą nurodydamas jo minimas aplinkybes ir (ar) prašė persiųsti jam skirtus procesinius dokumentus pakartotinai. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys atsakovui teisme 2016-09-08 gautas ir 2016-09-16 priimtas. Laikotarpiu nuo 2016-09-08 iki pat 2017-01-17 (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo) ieškovas neteikė jokių prašymų/paklausimų byloje, nesidomėjo procesu. Ieškovas elgėsi nepateisinamai pasyviai, bylos eiga nesidomėjo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Teismo vertinimu, ieškovas, 2016-12-06 gavęs informaciją apie tai, kad teismas jam siuntė dokumentus, tačiau iki 2017-01-17 neinformavęs teismo, kad neturi galimybės susipažinti su jam siųstų procesinių dokumentų turiniu, nesant objektyvių duomenų apie tai ieškovas galimybės informuoti teismo neturėjo, nėra pagrindo išvadai, kad terminas dublikui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

11Kaip minėta, pagal CPK 287 straipsnį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) šalis neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, ar atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016-12-28 sprendimas už akių yra nepagrįstas ar akivaizdžiai neteisingas.

12CPK 288 str. 4 d. 1-2 p., įtvirtinta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t.y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).

13Nagrinėjamu atvejui ieškovas sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: 1) byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tinkamai administravo pastatą, esantį Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, ir atliko visus veiksmus, kuriuos administratorius turėjo atlikti, kad būtų išvengta žalos padarymo; 2) nėra pateikta duomenų apie tai, kokiu būdu atsakovas informavo būtų savininkus apie blogą namo vamzdžių būklę ir rengiamą apklausą; 3) atsakovas turėjo teisę vykdyti privalomuosius namo įrangos remonto darbus net ir neturėdamas namo gyventojų sutikimo, kadangi sutikimas reikalingas, kai atliekami atnaujinimo darbai.

14Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi įvykio metu (nuo 2011-10-19 iki 2015-08-12)), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 p.). Nuostatų 5.3 p. įtvirtinta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendime už akių konstatuota, kad byloje esantis Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, patvirtina, kad atsakovas nuolatos periodiškai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, apžiūras, fiksavo aplinkybes, kokie defektai ar neatitikimai nustatyti apžiūrų metu, tačiau esminių defektų nenustatė; atsakovas, nustatęs karšto ir šalto vandentiekio, magistralinių ir stovų keitimo poreikį, organizavo administruojamo daugiabučio namo (Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje) patalpų savininkų apklausą raštu, kurioje iškėlė nurodytos inžinerinės įrangos remonto bendraturčių lėšomis klausimą, tačiau 2012-09-27 protokolo duomenimis, iš 12 apklausoje dalyvavusių savininkų, 4 sutiko, 1 nepritarė šiems remonto darbams, 7 nepareiškė nuomonės, dėl ko nurodyti darbų atlikimui nebuvo pritarta. Teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Kadangi atsakovas nepateikė ir byloje nėra jokių aplinkybę, kad atsakovas tinkamai, nuolatos vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, techninę priežiūrą, paneigiančių įrodymų, ieškovo teiginys dėl atsakovo netinkamo namo techninės priežiūros vykdymo, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).

15Ieškovo teigimu, byloje nėra pateikta namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir lėšų poreikio ilgalaikių ir trumpalaikių planų, kurie pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 5.3 punktą turėjo būti privalomai rengiami. Remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 (nutarimo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu (nuo 2011-04-18 iki 2015-08-26)), 5.3 p., įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinių stebėjimų ir techninių apžiūrų rezultatais ir name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis pagal gyvenamojo namo, atskirų jo dalių ir inžinerinių sistemų gyvavimo (naudojimo) trukmės normatyvus nustatytus privalomuosius atnaujinimo (remonto) darbus, rengia šio namo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti nurodyti bendrojo naudojimo objektų priežiūros objektų darbų planai, t.y. nepagrindė, kokią įtaką šių dokumentų buvimas turėtų teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 177 str. įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 180 str. nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Teismo vertinimu, nurodyti bendrojo naudojimo objektų darbų planai nėra teisiškai reikšmingi dokumentai šioje civilinėje byloje, kadangi jie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes, ar atsakovas tokius planus rengė, ar planai buvo rengiami tinkamai, t.y. aplinkybes, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio darytina išvada, kad ieškovas siekia įrodyti, kad žala - 2013-09-09 įvykusio patalpų, Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, apliejimas, atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. jo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo. Teismo vertinimu, esminę reikšmę nustatant, ar nagrinėjamu atveju atsakovas tinkami vykdė savo pareigas, administruodamas daugiabutį namą, esantį Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, turi ne tai, ar buvo rengiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai bendrojo naudojimo objektų remonto darbų planai, tačiau tai, ar atsakovas laiku pastebėjo daugiabučio namo vamzdyno sistemos trūkumus, ir kreipėsi į sprendimo teisę turinčius asmenis (butų savininkus) dėl šių trūkumų remonto. Sprendime už akių teismas nustatė, kad atsakovas iki patalpų apliejimo (2013-09-09) nustatė daugiabučio namo vamzdynų sistemos defektus ir organizavimo daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimus 2012-09-27 ir 2014-02-12, taigi atliko pareigą laiku nustatyti daugiabučio namo vamzdyno sistemos trūkumus ir kreipėsi dėl šių trūkumų remonto į butų savininkus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlikdamas bendrojo naudojimo objektų apžiūras, informuodamas bendraturčius, keldamas statinio elemento remonto klausimą apklausoje, susirinkimuose, bendrojo naudojimo objektų administratorius tinkamai užtikrina privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2010 (pvz. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1532-555/2016).

16Ieškovo manymu, remiantis Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. STR 1.12.05:2010 4.3.-4.4 p., atsakovas net ir neturėdamas butų savininkų sutikimo, turėjo teisę vykdyti privalomuosius namo įrangos remonto darbus, nes butų savininkų sutikimas reikalingas, kai atliekami atnaujinimo darbai. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcijoje, galiojusioje žalos padarymo metu) 4.3.-4.4. p., privalomieji darbai – atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą; gyvenamojo namo atnaujinimas – namo patalpų remontas, konstrukcijų, inžinerinių sistemų, jų dalių remontas ar keitimas naujomis, siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant šiame Reglamente nustatytus privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus. STR įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 p.); gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus (9 p.). Pagal STR 18 p., apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių esminių statinio reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo naudotoją ir/ar gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (19 p.). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas, nustatęs bendrosios dalinės nuosavybės defektus, keliančius pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba galinčius sukelti didelis materialiniai nuostolius turėjo ne pats vienašališkai nuspręsti atlikti defektų šalinimo darbus, tačiau informuoti apie tai gyvenamojo namo savininkus, kurie turėjo nuspręsti kaip turi būti elgiamasi konkrečioje situacijoje. Kaip minėta, atsakovas, nustatęs karšto ir šalto vandentiekio, magistralinių ir stovų keitimo poreikį, organizavo administruojamo daugiabučio namo (Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje) patalpų savininkų apklausą raštu, kurioje iškėlė nurodytos inžinerinės įrangos remonto bendraturčių lėšomis klausimą, tačiau nurodytų darbų atlikimui nebuvo pritarta. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad daugiabučio namo vamzdynas atsakovo vykdytų patikrinimų metu buvo tokios būklės, kad neatitiko jam keliamų privalomųjų reikalavimų, trukdė butų savininkams vamzdynu tinkamai naudotis, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba galėjo sukelti didelius materialiniai nuostolius. Aplinkybę, kad vamzdynų trūkumai nebuvo tokio didelio masto, reikalaujantys trūkumo šalinimo nedelsiant patvirtina ir tai, kad 2013-09-09 įvykusio patalų apliejimo metu Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, buvo patirta žalos 499,52 EUR sumai, t.y. sąlyginai nedidelei sumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad jei statinio elementas nebuvo tokios būklės, kuri neatitiktų privalomųjų statybos techninių reikalavimų, keliamų statinio elementui, ir dėl to esmingai ribotų statinio naudojimą, atmestinas argumentas, kad, net ir bendraturčiams nepritarus statinio elemento remonto darbams, administratorius privalėjo juos atlikti be gyventojų sutikimo. Tokia išvada pernelyg pasunkintų namo administratoriaus padėtį, nes, atlikęs darbus, jis neturėtų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir išsireikalauti iš bendraturčių patirtas išlaidas, ji neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Remiantis išdėstytu, ieškovo teiginys, kad atsakovas, net ir negavęs namo savininkų sutikimo, turėjo savo iniciatyva vykdyti vamzdyno remonto darbus, atmestinas kaip nepagrįstas.

17Ieškovas taip pat nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kokiu būdu atsakovas informavo būtų savininkus apie blogą namo vamzdžių būklę ir rengiamą apklausą. Pagal CPK 180 str. nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingi yra duomenys apie tai, ar egzistavo visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant duomenis apie tai, ar atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo žalos atsiradimo priežastis. Kaip minėta, esminę reikšmę nustatant, ar nagrinėjamu atveju atsakovas tinkami vykdė savo pareigas, administruodamas daugiabutį namą, esantį Kalvarijų g. 123/J.Treinio g. 1-10, Vilniuje, turi tai, ar atsakovas laiku pastebėjo daugiabučio namo vamzdyno sistemos trūkumus, ir kreipėsi į sprendimo teisę turinčius asmenis (butų savininkus) dėl šių trūkumų remonto. Teismo vertinimu, faktai, kokiu būdu atsakovas informavo daugiabučio namo patalpų savininkus apie blogą namo vamzdžių būklę ir rengiamą apklausą raštu, yra teisiškai pernelyg nutolę nuo žalos atsiradimo fakto, dėl ko jie nagrinėjamu atveju nelaikytini teisiškai reikšmingas.

18Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-39590-871/2016 buvo priimtas neteisėtai ir/ar nepagrįstai, į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus taip nėra pagrindo tokiai išvadai, ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str., teismas

Nutarė

20Netenkinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių, priimto 2016 m. gruodžio 28 d., peržiūrėjimo.

21Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio... 2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-12-28 priimtas sprendimas už akių... 3. 2017-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo AB „Lietuvos... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu... 5. Vadovaujantis CPK 288 str. 2 d., pareiškimas dėl sprendimo už akių... 6. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas. ... 7. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be... 8. Nagrinėjamoje byloje 2016-12-28 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė... 9. Ieškovas teigdamas, kad 2016-21-28 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr.... 10. Ieškovas nurodė, kad jis 2016-12-06 EPP sistemoje matė, kad yra gautas... 11. Kaip minėta, pagal CPK 287 straipsnį, teismas panaikina sprendimą už akių... 12. CPK 288 str. 4 d. 1-2 p., įtvirtinta, kad teismas panaikina sprendimą už... 13. Nagrinėjamu atvejui ieškovas sprendimo už akių nepagrįstumą ir... 14. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo... 15. Ieškovo teigimu, byloje nėra pateikta namo bendrojo naudojimo objektų... 16. Ieškovo manymu, remiantis Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010... 17. Ieškovas taip pat nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai,... 18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad ieškovas nepateikė... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str., teismas... 20. Netenkinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimo dėl sprendimo už... 21. Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali...