Byla e2A-1532-555/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų J. J., Ž. L., Ž. M., V. Z., S. S., J. P., R. Z., G. S., M. P., D. L., E. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-215-638/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams G. S., L. B., J. R., E. P., J. P., Ž. M., W. H., E. H., Ž. L., I. R., D. L., J. K., S. S., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „R. B.“, J. J., R. V., V. Z., M. P., R. Z., R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. K., A. K., T. L., A. J., J. G., G. P., dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, I. B., T. B., uždarajai akcinei bendrovei „Surdotechnika“.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ buvo apdraudusi UAB „Krida“ turtą, esantį patalpose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. 2012 m. gruodžio 25 d. ieškovo draustas turtas buvo užlietas trūkus užšalusiam šalto vandens vamzdžiui, kuris yra namo, esančio ( - ), palėpėje. Ieškovė pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo 3 827,63 Eur draudimo išmoką. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakingi namo, esančio ( - ), patalpų bendraturčiai, kurie rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jiems nuosavybės teise priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovai nereagavo į namo administratoriaus siūlymus spręsti stogo remonto klausimus, administratoriaus organizuotuose susirinkimuose nedalyvaudavo, balsavimo biuletenių negrąžindavo. Dėl šių priežasčių, atsakovams kyla pareiga atlyginti jų neveikimu padarytą žalą. Bendras namo plotas yra 1 598,29 kv.m., kiekvienam atsakovui tenkanti žalos dalis paskaičiuota proporcingai jų nuosavybes teise turimam plotui. Kadangi atsakovė UAB „Surdotechnika“ dalį žalos yra atlyginusi, todėl ieškinio suma sumažinta iki 3 474,70 Eur. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą: J. G.: 77,52 Eur; G. S. 128,96 Eur; L. B. 125,94 Eur; J. R. 115,19 Eur; E. P. 126,83 Eur; J. P. 217,35 Eur; Ž. M. 235,60 Eur; W. H. 70,91 Eur; E. H. 70,91 Eur; Ž. L. 123,57 Eur; I. R. 139,12 Eur; D. L. 125,75 Eur; J. K. 142,18 Eur; S. S. 123,50 Eur; A. K. 144,96 Eur; UAB „R. B.“ 231,39 Eur; J. J. 95,27 Eur; R. V. 116,46 Eur; V. Z. 130,76 Eur; M. P. 128,89 Eur; R. Z. 117,83 Eur; R. M. 111,07 Eur; Kauno miesto savivaldybės administracijos 111,96 Eur; R. K. 92,47 Eur; A. K. 92,47 Eur; T. L. 102,16 Eur; A. J. 87,55 Eur; G. P. 88,13 Eur. Taip pat, prašė priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovų ieškovės naudai proporcingai atsakovų nuosavybes teise turimam plotui paskaičiuotas žalos dalis, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos dalies nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad yra atsakingas už kilusią žalą. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog namo bendraturčiams vėliausiai nuo 2011 m. liepos 19 d., kai parašė administratoriui pareiškimą, kad nesutinka su stogo remonto kaina, buvo žinoma apie stogo būklę ir apie būtinybę stogą remontuoti, tačiau namo bendraturčiai nesutiko, kad būtų atliekami bet kokie darbai, už kuriuos būtų atsiradusi pareiga apmokėti, taip pat nesiėmė jokių veiksmų atlikti stogo remonto darbus pigiau, už jiems priimtiną kainą ar savo pačių jėgomis. Teismas nustatė, kad namo bendraturčiai taip pat nesiėmė jokių veiksmų atsisakyti namo administratoriaus paslaugų, jeigu manė, kad administratoriaus veikla yra nepakankama ar netinkama, įsteigti bendriją ar pan. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog namo administratorius nepakankamai rūpinosi namo priežiūra, neinformavo gyventojų apie padėtį, neorganizavo reikalingų atlikti darbų, ir vertino, jog ta aplinkybė, kad administratoriaus veikloje buvo nustatyti tam tikri trūkumai, iš esmės nekeičia tų faktų, kad bendraturčiai žinojo apie stogo būklę ir, būdami rūpestingi ir atsakingi, turėjo suvokti, kad neremontuojamas stogas gali sukelti žalos atsiradimą tretiesiems asmenims. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog namo administratorius turėjo atlikti stogo remonto darbus savo lėšomis, kadangi byloje nebuvo duomenų, jog stogo defektai ginčo name galėjo būti laikomi privalomaisiais darbais STR 1.12.05:2010 20 ir 21 punktų prasme ir pažymėjo, kad net ir laikant, jog stogo remontas buvo priskirtinas privalomiesiems darbams, minėto reglamento 22 punktas nustato, kad 20 ir 21 punktuose nurodytų privalomųjų darbų įgyvendinimą organizuoja gyvenamojo namo naudotojas. Statinio naudotojo sąvoka yra suprantama taip, kaip nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje – tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu, todėl teismas vertino, kad aiškinti priešingai, t. y. kad namo administratorius turėjo atlikti stogo remonto darbus savo lėšomis, reikštų namo administratoriaus padėties apsunkinimą, kadangi, atlikęs darbus, jis neturėtų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir išsireikalauti iš bendraturčių patirtas išlaidas, kas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje iš jos priteista 111,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Žalos atsiradimo momentu ginčo gyvenamąjį namą administravo UAB „Žaidas“, kuris, kaip daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui. UAB „Žaidas“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti. Būtent UAB „Žaidas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Tos pačios patalpos, esančios ( - ), 2010 m. sausio 29 d. ir 2011 m. kovo 30 d. buvo taip pat užlietos dėl ( - ) namo palėpėje trūkusių vamzdynų, dėl ko buvo sugadintas UAB „Krida“ turtas, o priimtuose teismų sprendimuose dėl žalos atlyginimo teismai nustatė, jog UAB „Žaidas“, kuri būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoja, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai atliko gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose esančių vamzdynų techninės priežiūros: neužtikrino, kad sistemų priežiūra būtų vykdoma atliekant tiek prevencinio, tie korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Kauno miesto savivaldybės administracija už padarytą žalą neprivalo atsakyti, kadangi ne dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo užlietas turtas, esantis ( - ), todėl nesant nustatytiems veiksmams (neveikimui), nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o taip pat šiuo atveju nėra nustatyta ir kaltė. Atsakovai J. J., Ž. L., Ž. M., V. Z., S. S., J. P., R. Z., G. S., M. P., D. L., E. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš jų ieškovės naudai priteistos proporcingai atsakovų nuosavybes teise turimam plotui paskaičiuotos žalos dalys, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos dalies nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – jų atžvilgiu ieškovės ieškinį atmesti, priteisti po 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovams nėra žinoma, kad 2012 m. gruodžio 25 d. trūkus gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendro naudojimo palėpėje esančiam vamzdžiui, vandeniu buvo užlietos 13-to buto patalpos, taip pat nesutinka, kad yra kalti dėl minėto draudiminio įvykio. Viršutinių būtų gyventojai nuo 2005 metų yra kreipęsi į įvairias instancijas dėl vandentiekio vamzdynų pastogėje pakeitimo, dažnai savo lėšomis patys likviduodavo neigiamus padarinius, kilusius dėl trūkusių vamzdynų ar nesandaraus stogo, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų nevertino. UAB „Žaidas“, kaip gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius yra atsakingas dėl kilusios avarijos ir jos padarinių, kadangi nesiėmė visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų išvengta vandentiekio avarijos kilimo, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo dėl padarytos žalos laikė atsakingus namo, esančio ( - ), bendraturčius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad namo bendraturčiai žinojo apie stogo būklę ir, būdami rūpestingi ir atsakingi, turėjo suvokti, kad neremontuojamas stogas gali sukelti žalos atsiradimą tretiesiems asmenims bei žalos atsiradimo priežastį laikė neremontuojamą namo, esančio ( - ), stogą. Tuo tarpu namo administratorius 2013 m. sausio 13 d. raštu informavo, kad užliejimo priežastis yra trūkęs vandentiekio vamzdis palėpėje, o vamzdžio trūkio priežastis yra namo palėpės nesandarumas, o ne blogas stogo stovis. Taigi, atsakovai teigia, kad namo stogo remontas tikrai nėra būtinas, užtektų tik pakeisti ir tinkamai apšiltinti namo palėpėje esantį vamzdyną. Namo administratorius, būdamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotėkų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotėkų sistemas, bei žinodamas susidariusią situaciją gyvenamajame name, esančiame ( - ), (kiekvieną žiemą įvykdavo patalpų užliejimas) organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, imtis tinkamų tam tikromis sąlygomis inžinerinių tinklų priežiūros priemonių, kurie neleistų atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalintini. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai sutampa su atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Atsiliepimu į atsakovų J. J., Ž. L., Ž. M., V. Z., S. S., J. P., R. Z., G. S., M. P., D. L., E. P. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 309,76 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais: Namo bendraturčiams vėliausiai nuo 2011 m. liepos 19 d., kai parašė administratoriui pareiškimą, kad nesutinka su stogo remonto kaina, buvo žinoma apie stogo būklę ir apie būtinybę stogą remontuoti, tačiau namo bendraturčiai nesutiko, kad būtų atliekami bet kokie darbai, už kuriuos būtų atsiradusi pareiga apmokėti, taip pat nesiėmė jokių veiksmų atlikti stogo remonto darbus pigiau, už jiems priimtiną kainą ar savo pačių jėgomis. Pagrindinė užliejimų priežastis – dėl prastos stogo dangos būklės, temperatūra palėpėje sutapdavo su lauko temperatūra ir vanduo vamzdžiuose užšaldavo, dėl ko deformuodavosi vandens sistemos ir bėgo vanduo. Šioms aplinkybėms paneigti atsakovai byloje nėra pateikę kitų įrodymų, taip pat neprašė paskirti ir ekspertizės tiksliai užpylimo priežasčiai nustatyti. Patys atsakovai nurodo ir ankstesnius (2010 m. sausio 29 d. ir 2011 m. sausio 30 d.) užliejimo įvykius, kurių priežastis buvo identiška – namo stogo defektai, lėmę palėpės nesandarumą, dėl kurio vyko vandentiekio sistemos užšalimai, ką ir patvirtina namo administratoriaus 2013 m. sausio 13 d. raštas. Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad jie pripažįsta, jog teismo motyvai, kad namo bendraturčiai žinojo apie stogo būklę ir, būdami rūpestingi ir atsakingi, turėjo suvokti, kad neremontuojamas stogas gali sukelti žalos atsiradimą trečiųjų asmenų turtui, yra visiškai pagrįsti. Namo administratorius atliko savo pareigas tinkamai, t. y. atliko administravimo ir techninę priežiūrą, jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp UAB „Žaidas“ veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė namo administratoriaus atžvilgiu negali kilti. UAB „Žaidas“ atliko visus veiksmus, susijusius su namo technine priežiūra, kylančia iš žalos padarymo metu galiojusios STR 1.12.05:2010 redakcijos (galiojusios nuo 2011 m. lapkričio 18 d.). Taip pat dėjo visas pastangas, siekiant organizuoti stogo taisymo darbus, tačiau namo savininkų pritarimo tam negavo. Atsakovai remiasi civilinėse byloje Nr. 2A-11655-657/2014 ir Nr. 2A-1323-436/2015, kuriose iš UAB „Žaidas“ ir jo draudiko solidariai priteisė žalos atlyginimą, tačiau nagrinėjamai bylai ji įtakos neturi. Pirmasis ir antrasis užliejimo įvykiai kilo 2010 m. sausio 29 d. ir 2011 m. sausio 30 d. Tiek iki šių užliejimo įvykių, tiek po jų UAB „Žaidas“ atliko visus įmanomus veiksmus organizuoti stogo taisymo darbus. Konkrečiu atveju po 2011 m. sausio 30 d. užliejimo įvykio UAB „Žaidas“ kelis kartu rengė bendrasavininkų balsavimus dėl pritarimo atlikti stogo remonto darbus, tačiau susirinkimo/balsavimo protokolai patvirtina, kad namo savininkai remonto darbams pritarimo nedavė. Taigi, ginčo atveju užliejimo įvykio priežastis yra tiesioginis, rašytiniais įrodymais pagrįstas namo bendrasavininkų neveikimas. Atsakovai taip pat remiasi kasacinio teismo 3k-3-188-687/2016 nutartimi, kurioje buvo tirti ne UAB „Žaidas“ veiksmai ar neveikimas, dėl kurio galėjo įvykti užliejimo įvykis, ir ne namo bendrasavininkių atsisakymas taisyti stogo dangą, t. y. buvo ginčijamas draudžiamasis įvykis, lemiantis atsakingo už žalą asmens draudiko prievolę, ir nebuvo ginčijama skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuria ieškovei (draudikei) jos išmokėtų draudimo išmokų grąžinimas solidariai priteistas iš atsakovės (UAB „Žaidas“), kaip atsakingo už žalą asmens. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į atsakovų apeliacinė skundą neprieštarauja, kad būtų patenkintas atsakovų apeliacinis skundas, palaiko savo 2016 m. balandžio 14 d. apeliacinį skundą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo ta pačius argumentus, kurie nurodyti ir jos pačios teiktame teismui 2016 m. balandžio 14 d. apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniuose skunduose keliami teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų savininkų (valdytojų) ir namo priežiūros bendrovės civilinę atsakomybę, taikymo klausimai. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ginčas byloje, kad atsakovai yra statinio bendrasavininkai, nekyla. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apdraustas turtas buvo aplietas vandeniu trūkus namo šilumos vamzdžiams, esantiems namo palėpėje. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių riziką, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 UAB „Žaidas“ buvo paskirta Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Žaidas“ 2006 m. kovo 10 d. sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „Žaidas“ pavesta administruoti Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, tame tarpe ir ginčo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. spalio 19 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai). Nagrinėjamoje byloje apeliantai skundžia teismo procesinį sprendimą, kuriuo patenkintas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš namo bendraturčių, nurodydami, kad už atsiradusią žalą yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Žaidas“. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad namo administratorius nesiėmė visų nuo jo priklausančių priemonių, jog būtų išvengta vandentiekio avarijos, atliekant darbus, kurie priskirtini prie privalomųjų remonto darbų, tam, jog statinys atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimus, nebūtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl šių darbų. Dėl to namo administratorius, nesiėmęs priemonių suremontuoti nesandarų namo stogą, apeliantų vertinimu, pripažintinas atsakingu už padarytą žalą vandeniui užliejus ieškovės apdraustą turtą. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame ( Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010. STR 1.12.05:2010 privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t.. Privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra, racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, avarinės būklės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad spręsdamas dėl administratoriaus atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vertintino, kaip administratorius atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Remdamasis gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale esančiais įrašais, teismas nustatė, administratorius nuo 2006 m. liepos 1 d. veda ginčo namo techninės priežiūros žurnalą, kuriame dar 2008 m. sausio 15 d. užfiksuotas užšalęs šalto vandens vamzdis palėpėje. 2008 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros aktu administratorius UAB „Žaidas“ konstatavo, kad namo stogui būtinas remontas, kasmetiniuose apžiūrų įrašuose nurodė, kad susidėvėjusi stogo danga ir yra būtinybė ją pakeisti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad namo administratorius informavo bendraturčius apie blogėjančią stogo būklę, organizavo apklausą raštu, kurioje iškėlė namo stogo remonto bendraturčių lėšomis klausimą. Namo administratoriaus 2011 m. kovo 30 d. organizuotas gyventojų susirinkimą neįvyko, 2011 m. balandžio 13 d. balsavime raštu priimtas nutarimas pritarti, kad būtų organizuojamas stogo dangos pakeitimas nauja, o namo administratorius įgaliotas parengti projektinę dokumentaciją. Parengus projektinę dokumentaciją, 2011 m. liepos 14 d. organizuotas balsavimas raštu neįvyko, 2011 m. liepos 19 d. gautas grupės ginčo namo bendraturčių pareiškimas, kuriame išreikštas nesutikimas su stogo remonto kaina ir atsiskaitymo sąlygomis. 2012 m. rugsėjo 5 d. savininkų balsavimas raštu, kuriame buvo pateiktas klausimas dėl galimybės bendraturčių lėšomis atlikti dangos keitimo darbai, vamzdynų apšiltinimo darbus taip pat neįvyko. Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad namo bendraturčiams apie prastą stogo būklę ir būtinybę stogą remontuoti buvo žinoma, tuo tarpu namo administratorius vykdė namo priežiūrą (nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras), t. y. atliko pareigas, numatytas STR 1.12.05:2010. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atlikdamas apžiūras, informuodamas bendraturčius, keldamas namo stogo remonto klausimą apklausoje, susirinkimuose, atsakovas užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2010. Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad administratorius atliko jo kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo, esančio ( - ), bendraturčiai būtų informuoti apie padėtį, galimus neveikimo padarinius, aktyviai siekė bei skatino bendraturčius priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad namo stogo remontas nepriskirtinas privalomiesiems reikalavimams, t. y. nebuvo tokios būklės, kuri neatitiktų STR 1.12.05:2010 reikalavimų stogo, kaip statinio elemento, būklės ir dėl to esmingai ribotų statinio naudojimą, atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad, net ir bendraturčiams nepritarus stogo remonto darbams, namo administratorius privalėjo juos atlikti be gyventojų sutikimo. Pažymėtina, kad tokia išvada pernelyg pasunkintų namo administratoriaus padėtį, nes, atlikęs darbus, jis neturėtų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir išsireikalauti iš bendraturčių patirtas išlaidas, ji neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų. Namo savininkai kartu turi prisiimti ir nuosavybės teises sukuriamas pareigas, todėl, konstatavus netinkamą tokių pareigų vykdymą, dėl kurio kilo žala (ar kuriuo buvo prisidėta prie žalos kilimo), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neteko teisės reikalauti tokią žalą atlyginti iš kitų savo pareigas tinkamai vykdžiusių subjektų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų apeliaciniuose skunduose minimuose teismų sprendimuose, kuriais atsakovai grindžia apeliacinius skundus, nurodytos aktualios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jose buvo sprendžiamas klausimas dėl namo priežiūrą vykdančios bendrovės civilinės atsakomybės, tinkamai nevykdant namo administravimo veiksmų, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus klausimas dėl daugiabučių namų savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės, kuomet namo bendraturčiai atsisakė atlikti administratoriaus nurodytus remonto darbus, kas sąlygojo atsiradusią žalą. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti teismų priimti sprendimai negali būti vertinama kaip precedentas, kuriuo turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 309,76 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 309,76 Eur apeliacinės instancijos teisme turtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus tiek atsakovų apeliacinius skundus, iš jų nepriteistina 28,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) apeliacinės instancijos teisme, kadangi šią sumą priteisus lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškoma suma būtų mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, J. J., a. k. ( - ) Ž. L., a. k. ( - ) Ž. M., a. k. ( - ) V. Z., a. k. ( - ) S. S., a. k. ( - ) J. P., a. k. ( - ) R. Z., a. k. ( - ) G. S., a. k. ( - ) M. P., a. k. ( - ) D. L., a. k. ( - ) ir E. P., a. k. ( - ) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“), j. a. k. 110057869, naudai po 25,81 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai