Byla e2A-2093-553/2016
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovams E. (B.) S. ir V. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. prašydamas atidalyti ieškovui T. G. priklausančią 4,98 m2 patalpų ploto, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su E. S. ir V. B. pagal UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą 2015 m. planą, pagal kurį patalpas būtų padalintos į dvi dalis: „2(1).2(2),2(3)“ ir „4“, nustatant, jog pažymėta dalis “4“ suformuojama kaip atskiras turtinis vienetas ir atidalijama T. G. naudai, o dalis „2(1).2(2),2(3)“ – E. S. ir V. B. naudai.
  2. Nurodė, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos 43-1, 43-3, 43-4, esančios ( - ). Pažymėjo, jog ieškovui T. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,98 m2 dalis iš 9,96 m2, o atsakovei E. S. ir atsakovui V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso 4,68 m2 dalis iš 9,96 m2. Ieškovas 2015-09-07 pasiūlė atsakovams atidalyti bendro naudojimo patalpų bendraturčių dalis bendru sutarimu bei pateikė UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą atidalijimo planą. Ieškovas teigė, jog atsakovai šiai dienai faktiškai naudojasi patalpomis vienašališkai ir laiko jose savo turtą (skalbimo mašiną, spintą ir kt.).
  1. Ieškinys teisme buvo priimtas 2015 m. spalio 14 d. Atsakovai įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovo prašymui, byloje 2015-12-01 buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
  2. Atsakovė E. S. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog yra neįgali, serga reumatoidiniu artritu, dėl šios priežasties laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. spalio 15 d. sunkiai sirgo. Antrinė teisinė pagalba atsakovei buvo suteikta 2015-11-02, tačiau dėl sunkios sveikatos būklės, per teismo nustatytą terminą nespėjo surinkti reikiamų dokumentų, todėl atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo atsakovė pažymėjo, jog ieškovo reikalavimo patenkinimas sukelia jos mažas pajamas gaunančiai šeimai neigiamas finansines bei emocines pasekmes, susijusias su būtinumu pradėti patalpos rekonstrukciją. Pažymėjo, kad atsakovės šeima jokio kito būsto neturi, šeimoje auga nepilnametis sūnus, ieškovas ieškiniu siekia pažeisti bendrasavininkų interesų pusiausvyrą ir gerinti savo turto padėtį kitų savininkų sąskaita. Nurodė, jog dėl atidalijimo pablogės ir turto naudojimo charakteristikos, pavyzdžiui, atliekant kanalizacijos vamzdžių montavimą pagal ieškovo projektą, bus būtina atlikti grindų pakėlimo darbus, o tai sąlygos koridoriaus aukščio sumažėjimą.
  3. Ieškovas T. G. su atsakovės pareikštu prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog sprendimas už akių šioje byloje negali būti panaikintas, kadangi atsakovė pateikė atsiliepimą teismui praėjus 7 dienoms po sprendimo už akių įsiteisėjimo, praleisto termino atstatyti neprašė. Pažymėjo, jog teismui pateikti dokumentai jokio ryšio su nagrinėjama byla neturi, atsakovė nepateikė jokio savo pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, nors dar 2015-09-07 atsakovams buvo siųsti pasiūlymai dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu bendro naudojimo patalpomis naudojasi 5 asmenys ir siūlomas atidalijimo planas pagerintų gyvenimo sąlygas visiems asmenims, tame tarpe ir nepilnamečiui vaikui, kadangi nebeliktų bendrų patalpų ir į jas negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Pažymėjo, kad atsakovė yra savavališkai užėmusi bendro naudojimo patalpas, be suderinimo su ieškovu įsirengusi ir pastačiusi buitinius prietaisus ir baldus, tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė atsakovės pareikštą prašymą atmesti.
  4. 2016-02-08 teismo nutartimi buvo tenkintas atsakovės prašymas, 2015-12-01 sprendimas už akių ir 2015-12-08 papildomas sprendimas panaikinti ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-31 sprendimu ieškinį patenkino: atidalino ieškovui T. G. priklausančią 4,98 m2 ploto patalpų, esančių ( - ), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakovais E. S. ir V. B. pagal UAB „Statybos projektų valdymas“ parengtą 2015 m. planą, pagal kurį patalpos padalintos į dvi dalis: „2(1).2(2),2(3)“ ir „4“, nustatant, jog pažymėta dalis “4“ suformuojama kaip atskiras turtinis vienetas ir atidalijama ieškovo T. G. naudai, o dalis „2(1).2(2),2(3)“ – atsakovų E. S. ir V. B. naudai. Iš atsakovų E. S. ir V. B. ieškovo T. G. naudai lygiomis dalimis priteisė 1 073 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog dėl atidalijimo pablogės turto naudojimo charakteristikos. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos į bylą nuotraukos patvirtina jo teiginius, jog bendrojo naudojimosi patalpomis atsakovai šiuo metu faktiškai naudojasi vienašališkai ir laiko jose savo turtą. Pažymėjo, jog atsakovė teigė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau į bylą ji nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos sunkią turtinę padėtį (turimą/neturimą turtą, gaunamas pajamas). Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas projektas, kuriuo iš esmės visiškai atidalijamos šalims priklausančios bendrojo naudojimo patalpos ir pagal kurį bendro naudojimo patalpos (tualetas, dušas, kriauklė) ir komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija) po atidalijimo lieka atsakovų dalyje, atitinka CK 4.80 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, nes tokiu būdu išsprendžiami galimi šalių ginčai dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Teismo nuomone, ieškovo pateiktas bendro naudojimo patalpų atidalinimo planas nepažeis bendraturčių interesų bei nepaneigs nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią turto dalį, kadangi tiek ieškovui, tiek ir atsakovams nuosavybėje turimas bendro naudojimo patalpų plotas išliks nepakitęs. Atsakovės atstovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris buvo pateiktas išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, laikė nesavalaikiu ir nepagrįstu jokiais įrodymais, todėl atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių pusiausvyros principą, kadangi apeliantė gyvendama su vyru ir savo 11 metų mažamečiu vaiku 12,42 m2 kambaryje praras virtuvę, nes toje vietoje reikės išgriauti praėjimą į kambarį, tas pats nutiks su apeliantės kriaukle, nes jos vietoje iš namo laiptinės pusės reikės padaryti įėjimą, kuris susiaurės, kambaryje bus privaloma išmontuoti vienintelę sieninę drabužių spintą, nes vietoje jos bus įėjimas į kambarį, o taip pat pagal patvirtintą planą nebus įmanoma eksploatuoti šaldytuvo. Todėl ieškovo parengtas planas akivaizdžiai pablogina apeliantės ir jos šeimos padėtį;
    2. Po atidalijimo visiškai nebus galimybės eksploatuoti atidalintoje patalpoje kriauklės, virtuvėlės ir šaldytuvo. Tai reiškia, kad po atidalijimo nebus galima padalyto daikto naudoti pagal pirminę paskirtį, o tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus atvejus, kai atidalijamos dalies bendraturtis siekia ją naudoti pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus (3K-3-620-313/2015);
    3. Atkreipia dėmesį, jog atidalijamas daiktas yra bendrabučio tipo name, todėl atidalijamos patalpos buvo suprojektuotos taip, kad abiejų kambarių savininkai galėtų jomis bendrai naudotis, todėl ginčo daiktas lygiomis dalimis negali būti dalomas, kadangi esantis jų išdėstymas ir sienų konstrukcijos apriboja galimybę atskirsi nuo kambario virtuvę, kriauklę, šaldytuvą ir panaikina galimybę kambario nišoje turėti įmontuotą drabužių spintą. Ieškovas privalėjo įvertinti faktines aplinkybes ir ieškoti kitokių ginčo sprendimo galimybių, kad nepažeistų bendraturtės interesų, tačiau to nedarė, nors apeliantė siūlė minėtą sprendimą. Ginčo šalys galėjo tartis ir dėl kompensacijos išmokėjimo už tai, jog keletu kvadratinių metrų būtų padidinta apeliantės ir atsakovo naudai ginčo patalpos, ieškovo naudai išmokant atitinkamą kompensaciją;
    4. Atsižvelgiant į tai, kad atidalijamomis patalpomis naudojasi mažametis 11 metų apeliantės sūnus, kad atidalijus patalpas pagal ieškovo pateiktą projektą bus pablogintos sąlygos būtinos tinkamam jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, kaip institucija, teikianti išvadą. Todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
    5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas neatvyko į civilinės bylos nagrinėjimą, nors jam buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, tačiau nepranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti jame, todėl teismas bylą išnagrinėjo apeliantės advokatui nedalyvaujant, tokiu atveju Lietuvos Respublika neužtikrino apeliantei veiksmingos teisės kreiptis į teismą. Negalėjimas apeliantei teikti įrodymų, turėti efektyvios teisinės gynybos, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime sudarė procesinio šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, iš esmės nebuvo sudaryta vienoda kova tarp bylos šalių, todėl bylos baigtis nebuvo teisinga;
    6. Nėra teisinga ieškovui priteisti visa apimtimi bylinėjimosi išlaidas už patalpų atidalijimo plano parengimą, kadangi tiek planas tiek projektas yra būtini siekiant atsidalinti patalpas. Atidalijimas yra visų bendraturčių interesas, todėl išlaidos turi būti dalinamos po lygiai trims asmenims;
    7. Dėl apeliantei paskirto advokato neveiklumo nebuvo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme, apeliantė teikia kartu su apeliaciniu skundu papildomus įrodymus apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ir netekto darbingumo pensiją, taip pat kambario ir prašomos atidalinti patalpos nuotraukas, pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovo pateikto plano kopiją su apeliantės paaiškinimais apie tai, kurs kas stovi bute, bei sąmatą, kiek atsakovei kainuos atidalijimas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalijo bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovo pateiktą projektą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo
  1. Atsakovė teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Atsakovė teigia, kad šių įrodymų pateikti negalėjo anksčiau dėl paskirto advokato neveiklumo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovės įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo
  1. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimu, nes jos įsitikinimu atidalyti patalpų natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma. Pasak apeliantės, ieškovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningo bendraturčių pusiausvyros principą, kadangi apeliantė su šeima praras virtuvėlę, kriauklę, kambaryje bus privaloma išmontuoti vienintelę sieninę drabužių spintą. Apeliantės nuomone, bendraturčiai neišnaudojo visų galimybių derinti savo valią dėl atidalijimo.
  2. Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 str. 2 d.). Įstatymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog atidalyti patalpų natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas įvertino vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektą ir padarė išvadą, kad atsakovės argumentai dėl sąlygų pablogėjimo po patalpų atidalijimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, kadangi apeliantė nepateikė jokių pagrįstų ir nenuginčijamų įrodymų apie negalimumą padalinti ginčo butą.
  4. Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Šalių įrodinėjimo pareiga svarbi ne tik sprendžiant dėl geriausio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, tačiau taip pat nustatant teisingą kompensacijos pinigais dydį.
  5. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, nesutikdama su ieškovo pasiūlymais, prieštaravo ginčo buto atidalijimui, ieškovo siūlomam variantui, tačiau nepateikė nei savo pasiūlymų, nei jo poziciją dėl ieškovo pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, apeliantei iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovo poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, ginčo atveju pirmosios instancijos teismo taikytas atidalijimo būdas pripažintinas tinkamu. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad teismas neanalizavo galimybės nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ją netinkamai atstovavo valstybės paskirtas advokatas ir užkirto galimybę teikti įrodymus, tačiau šia galimybe ji turėjo teisę pasinaudoti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė savo pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, nenurodė aplinkybių, jog toks pasiūlymas yra ruošiamas, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė tiesiog kategoriškai nesutinka su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimu. Išvardytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog apeliantė apskritai nesutinka su patalpų atidalijimo. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas iš viso negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Apeliantės nesutikimą su patalpų atidalijimu taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, jog apeliaciniu skundu atsakovė E. S. prašo ieškovo ieškinį atmesti. Taigi, apeliantei neįrodžius neproporcingos žalos atidalijant patalpas, nepateikus alternatyvių pasiūlymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu ieškovo siūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.
  6. Apeliantė taip pat nesutikimą su atidalijimu grindžia sunkia finansine padėtimi ir remonto darbų sąmata. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog remonto darbams reikalingos finansinės lėšos, tačiau atkreipia dėmesį, jog dalis remonto darbų turėtų būti atliekama ieškovo sąskaita, dalis remonto darbų gali būti atliekama laikui bėgant. Toks piniginių lėšų paskirstymas atitinka protingumo principą, kadangi įprasta didesniems darbams ir pirkiniams taupyti pinigus. Kita vertus, nors ginčo patalpa priklauso atsakovei nuosavybės teise, tačiau su ja kartu gyvena jos darbingo amžiaus sutuoktinis, kuris turėtų prisidėti prie buto išlaikymo išlaidų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės E. S. finansinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatinga priežastis neleisti bendrasavininkiui įgyvendinti teisę į subjektinę nuosavybės teisę.
Dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įtraukimo į civilinę bylą
  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip institucija teikianti išvadą, nes byloje atidalijamomis patalpomis naudojasi mažametis 11 metų apeliantės sūnus, o atidalijus patalpas pagal ieškovo pateiktą projektą bus pablogintos sąlygos būtinos tinkamam jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.
  2. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba įstatymo nustatytais atvejais gali būti įtraukiama į procesą tam, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu (CPK 49 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo kategorija nereikalauja privalomo Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo procese, nes byloje nėra sprendžiami klausimai, dėl kurių vaikų įstatyminė atstovė (atsakovė) nebūtų galėjusi tinkamai vykdyti atstovavimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai turi įgyvendinti, nepažeisdami įstatymo reikalavimų. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatas vaiko tėvai turi užtikrinti vaiko teisę ne į bet kokias, o tinkamas gyvenimo sąlygas ir gyvenamąjį būstą.
Dėl veiksmingos teisės kreiptis į teismą pažeidimo
  1. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublika neužtikrino apeliantei veiksmingos teisės kreiptis į teismą, nes suteikta teisinė pagalba apsiribojo tik oficialiu suteikimu, tačiau įgyvendinama realiai nebuvo, todėl pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Negalėjimas apeliantei teikti įrodymų, turėti efektyvios teisinės gynybos, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime sudarė procesinio šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes nebuvo sudarytos lygios galimybės gauti efektyvią teisinę pagalbą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog apeliantei suteikta teisinė pagalba nebuvo suteikta realiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantę atstovavęs valstybės paskirtas advokatas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su priedais, kuris buvo patenkintas. Advokatas taip pat pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kai neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepaisant to, kad teismas atmetė prašymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog advokatas būtų netinkamai atstovavęs apeliantę, be to advokato neatvykimas į posėdį, neužkerta kelio apeliantei pačiai dalyvauti bylos nagrinėjame.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už projektus
  1. Apeliantė taip pat nesutinka, jog teismas ieškovui priteisė visa apimtimi bylinėjimosi išlaidas už patalpų atidalijimo plano parengimą ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo projekto dalį. Atsakovės nuomones išlaidos turėtų būti dalinamos po lygiai trims asmenims.
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal 4 šio straipsnio dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantė, jog išlaidos, susijusios su buto atidalijimo projektais, turi būti dalinamas į tris dalis, kadangi projektai yra susiję su visų bendraturčių interesais.
  4. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sudaro nežymią teismo sprendimo dalį, nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų:

8Iš atsakovų E. S., a.k. ( - ) ir V. B., a.k. ( - ) ieškovo T. G., a.k. ( - ) naudai lygiomis dalimis priteistina 620 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 281 EUR išlaidų projektų parengimui.

Ryšiai