Byla 2A-618/2014
Dėl įsiskolinimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. ir E. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. B., E. G. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (E. G. teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams E. S. ir E. P. dėl įsiskolinimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B. ir E. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pripažinimo buvusių sutuoktinių bendra (solidaria) prievole.

6Ieškovas A. B., bylos nagrinėjimo metu perėmęs reikalavimo teisę iš pradinės ieškovės E. G., nurodė, kad 2002 m. vasario 14 d. atsakovai E. S. ir E. P., tuo metu sutuoktiniai, išdavė trečiajam asmeniui A. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. sumokėti šiam asmeniui 371 300 Lt. Vekselio pagrindas – nurodyto dydžio A. B. paskola atsakovams, skirta namo statybai ir dovanai (automobiliui) atsakovei. Laiku neatsiskaičius, trečiasis asmuo A. B. kreipėsi į teismą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu priteisė iš atsakovo E. S. 95 000 Lt dydžio skolos dalį, taip pat bylinėjimosi išlaidas; buvo prašyta priteisti tik dalį įsiskolinimo, nes A. B. neturėjo pakankamai lėšų visam žyminiam mokesčiui sumokėti. Įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu A. B., kaip kreditorius, buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu į atsakovų santuokos nutraukimo bylą. Nurodytoje byloje atsakovas pripažino solidarią prievolę, o atsakovė ją neigė. Šiuo metu 276 300 Lt paskolos dalis pagal vekselį yra negrąžinta. 2008 m. rugsėjo 13 d. A. B. savo reikalavimo teisę perleido E. G.. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 276 300 Lt skolos, 90 000 Lt palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo E. S. 276 300 Lt skolos, 90 000 Lt palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų, o kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimu. Santuokos nutraukimo byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas A. B., kurio pareiškime faktiniu pagrindu buvo nurodytas 2002 m. vasario 14 d. vekselis 371 300 Lt sumai. Aptariamoje byloje atsakovas E. S. nurodė apie A. B. turimą 371 300 Lt dydžio įsipareigojimą pagal vekselį bei prašė, kad kreditoriams R. S., J. J. ir A. B. už įsiskolinimus būtų paliktas atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; A. B. palaikė atsakovo poziciją. Tiek atsakovas E. S., tiek ir A. B. nurodė, kad pagal vekselį gauta pinigų suma buvo panaudota namo statybai, automobilio pirkimui, kitiems atsakovės asmeniniams poreikiams. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovo ir trečiaisiais asmenimis įtrauktų kreditorių reikalavimai dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės yra neįrodyti, todėl atmestini. Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Nutartyje pažymėta, kad apeliantų E. S., R. S., A. B., J. J. ir J. S. argumentai, jog visi paskolinti pinigai buvo panaudoti namo statybai, yra neįrodyti, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai namo statybai paėmė kreditą iš banko, taip pat tam naudojo lėšas, gautas iš parduoto buto.

10Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės solidarios atsakomybės klausimas pagal A. B. reikalavimą dėl 371 300 Lt skolos pagal vekselį yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – atsakovų solidari atsakomybė nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir nurodytos santuokos nutraukimo byloje: atsakovams suteikta paskola buvo naudojama bendram šeimos ūkiui, t. y. namo statybai, šeimos ir namų ūkio išlaidoms, taip pat automobilio pirkimui, atsakovės kelionėms ir kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl, teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto prasmę atsakovės solidarios atsakomybės nebuvimas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo A. B. ieškinį. Kartu teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas 276 300 Lt įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo E. S. klausimas, o šioje byloje atsakovas prašė ieškinį tenkinti, todėl teismas sprendė, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantai A. B., E. G. ir E. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

13Apeliantų teigimu, teismas sprendimo nepriėmė, o tik išreiškė valią ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nesivadovavo ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų rašytiniais paaiškinimais, kas lėmė neteisingos valios išraišką. Apeliantų nuomone, sprendimas neturi juridinės galios. Tai, kad atsakovų atsakomybė yra solidarioji, patvirtina surinkti įrodymai, taip pat pačios atsakovės elgesys neginčijant teismo įsakymo bei pripažįstant įsiskolinimą santuokos nutraukimo byloje. Santuokos nutraukimo byloje priimtame sprendime nebuvo pasisakyta dėl šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dalyko, nes ir pirmoje byloje nebuvo priimtas joks sprendimas, o tik išreikšta teismo valia; aptariamas sprendimas taip pat neturi juridinės galios, ką patvirtina ir atsakovės elgesys, kuomet per notarą atsakovui buvo grąžintos skolos J. J. ir J. S.. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, jai buvo reiškiami nušalinimai, tačiau nutartis, kuria jie būtų išspręsti, nebuvo priimta. Teisėja iškraipė byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, nurodė melagingas aplinkybes, be to, nepagrįstai rėmėsi santuokos nutraukimo byla, nes sprendimas joje dar nepriimtas, dėl ko pradėtas proceso atnaujinimas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jei teismas buvo šališkas. Apeliantų nuomone, skundžiamas teismo sprendimo yra niekinis, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo įstatymui, CPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimui „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“, todėl turi būti panaikintas, o jo autoriams – pritaikyta teisės aktų nustatyta atsakomybė. Apeliantų nuomone, byloje nebuvo išspręstas solidarios atsakomybės klausimas, nors ieškinio reikalavimas buvo aiškus – priteisti solidariai, o ne iš atsakovo E. S.. Apeliantai taip pat pažymi, kad teisėja neleido ieškovui kalbėti nuo pat pirmojo teismo posėdžio, kas nulėmė tai, jog nebuvo galima reikšti reikalavimų. Be to, toks pažeidimas reiškia proceso kalbos taisyklių pažeidimą, o tai yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atsakovė E. P. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl ginčo esmės

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai, buvę sutuoktiniai, yra solidarūs skolininkai pagal atsakovo trečiajam asmeniui A. B. 2002 m. vasario 14 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 371 300 Lt sumai, nes vekseliu įforminta iš šio trečiojo asmens gauta paskola buvo naudojama atsakovų šeimos, taip pat atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės konstatavęs, kad nurodytos prievolės pobūdis buvo nustatytas atsakovų santuokos nutraukimo byloje, kurioje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog prievolė pagal vekselį (paskolą) yra atsakovo asmeninė prievolė. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada.

19Atsakovų santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas kreditorių pareikštų reikalavimų priskyrimo sutuoktinių asmeninėms ar bendroms prievolėms klausimas (t. 1, b. l. 14-20; t. 4, b. l. 122-129). A. B. dalyvavo šioje byloje trečiuoju asmeniu, o jo reikalavimas buvo kildinamas būtent iš aptariamu vekseliu įformintos paskolos. Tokia prievolė teismų buvo pripažinta asmenine atsakovo prievole. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią – laikoma, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinus, kad prievolė pagal vekselį (paskolą) nėra bendra atsakovų prievolė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį atsakovės atžvilgiu. Tai, kad atsakovų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovo teismo įsakymu buvo priteista tik dalis vekselyje nurodytos sumos, nereiškia, jog reikalavimas dėl likusios sumos gali būti nukreipiamas nebe į vieną atsakovą (asmeninė sutuoktinio prievolė), o į abu atsakovus (bendra sutuoktinių prievolė), nes pačios prievolės kvalifikavimas nesikeičia. Minėta, teismo sprendimo res judicata galia taikoma ir byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjams.

20Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo iš naujo vertinti ieškovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų iš esmės tapačių argumentų dėl paskolos panaudojimo aplinkybių; jų nevertina ir teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje priimtų teismų procesiniai sprendimų dalys nepripažinti aptariamos prievolės bendra atsakovų prievole galėtų būti pakeista tik atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje. Tai suprato ir apeliantai, pateikę atitinkamą prašymą. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje buvo atsisakyta, o tokie teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-544/101/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-69-585/2013).

21Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis santuokos nutraukimo byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, nes esą juridinę galią turinčių sprendimų byloje apskritai nebuvo priimta, o teismai dėl ginčo teišreiškė savo valią. Tokie argumentai yra aiškiai neteisingi, grindžiami subjektyviu apeliantų suvokimu, kaip turėtų būti formuluojami teismo procesiniai sprendimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariami sprendimai atitinka CPK keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Remiantis nurodytu atmestini ir analogiški apeliacinio skundo argumentai dėl šioje byloje skundžiamo sprendimo teisinės galios. Apeliantai taip pat teigia, kad pati atsakovė pripažino, jog santuokos nutraukimo byloje priimti sprendimai neturi galios, nes ji per notarą atsakovui grąžino skolas keliems toje byloje dalyvavusiems kreditoriais. Toks teiginys akivaizdžiai iškraipo faktines ginčo aplinkybes – atsakovė per notarą atsakovui sumokėjo santuokos nutraukimo byloje priteistą kompensaciją dėl turto padalinimo, o ne pervedė pinigus esą bendroms skoloms padengti (t. 1, b. l. 14-20; t. 4, b. l. 197-203).

22Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą solidariai iš abiejų atsakovų. Nebuvo prašyta pripažinti skolą bendra buvusių sutuoktinių prievole ir priteisti ją tik iš vieno solidaraus skolininko – atsakovės (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį atsakovės atžvilgiu, pagrįstai tenkino reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Argumentų, kad ši sprendimo dalis būtų neteisėta ir nepagrįsta, iš esmės nepateikiama.

23Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovei pareikštus reikalavimus. Kiti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ginčo esmės nėra reikšmingi bylos baigčiai, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

24Dėl procesinio pobūdžio argumentų

25Ieškovas ir kiti byloje dalyvaujantys nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat visam apygardos teismui, šio teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui reiškė ne vieną kartą (t. 1, b. l. 35, 36; t. 2, b. l. 25, 26, 36, 37, 52, 53, 82, 103, 104, 159, 160, 227-229; t. 3, b. l. 18, 19, 26-28, 89-92, 150-152). Priešingai skundo teiginiams, nušalinimo klausimas buvo visuomet sprendžiamas – pareiškimai atmetami, o pareiškėjams skiriamos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jokių naujų aplinkybių, galinčių pagrįsti teismo šališkumą, apeliaciniame skunde nepateikiama. Skirtingai nei traktuoja apeliantai, teismas ne iškraipė faktines aplinkybes ar nurodė melagingas, o rėmėsi santuokos nutraukimo byloje priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais faktais. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26Skunde taip pat visiškai neteisingai nurodoma, kad posėdžių metu teismas neleido ieškovui pasisakyti, teikti prašymus, reikalavimus. Tokius teiginius paneigia byloje esantys teismo posėdžių protokolai (pvz., t. 4, b. l. 131-138, 223-225; t. 5, b. l. 16-19). Ieškovo procesinės teisės nebuvo pažeidžiamos.

27Kolegijos vertinimu, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas, o priešingi apeliantų argumentų yra deklaratyvūs (pvz., skunde cituojamos įvairių teisės aktų ir teismų praktikos ištraukos, jų nesiejant su skundžiamu sprendimu) arba neturintys įtakos teismo sprendimo galiojimui (pvz., sprendime padarytos gramatinės klaidos), arba akivaizdžiai prasilenkiantys su elementaria logika (pvz., apeliantų įsitikinimas, kad teismas nepriėmė sprendimo, o tik išreiškė valią tenkinti ieškinį iš dalies), todėl atmetami.

28Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

29Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pripažinimo buvusių sutuoktinių... 6. Ieškovas A. B., bylos nagrinėjimo metu perėmęs reikalavimo teisę iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nustatė, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1... 10. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantai A. B., E. G. ir E. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliantų teigimu, teismas sprendimo nepriėmė, o tik išreiškė valią... 14. Atsakovė E. P. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovės nuomone,... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Dėl ginčo esmės... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai, buvę sutuoktiniai,... 19. Atsakovų santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas kreditorių... 20. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 21. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis santuokos... 22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą solidariai iš... 23. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas... 24. Dėl procesinio pobūdžio argumentų... 25. Ieškovas ir kiti byloje dalyvaujantys nušalinimą bylą nagrinėjančiam... 26. Skunde taip pat visiškai neteisingai nurodoma, kad posėdžių metu teismas... 27. Kolegijos vertinimu, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 29. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti...