Byla 2SA-69-585/2013
Dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų E. S., R. S., E. G. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S., R. S., E. G. ir A. B. prašymą suinteresuotiems asmenims E. P., „SWEDBANK“, AB dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. ( - ),

Nustatė

2pareiškėjai E. S., R. S. ir A. B., kurio teises perėmė E. G. (pastaroji perėmė ir J. S. bei J. J. teises, o E. G. teises A. B. reikalavimo apimtimi perėmė A. B.), kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. ( - ), kurioje 2008 m. vasario 5 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo E. S. ir suinteresuoto asmens E. P. (santuokinė pavardė – S.) santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, ir pakeisti teismo sprendimą, tenkinant pareiškėjų prašymus. Pareiškėjai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Bronislava Todesienė, kuri išnagrinėjo aukščiau nurodytą civilinę bylą, buvo šališka. Pareiškėjai šalino nurodytą teisėją nuo bylos nagrinėjimo, tačiau pastaroji nenusišalino ir nebuvo nušalinta. Pareiškėjai savo paaiškinimus grindė tuo, jog jie 2010 m. lapkričio 9 d., kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, sužinojo, kad E. P. (S.) ieškinio dėl jos ir pareiškėjo E. S. santuokos nutraukimo padavimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui metu jau dirbo teisėja, kas, pareiškėjų manymu, sudaro pagrindą išvadai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas buvo ir yra pavaldus tiek ( - ), kuriame dirba E. P., tiek ir E. P. Pasak pareiškėjų, esant nurodytoms aplinkybėms, buvo pažeista pareiškėjų teisė, jog bylą nagrinėtų teisėtos sudėties teismas.

3Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog ( - ), kuriame dirba suinteresuotas asmuo, yra specialiosios kompetencijos teismas, kuris nerevizuoja bendrosios kompetencijos teismų civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų, todėl pareiškėjų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens ir pareiškėjo E. S. santuokos nutraukimo bylą, buvo neteisėtos sudėties teismas, kadangi buvo šališkas dėl pavaldumo ( - ), yra teisiškai ydingas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjai ydingai supranta teismų pavaldumo, teismo teisėtos sudėties ir teisėjų šališkumo instituto klausimus. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjai praleido prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai aplinkybes, jų manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2010 m. lapkričio 9 d.

4Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą prašymą, kuriame neišreiškė pozicijos dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo pagrįstumo.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. ( - ) duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. P. (S.) ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp E. P. ir E. S., nutraukė dėl abiejų šalių kaltės, padalijo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą: ieškovei E. P. (S.) priteisė žemės sklypą, 64 procentų baigtumo gyvenamąjį namą ir 1/4 dalį artezinio gręžinio, esančius ( - ); atsakovui E. S. priteisė žemės sklypą, esantį ( - ), keleivinį automobilį BMW 320, valstybinis numeris ( - ), ir 329 727 Lt piniginę kompensaciją. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimo dalyje dėl sutuoktinių įsipareigojimų nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl įsipareigojimo AB „HANSABANKAS” (dabar – „SWEDBANK“, AB) nėra, nustatė, jog trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, todėl trečiųjų asmenų reikalavimus, pareikštus santuokos nutraukimo byloje, atmetė; nustatė, jog 2007 m. spalio 26 d. sutartimi dėl piniginės prievolės įvykdymo skolininkas E. S. įsipareigojo J. S. 75 000 Lt skolą sumokėti iki 2008 m. spalio 1 d., kad šį įsipareigojimą atsakovas prisiėmė po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, todėl teismas nurodytą įsipareigojimą laikė asmenine E. S. prievole ir neįtraukė į bendro dalytino turto balansą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. S. ir trečiųjų asmenų A. B., J. J., J. S., R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde buvo keliamas sprendimą priėmusios teisėjos šališkumo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino, jog apeliantų argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti, ir juos atmetė, nurodydamas, kad ta aplinkybė, jog teisėja, nagrinėjanti bylą, patenkino prokurorės prašymą ir pateikė bylą tiriančiai prokurorei duomenis iš civilinės bylos, nesudaro pagrindo teisėją laikyti šališka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nustatė, jog teisėja, kuri išnagrinėjo civilinę bylą Nr. ( - ), 2008 m. sausio 22 d. priėmė nutartį, kuria kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją bei Lietuvos advokatūros advokatų tarybą dėl galimų pažeidimų atsakovą ir trečiuosius asmenis atstovavusio advokato A. B. veikloje. Atsakovas E. S. ir tretieji asmenys A. B. ir J. J. nutraukė atstovavimo sutartis su advokatu A. B. ir kiekvienas tuo pačiu pareiškimu reiškė teisėjai nušalinimą, kuris teismo pirmininko 2008 m. sausio 22 d. nutartimi buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad kreipimasis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai viso proceso metu turėjo galimybę realizuoti savo teisę, reiškė nušalinimą teisėjai, skundė sprendimą bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjų reikalavimas, atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje, trečiosioms šalims išaiškinti teisę dėl galimybės pateikti savarankiškus reikalavimus dėl kreditorinių skolų, o atsakovui priešieškinį, bylą išnagrinėjus, teismo sprendimą pakeisti, patenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų reikalavimus, prieštarauja įstatymui (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), nes, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais pareiškėjams (kreditoriams) yra priteistos jų reikalaujamos sumos, prašymai atnaujinti procesą ir išaiškinti teisę dėl galimybės pateikti savarankiškus reikalavimus dėl kreditorinių skolų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl priešieškinio pareiškimo sprendžia šalis, atsakovas E. S. turėjo atstovą, todėl teismas neturi pareigos aiškinti atsakovui priešieškinio pareiškimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad E. P. dirbo (dirba) viename ar kitame teisme, nesukuria jai jokių kliūčių, laikantis teismingumo taisyklių, kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 straipsnis). Vienintelė sąlyga, kurios teisėjas negali pažeisti, yra nustatyta CPK 34 straipsnio 5 dalyje, tai yra nesibylinėti tame pačiame teisme, kuriame dirba jis ar jo giminaičiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjų argumentas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos pavaldumo ar priklausomybės nuo kitos grandies teisme dirbančios E. P. yra nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymą teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų prašymo argumentus, sprendė, jog pareiškėjai be teisėto pagrindo formaliai eskaluoja teisėjo šališkumo klausimą.

6Pareiškėjai E. S., R. S., A. B. ir E. G., nesutikdami su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjų (apeliantų) manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta šališkos ir suinteresuotos bylos baigtimi teisėjos. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nepriėmė ir nenagrinėjo pareiškėjų papildomo prašymo dėl proceso atnaujinimo, kurį pastarieji pareiškė elektroniniu paštu, šiais veiksmais parodydama aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi bei priklausomybę suinteresuotam asmeniui E. P. Pareiškėjai nurodė, jog jie pareiškė reikalavimą dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nušalinimo, tačiau teisėja nepateikė šio reikalavimo teismo pirmininkui, nurodytu neveikimu pažeisdama pareiškėjų teisę į nešališką teismą. Pareiškėjų vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

7Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą atskirąjį skundą, kuriame neišreiškė pozicijos dėl atskirojo skundo pagrįstumo.

8Suinteresuotas asmuo E. P. nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamoje byloje pareikštą atskirąjį skundą.

9Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11Sisteminė atskirajame skunde išdėstytų argumentų analizė suponuoja išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju yra keliami tiek skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos Aldonės Biekšienės šališkumo, tiek civilinėje byloje Nr. ( - ), kurioje apeliantai prašo atnaujinti procesą, sprendimą priėmusios teisėjos Bronislavos Todesienės šališkumo klausimai.

12Pažymėtina, jog tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, inter alia šališkas teismas, yra pagrindas konstatuoti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

13Apeliantų teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjusi ir skundžiamą nutartį priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė Biekšienė buvo šališka ir suinteresuota šios bylos baigtimi.

14CPK 64 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. CPK 65 straipsnyje nustatyti pagrindai teisėjui nušalinti. Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog CPK 65 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tik pavyzdinis sąrašas atvejų, kai teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas (pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo). Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją asmeninis teisėjo nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pavyzdžiui, Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48).

15Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė Biekšienė, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo (yra) tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi (CPK 65 straipsnis), nėra, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kitas aplinkybes, kurios keltų abejones dėl teisėjos nešališkumo (CPK 66 straipsnis), tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai (apeliantai), kai pastariesiems pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atmeta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Aldonė Biekšienė, priėmusi skundžiamą nutartį, yra pavaldi ir priklausoma nuo suinteresuoto asmens E. P., kadangi šis argumentas yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalis teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, ir, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo E. P. yra ( - ). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad E. P. yra ( - ), per se nesudaro pagrindo išvadai, jog teisėja Aldonė Biekšienė yra pavaldi ir / ar priklausoma nuo E. P., o pastaroji darė (daro) įtaką teisėjai, priėmusiai skundžiamą nutartį, kadangi, pirma, Aldonė Biekšienė yra bendrosios kompetencijos teismo teisėja, o E. P. – specializuoto teismo teisėja, kitaip tariant, Aldonė Biekšienė ir E. P. yra skirtingos kompetencijos (jurisdikcijos) teismų teisėjos, o, kaip žinia, tarp šių teismų, inter alia šių teismų teisėjų, nėra pavaldumo santykių, kadangi, viena vertus, minėta, jog teismas (teisėjas) klauso tik įstatymo ir teisingumą bylose vykdo vadovaudamasis tik įstatymais, antra vertus, ( - ) nerevizuoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) priimamų procesinių sprendimų, trečia vertus, ( - ) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atžvilgiu neatlieka ir administracinės veiklos priežiūros funkcijų (Teismų įstatymo 104 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu Aldonė Biekšienė ir E. P. būtų tos pačios kompetencijos (jurisdikcijos) ir skirtingų instancijų teismų teisėjos, nebūtų pagrindo a priori, nesant realių faktų, konstatuoti, jog teisėja Aldonė Biekšienė yra pavaldi ir / ar priklausoma nuo E. P., o pastaroji darė (daro) įtaką teisėjai Aldonei Biekšienei.

16Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina bei atmeta ir tą atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė pareiškimą dėl teisėjos Aldonės Biekšienės nušalinimo, kurio pastaroji, anot pareiškėjų, neperdavė teismo pirmininkui, nurodytu neveikimu pažeisdama pareiškėjų teisę į nešališką teismą, kadangi šį atskirojo skundo argumentą paneigia sisteminė nagrinėjamos bylos medžiagos analizė, sudaranti pagrindą išvadai, jog pareiškėjai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė pareiškimo dėl teisėjos Aldonės Biekšienės nušalinimo.

17Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, nagrinėjamos bylos atveju nesant realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjos Aldonės Biekšienės šališkumo, konstatuotina, jog teisėja Aldonė Biekšienė, išnagrinėjusi bylą, iškeltą pagal pareiškėjų (apeliantų) prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir priėmusi skundžiamą nutartį, nebuvo (nėra) šališka ir suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi.

18Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Sisteminė skundžiamos nutarties ir nagrinėjamos bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog šios bylos atveju nėra ir kitų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

19Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas pareiškėjų (apeliantų) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-210-129/2008.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, viena vertus, proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010); kita vertus, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

21Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, tai yra bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010).

22CPK 366 straipsnyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

23Pareiškėjų (apeliantų) teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. ( - ), buvo (yra) pavaldi tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame dirba E. P., tiek ir E. P., kitaip tariant, teisėja Bronislava Todesienė buvo (yra) šališka.

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė aukščiau nurodytus pareiškėjų argumentus dėl teisėjos Bronislavos Todesienės pavaldumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir suinteresuotam asmeniui E. P., kadangi šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. ( - ) duomenų, patvirtinančių, jog teisėja Bronislava Todesienė, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. ( - ), buvo (yra) tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota nurodytos bylos baigtimi, nėra, nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. ( - ) taip pat nėra duomenų, patvirtinančių kitas aplinkybes, kurios keltų abejones dėl teisėjos Bronislavos Todesienės nešališkumo, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai (apeliantai), kai pastariesiems pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas tais pačiais motyvais, kuriais atmetė pareiškėjų (apeliantų) argumentus dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, pavaldumo ir / ar priklausomumo nuo suinteresuoto asmens E. P., atmeta ir pareiškėjų (apeliantų) argumentus dėl teisėjos Bronislavos Todesienės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. ( - ), pavaldumo ir / ar priklausomumo nuo E. P. ir / ar teismo, kuriame pastaroji dirba.

25Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2012 m. kovo 15 d. priėmė skundžiamą nutartį. Bylos duomenimis (t. 5, b. l. 1-6) nustatyta, jog pareiškėjai 2012 m. kovo 15 d., tai yra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dieną, elektroniniu paštu pateikė pirmosios instancijos teismui procesinį dokumentą – atsiliepimą dėl papildomų prašymų atnaujinti procesą, kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti.

26CPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

27Esant nurodytoms proceso įstatymo nuostatoms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė aukščiau nurodyto pareiškėjų (apeliantų) procesinio dokumento ir nevertino jame išdėstytų aplinkybių, kadangi pareiškėjai nurodytą procesinį dokumentą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, kai proceso įstatymas nenustato tokios procesinių dokumentų pateikimo teismui formos (pastebėtina, jog CPK 1751 straipsnio nuostatos, pagal kurias procesiniai dokumentai teismui galės būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įsigalios tik 2013 m. liepos 1 d.).

28Apibendrinus visas nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde išdėstytais, aukščiau nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29Kiti pareiškėjų (apeliantų) atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų iš esmės nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Nagrinėjamos bylos atveju yra 4 pareiškėjai (apeliantai), bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, priteistiną į valstybės biudžetą esant 4 pareiškėjams (apeliantams), todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje... 2. pareiškėjai E. S., R. S. ir A. B., kurio teises perėmė E. G. (pastaroji... 3. Suinteresuotas asmuo E. P. pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje... 4. Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė... 6. Pareiškėjai E. S., R. S., A. B. ir E. G., nesutikdami su Vilniaus miesto 1... 7. Suinteresuotas asmuo „SWEDBANK“, AB pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje... 8. Suinteresuotas asmuo E. P. nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamoje byloje... 9. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Sisteminė atskirajame skunde išdėstytų argumentų analizė suponuoja... 12. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties... 13. Apeliantų teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjusi ir... 14. CPK 64 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti... 15. Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos... 16. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina bei atmeta ir tą atskirojo... 17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, nagrinėjamos... 18. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos... 19. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog skundžiama pirmosios instancijos... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, viena vertus, proceso... 21. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog pagal civilinių bylų... 22. CPK 366 straipsnyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamos... 23. Pareiškėjų (apeliantų) teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 25. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka... 26. CPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai teismui... 27. Esant nurodytoms proceso įstatymo nuostatoms, konstatuotina, jog pirmosios... 28. Apibendrinus visas nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes,... 29. Kiti pareiškėjų (apeliantų) atskirajame skunde išdėstyti argumentai... 30. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai iš šalies į... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti...