Byla e2A-967-467/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuotieji asmenys – D. G., S. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., G. P., T. H., V. P., S. P., (duomenys neskelbtini)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų S. P., G. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuotieji asmenys – D. G., S. P., gim. ( - ), A. P., G. P., T. H., V. P., S. P., ( - ).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas G. G. 2015 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - kad ( - ) miręs V. P., gim. ( - ), yra G. G., gim. ( - ), biologinis tėvas, nustatymo. Nurodė, kad 1983 m. kovo 18 d. pareiškėjo motina D. G. nutraukė santuoką su R. G.. 1986 m. vasarą pareiškėjo motina susipažino su velioniu V. P.. Užsimezgusi draugystė palaipsniui peraugo į intymius santykius. Po trijų metų bendro gyvenimo, jiems gimė vaikas – pareiškėjas. Pareiškėjo motinos ir tėvo santykiai nutrūko dar iki pareiškėjo gimimo, todėl jam buvo suteikta motinos pavardė – G., o gimimo įraše nurodyta tik motina. 2014 m. gegužės 8 d. V. P. buvo nušautas. V. P. giminaičiai atsisakė pripažinti pareiškėją mirusiojo sūnumi.

5Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime su pateiktu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog 1986 m. vasarą susipažino su V. P., po trijų metų jiems gimė sūnus - pareiškėjas. Tarpusavio santykių jiems nepavyko išsaugoti, dėl ko sūnui buvo suteikta motinos, o ne tėvo pavardė. Sūnui apie tėvą ji pasakė tik po tėvo mirties.

6Suinteresuotas asmuo S. P., gim. ( - ), atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ji su V. P. susituokė ( - ) Jos žiniomis V. P. su D. G. niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, G. G. sūnumi nepripažino, neauklėjo, išlaikymo neteikė, todėl nėra jokių įrodymų, kad V. P. yra biologinis G. G. tėvas. Tarp V. P. ir pareiškėjo nėra susiklostę jokie artimi asmeniniai santykiai, pats V. P. savo veiksmais, elgesiu nepripažino fakto, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Aplinkybę, kad D. G. nelaikė V. P. savo vaiko tėvu liudija visiškas jos neveikimas vaiko interesais nuo pat jo gimimo, t.y. daugiau nei 24 metus. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių tėvystės pripažinimo faktų. Be to buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsižvelgdama į tai, kad V. P. yra miręs ir pats negali apsiginti, gerbdama vyro valią, siekdama apsaugoti jų nepilnametės dukros A. P., gim. ( - ), interesus ir veikdama kaip mirusio vyro įpėdinė, nesutiko, kad byloje būtų atlikta DNR ekspertizė.

7Suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama įstatyminės atstovės S. P., gim. ( - ), atsiliepime su pareiškimu nesutiko, nurodė palaikanti S. P. atsiliepime pateiktus argumentus bei motyvus.

8Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Palaikė nesutikimo motyvus bei argumentus, išdėstytus S. P. atsiliepime.

9Suinteresuotieji asmenys S. P., gim. ( - ), V. P. ir T. H. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė pareiškėjo G. G. prašymą dėl DNR ekspertizės skyrimo atmesti. Palaikė nesutikimo motyvus bei argumentus, išdėstytus S. P. atsiliepime. Nurodė, kad pareiškėjas melagingai teigia, kad V. P. ir jo motina D. G. neva bendrai gyveno trejus metus. 1986 m. V. P. dirbo pamainomis kelte Klaipėda-Mukranas ir nuolat gyveno kartu su motina S. P. adresu, ( - ). Pareiškėjo motiną jie pažinojo, tačiau ji niekada jokiu statusu nebuvo pristatyta S. P. šeimai, nebuvo užsiminta apie siekį susilaukti su ja vaikų. Nesutinka su DNR ekspertizės atlikimu, nes tai yra mokslinis kraujo tyrimas žmogaus, kuris pats negali apsiginti, negali išsakyti savo valios ir laisvai apsispręsti atlikti tokį tyrimą ar neatlikti.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkino ir nustatė, kad 2014 m. gegužės 8 d. miręs V. P., gim. ( - ), yra G. G. tėvas, o jis – V. P. sūnus; juridinį faktą nustatė tam, kad G. G. galėtų teisėtai vadintis V. P. sūnumi ir tam, kad žinotų savo kilmę, bei paveldėjimo tikslais; priteisė iš S. P., G. P., A. P., S. P., V. P., T. H. po 216,20 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai ir ekspertizei apmokėti G. G. naudai. Teismas sprendė, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų prioritetinių vaiko interesų, o DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl skyrė byloje DNR ekspertizę, kurios 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktu buvo konstatuota, jog V. P. yra pareiškėjo G. G. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Teismas, nustatydamas tėvystę, atsižvelgė į šiuo metu galiojančio CK nustatytus platesnius tėvystės nustatymo pagrindus, į tai, kad giminystės ir šeimos santykiai yra tęstiniai, į tai, kad teismas privalo ginti asmens teisę žinoti savo kilmę, ir sprendė, kad šiuo atveju taikytinas bylos nagrinėjimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Dėl to teismas tėvystės pripažinimui senaties termino netaikė. Kadangi konkrečiu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi, teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Suinteresuotieji asmenys S. P., G. P. ir A. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir G. G. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė nagrinėjamoje byloje DNR ekspertizę, rėmėsi leistinumo reikalavimų neatitinkančiu įrodymu, jokių kitų įrodymų, išskyrus deklaratyvius suinteresuoto asmens D. G. paaiškinimus, nagrinėjamoje byloje nebuvo, todėl atitinkamai nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo G. G. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas DNR ekspertizės skyrimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka jau pirmojo parengiamojo teismo posėdžio pradžioje, nepaisant to, kad pareiškėjas G. G. ir jo motina D. G., kurie buvo suinteresuoti tėvystės nustatymu, nebuvo pateikę nė menkiausio įrodymo tėvystei nustatyti. Apeliantai, esant ekspertizės išvadai, neginčija faktinės V. P. tėvystės, tačiau kelia klausimą, ar buvo pagrindas nagrinėjamoje byloje nustatyti juridinį faktą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų. Apeliantų įsitikinimu, tokio pagrindo nebuvo, nes pareiškėjas G. G. jau seniai nebėra vaikas ir jam jo tėvas nerūpėjo 24 metus. Dėl to pareiškėjo teisė žinoti savo kilmę jokiu būdu negali būti vertinama kaip prioritetinė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. DNR ekspertizės paskyrimas ir tėvystės juridinio fakto nustatymas pažeidė suinteresuotų asmenų S. P., G. P. ir A. P. teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Skirdamas DNR ekspertizę, teismas visiškai neįvertino pasekmių, kurias gali sukelti teigiamas jos rezultatas ir tėvystės juridinio fakto nustatymas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo kur kas svarbesnių interesų, kuriuos reikėjo užtikrinti, nei tiesiog nustatyti biologinę tėvystę ir patenkinti pareiškėjo interesą žinoti savo kilmę. A. P. yra nepilnametė ir naujų giminaičių pagal kraujo ryšį nustatymas gali sąlygoti stresinę situaciją ir papildomus dvasinius išgyvenimus, todėl jos interesų, sveikatos, visapusiškos ir darnios fizinės bei psichologinės raidos užtikrinimas buvo tas viešasis interesas, kurį nagrinėjamoje byloje privalėjo užtikrinti teismas. Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje DNR ekspertizė buvo paskirta neteisėtai, todėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas neatitinka leistinumo reikalavimų ir negali būti laikomas įrodymu nagrinėjamoje byloje. Ekspertizė yra neteisėta, nes buvo panaudotas V. P. kraujo mėginys, kuris buvo saugomas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje ir buvo paimtas nusikaltimo tyrimo tikslais po V. P. mirties. Šis kraujo mėginys galėjo būti panaudotas kitam tikslui nei buvo paimtas tik tuo atveju, jei būtų buvęs gautas V. P. įpėdinių sutikimas, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas. Teismas neteisingai priteisė iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, kadangi, nesant šalių, nėra ir bylinėjimosi išlaidų, kurias reikėtų paskirstyti. Suinteresuotieji asmenys nebuvo pareiškę pareiškimų su savarankiškais reikalavimais, todėl negali būti laikomi turėjusiais priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien faktas, jog minėti suinteresuotieji asmenys nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, jokiu būdu negali būti pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kuris pats iniciavo procesą nagrinėjamoje byloje ir kurio vienintelio naudai buvo nustatinėjamas tėvystės juridinis faktas. Be to teismas priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų iš nepilnametės A. P., kuri neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo. Pareiškėjo advokatė, prašydama pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, su prašymu nepateikė nė vienos pareiškėjui išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas, buvo pateikti tik mokėjimų nurodymai, iš kurių paskirties visiškai neaišku, už kokias advokato teisines paslaugas yra mokama.

13Pareiškėjas G. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jo naudai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija faktinės V. P. tėvystės, t.y. sutinka, kad minėtas asmuo yra pareiškėjo biologinis tėvas. Byloje nesant kitų įrodytų, teismas pagrįstai paskyrė DNR ekspertizę, kadangi teismų praktikoje ir įstatymuose yra draužiama priverstinė DNR ekspertizė, kai asmuo nesutinka ją atlikti, tačiau tai neturėtų būti tapatinama su trečiųjų asmenų nesutikimu. Suinteresuotų asmenų nesutikimas atlikti DNR ekspertizę turėtų esminę reikšmę tik tuo atveju, jei nebūtų išlikę spėjamo tėvo kraujo mėginiai ir pareiškėjas būtų pateikęs prašymą genetinę ekspertizę atlikti tiriant spėjamo tėvo palikuonius. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo ir mirusio asmens giminystės ryšių nustatymo, todėl teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos suinteresuotiems asmenims, jų šeimos stabilumui, įprastai teisinei tikrovei ir lūkesčiams. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, buvo atsižvelgta, kad suinteresuoto asmens D. G. ir pareiškėjo G. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, o kiti suinteresuotųjų asmenų – priešingas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų apie pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato pagalbą (advokato ataskaita, mokėjimus patvirtinantys dokumentai).

14Suinteresuotasis asmuo D. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, paremtą byloje esančiais įrodymais.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuotų asmenų S. P., G. P. ir A. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

17Apeliaciniame skunde suinteresuotieji asmenys S. P., G. P. ir A. P. nurodo, kad jie neginčija faktinės V. P. tėvystės, nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantai iš esmės kelia klausimus, susijusius su įrodymų vertinimu ir įrodinėjimu konkrečiu atveju, o būtent: dėl DNR ekspertizės skyrimo tvarkos nagrinėjamoje byloje ir suinteresuotų asmenų galimybės apsiginti; dėl DNR ekspertizės būtinumo; dėl viešo intereso nagrinėjamoje byloje ir prioritetiškai saugomos teisės žinoti savo kilmę; dėl ekspertizės išvados atitikimo leistinumo reikalavimams; dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija apeliantų argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.

18Bet kuriuo atveju vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju šių proceso teisės nuostatų pirmosios instancijos teismas laikėsi tinkamai – išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos tvarka ir nustatė atitinkamą juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad pareiškėjas jau yra pilnametis, o spėjamas vaiko tėvas yra miręs, nes dėl to teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai pareiškėjas neprarado.

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai byloje paskyrė DNR ekspertizę, o jos išvada byloje nelaikytina leistinu įrodymu. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

20Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

21Nagrinėjamu atveju, byloje nesant kitų neginčijamų įrodymų dėl tėvystės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis materialiosios ir proceso teisės normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, paskyrė DNR ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl tėvystės nustatymo yra priskiriamos prie šeimos bylų kategorijos (nepaisant to, kad nagrinėjama byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka), todėl tokio pobūdžio bylose, teismas turi teisę ir pareigą būti aktyviu ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui, kas ir buvo daroma nagrinėjamoje byloje. Tai, kad ekspertizė buvo paskirta iš esmės pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nereiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, tame skaičiuje ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų.

22Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

23Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir buvo priimtas remiantis iš esmės vieninteliu įrodymu – byloje esančiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu, tačiau, kaip jau minėta, buvo įvertinti ir kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų – byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai. Ekspertizės aktą pirmosios instancijos teismas laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu tėvystės faktui nustatyti, atsižvelgiant į jo reikšmę būtent tokio pobūdžio bylose (CK 3.148 str. 1 d.). Be to, nors pareiškėjas į bylą daugiau jokių objektyvių įrodymų iš esmės ir nepateikė, tačiau ir apeliantai nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą. Atvirkščiai, apeliantai eksperto išvadą, kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniame skunde pripažįsta, t.y. sutinka, jog mirusysis V. P. yra pareiškėjo biologiniu tėvu. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė juridinį faktą, iš esmės remdamasis DNR ekspertizės išvada.

24Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje atlikta DNR ekspertizė buvo neteisėta, nes V. P. kraujo mėginys buvo saugomas kitais tikslais, o apeliantai nesutiko jo panaudoti DNR ekspertizei, todėl tokia priverstinė ekspertizė buvo atlikta neteisėtai, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir juos atmeta. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų nesutikimas atlikti DNR ekspertizę nagrinėjamu atveju neturėjo esminės reikšmės, kadangi mirusiojo V. P. kraujo mėginys, nors ir buvo paimtas kitais tikslais, tačiau buvo saugomas laboratorijoje ir juo buvo galima pasinaudoti siekiant nustatyti tėvystės faktą. Tik tokiu atveju, jeigu V. P. kraujo mėginys nebūtų išlikęs ir pareiškėjas būtų prašęs atlikti genetinę ekspertizę, tiriant spėjamo tėvo palikuonis (galimai apeliantus), būtų svarbus ir reikšmingas suinteresuotų asmenų nesutikimas atlikti DNR ekspertizę.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nustačius faktinę tėvystę ekspertizės akto pagrindu, nebuvo jokio reikalo nustatyti dar ir juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą (įrašyti biologinį tėvą į pareiškėjo gimimo liudijimą), nes pareiškėjas jau nebėra vaikas ir jam netaikoma prioritetinė vaiko teisių apsauga, kadangi tarp jo ir mirusio tėvo joks ryšys niekada nebuvo užsimezgęs ir niekada nebegalės užsimegzti. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliantų argumentus atmeta, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas, atikus DNR testą, jau žinojo savo biologinį tėvą, tačiau tik pareiškėjo gimimo liudijime įrašius jo tikrąjį tėvą bus tinkamai apgintos pareiškėjo teisės, jam atsiras asmeninės turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, kurias jis, be abejonės turi, būdamas pareiškėjo vaiku. Be to faktas, jog pareiškėjas teisiškai nebėra vaikiško amžiaus, nereiškia, jog jis nebėra mirusio V. P. vaikas. Kaip jau minėta, tėvystės nustatymo paskirtis yra užtikrinti kiekvieno vaiko, nepriklausomai nuo amžiaus, teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje prioritetiškai turi būti saugoma asmens teisė žinoti, iš kur jis yra kilęs, žinoti savo kilmę, tačiau taip pat pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad, nors pareiškėjas jau žino, kas yra jo tėvas, nenustačius jo prašomo fakto, nereiškia, kad jo teisė žinoti savo kilmę būtų apginta visapusiškai ir tinkamai. Pažymėtina taip pat, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjo ir mirusio asmens giminystės ryšio nustatymo, kas reiškia, jog priimtas sprendimas negali turėti jokios tiesioginės neigiamos įtakos suinteresuotiems asmenims, jų šeimos stabilumui, įprastai teisinei tikrovei ir lūkesčiams, apie ką apeliaciniame skunde kalba apeliantai. Dėl to taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia viešą interesą ar nepilnametės mirusiojo dukters teises ar teisėtus interesus.

26Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš suinteresuotų asmenų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų teigimu, vien faktas, jog suinteresuotieji asmenys nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, negali būti pagrindu priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas, juo labiau, kad byla nebuvo nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. Teisėjų kolegija ir su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju akivaizdu, jog suinteresuotų asmenų, išskyrus D. G., suinteresuotumas šioje byloje yra priešingas - tai jie išreiškė tiek savo atsiliepimuose, tiek teismo posėdžiuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė iš jų, tame tarpe ir iš A. P., kuri byloje buvo atstovaujama motinos S. P. (CPK 38 str. 4 d.).

27Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje įrodė advokato ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas bei atliktus mokėjimus patvirtinančiais dokumentais, kurie CPK prasme yra tinkami įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

28Kiti suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

30Atmetus suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą, iš jų priteistinos pareiškėjo G. G. apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos - 544,50 EUR, t.y. po 181,50 EUR iš kiekvieno apelianto (2015-11-11 vietinio mokėjimo nurodymas Nr.18).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš suinteresuotų asmenų S. P., gim. ( - ), G. P. ir A. P. po 181,50 EUR (viso 544,50 EUR) pareiškėjo G. G. naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas G. G. 2015 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl... 5. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime su pateiktu pareiškimu sutiko, prašė... 6. Suinteresuotas asmuo S. P., gim. ( - ), atsiliepime su pareiškimu nesutiko,... 7. Suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujama įstatyminės atstovės S. P., gim. (... 8. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Palaikė... 9. Suinteresuotieji asmenys S. P., gim. ( - ), V. P. ir T. H. atsiliepime su... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškimą... 12. Suinteresuotieji asmenys S. P., G. P. ir A. P. apeliaciniu skundu prašo... 13. Pareiškėjas G. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 14. Suinteresuotasis asmuo D. G. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka,... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Apeliaciniame skunde suinteresuotieji asmenys S. P., G. P. ir A. P. nurodo, kad... 18. Bet kuriuo atveju vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios... 20. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados)... 21. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant kitų neginčijamų įrodymų dėl... 22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti... 23. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir buvo... 24. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje atlikta DNR ekspertizė buvo... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nustačius faktinę tėvystę ekspertizės... 26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas... 27. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje įrodė advokato... 28. Kiti suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 30. Atmetus suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą, iš jų priteistinos... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti iš suinteresuotų asmenų S. P., gim. ( - ), G. P. ir A. P. po...