Byla 2-1053-368/2013
Dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

2sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Tytus“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo,

Nustatė

4Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą G. M. įmonei „Saulėtekis“.

5Bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus „Tytus“ įgaliotas asmuo nurodė, kad į administratorių kreipėsi „Swedbank lizingas“, UAB, prašydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad „Swedbank lizingas“, UAB, kreditorinis reikalavimas grindžiamas patirtais nuostoliais parduodant perimtą lizinguotą turtą tretiesiems asmenims. Teigė, kad nesutinka su keliamais kreditoriaus reikalavimais.

6Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.

7CPK 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais

8Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio pirmos dalies nuostatas kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi.

9Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos tikrina teismas, kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad „Swedbank lizingas“, UAB, savo prašymą patvirtinti jo 68522,66 Lt kreditorinį reikalavimą G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto byloje grindžia aplinkybėmis, jog tarp jo ir G. M. įmonės „Saulėtekis“ buvo sudarytos trys lizingo sutartys, kurios buvo vienašališkai nutrauktos įmonei nevykdant finansinių įsipareigojimų ir „Swedbank lizingas“, UAB, nurodo, kad pardavęs turtą tretiesiems asmenims patyrė 50023,25 Lt netiesioginių nuostolių (negautos pajamos), 12659,87 Lt nuostolių dėl nesumokėtų palūkanų pagal lizingo sutartis, taip pat turėjo 5839,54 Lt papildomų išlaidų (turto realizavimo išlaidų).

11Bylos duomenimis, 2006-04-19 ir 2006-06-19 „Swedbank lizingas“, UAB (ankstesnis pavadinimas AB bankas Hansabankas) ir G. M. įmonė „Saulėtekis“ sudarė tris lizingo sutartis (19–42 b. l.) dėl dviejų naudotų autovežių ir dviejų naudotų priekabų lizingo, ir šalys susitarė dėl kasmėnesinių įmokų mokėjimo pagal sutartis (20, 31, 33 b. l.).

12Lizingo gavėjui G. M. įmonei „Saulėtekis“ nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal sutartis, „Swedbank lizingas“, UAB, 2008-05-27 pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti turtą (52 b. l.).

13Grąžintas turtas buvo įvertintas (53–58 b. l.) ir 2008-09-29, 2010-03-01 parduotas tretiesiems asmenims (59–64 b. l.).

14Pagal lizingo sutarčių 11.1 punktus lizingo bendrovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis anksčiau nustatyto termino, jei klientas iš esmės jas pažeidė. Sutarčių 11.2.3 punktuose nurodyta, kad nutraukus sutartis, lizingo bendrovė turėjo teisę pareikalauti nedelsiant gražinti turtą ir reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (LR CK 6.574 str.).

15CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir per papildomai lizingo davėjo nustatytą terminą pažeidimo nepašalina, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, jog jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos būdai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti. Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslą, jos šalių teises ir pareigas ir lizingo dalyko ypatumus. Lizingo dalyko amortizacija yra numatoma iš anksto, šalys šią aplinkybę įtraukia į sutarties sąlygas, o lizingo gavėjas, kaip daikto naudotojas, prisiima jos padarinius, lizingo įmokomis, be kita ko, dengdamas ir mažėjančią dėl amortizacijos turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

16Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus ir visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

17Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas šioje byloje nekeliamas. Taigi pagal prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą „Swedbank lizingas“, UAB, įgijo teisę reikalauti gauti dėl sutartinių sąlygų pažeidimo ir sutarčių nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimą.

18Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“, UAB, pagrįstai reikalauja 50023,25 Lt nuostolių – skirtumo tarp neišpirkto pagal lizingo sutartis turto ir pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintus lizingo sutarčių dalykus (11, 20, 31, 33, 59–64 b. l.).

19Teismo vertinimu, netiesioginiai nuostoliai (palūkanos nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki sutarčių pabaigos) ir papildomos išlaidos (turto realizavimo išlaidos) yra susiję su tuo, kad lizingo gavėjas G. M. įmonė „Saulėtekis“ netinkamai vykdė lizingo sutartis. Pažymėtina, kad šie nuostoliai yra pagrįsti bylos duomenimis (65–68 b. l.), todėl lizingo davėjas turi teisę juos išieškoti iš lizingo gavėjo.

20Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“, UAB, prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

22Prašymą tenkinti.

23Patvirtinti bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, (į. k. 111568069) 68 522,66 Lt kreditorinį reikalavimą.

24Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo... 4. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė... 5. Bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus... 6. Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas.... 7. CPK 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas –... 8. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26... 9. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad „Swedbank lizingas“, UAB, savo prašymą... 11. Bylos duomenimis, 2006-04-19 ir 2006-06-19 „Swedbank lizingas“, UAB... 12. Lizingo gavėjui G. M. įmonei „Saulėtekis“ nevykdant finansinių... 13. Grąžintas turtas buvo įvertintas (53–58 b. l.) ir 2008-09-29, 2010-03-01... 14. Pagal lizingo sutarčių 11.1 punktus lizingo bendrovė turėjo teisę... 15. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš... 16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo... 17. Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas šioje byloje nekeliamas.... 18. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“,... 19. Teismo vertinimu, netiesioginiai nuostoliai (palūkanos nuo lizingo sutarčių... 20. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad „Swedbank lizingas“,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu,... 22. Prašymą tenkinti.... 23. Patvirtinti bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ kreditoriaus... 24. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju...