Byla 2A-180/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovei S. Š. , atsakovo atstovui R. D. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1302-39/2007 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl pripažinimo teisės nuomininkui privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. S. , kurį atstovavo globėja S. Š. , kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, prašydamas pripažinti A. S. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Ieškovo A. S. atstovė globėja S. Š. nurodė, jog jos tėvas A. S. nuo 1988 m. buvo įrašytas į eilę butui gauti. Jau tuomet dėl psichikos ligos (šizofrenijos) A. S. buvo 2-os grupės invalidas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu A. S. buvo pripažintas neveiksniu. To paties teismo 2002 m. spalio 10 d. nutartimi S. Š. paskirta jo globėja. Vilniaus m. valdyba 1998 m. vasario 19 d. sprendimu paskyrė A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis iki 1998 m. liepos mėn. galėjo privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis už investicinius čekius, tačiau tuoj pat po buto gavimo A. S. susirgo ir dėl psichinės būklės negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų, situacijos, negalėjo objektyviai vertinti galiojusių įstatymų ir kreiptis dėl buto privatizavimo. Tačiau ieškovo atstovė globėja S. Š. būdama jauno amžiaus (moksleivė) maniusi, kad tėvas ėmėsi konkrečių veiksmų butui privatizuoti. Gavęs butą, kol jo liga nebuvo paūmėjusi, A. S. išreiškė savo valią butą privatizuoti: dalyvavo įvertinant butą 3000 investicinių čekių. Tik 2002 m. teismui paskyrus S. Š. A. S. globėja, ji sužinojo, kad tėvas nesikreipė dėl buto privatizavimo. Gautą butą ieškovo A. S. globėja suremontavo, pagerino jį iš esmės. Ieškovas, atstovaujamas globėjos S. Š. , savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir prašė pripažinti jam teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Būtų privatizavimo įstatymą.

52006 m. lapkričio 9 d. ieškovas A. S. mirė (t. 2, b. l. 140). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovą A. S. pakeitė jo teisių perėmėja S. Š. (t. 2, b. l. 3-4).

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. Š. 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis (Nr. VIII-452, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.96-2430) reglamentavo valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Tame pačiame straipsnyje taip pat nurodyta, jog asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, tačiau ne dėl savo kaltės šio įstatymo nustatytu laiku nepadavę pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, jog pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

7Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad A. S. 1993 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės valdybai prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis (t. 1, b. l. 60). Iki 1993 m. buvo įskaitoje komunaliniam butui gauti Vilniaus m. Tarybų rajono vykdomojo komiteto 1988 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pagrindu (t. 1, b. l. 62). A. S. prašymą išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės valdybai pateikė 1998 m. vasario 2 d. (t. 1, b. l. 32). S. Š. 2002 m. spalio 1 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūniją su prašymu perrašyti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jos vardu, nes Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2727-02/2002 A. S. pripažino neveiksniu. Vilniaus m. savivaldybės valdyba, atsižvelgdama į šį S. Š. prašymą, 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 2429V „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ nusprendė S. Š. laikyti gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke. 2002 m. gruodžio 19 d. UAB „Žirmūnų valda“ sudarė su S. Š. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 12-73.

8Teismo teigimu, prašymą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo turėjo teisę paduoti tik asmenys, kurių nuomojamos patalpos buvo priskirtos prie pirkimo-pardavimo sutarties objektų, išvardintų Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje. Gyvenamosios patalpos valstybinio butų fondo name nuomos sutartis Nr. 09/03 su ieškovės tėvu A. S. buvo sudaryta tik 2001 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 41-42), vadovaujantis 1998 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 312V (t. 1, b. l. 28). Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas pasibaigė 1998 m. liepos 1 d. Todėl teismas nurodė, kad Butų privatizavimo įstatyme nustatyto privatizavimo objekto nuomininku ieškovės tėvas A. S. tapo šio įstatymo galiojimo laikui jau pasibaigus.

9Teismas konstatavo, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teisinis santykis dėl buto privatizavimo tarp A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės neatsirado, nes tuo metu A. S. subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo, o kai subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo. Teismo teigimu, byloje taip pat nėra įrodymų, jog iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, ieškovės tėvas A. S. šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų (Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr.309 ,,Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr.I-118 ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“, Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkis Nr.290p ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“) nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, taigi neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Teismas pabrėžė, jog A. S. valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas šiame įstatyme nustatytais terminais ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti (parduoti). Teismas pažymėjo, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes A. S. pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nebuvo subjektas, galėjęs privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, todėl atmetė ieškovės teiginį, jog ginčas dėl buto privatizavimo vyksta nuo 1998 m. pradžios.

10Teismo teigimu, aplinkybės, jog ieškovės S. Š. jaunas amžius, A. S. liga teisinės reikšmės šiuo atveju neturi, kadangi, kaip jau nustatyta, A. S. pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nebuvo subjektas, galėjęs privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

11Ieškovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodo, kad neteisinga teismo išvada, jog A. S. tapo privatizuojamo objekto subjektu pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. vasario 19 d. sprendimu buvo paskirtas A. S. , todėl laikytina, kad nuo to laikotarpio tarp A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, A. S. atitiko Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektui keliamus reikalavimus ir turėjo teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas ir teismo argumentas, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes A. S. pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nebuvo subjektas, galėjęs privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

16Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.). Apeliantė S. Š. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu padarytas išvadas dėl jos tėvo A. S. teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau pasisako.

17Visų pirma, pažymėtina, kad ginčas dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis nėra turtinis ginčas, ieškovas, šiuo atveju, siekia įgyti turtinę teisę, kurią realizuos ar ne, priklauso nuo jo valios. Todėl, neatsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu esančią privatizuojamo objekto rinkos kainą, toks ginčas teismingas apylinkės teismui, nes neturi kriterijų, įstatymo priskiriančių civilinių bylų teismingumą apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str.). Tačiau teismų praktikoje susiklostė nuostata, kad civilinę bylą pirmąja instancija išnagrinėjus aukštesnės pakopos teismui, negu reikalauja įstatymas pagal teismingumo taisykles, teismo sprendimas tuo pagrindu negali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą iš esmės pagal apeliacinį skundą.

18Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvui šiuo metu jau mirusiam A. S., butas (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 1998 m. vasario 19 d. (b. l. 13), su juo šio buto nuomos sutartis sudaryta 2001 m. balandžio 12 d. (b. l. 11). Taip pat byloje nustatyta, kad nei jis pats, nei jo dukra ieškovė S. Š. iki 1998 m. liepos 1 d. t. y., kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, šio įstatymo ar kitų jį konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui nei ieškovė, nei jos tėvas subjektyvinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo.

19Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad šios teisės jie neįgijo dėl subjektyvių priežasčių – jos tėvas sirgo, o ji dar buvo nepilnametė, negali būti pagrindu šiuo metu tokią teisę pripažinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir pagrįstai nurodė, kad ši teisės norma taikytina tuomet, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas arba, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme dar neišspręstas ir jį išsprendus, priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, išnagrinėtoje 2002 m. kovo 4 d., taip pat civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2005, išnagrinėtoje 2005 m. sausio 5 d. Taigi, akivaizdu, jog šios teisės normos, kuria ieškovė ir grindė savo ieškinį, paskirtis yra ne pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimą lengvatine tvarka nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, o tik sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti.

20Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą ginčo buto privatizavimo procedūros niekada nebuvo pradėtos, todėl šiam įstatymui nustojus galioti, nėra pagrindo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

21Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas A. S. , kurį atstovavo globėja S. Š. , kreipėsi į teismą su... 5. 2006 m. lapkričio 9 d. ieškovas A. S. mirė (t. 2, b. l. 140). Vilniaus... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad A. S. 1993 m. rugpjūčio 26... 8. Teismo teigimu, prašymą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo turėjo... 9. Teismas konstatavo, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teisinis... 10. Teismo teigimu, aplinkybės, jog ieškovės S. Š. jaunas amžius, A. S. liga... 11. Ieškovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m.... 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo... 17. Visų pirma, pažymėtina, kad ginčas dėl teisės privatizuoti butą... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvui šiuo metu jau mirusiam A. S., butas... 19. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad šios teisės jie neįgijo dėl... 20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad... 21. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą....