Byla e2-111-1067/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Gretai Gaudiešiūtei, dalyvaujant ieškovui G. V., ieškovo atstovams advokatui Tomui Šedbarui, advokatui Algirdui Miškiniui, advokatei Dovilei Aukštuolytei, advokato padėjėjai Giedrei Sušinskaitei, atsakovės D. G. S. atstovui advokatui Laimonui Striaukai, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarui G. B., teismo ekspertei Z. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B.,

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti L. V. 2017 m. birželio 16 d. testamentą negaliojančiu. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo pripažinti testamentą negaliojančiu dviem pagrindais: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu - pažeista testamento sudarymo tvarka, kai testamentą pasirašo ne pats palikėjas, o kitas asmuo. Pagal ieškovą, medicininiai duomenys patvirtina, kad L. V. sirgo onkologine liga. L. V. dėl labai silpnos sveikatos būklės ir sukeliamų skausmų, naudojamų vaistų negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir pats sąmoningai suformuoti valią bei ją autentiškai išreikšti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2017 m. birželio 16 d. 15.00 val. gydytoja R. P. kvietė gydytojų konsiliumą dėl L. V. būklės ir gydymo, tuo tarpu testamentas patvirtintas 16.45 val., t. y. praėjus vos daugiau nei valandai nuo gydytojų konsiliumo, neįsitikinus, ar testatorius, tuo metu būdamas kritinės sveikatos būklės, apskritai galėjo suvokti savo veiksmus. Pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti ne tik į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) vertinant tiek medicininius duomenis, tiek atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Be to L. V. valia sudaryti sandorį - testamentą atsakovės naudai nesiformavo nuosekliai, nesant kitų asmenų spaudimo jo valios susiformavimui (testatorius niekada nei bendraudamas su ieškovu, nei kitiems asmenims net neprasitarė, jog ketina sudalyti testamentą, juo labiau palikti visą savo turtą atsakovei, kuri buvo pašalinis asmuo), todėl L. V. sudarytas testamentas negali būti laikomas logiška jo valios išraiška. Ginčijamas testamentas, be kita ko, neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų, nes nesuvokiama, kad protingai mąstantis asmuo atimtų visą palikimą iš savo artimųjų asmenų ir atiduotų mažai pažįstamam asmeniui. Mano, kad atsakovė, žinodama apie L. V. sunkią sveikatos būklę, sumaniai pasinaudojo aplinkybe, kad ieškovas, L. V. sūnus, gyvena kitoje valstybėje. Suvokdama besiartinančią L. V. mirtį bei žinodama, kad jis turi turto, Atsakovė pasinaudojo kritine L. V. būkle ir tuo, kad L. V. jau negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės tam, jog šis testamentu jai paliktų visą savo turtą. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas testamentas neatspindi tikrosios testatoriaus - L. V. - valios, šiame sandoryje neišreikšta protinga jo valia ir tai yra pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Ginčydamas testamentą tuo pagrindu, kad pažeista testamento sudarymo tvarka, ieškovas nurodo, jog ginčo testamento rengimo procedūra rūpinosi atsakovė (asmuo, suinteresuotas palikimu), testamento tekstas parengtas notarinėje kontoroje būtent atsakovės prašymu ir pagal jos žodžius, testamento tekstas parengtas testatoriui nedalyvaujant. Notaras, atvykęs į gydymo įstaigą, jau turėjo pagal atsakovės nurodymus parengtą testamento tekstą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad L. V. pats negali pasirašyti dėl ligos, taip pat nurodyti liudytojai (jų asmens duomenys) ir asmuo, kuris pasirašys už testatorių. Testamente formaliai yra nurodyta, kad testatorius negalėjo pasirašyti dėl ligos (jos nedetalizavus) ir kad testatorius prašė, kad už jį pasirašytų E. V. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog L. V. paprašė minėto asmens už jį pasirašyti, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad jis minėto asmens net nepažinojo. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Atvirkščiai, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai L. V. pasirašė ant neužpildyto prašymo notarų biurui (pasirašymo vietos pašalinio asmens pažymėtos ženklu „v“). Minėta aplinkybė tik patvirtina, kad L. V. pasirašyti galėjo. Testamentą tvirtinęs notaras nepasidomėjo, ar testatorius iš tikrųjų pats negali pasirašyti testamento ir dėl kokių priežasčių, o jei negali, koks asmuo už jį turėtų tai padaryti, nes, kaip buvo minėta, atsakovė ne tik, kad organizavo testamento rengimo procedūras, bet ir pasirūpino liudytojais bei asmeniu, kuris pasirašė už testatorių bei juos iš anksto nurodė testamentą tvirtinančiam notarui. Minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad jau parengtą testamento tekstą su nurodytais liudytojais ir asmeniu, kuris pasirašys už testatorių, notaras atsinešė kartu su savimi į ligoninę. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog notarui antrą kartą atvykus pas testatorių, jis negalėjo pasirašyti ir notaro akivaizdoje išreiškė savo valią, kad už jį pasirašytų E. V., kurio testatorius nepažinojo. Be to, nesant neginčijamų įrodymų apie L. V. išreikštą prašymą E. V. už jį pasirašyti, akivaizdu, jog kito asmens parašas testamente neišreiškia/neatitinka tikrosios testatoriaus valios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuoja, kad tvirtinant ginčo testamentą, nebuvo nustatyta, ar testatorius gali pats pasirašyti, ar aiškiai išreiškė savo valią, kad už jį pasirašytų E. V. ir taip buvo pažeistos CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos. Testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, testamento sudarymo aplinkybės, tarp jų ir ta, jog testamentas sudarytas tada, kai testatoriaus sveikatos būklė buvo kritinė, testamentą pasirašė ir paliudijo visiškai nepažįstami testatoriui asmenys, iki galo neišsiaiškinus aplinkybių, ar testatorius galėjo pasirašyti, ar apskritai suprato atliekamų veiksmų reikšmę ir pobūdį, sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, todėl ieškovas prašo, kad testamentas būtų panaikintas.

5Atsakovė su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo teiginiais apie neva tai kritinę L. V. sveikatos būklę, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi šias aplinkybes paneigia kiti civilinėje byloje esantys įrodymai, t. y. iš gydymo įstaigos pateikti medicininiai dokumentai. Šiuose dokumentuose yra nurodoma, kad L. V. į gydymo įstaigą buvo pristatytas sąmoningos būklės, kontaktiškas, tik nusilpęs, nes sveikatos priežiūros specialistams nurodė, kad nieko nevalgo, vemia, t. y. L. V. gydymo įstaigoje sugebėjo aiškiai ir konkrečiai apibūdinti savo būklę, pasakyti kuo skundžiasi, todėl jis nebuvo tokios būklės dėl kurios jis nebūtų galėjęs nesuprasti savo veiksmų esmės ir prasmės. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2 straipsnio 2 punkte yra pateikiama fizinio asmens kritinės būklė sąvoka: „Kritinės būklės - žmogaus gyvybei pavojingos būklės, pasižyminčios kritiniu kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos bei kitų organizmo funkcijų lygiu ir kurioms esant reikia imtis gaivinimo bei kitų medicinos pagalbos priemonių stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.“ Atsakovė nurodo, kad medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. V. nebuvo kritinės būklės, jam nebuvo taikomas gaivinimas, jis nebuvo praradęs sąmonės ir nebuvo būklės dėl kurios jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir prasmės. Be to, pažymi, kad ieškovas be pagrindo nekreipia dėmesio į notaro G. B. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pridėtus rašytinius įrodymus, kuriuose notaras nurodė, kad jis atvykęs pas L. V. įsitikino šio asmens galėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei pašalino atsakovę, tam, kad notaras pats galėtų įsitikinti L. V. paskutine valia. Notaras G. B. labai aiškiai nurodė, kad L. V., nepageidavo turto palikti ieškovui, notaras savo raštu pateiktuose paaiškinimuose nurodė motyvus dėl kurių jis prašė pakviesti bet kuriuos asmenis, tam, kad būtų pasirašyta vietoje L. V. ir šias aplinkybes patvirtintų dar du papildomi liudytojai. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad testamente dalyvavę asmenys buvo atrinkti atsitiktine tvarka, siekiant užtikrinti skaidrų testatoriaus valios išraiškos patvirtinimą ir jie neprivalo būti ieškovui žinomi ar su ieškovu susiję giminystės ryšiais.

6Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. su pareikštu pradiniu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, gavęs patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, visus paaiškinimus ir argumentus yra išdėstęs raštu byloje pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį. Patvirtino, kad buvo laikytasi visų jam, kaip notarui, keliamų teisės aktų reikalavimų, taip pat laikytasi objektyvumo, nešališkumo principų, įvykdytos Notariato įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatos, tvirtinant testamentą laikėsi visų notarinėje praktikoje galiojančių reikalavimų. Paaiškino, kad viešoji įstaiga „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, kurioje buvo patvirtintas testamentas, yra Liepojos gatvėje, kuri paskirta aptarnauti paveldėjimo atvejams Klaipėdos miesto 2-ajam notaro biuro notarui G. B. pagal LR teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 1R-518. Nurodo, kad pas testatorių vyko du kartus: 2017 m. birželio 16 d. 13.30 val. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę pas testatorių išklausyti ir išsiaiškinti jo valią, o 2017 m. birželio 16 d. 16.45 val. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę pas testatorių ir dalyvaujant testamente nurodytiems liudytojams ir asmeniui, pasirašančiam už testatorių, patvirtino L. V. testamentą. Testatoriaus prašymą notarui atvykti pas jį, perdavė atsakovė, kuri buvo atvykusi į notaro biurą 2017 m. birželio 15 d. Testamento sudarymo dieną, tai yra 2017 m. birželio 16 d. 13.30 val. ligoninėje notarui bendraujant su testatoriumi L. V., jis buvo visiškai suprantantis, suvokiantis, aiškios sąmonės, susigaudantis ir aiškiai išsakė savo pageidavimą sudaryti testamentą. Notarui pasiūlius testatoriui pačiam surašyti prašymą testamentui įforminti, notaro akivaizdoje L. V. bandė pats surašyti tokį prašymą, jam pačiam tepavyko jame surašyti sunkiai įskaitomus tokius žodžius: „prašau notaro patvirtinti testamentą...“, bet jis pats nebegalėjo pasirašyti. Testatorius pirmus keturis žodžius parašė gulėdamas lovoje ir tai su kiekvienu žodžio rašymu jo ranka vis daugiau drebėdavo ir raštas buvo labai sunkiai įskaitomas arba beveik neįskaitomas. Esant tokioms aplinkybės teko konstatuoti, kad dėl ligos testatorius negali pats pasirašyti. Todėl testatoriui buvo paaiškintos teisinės galimybės, kad testamentas gali būti tvirtinamas dalyvaujant dviem liudytojams ir asmeniui, kuris pasirašo už testatorių. Pažymėjo, kad nors testatorius negalėjo tinkamai išbaigtai pats rašyti ir pasirašyti, bet testatorius L. V. buvo visiškai suprantantis, suvokiantis savo veiksmus, priešingu atveju notaras, žinodamas savo pareigas ir atsakomybę, testamento netvirtintų. Abiejų vizitų pas testatorių metu (2017 m. birželio 16 d.) testatorius L. V. bendraujant su juo buvo orientuotas laike, tinkamai pagal prasmę atsakė į klausimus, suvokė, kad pageidauja sudaryti testamentą ir pageidavo visą turtą palikti savo pasirinktai įpėdinei atsakovei D.G. S. Dar vykstant pas testatorių į ligoninę pirmo vizito metu notaras turėjo duomenis, įregistruotus Gyventojų registre, ir matė, kad testatorius turi sūnų G. V. Nurodo, kad siekiant išsiaiškinti testatoriaus valią, pokalbio su testatoriumi L. V. pradžioje D. G. S. paprašė išeiti iš palatos, kad galėtų vien tik su testatoriumi pakalbėti apie jo testamentą ir jo įpėdinį (ius). Kai testatorius aiškiai išsakė savo valią, testatoriaus pageidavimu buvo pakviesta toliau pokalbyje dalyvauti ir D.G. S. Pokalbio su testatoriumi metu klausė testatoriaus L. V. apie jo sūnų, ar jis nepageidauja palikti turto savo sūnui, tačiau testatorius paminėjo, kad su sūnumi nepalaiko santykių. Tvirtinant testamentą, tą pačią savo valią testatorius išsakė ir dalyvaujant liudytojams. Vizito ligoninėje metu buvo kalbėtasi ir su tuo metu buvusiu medicinos personalu, iš kurio buvo sužinota, kad testatorius serga vėžiniu susirgimu (kepenyse) ir kad jo būklė tik laikinai yra stabili, bei dėl netrukus prasidėsiančios vėžinės intoksikacijos testatoriaus būklė tik blogės. Todėl esant šiems duomenims neturėjo jokio teisinio pagrindo atidėlioti prašomo notarinio veiksmo, tikintis, kad testatorius pats galės pasirašyti testamentą. Dar kartą pažymi, kad notaras, tvirtindamas testamentą ligoninėje, kurioje pasirašantys asmenys neretai yra senyvo amžiaus ar sergantys, deda maksimalias pastangas, kad įsitikintų testatoriaus veiksnumu. Prieš notarui vykstant tvirtinti testamento į ligoninę, notarui buvo pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad L. V. gydosi gastroenterologijos skyriuje. Vizito ligoninėje metu buvo bendrauta ir su tuo metu buvusiu medicinos personalu. Nebuvo jokių kitų medicininių duomenų apie kitus galimus susirgimus, kurie objektyviai galėtų paveikti žmogaus sąmoningumą, suvokimą ar elgesį. Prieš testamento patvirtinimą notaras patikrino testatoriaus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame įrašų pagal testatoriaus asmens kodą, vardą ir pavardę, nebuvo. Atvykęs pas testatorių notaras įsitikino, kad testatorius elgiasi sąmoningai ir aiškiai išreiškia savo valią dėl testamento sudarymo.

7Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G. į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimo neteikė, nurodė, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus, prašė teismo spręsti klausimą dėl pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi netenkintas. Nurodė, kad su šia civiline byla ji susijusi tik tiek, kad veda L. V. paveldėjimo bylą.

8Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 24 d. metu ieškovas teikė paaiškinimus, nurodė, kad nuo 2000 metų gyvena JAV, paskutiniais metais į Lietuvą grįžta kartą per metus, aplankyti ir prižiūrėti sergančią mamą ir susitikti su tėvu. Be to keletą kartų per metus skambindavo tėvui. Sutarė gerai, nuoširdžiai apie viską kalbėdavosi. Žinojo, kad tėvo L. V. sveikata nėra gera, siūlė samdyti slauges, kurios padėtų prižiūrėti, tvarkytis buityje, tačiau nežinojo apie vėžio diagnozę. Paaiškina, kad tėtis buvo uždaro būdo, savarankiškas, mėgo pats priimti sprendimus, todėl pats samdydavosi slauges, joms pats mokėdavo, nuo 2016 metų atsisakė eiti pas gydytojus ir apie sveikatą nemėgo kalbėtis. Nurodė, kad pas tėtį ateidavo ir jį padėdavo prižiūrėti tėčio pusseserė su dukra, todėl apie tėvo gyvenimą žinojo tiesiogiai bendraudamas su tėvu ir iš informacijos, kurią perduodavo tėčio pusseserė per tėčio brolį, per ieškovo mamą. Nurodė, kad nepavykus kurį laiką prisiskambinti tėčiui į namus, per giminaičius išsiaiškino, jog tėtis miręs, o atsakovė nuslėpė mirties faktą nuo jo ir kitų giminaičių, nieko neinformavo apie mirtį, laidotuves. Artimieji giminaičiai ir pats ieškovas nurodo, jog atsakovės nepažįsta, tėtis apie ją niekada nėra pasakojęs. Teikdamas paaiškinimus taip pat prisiminė, kad paskutiniais metais buvo neaiškumų, kai tėtis skambino ieškovo mamai ir liepė ruoštis, nes atvyksta anūkas, nors ieškovas yra vienintelis L. V. sūnus ir vaikų neturi, kitą kartą norint atvykti ieškovui aplankyti tėvo telefonu nurodė, kad iš vis neturi vaikų.

9Teismo posėdžių metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad L. V. būklė testamento sudarymo dieną buvo priešmirtinė, tą pačią dieną kai patvirtintas L. V. testamentas, buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, kuris konstatavo, kad ligonio būklė sunki, ligonis išsekęs. Atkreipė dėmesį, kad testatoriui buvo skiriami narkotiniai analgetikai - morfinas, kuris taip pat veikė testatoriaus sąmonę. Pažymėjo, kad testatoriaus valia nesiformavo aiškiai laipsniškai, ką patvirtina byloje esantys duomenys, jog 2017 m. birželio 14 d. testatorius nenorėjo įsileisti į namus atsakovės, atsakovė skambino policijai, nurodydama, kad L. V. nekelia telefono ragelio, neįsileidžia į namus, nors atvykusius policijos pareigūnus įsileido. Šie įrodymai paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ji buvo testatoriaus sugyventinė, kaip prisistatė kai kuriuose dokumentuose, nes neturėjo buto rakto, negyveno kartu, negalėjo patekti į butą, o kviesdama policiją prisistatė pussesere. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais rūpinosi L. V. testamento tvirtinimu, nešė dokumentus notarui, kvietė liudytojus, kurių testatorius nepažinojo, liudytojai ir už testatorių pasirašęs asmuo – visi trys yra iš to paties ( - ) kaimo. Mano, kad pažeista ir testamento sudarymo tvarka, nes pats testatorius nenurodė už jį pasirašančio asmens, notaras atvyko antrą kartą pas testatorių jau su paruoštu testamento tekstu ir suvestais asmenų, kurie pasirašo, duomenimis. Atkreipė teismo dėmesį, kad notaras nedetalizavo dėl kokios ligos L. V. negalėjo pasirašyti pats. Papildant paaiškinimus nurodė, kad byloje pateikta specialisto išvada patvirtina, jog L. V. testamento sudarymo metu dėl savo būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tą patį patvirtina ir byloje skirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Mano, kad notaro paaiškinimai, jog jis įsitikino, kad testatorius suprato veiksmų esmę ir reikšmę, turi būti vertinami ypač kritiškai. Prašo teismo pripažinti testamentą negaliojančiu dviem pagrindais.

10Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nesutinka, kad testatorių galėjo paveikti narkotiniai analgetikai, nurodo, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tokį poveikį. Mano, kad nėra jokių duomenų, kad kažkas įtakojo testatoriaus valią sudarant testamentą. Teigia, kad visas ieškinys pagrįstas deklaratyviais teiginiais, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad notaras teikdamas atsiliepimą aiškiai ir nuosekliai išdėstė testamento tvirtinimo procedūrą, kuri nebuvo pažeista, tuo labiau notaras prieš vykdamas į ligoninę tikrino registrus, išsiaiškino testatoriaus šeiminę padėtį ir nuvykęs pas testatorių teiravosi apie sūnų ir valią dėl turto palikimo jam. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė ir testatorius yra pažįstami apie keturiasdešimt metų, tačiau nebuvo sugyventiniai. Atsakovė atstovui paaiškino, kad L. V. buvo vienišas, jo nelankė artimieji, jaudinosi dėl jo sveikatos, todėl nepavykus prisiskambinti ir patekti į butą 2017 m. birželio 14 d. skambino bendruoju pagalbos numeriu, atvyko policijos pareigūnai ir testatorius juos įsileido į butą. Tačiau vėliau tą pačią dieną kartu su testatoriumi vyko į ligoninę ir tik atsakovės iniciatyva testatorius pateko į ligoninę, kur buvo rūpinamasi jo sveikata. Taip pat nurodė, kad atsakovė su testatoriumi dažniau bendravo apie pusantrų metų iki jo mirties, juo rūpinosi, kartais nešdavo maistą į namus, tačiau ne visada pastoviai nurodytu laikotarpiu. Atsakovė žinojo, kad testatoriaus silpna sveikata, bet detalių diagnozių nežinojo. Taip pat žinojo, kad turi sūnų, kuris gyvena Amerikoje, tačiau kaip jai teigė testatorius – su sūnumi jis nebendravo, o apie kitus giminaičius atsakovė neturėjo jokių duomenų. Patikino, kad paliudyti ir pasirašyti testamentą gali nebūtinai artimi giminaičiai. Nurodė, kad trys pasirašę asmenys buvo pastebėti atsitiktinai ligoninėje, atsakovė nurodytų asmenų nepažinojo, jų kontaktinių duomenų neturi, nežinotų kaip su jais susisiekti. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 15 d. vykdė L. V. prašymą, rado ligoninėje blanką dėl kreipimosi į notarą sudaryti testamentą, tokį nepilnai testatoriaus užpildytą blanką kartu su jo tapatybės dokumentu nešė pas notarą ir prašė atvykti į ligoninę, ką notaras padarė 2017 m. birželio 16 d.

11Teismo posėdžių metu, vykusių 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. teikė paaiškinimus ir nurodė, kad visas aplinkybes yra detaliai nurodęs atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. birželio 15 d. atsakovė atvyko į notarų biurą su dokumentais, prašė atvykti į ligoninę. 2017 m. birželio 16 d. tarp vizitų ligoninėje pas notarą dar kartą buvo atvykusi atsakovė, atnešė liudytojų ir asmens, kuris pasirašys už testatorių asmens dokumentus. Su minėtais asmenimis notaras susitiko ligoninėje, matė juos pirmą kartą, pristatė testatoriui, dar kartą perklausė dėl testatoriaus valios, prie atvykusių asmenų garsiai perskaitė testamento turinį, pakartotinai perklausė ar nenori palikti turto sūnui. Pažymi, kad laikėsi visų įprastinių notarinėje praktikoje galiojančių reikalavimų.

12Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 18 d. metu teismo psichiatrė ekspertė Z. K., atsakinėdama į proceso šalių teikiamus klausimus tikslino 2018 m. liepos 30 d. – rugsėjo 12 d. atliktos ekspertizės išvadas, papildydama, paaiškindama teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. ( - ).

13Teismas

konstatuoja:

14Ieškinys tenkintinas visiškai.

15Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2016 m. birželio 16 d. testatorius L. V. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (CK 1.89 straipsnis). Taip pat byloje kilo ginčas ar testamento sudarymo metu nebuvo pažeista testamento sudarymo tvarka (CK 1.80 straipsnis).

16Faktinės bylos aplinkybės.

17Iš medicininio mirties liudijimo Nr. ( - ) nustatyta, kad L. V., asmens kodas ( - ) mirė ( - ) (t. I, b. l. 29). Byloje esantys neaiškumai dėl testatoriaus mirties laiko pašalinti analizuojant medicininių dokumentų turinį ir liudytojų (gydytojų) paaiškinimais: konstatuota, kad tikslus testatoriaus mirties laikas ( - ) užfiksuotas budinčio gydytojo 5 val. 45 min., proceso šalys bylos eigoje ginčo dėl mirties laiko nebekėlė.

18Nustatyta, kad ieškovas G. V. yra testatoriaus L. V. vienintelis sūnus (t. I, b. l. 64-65).

19L. V. 2017 m. birželio 16 d. 16 val. 45 min. viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, adresu Liepojos g. 41, Klaipėda, sudarė testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B., kuriuo visą turtą paliko atsakovei D. G. S. Testatoriui pačiam negalint pasirašyti (dėl ligos), jo prašymu testamentą pasirašė E. V., dalyvaujant liudytojams V. L. ir Š. J. (t. I, b. l. 26-27).

20Iš teismui pateiktos L. V. paveldėjimo bylos dokumentų kopijos, kurią pateikė Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., nustatyta, kad atsakovė D. G. S. į notarę A. G. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 12 d. (t. II, b. l. 21-22). Palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre 2017 m. rugsėjo 12 d. 16 val. 41 min. (t. II, b. l. 37). Taip pat nustatyta, kad ieškovo įgaliotas asmuo A. Z., ieškovo G. V. vardu, į notarę A. G. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 18 d. (t. II, b. l. 23).

21Į civilinę bylą pateikti L. V. medicininių dokumentų originalai iš viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ (ambulatorinė sveikatos istorija) ir viešosios įstaigos „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (gydymo stacionare istorijos Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. ( - ), Nr. ( - ), ambulatorinę asmens sveikatos istorija). Nurodyti dokumentai nėra skaitmenizuoti dėl jų apimties, šalys naudojosi teise susipažinti su gautais medicininiais dokumentais, daryti dokumentų skaitmenines kopijas, prijungti dokumentai siųsti ekspertinėms įstaigoms ir cituojami pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte ir pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

22Ieškovas į bylą pateikė 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. ( - ), kurią atliko dr. K. D., teismo psichiatras ekspertas, kurioje nurodyta, jog galima teigti, kad L. V. psichikos būsenai neabejotinai didelę įtaką turėjo tai, kad jis daug metų sirgo palaipsniui progresuojančiomis lėtinėmis ligomis (išemine smegenų liga (encefalopatija), Parkinsono liga, toksine struma (tireotoksikoze), hipertenzine liga) bei sistemingai vartojo alkoholį, be to, buvo patyręs kraujo išsiliejimą į smegenis. Visa tai lėmė organinių psichikos sutrikimų formavimąsi, ženkliai silpnino jo pažinimo funkcijas, išprovokavo psichozės epizodą (delyrą). Dėl išreikšto nerimo, miego sutrikimo nuo 2012 metų jam nepertraukiamai buvo skiriami psichotropiniai medikamentai (lorazepamas, bromazepamas, lorafenas ir kt.). Nuo 2013 m., kuomet L. V. buvo aptiktas navikas kepenyse, stebėtas jo elgesio neadekvatumas, pasireiškiantis motyvacijos nebuvimu gydymuisi, jis buvo visiškai nekritiškas savo sveikatos būsenai. Be to, L. V. ir toliau tęsė piktnaudžiavimą alkoholiu. 2016 m. L. V. išryškėjo negydyto onkologinio susirgimo komplikacijos - jis jau negalėjo nuryti maisto, pastoviai vemdavo, kentėjo nuo didelių pilvo skausmų, tačiau nuo siūlomo gydymo vis tiek kategoriškai atsisakė. Dinamiškai blogėjant sveikatos būklei, 2017 m. birželio 14 d., L. V. skubos tvarka buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje atlikus diagnostinius tyrimus, L. V. buvo nustatytas į kepenis ir į retroperitoninį tarpą metastazuojantis IV stadijos neaiškios pirminės lokalizacijos vėžys, išryškėjo vėžinė intoksikacija, ascitas, dehidratacija ir anemija. 2017 m. birželio 16 d. (prieš 1 val. 45 min. iki testamento sudarymo) gydytojų konsiliumo metu L. V. sveiktos būklė buvo įvertinta kaip sunki, terminalinė (priešmirtinė), įrašuose akcentuotas jo vangumas ir išsekimas, reiškiantys, kad dėl vėžinės intoksikacijos bei išreikštos encefalopatijos visi jo psichikos procesai, įskaitant ir pažinimo funkcijas (atmintis, dėmesys, orientacija) bei psichikos reakcijas, reaguojant į išorinius stimulus, buvo ryškiai sulėtėję ir stokojo produktyvumo. Akivaizdu ir tai, kad 2017 m. birželio 16 d. (testamento sudarymo dieną) L. V. buvo socialinio bejėgiškumo būsenoje, kadangi jis negalėjo savarankiškai judėti, net paimti rašiklio į ranką, tai yra, jis buvo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, todėl galėjo tik pasyviai paklusti jų valiai bei lengvai pasiduoti jų įtaigai. Tai, kad L. V. nuo 2017 m. birželio 14 d. ligoninėje nesugebėjo pasirašyti nei po vienu medicinos dokumentu (už jį visur pasirašė atsakovė), o taip pat negalėjo pasirašyti ir sudarant testamentą (2017 m. birželio 16 d.), parodo, jog jis buvo kraštutinai išreikštoje astenijos (psichofizinio išsekimo) būklėje, trukdančioje jam valingai sukaupti dėmesį net paprasčiausiam tikslingam veiksmui atlikti, t. y. jis buvo nepajėgus net paimti rašiklio į ranką ir atlikti keletą nesudėtingų sąmoningų judesių ranka, kuri nebuvo nei traumuota, nei paralyžiuota, jis nesugebėjo parašyti savo vardo, pavardės ar pasirašyti. Remdamasis išdėstytu, specialistas teikė išvadą, kad 1. L. V. testamento sudarymo dieną buvo tokioje psichofizinėje būklėje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2. L. V. nuo 2003 m. diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, Parkinsono liga bei kitos somatinės ligos turėjo neigiamos įtakos jo psichikos būsenai bei jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu. 3. L. V. 2017 m. birželio 14 d. – 2017 m. birželio 18 d. laikotarpiu objektyviai konstatuota sunki somatinė būklė bei skirti medikamentai (morfinas) turėjo reikšmingai neigiamos įtakos jo sąmonės ar psichikos būsenai bei jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu (t. III, b. l. 177-189).

23Teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi skyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismui pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. ( - ) teismo psichiatrė ekspertė Z. K., atlikusi tyrimą atsakė į teismo pateiktus klausimus bei nurodė, kad pateiktoje L. V. medicininėje dokumentacijoje nėra pakankamai duomenų teigti, kad jis 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau tuo metu jis buvo tokioje būsenoje, t. y. kraštutinai sunkioje somatinėje būklėje (terminalinėje būklėje), sąlygotos vėžinės intoksikacijos, dėl kurios negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės, savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (t. IV, b. l. 47-66).

24Teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi skyrė pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kurią atliko teismo psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S. bei į bylą pateiktame 2019 m. gegužės 10 - gegužės 31 d. teismo psichiatrijos akte Nr. ( - ) konstatuoja, kad 1. 2017 m. birželio 16 d. L. V. pasireiškė psichikos sutrikimas: nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos (F06.9). 2. 2003 m. konstatuota lėtinė smegenų išemija ir Parkinsono liga per daugiau nei 10 metų tikėtinai galėjo nusilpninti L. V. pažintines funkcijas ir tikėtinai galėjo turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu. 3. L. V. 2017 m. birželio 15 – 16 d. skirtas vaistas (morfinas) - opioidinis analgetikas neigiamai paveikė L. V. sąmoningumą ir gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2017 m. birželio 16 d. sudarant testamentą. 4. Dėl turėto psichikos sutrikimo, sąlygoto ypač sunkios jo somatinės būsenos, L. V. 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. (t. V, b. l. 70-84).

25Teismo posėdyje 2018 m. birželio 13 d. buvo apklausti ieškovo kviesti liudytojai gydytojai dirbantys viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: vidaus ligų gydytoja R. J., dirbanti priėmimo skyriuje; gydytojas endokrinologas A. P., kuris buvo budintis gydytojas 2017 m. birželio 14 d. ir įvertino paciento L. V. būklę nurodytą dieną; 2017 m. birželio 16 d. konsiliume dalyvavusios vidaus ligų departamento vadovė V. M.; gydanti gydytoja R. P., gydytoja gastroenterologė V. J. Kalbinti liudytojai neprisiminė paciento vardu L. V., vertino prie bylos prijungtus medicininius dokumentus apie paciento L. V. hospitalizavimo laikotarpį 2017 m. birželio 14 - 18 d. Gydytojai aiškino sąvokų „psichofizinė būklė“, „terminalinė būklė“, „vangus pacientas“ reikšmę, pasisakė dėl morfino naudojimo, dozių ir poveikio.

26Teismo posėdyje 2018 m. birželio 20 d. apklaustas liudytojas Š. J., kuris nurodė, jog pasirašė ant 2017 m. birželio 16 d. testamento kaip liudytojas, patvirtindamas, jog E. V. pasirašė už testatorių. Liudytojo parodymais nustatyta, kad jį, E. V. ir V. L. pakvietė pasirašyti ant testamento atsakovės sūnus. Pažymėjo, kad atsakovės sūnus yra V. L. pažįstamas, dirba gretimuose garažuose, tačiau jo vardo ir pavardės nežino. 2017 m. birželio 16 d. Š. J. būnant pas draugą V. L. darbe, kur dirbo ir E. V., užsuko atsakovės sūnus, paprašė padėti. Atsakovės sūnus visus savo mašina nuvežė į notarų biurą, kur visi susitiko su atsakove, notarų biure patys padavė savo asmens dokumentus, turėjo laisvo laiko, kol notaras paruoš testamento tekstą, vėliau visi penki (E. V., Š. J., V. L., atsakovė ir atsakovės sūnus) vyko į ligoninę, vėl susitiko su notaru. Paaiškino, kad L. V. nieko nekalbėjo, buvo labai sunkios būklės. Notaras perskaitė testamento tekstą, nurodė, kad L. V. linktelėjo, bet nieko nesakė, o tada visi pasirašė daug kartų koridoriuje išėję iš palatos. Nepamena, kad notaras būtų pristatęs atvykusius asmenis L. V., testatorius negalėjo nieko pasakyti, todėl nežino, kodėl pasirašyti už testatorių notaras įrašė E. V., būnant notarų biure apie tai taip pat nebuvo kalbėta.

27Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

28Testamento ginčijimas CK 1.89 straipsnio pagrindu.

29Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

30Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

31Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

32CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada, kaip ir liudytojų parodymai, - tai tik viena iš įrodymų priemonių, kuriomis nustatomi bylos faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju svaresniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu aplinkybę, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, pripažintina reikiamą kvalifikaciją (specialias žinias) turinčių ekspertų išvada, atlikta įvertinus asmens ligos istorijos dokumentaciją. Pažymėtina, kad medicininę dokumentaciją nagrinėjamoje civilinėje byloje vertino net keturi teismo psichiatrai ekspertai. Siekiant išsklaidyti abejones nešališkumu, ieškovo pusei pateikus 2018 m. birželio 12 d. dr. K. D. išvadą Nr. ( - ), teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, vėliau pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui keliant abejones dėl teismo psichiatrės ekspertės Z. K. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ), teismas tenkino šalių prašymus iškviesti teismo ekspertę į teismo posėdį, kuriame ekspertė paaiškino, kodėl negalėjo duoti išvados ar L. V. 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Tiek iš ekspertizės duomenų, tiek iš ekspertės Z. K. paaiškinimų nustatyta, kad galima tik įtarti, kad L. V. civilinėje byloje aktualiu laikotarpiu galėjo sirgti lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - mišrios kilmės (kraujagyslinės kilmės ir sergant Parkinsono liga) demencija, tačiau šios diagnozės vienareikšmiškai patvirtinti negalima, kadangi gydytojų įrašuose nėra objektyvių klinikinių diagnostinių kriterijų, t. y. paskutiniais metais iki mirties pacientas nesilankė pas gydytojus psichiatrus, jo psichinė būklė nebuvo vertinama, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į tai jog jau nuo 2003 metų yra duomenys apie lėtines neurologines ligas: lėtine galvos smegenų išemija dėl aterosklerozės (išemija - vietinė mažakraujystė, sąlygota hipoksijos (deguonies trūkumo) dėl aterosklerotinių galvos smegenų kraujagyslių pažeidimo), 2003 m. lapkričio mėn., 2008 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. rugpjūčio mėn. gydytas neurologų stacionare bei ambulatoriškai dėl šios ligos pablogėjimų – labiau tikėtina, kad paciento būklė tik blogėja, šių nustatytų ligų sukelti padariniai neišnyksta ir palaipsniui tik stiprėja, o ne priešingai.

33Tą pačią išvadą teikė ir teismo psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S., nurodydami, jog L. V. eilę metų sirgo lėtinėmis ligomis (lėtine smegenų išemija, Parkinsono liga), kurios daro neigiamą įtaką asmens pažintinėms funkcijoms ir ilgainiui sąlygoja demencijos išsivystymą. Konstatuojama, kad šios ligos L. V. tęsėsi daugiau nei 10 metų, todėl jos tikėtinai galėjo ženkliai pabloginti L. V. pažinimo funkcijas iki 2017 m. birželio 16 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki ( - ) (iki pat mirties) L. V. nebuvo atliktas jo psichikos būsenos įvertinimas, nes dominavo ypač sunkios somatinės būklės problemos (vėmimas, negalėjimas valgyti, dehidratacija (skysčių praradimas), anemija (mažakraujystė)) dėl jau gydymo stacionare pradžioje L. V. nustatytos vėlyvos onkologinio susirgimo stadijos su išreikštu organizmo apnuodijimu – „vėžine intoksikacija“.

34Visi medicininius dokumentus vertinę teismo ekspertai psichiatrai padarė tapačias išvadas, kiek jas galima gretinti pagal ekspertams suformuluotus netapačius klausimus, t. y. visi teismo ekspertai psichiatrai konstatavo, kad L. V. 2017 m. birželio 16 d. sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertų išvados yra konkrečios, o ne tikėtinos, įvertinus tiek paciento anksčiau nustatytas diagnozes, tiek vėžinės intoksikacijos būseną, tiek galimą skiriamų skausmui malšinti analgetikų poveikį bei kitą ekspertams perduotą medžiagą. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada ir ekspertizės aktai teismo vertinimu visi kartu turi didžiausią įrodomąją vertė apie tikrąją testatoriaus L. V. būklę, nedetalizuojant atskirų ginčo klausimų, kuriuos kelia dėl kiekvienos atliktos ekspertizės atsakovės atstovas ar tretysis asmuo notaras G. B. Kartu vertinant liudytojų – gydytojų – parodymus nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad asmenys liudijo apie testatoriaus pagrindinę onkologinę ligą, paciento būklę laikotarpiu 2017 m. birželio 14-18 d., tačiau nevertinant paciento vidinės psichinės būklės. Priešingai, tiek L. V. gydanti gydytoja R. P., tiek gydytojų konsiliume dalyvavusi gydytoja V. J. nurodė, jog negali apibūdinti kokia buvo paciento psichinė būklė, taip pat pažymėjo, kad duomenų apie paciento sveikatos būklę notarui negalėtų suteikti, tuo labiau apie psichinę. Mano, kad notaras turėtų kreiptis į ligoninės administraciją raštu, administracija tikriausiai siūlytų kviesti gydytoją psichiatrą, nes gydančios gydytojos negali komentuoti paciento psichinės būklės. Įvertinus tiek medicininius dokumentus, tiek gydytojų parodymus, teismas mano, kad vien tai, jog gydantys ir paciento būklę vertinantys gydytojai laikotarpiu 2017 m. birželio 14-15 d. testatorių apibūdino terminais „sąmoningas, kontaktiškas, išsakė nusiskundimus, galima susišnekėti“, neparodo, kad pacientas galėjo aiškiai suvokti svarbių sandorių, tokių, kaip testamento sudarymas, reikšmę, apie ką plačiau pasisakė teismo psichiatrai ekspertai.

35Pažymėtina, kad ir liudytojo Š. J. parodymai patvirtina ekspertų psichiatrų duotas išvadas, jog L. V. 2017 m. birželio 16 d. sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes pasak liudytojo „pas notarą buvom popiet 2-3 val., ... ligoninėje žmogus blogai atrodė, gulėjo lovoje, negalėjo pasirašyti, ... tik galva palinksėti galėjo, nekalbėjo, ... kalbėt, judėt negalėjo, labai blogai jam buvo, ... jis buvo atsimerkęs, buvo sąmoningas, geltonas buvo, ... sakyt nieko nesakė, linktelėjo galva, kalbėt negalėjo, rankų pajudint negalėjo“.

36Vertinant trečiojo asmens notaro G. B. parodymus, kuriais iš esmės remiasi atsakovė, manytina, kad nors notaras buvo įsitikinęs, kad testatorius pilnai suvokia savo veiksmus, o jo valia dėl testamento sudarymo buvo tikra, tačiau notaras nebuvo pakankamai atidus išsamiau patikrinti psichinę testatoriaus būklę. Pažyma, išduota gydančios gydytojos apie tai jog L. V. nuo 2017 m. birželio 14 d. gydomas gastroenterologijos skyriuje, neatskleidžia jokių duomenų apie testatoriaus psichinę būklę. Notaro kalbintas „medicininis personalas“, t. y. seselė prižiūrėjusi testatorių 2017 m. birželio 16 d. notaro apsilankymo ligoninėje metu, suteikė duomenis, jog paciento būklė blogėja dėl onkologinio susirgimo, vėžinės intoksikacijos, tačiau taip pat nesuteikė jokių duomenų apie psichinę paciento būklę. Pažymėtina, kad notaro parodymai yra prieštaringi lyginant jo ir liudytojo Š. J. parodymus, o būtent notaras nurodė, jog testamento pasirašymo metu testatorius aiškiai pasakė prie liudytojų ir už jį pasirašančio asmens, jog nenori palikti turto sūnui, tačiau Š. J. parodymais, testatorius iš vis nekalbėjo, nejudėjo dėl sunkios savo būklės. Teismas vertindamas į bylą pateiktus, kaip nurodo notaras, paties testatoriaus ranka bandytus rašyti dokumentus iš kurių notaras nusprendė, jog testatorius negali pats pasirašyti, tačiau aiškiai išreiškia valią dėl turto palikimo atsakovei, nurodo, jog jie nėra patvirtinami kitais gretutiniais įrodymais, nes pateiktų įrodymų turinys sunkiai suprantamas, jame neatsispindi testatoriaus valia turtą palikti būtent atsakovei, vienas dokumentas (t. I, b. l. 66) notarui pateiktas pačios atsakovės, nežinant kada ir kur buvo užpildytas, kito dokumento (t. I, b. l. 63) pildymo aplinkybes paaiškino pats notaras duodamas parodymus, t. y. kad testatoriui sunkiai sekėsi išlaikyti tušinuką, jam net turėjo padėti medicininis personalas pakeliant lovą, tačiau užpildyti dokumento nepavyko, todėl pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad testatorius būdamas vėžinės intoksikacijos būsenoje suvokė kokius veiksmus atlieka. Vertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, kad teisme liudijo gydytojai, notaras, testamentą pasirašęs liudytojas, t. y. asmenys, kurie neturi specialių žinių ir kvalifikacijos, kad vien iš išorinio bendravimo galėtų spręsti apie vidinę psichinę, o ne fizinę L. V. būklę testamento sudarymo metu, liudytojų parodymų reikšmė lyginant su teismo ekspertų psichiatrų, pripažintini mažiau patikimais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir bendra fiziškai sunki testatoriaus būsena, kurią patvirtino visi byloje dalyvavę liudytojai, dėl vėžinės intoksikacijos, jam skiriami skausmą malšinantys vaistai papildomai apsunkino galimybę testatoriui adekvačiai vertinti testamento sudarymo svarbą.

37Pažymėtina, kad bendrai vertinant ir ieškovo paaiškinimus apie tėčio uždarumą, charakterį, atsisakymą gydytis bei telefonu reiškiant nebūtus įsitikinimus apie anūką, kurio nėra, leidžia teismui įsitikinti, jog ir kasdieniame gyvenime, L. V. priimami sprendimai, elgesys ne visada buvo logiški ir adekvatūs. Atsakovės atstovo teikiami įrodymai, jog L. V. nebuvo teikiamos socialinės paslaugos, neįrodo, jog testatorius galėjo savimi pasirūpinti, priešingai tiek pačios atsakovės perduoti atstovui paaiškinimai, tiek ieškovo paaiškinimai parodo, jog testatoriui buvo būtina pagalba buityje, jam padėdavo samdomos slaugės, giminaičiai ir pati atsakovė, L. V. buvo reikalinga nuolatinė pagalba, tačiau testatorius nevertindamas situacijos rimtumo jos atsisakydavo, nepriėmė sūnaus pagalbos, ne visada įsileisdavo norinčius padėti į namus, nesilaikė gydytojų, artimųjų nurodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra kitų įrodymų, tik atsakovės atstovo paaiškinimai, pačiai atsakovei atsisakius dalyvauti procese dėl sveikatos būklės, jog ji vienintelė rūpinosi testatoriumi ir dėl to būtų logiška testatoriaus valia palikti visą jam priklausiusį turtą atsakovei, kuri nurodė, jog nebuvo kitų artimų giminaičių, ryšiai su sūnumi nepalaikomi. Tačiau vertinant testatoriaus sveikatos būklę, byloje esančius medicininių dokumentų duomenis, bei ieškovo paaiškinimus, ieškovo nuomone testatoriaus sunkia būkle buvo bandoma pasinaudoti, testamento tvirtinimas vykdomas skubotai, aktyviai veikiant ne tik atsakovei bet ir jos sūnui, ką patvirtino byloje dalyvavęs liudytojas Š. J., todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, kurias iš dalies pagrindžia į bylą pateikti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai, teismas mano, jog net ir nevertinant testatoriaus psichinės būklės testamento sudarymo metu, testamento turinys neatitiko palikėjo valios.

38Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyta, jog L. V. 2017 m. birželio 16 d. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl šis testamentas, kaip vienašalis testatoriaus sudarytas sandoris, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).

39Testamento ginčijimas CK 1.80 straipsnio pagrindu.

40Ieškovas ieškiniu taip pat ginčija patvirtintą testamentą tuo pagrindu, kad testamento sudarymo tvarka buvo pažeista. Neteisėtu laikomas toks testamentas, kurio nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Mano, kad testatorius nenurodė asmens, kuris už jį galėtų pasirašyti, kaip to imperatyviai reikalauja CK 5.29 straipsnio nuostatos. Be to CK 5.28 straipsnio 3 dalis imperatyviai reikalauja, kad testamentas būtų patvirtinamas testatoriaus akivaizdoje.

41Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdinis pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių. Įstatyme nustatytas tik reikalavimas, kad testatorius turi asmeniškai paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo, tačiau nei šios valios išraiškos tvarka, nei forma nereglamentuojama, todėl suinteresuotų asmenų, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą nėra draudžiamas, jei to prašo testatorius ir nėra aplinkybių, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatoriaus valiai. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Taigi ir šiuo atveju pagrindinis argumentas testamentui nuginčyti yra testatoriaus valia ir sąlygos jai tinkamai išreikšti.

42Byloje nustatyta, kad tvirtinant ginčijamą testamentą, ligoninės palatoje prie testatoriaus buvo susirinkę ir dalyvavo notaras, atsakovė, jos sūnus, E. V., Š. J., V. L.. Anot liudytojo Š. J. testatorius nekalbėjo, nejudėjo, o notaras dar pirmojo vizito metu nustatė, kad testatorius dėl savo būklės, neįvardijant kokia tai konkrečiai būklė, negali pasirašyti pats. Nei notaras, nei atsakovė teisme nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kaip buvo išreikšta testatoriaus valia surasti asmenį, galintį už jį pasirašyti ir du liudytojus. Testamente yra nurodyta, kad testatorius negalėjo pasirašyti dėl ligos ir, kad jo prašymu testamentą pasirašė E. V. Atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė vykdė testatoriaus valią surasti asmenis galinčius pasirašyti ir paliudyti testamento pasirašymą, teigė, kad asmenys rasti atsitiktinai ligoninėje, atsakovei nepažįstami, tačiau byloje gauti prieštaringi parodymai, jog surasti asmenys vieni kitus pažinojo ir buvo susiję per atsakovės sūnų. Nors notaras teigia, kad atsakovė galėjo padėti vykdyti testatoriaus valią surasti asmenis, tačiau teismo vertinimu, testatorius turėjo išsirinkti pats asmenį, juo pasitikėti, kuris galėtų pasirašyti. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai patvirtina, jog notaras antrą kartą pas testatorių atvyko su paruoštu testamento tekstu, kuriame jau buvo įrašyta informacija, jog testatoriaus prašymu testamentą pasirašo E. V., tačiau pats testatorius visus asmenis pirmą kartą pamatė jiems atvykus į ligoninę kartu su notaru. Todėl nors aktyvūs atsakovės veiksmai ieškant asmenų galinčių pasirašyti testamentą už testatorių pagal teismų praktiką yra galimi, tačiau teismo vertinimu byloje nepakanka duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad testatorius kreipėsi į atsakovę pagalbos, išreiškė pageidavimą dėl E. V., kaip nors kitaip išreiškė savo valią, davė sutikimą, tuo labiau, kad teismas jau aukščiau konstatavo, kad testamento sudarymo metu L. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad tvirtinant ginčo testamentą, buvo pažeistos CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos.

43Pažymėtina, kad nors ieškovas patikslintame ieškinyje neginčijo testamento sudarymo aplinkybių kai testamentas pasirašomas ne prie testatoriaus, tačiau išklausius liudytojo Š. J. parodymus, atkreipė teismo dėmesį, jog CK 5.28 straipsnio 3 dalis imperatyviai reikalauja, kad testamentas būtų patvirtinamas testatoriaus akivaizdoje. Byloje nebuvo gauta kitokių įrodymų, nuginčijančių Š. J. parodymus, apie tai, kad notaras tik perskaitė testamento tekstą prie testatoriaus, o parašai ant testamento buvo rašomi koridoriuje, ne prie testatoriaus akių.

44Atsižvelgiant tiek į neįrodytą testatoriaus valios buvimą, tiek į imperatyvios normos pasirašyti testamentą testatoriaus akivaizdoje nesilaikymą, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas nuginčyti testamentą CK 1.80 straipsnio pagrindu yra pagrįstas (CK 1.80 straipsnis).

45Kiti klausimai.

46Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-111-1067/2019 ieškovo G. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti L. V., a. k. ( - ) palikimo atsiradimo vietos notarą (Klaipėdos miesto 15-asis notarų biuras) sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei D. G. S., a. k. ( - ) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-15411-991/2017 (šiuo metu bylos Nr. e2-111-1067/2019) nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovas patyrė 113 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinio pateikimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. I, b. l. 45) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 7 dalis), ieškovo atstovė Giedrė Sušinskaitė pateikė teismui įrodymus, jog ieškovas patyrė 7770 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (t. IV, b. l. 115; t. V, b. l. 104-123). Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, daro išvadą, kad prašymas priteisti 7770 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas 7250 Eur apimtyje, nes teismui nėra pateikti įrodymai, jog 2019 m. sausio 17 d. sąskaita Nr. 00917 520 Eur sumai buvo apmokėta. Teismui į civilinę bylą taip pat pateiktos Šedbaro advokatų profesinės bendrijos išduotos sąskaitos faktūros, pagal kurias bendra mokėtina suma už teisines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 m. kovo sudaro 4328,12 Eur (t. IV, b. l. 116-119), tačiau pinigų priėmimo kvitai pagrindžia 5522 Eur sumų už teisines paslaugas sumokėjimą (t. IV, b. l. 120-125). Pažymėtina, kad ieškovas pats renkasi kiek atstovų jį gali atstovauti teismuose, teikti teisines konsultacijas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atstovas advokatas Tomas Šedbaras dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, iš kurių viename taip pat dalyvavo ieškovo atstovai advokatas Algirdas Miškinis ir advokato padėjėja Giedrė Sušinskaitė (2018 m. vasario 28 d. teismo posėdis), pagrįstomis išlaidomis už pradinio ieškinio parengimą, atstovavimą, teisines konsultacijas, remiantis pateiktų sąskaitų faktūrų detalizacija, neįskaičiuojant patirtų išlaidų už ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūras, už klientą sumokėto žyminio mokesčio sumos, kurios didžioji dalis yra grąžinta teismo nutartimi, teismo nuomone 5522 Eur patirtų išlaidų pagrindimas yra nekonkretus, neparemtas aiškiomis sąskaitomis faktūromis, nedetalizuojant už kokius teisinius veiksmus sumokėtos nurodytos sumos, ir todėl vertinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už pradinio atstovo advokato Tomo Šedbaro teiktas paslaugas laikytinas pagrįstu ir pakankamu. Teismui ieškinį tenkinus visiškai šios, iš viso 10113 Eur bylinėjimosi išlaidos (113 Eur + 7250 Eur + 2750 Eur), kurios teismo laikomos pagrįstomis, ieškovui priteistinos iš atsakovės.

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

50Ieškinį patenkinti visiškai.

51Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-jo notarų biuro notaro G. B. 2017 m. birželio 16 d. patvirtintą L. V., a. k. ( - ) testamentą (notarinio registro Nr. ( - ));

52Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovės D. G. S., 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų 0 ct) žyminio mokesčio ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 0 ct) atstovavimo išlaidų, iš viso 10113 Eur (dešimt tūkstančių šimtas trylika eurų 0 ct).

53Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-111-1067/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

54Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti L. V. 2017 m. birželio... 5. Atsakovė su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. su... 7. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G. į teismo... 8. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 24 d. metu ieškovas teikė... 9. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė.... 10. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovo ieškinys yra... 11. Teismo posėdžių metu, vykusių 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. sausio 18... 12. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 18 d. metu teismo psichiatrė... 13. Teismas... 14. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 15. Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2016 m.... 16. Faktinės bylos aplinkybės.... 17. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. ( - ) nustatyta, kad L. V., asmens kodas... 18. Nustatyta, kad ieškovas G. V. yra testatoriaus L. V. vienintelis sūnus (t. I,... 19. L. V. 2017 m. birželio 16 d. 16 val. 45 min. viešojoje įstaigoje Klaipėdos... 20. Iš teismui pateiktos L. V. paveldėjimo bylos dokumentų kopijos, kurią... 21. Į civilinę bylą pateikti L. V. medicininių dokumentų originalai iš... 22. Ieškovas į bylą pateikė 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. (... 23. Teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi skyrė pomirtinę teismo psichiatrinę... 24. Teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi skyrė pakartotinę pomirtinę teismo... 25. Teismo posėdyje 2018 m. birželio 13 d. buvo apklausti ieškovo kviesti... 26. Teismo posėdyje 2018 m. birželio 20 d. apklaustas liudytojas Š. J., kuris... 27. Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.... 28. Testamento ginčijimas CK 1.89 straipsnio pagrindu.... 29. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 30. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK1.89 straipsnio... 31. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl... 32. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 33. Tą pačią išvadą teikė ir teismo psichiatrai ekspertai V. M. ir S. S.,... 34. Visi medicininius dokumentus vertinę teismo ekspertai psichiatrai padarė... 35. Pažymėtina, kad ir liudytojo Š. J. parodymai patvirtina ekspertų... 36. Vertinant trečiojo asmens notaro G. B. parodymus, kuriais iš esmės remiasi... 37. Pažymėtina, kad bendrai vertinant ir ieškovo paaiškinimus apie tėčio... 38. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad... 39. Testamento ginčijimas CK 1.80 straipsnio pagrindu.... 40. Ieškovas ieškiniu taip pat ginčija patvirtintą testamentą tuo pagrindu,... 41. Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats... 42. Byloje nustatyta, kad tvirtinant ginčijamą testamentą, ligoninės palatoje... 43. Pažymėtina, kad nors ieškovas patikslintame ieškinyje neginčijo testamento... 44. Atsižvelgiant tiek į neįrodytą testatoriaus valios buvimą, tiek į... 45. Kiti klausimai.... 46. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 5 d.... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 50. Ieškinį patenkinti visiškai.... 51. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-jo notarų biuro notaro G. B.... 52. Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovės D. G. S., 113 Eur (vieną šimtą... 53. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 5 d.... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...