Byla 2A-1606-275/2012
Dėl leidimo patekti į butą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui S. T. dėl leidimo patekti į butą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 52-54), kuriuo prašė: leisti ieškovui prievarta patekti į atsakovui S. T. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), ir rūsio patalpas, veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant atlikti vamzdyno remonto ir praplovimo darbus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 135 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 181,50 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas rengiant ieškinį. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos ieškovas nuolat gauna namo, esančio ( - ), butų savininkų skundus dėl nešylančių karšto vandens cirkuliacinių vamzdynų (gyvatukų). Ieškovas reaguodamas į aukščiau nurodyto namo butų savininkų skundus, pretenzijas sudarė komisiją, kuri atliko apžiūra. Apžiūros metu buvo konstatuota, jog butų, esančių ( - ), karšto vandens cirkuliaciniai vamzdynai (gyvatukai) nešyla ir siekiant pašalinti gedimus būtina nedelsiant atlikti vamzdyno remonto darbus. Vamzdynų remonto ir praplovimo darbų ieškovas negali atlikti dėl atsakovo kaltės, nes jis kategoriškai atsisako prileisti prie techninės spintos bei sandėliuko vamzdžių, esančių jam nuosavybės teise priklausančiame bute bei rūsyje. Ieškovas nurodė, jog atsakovas atsisako priimti ieškovo siunčiamas pretenzijas, ką patvirtina prie ieškinio pridedamas siuntų grąžinimo lapas. Ieškovas, atsižvelgdamas į savo, kaip namo, esančio ( - ), administratoriaus įstatymines pareigas ir teises, mano, jog būtina teismo sprendimu laikinai, kol bus atlikti remonto ir praplovimo darbai apriboti atsakovo nuosavybę prieš savininko valią. Prievarta patekti į atsakovo butą ir atlikti karšto vandens cirkuliacinių vamzdynų praplovimo darbus dėl būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, siekiant išvengti didesnės žalos.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Bylos medžiagą nuo 28 iki 38 lapo pripažino nevieša – draudžiama susipažinti ir kopijuoti nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes. Ieškovas teismui nurodė, kad, siekiant suremontuoti šildymo sistemą, reikia patekti į atsakovo S. T. butą. Ieškovo reikalavimas susijęs su atsakovo teisės į asmeninį gyvenimą ir teisės į būsto neliečiamybę suvaržymu (CK 2.23 str. 2 d.). Teisė į būsto neliečiamumą gali būti apribota teismo tik siekiant apginti Konstitucijos ginamas vertybes – gelbstint žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, sulaikant nusikaltėlį, garantuojant viešąją tvarką. Siekiant atlikti inžinierinių tinklų gedimo remonto darbus, ieškovas privalo pateikti kitokius įrodymus, nei pateikė byloje. Turi būti pateikti ne tik kitų namo gyventojų skundai, o atlikti temperatūros ir kitų parametrų matavimai skundą parašiusių asmenų patalpose, kad būtų galima konstatuoti, jog kiti asmenys negali naudotis kokybiška ieškovo paslauga. Teismui turi būti nurodyta nustatyta ar spėjama gedimo priežastis. Ieškovui teigiant, kad atsakovo bute yra techninė spinta, turi būti pateiktas inžinierinių tinklų name projektas, iš kurio būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovo bute yra įrengta techninė spinta. Šilumos ūkio įstatymo 26 str. numato, kad savininkui atsisakius įleisti į butą, turi būti surašytas aktas. Teismui tokio turinio aktas nepateiktas. Atsakovui, kurio Konstitucijos ir įstatyme numatytas teises siekiama suvaržyti, turėjo būti konkrečiai nurodyta, kokius darbus ieškovas siekia jo bute atlikti, kokiu būdu iš atsakovo buto galima pašalinti inžinierinės sistemos gedimą. Atsakovas teismui nurodė, kad į rūsio patalpas jis nedraudžia ieškovui įeiti, kad rūsys neužrakintas, todėl ieškovui suteikta galimybė atlikti remonto darbus, kurių ieškovas neišvardina procesiniuose dokumentuose. Teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog suvaržant atsakovo teisę į būsto neliečiamumą, teisę į privatų gyvenimą, būtų apgintos kitų namo butų savininkų teisės. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovo, patalpų savininko, draudimas leisti įgaliotiems asmenims jo bute remontuoti bendro naudojimo inžinierinę techninę įrangą yra susijęs su galimybe pašalinti gedimą, t.y. neįrodė inžinierinės įrangos gedimo fakto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 274 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 242 Lt (200 Lt + PVM) už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, ruošiant apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių ieškovas patirs bylinėjimosi procese. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teigė, jog apeliantas, siekdamas atlikti inžinierinių tinklų gedimo remonto darbus, privalėjo pateikti kitokius įrodymus, nei pateikė byloje, tačiau nepagrindė šių savo teiginių jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais. Jokiuose teisės aktuose nenumatyta, jog norint patvirtinti faktines aplinkybes dėl inžinierinių sistemų gedimo privaloma atlikti temperatūros ir kitų parametrų matavimus, pateikti inžinierinių tinklų name projektus ir atlikti kitus darbus. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą šiuo konkrečiu atveju, turėjo visapusiškai ir išsamiai ištirti šias aplinkybes: pirma, ar apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, kurie sudaro pakankamas prielaidas spręsti, kad daugiabučiame name, esančiame ( - ) buvo nustatytas inžinierinės sistemos gedimas ir siekiant pašalinti inžinerinės įrangos gedimą yra būtina patekti į atsakovui nuosavybės teisę priklausantį būtą; antra, ar laikinas atsakovo nuosavybės teisės suvaržymas yra proporcinga ir atitinkanti konstitucines normas priemonė siekiant pašalinti minėtą gedimą. Ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu į teismą ir įrodinėdamas faktines aplinkybes, pateikė teismui ne tik daugiabučio Namo gyventojų skundus dėl nešylančio gyvatuko, bet ir namo administratoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ aktą dėl statinio inžinerinės įrangos būklės įvertinimo, kurį pasirašė įmonės direktorė ir dar trys darbuotojai. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas ir namo defektinis aktas, kuriame aiškiai parašyta, kad: nešyla gyvatukai butuose 4, 7, 10, 13; problema 1 (atsakovui priklausančiame) bute; šeimininkas neįsileidžia į butą prieiti prie techninės spintos vamzdžių. Defektinį aktą pasirašė namo vadybininkas ir namo šilumos sistemos prižiūrėtojo bendrovės darbuotojas. Priešingai nei pasisakė pirmosios instancijos teismas, pateikti įrodymai yra akivaizdūs ir pakankami, kad būtų įrodytas inžinierinės sistemos gedimas. Teismas neįvertino ir nenagrinėjo visų apelianto pateiktų įrodymų, t.y. teismas pasisakė tik dėl to, kad neužtenka kitų namo gyventojų skundų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad teismui buvo pateikti ir namo administratoriaus bei šilumos sistemos prižiūrėtojo aktai, įrodantys apelianto teigiamas aplinkybes. Šių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, jog name yra inžinerinės sistemos gedimas ir kiti namo gyventojai negali naudotis kokybiška apelianto paslauga. Pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus visų įrodymų, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, pateikė vienas kitam prieštaraujančius argumentus. Pirmiausia teismas teigė, kad užtenka nurodyti spėjamą gedimo priežastį, o po to pateikė priešingus argumentus, neva yra būtina konkrečiai nurodyti, kokius darbus apeliantas ketina atlikti, nors logiškai galvojant akivaizdu, kad sukonkretinti reikalingų atlikti darbų neįmanoma tol, kol nėra nustatytas tikslus gedimas, o jo nustatyti yra neįmanoma tiesiogiai neapžiūrėjus cirkuliacinių vamzdynų, esančių atsakovo bute. Tai buvo konstatuota ir 2011 m. rugsėjo 15 d. defektinio akto Nr. 21 išvadose: gedimų pašalinimui būtinas priėjimas prie vamzdynų. Apeliantas ieškinyje nurodė, jog spėjama gedimo priežastis - užsikimšę vamzdžiai, dėl ko reikėtų atlikti jų praplovimo darbus. Tačiau šių spėjimų neįmanoma patvirtinti tol, kol atsakovas nesudarys galimybių patekti prie jo bute esančių cirkuliacinių vamzdynų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, kad apeliantui suteikta galimybė atlikti remonto darbus atsakovui priklausančiame rūsyje, kuris yra neužrakintas, kadangi pašalinti gedimą yra įmanoma tik patekus į butą. Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Civilinio kodekso 4.39 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Taigi įstatyme aiškiai įtvirtinta galimybė, reikalui esant, teismo sprendimu apriboti nuosavybės teisę, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad buto savininkas (naudotojas) turi teisę - reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas nustatė imperatyvią pareigą butų ir kitų patalpų savininkams išsaugoti namą tvarkingą, kadangi neprižiūrimas ar netinkamai prižiūrimas namas ilgainiui netenka savo eksploatacinių savybių, galiausiai gali netgi tapti netinkamu gyventi ar sugriūti, o tokiu atveju valstybei tektų pasirūpinti būsto netekusiais gyventojais, todėl akivaizdu, kad tinkama daugiabučio namo priežiūra apima ir viešąjį interesą. O tam, kad viešasis interesas būtų apgintas, įstatymų leidėjas numatė galimybę laikinai apriboti buto ar kitų patalpų savininko nuosavybės teisę. Apeliantas bandė raštu kreiptis į atsakovą ir susidariusią problemą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas atsisako bet kokio bendradarbiavimo tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo nuosavybės teise. Dėl tokio atsakovo elgesio yra priversti kentėti kitų butų gyventojai, kurių namuose jau ilgą laiką gyvatukas yra visiškai šaltas, dėl ko jų namuose atsirado pelėsis. Jeigu bus įrodyta, kad turtui, esančiam kituose butuose, dėl šalto gyvatuko buvo padaryta žala, ją atlyginti taip pat turės atsakovas. Apeliantas pabrėžia teismui ir atsakovui, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančia bute esanti techninė spinta ir vamzdynai, kuriems būtinas remontas, yra visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovas, neįsileisdamas apelianto darbuotojų į savo butą ir neleisdamas suremontuoti visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančios inžinierinės įrangos, tokiais savo veiksmais pažeidžia visų likusių bendrasavininkų nuosavybės teisę. Apeliantui, kaip minėto daugiabučio namo administratoriui, įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra numatyta imperatyvi pareiga tinkamai prižiūri bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų tinkamą funkcionavimą. Savo veiksmais atsakovas pažeidžia ne tik kitų bendrasavininkų interesus, bet ir trukdo apeliantui vykdyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam nustatytas pareigas. Tad akivaizdu, jog atsakovas turi ne tik įstatyme numatytą teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuosavybės teise, bet ir pareigą nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisinius motyvus bei bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darytina akivaizdi išvada, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik konstitucinėmis normomis, nepagrįstai išplėtė nuosavybės teisės neliečiamumo principą, neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad įstatymų leidėjas yra numatęs išimtis iš šio principo ir neanalizavo, ar šiuo konkrečiu atveju tokia išimtis neturėtų būti padaryta, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tokiu būdu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

10Atsakovas S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Išreikalauti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6148-235/2011 ir prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovas sutiko, kad prievartinio patekimo į butą metu, gali būti pažeistas atsakovo bute esantis perdengimas tarp 1 aukšto ir rūsio, sienų apdailą ir tik tada būsianti nustatyta esamo ar tariamo gedimo priežastis, bei atlikti kiti darbai, kurių baigtinio sąrašo apeliantas pateikti negalėjo. Akivaizdu, kad šiais veiksmais atsakovui būtų padaryta neproporcinga žala, kurios masto ieškovas ieškinyje nenurodo. Ieškovas negali paaiškinti, kodėl jo manymu gedimas yra būtent atsakovo bute, o ne kuriame kitam bute, nors apžiūra kituose butuose neatlikta, todėl leidimas ieškovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą negali būti nei proporcingas, nei atitinkantis konstitucines normas. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismas ne kartą šalims siūlė bylą spręsti taikiai, tačiau ieškovas vengė taikos sutarties sudarymo, atsisakė nurodyti kokius darbus nori atlikti, pateikti suderintą su gyventojais sąmatą, bei užtikrinimą, kad tariamai reikalingi darbai bus atlikti per šalių suderintą laiką, įsipareigoti būtą grąžinti į pradinę padėtį, bei atlyginti atsakovo ir kitų asmenų nuostolius ir netekimus, jei paaiškėtų, kad atlikti darbai nebuvo būtini. Ieškovas nepasinaudojo ir atsakovo jam suteikta galimybe patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį rūsį, kuriame yra cirkuliacinių vamzdynų sklendės ir stovai, bei pačiam įsitikinti, kad atsakovo bute nėra ir negali būti jokio gedimo (cirkuliacinis vanduo patenka į rūsyje esantį vamzdyną per atsakovo butą), o esant būtinybei atlikti atsakovo rūsiuose esančios įrangos remontą, ar vamzdyno praplovimą. Atsakovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame pateiktos detalios buto, bei jo priklausinių – rūsių nuotraukos. Protokolas pateiktas ieškovui pareiškus, kad iš atsakovo buto reikia pašalinti kaupiamas buitines atliekas. Tačiau nei buitinių atliekų atsakovo bute, nei patalpų kuriuose reikia atlikti tariamai būtinus remonto darbus, apelianto atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodyti negalėjo. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad cirkuliacinis vamzdynas atsakovo bute šiltas (sutrikus cirkuliacijai, tokia padėtis negalima), todėl ieškovo teiginiai dėl tariamai nešylančio vamzdyno neatitinka tikrovės. Atsakovas paaiškino apeliantui tariamo gedimo priežastį, nurodydamas, kad esant mažai karšto vandens emisijai, cirkuliacija vamzdyne nevyksta ir cirkuliaciniame vamzdyne esantis vanduo atšąla (rūsiuose nuo cirkuliacinio vamzdyno pašalinta termoizoliacija). Tačiau padidėjus vandens emisijai (karšto vandens sunaudojimui buitinėms reikmėms) cirkuliacinis vamzdynas šyla. Karšto vandens padavimas į cirkuliacinį vamzdyną vykdomas per viršutinį namo aukštą, todėl apatiniuose aukštuose vandens temperatūra mažesnė. Buvo siūloma įrengti, priverstinės cirkuliacijos siurblį, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sandėliuke, tačiau apeliantas šiuos pasiūlymus ignoravo. Kiti bendraturčiai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, savo subjektines teises realizuoja ir gina savarankiškai, apeliantas nėra įgaliotas atstovauti šiuos asmenis, kaip ir nėra subjektas turintis pareigą ginti tariamai pažeistą viešą interesą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliantas savo reikalavimo negrindė neįvardintais atsakovo veiksmais, sukeliančiais gyventojų kančias, atsakovo pareigą atlyginti žalą kuri tariamai bus įrodyta, šios aplinkybės nenagrinėtos pirmos instancijos teisme, atsakovui nėra žinomos ir negali būti apeliacinio skundo motyvais. Dėl byloje nedalyvaujančių asmenų tariamai pažeistų teisių, apeliantas negali turėti teisinio suinteresuotumo, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo motyvai atmestini. Apeliantas neįvykdė pirmos instancijas teismo protokolinio nurodymo pateikti įsakymų registrą ir įsakymus, dėl komisijų sudarymo. Nenurodė, kas iš tikro eksploatuoja namo šiluminius tinklus (šiluminio mazgo iškaboje nurodyta „Sity Service“), bei negalėjo paaiškinti, kokiais pagrindais dalies turto administravimas perduotas kitiems subjektams, kodėl AB „Viršuliškių būstas“ darbuotojais nurodomi kitoje įmonėje dirbantys asmenys. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių apelianto tinkamumu. Jei bylos nagrinėjimo metu, šiluminio ūkio eksploatavimas perduotas kitam subjektui, apeliantas nebetenka reikalavimo teisės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas keitė ieškinio dalyką, nurodydamas, kad tai esanti tik redakcinio pobūdžio klaida, tačiau pateikdamas patikslintą ieškinį, teismo prašė papildomai priteisti turėtas 181,50 Lt išlaidas už ieškinio patikslinimą. Paduodamas ieškinį nuslėpė, kad su tapačiu ieškiniu, į tą patį teismą ieškovas jau buvo kreipęsis (civilinė byla Nr. 2-6148-235/2011). Teismas ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Paduodamas identišką ieškinį, keisdamas ieškinio dalyką, nurodydamas, kad atsakovas bute negyvena, vėliau, kad grasina apelianto atstovams, nepriima korespondencijos ir pan., kurie visiškai paneigti į bylą pateiktais įrodymais ir liudininkų parodymais, apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundas dalinai tenkintinas.

13Nustatyta, kad ieškovas 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. 30-35 pagrindu atlieka daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame vienas iš butų priklauso atsakovui S. T. nuosavybės teisėmis, administravimo funkcijas. CK 4.84 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės mero paskirtas administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Tai, kad pastarojo straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius privalo įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, reiškia, kad šioje byloje turi būti padaryta išvada, ar ieškovo siekimas patekti į atsakovo butą yra būtinas ieškovui. Pirmajame ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, jog atsakovo bute yra techninė spinta, o bute ir sandėliuke - vamzdžiai, kuriuos reikia praplauti ir remontuoti. Atsakovas pateikė į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti buto patalpų faktinė būklė.

14Tai, kad ieškovas siekia patekti į atsakovo butą tikslu, kad būtų pašalinti trukdžiai, dėl kurių nepatenka karštas vanduo į namo butus Nr. 4,7,10 ir 13, pripažintina ieškovui privaloma įgyvendinti teise. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 , (redakcija, galiojanti nuo 2004-01-10), II skyriaus „ Administratoriaus uždaviniai ir funkcijos“ 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Šių nuostatų 5.3 punktas numato, jog įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Siekimas atlikti vamzdyno remonto ir praplovimo darbus priskirtinas prie namo techninės priežiūros organizavimo, todėl ieškovas, kaip administratorius, turi teisę reikalauti, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkai leistų vykdyti šią funkciją. Tai, kad ieškovo bute esantys karšto vandens vamzdžiai yra sujungti su kitų namo gyventojų butuose esančiais vamzdžiais, leidžia daryti išvadą, kad aukščiau esančių butų karšto vandens vamzdžio nešilimo priežastimi gali būti sutrikimai vamzdžiuose, kurie išeina iš atsakovo buto, bei sutrikimai vamzdžiuose, esančiuose atsakovo valdomuose nuosavybė s teisėmis sandėliukuose. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 lapas ( b.l.29) patvirtina, kad atsakovo bute yra karšto vandens vamzdis, o iš protokolo fotofiksacijų Nr. 11 ir 12 ( b. l. 35-36) matyti, jog sandėliukų patalpose, kurias nurodė atsakovas, yra vamzdžiai, kurie gali būti karšto vandens vamzdžiais, todėl, esant administratoriaus įtarimams, kad būtent šie vamzdžiai gali trukdyti patekti karštam vandeniui į butus Nr. 4,7,10,ir 13, atsakovas, atsisakydamas įleisti ieškovo atstovus į butą darbams, kuriais būtų šalinamos karšto vandens nepatekimo į kitus butus priežastys, pažeidžia kitų butų savininkų teisėtą interesą gauti karšto vandens paslaugą į butą. Ieškovo reikalavimas netenkintinas dalyje, kuria jis prašo nustatyti, jog ieškovas turi teisę prievarta patekti į atsakovo butą, nes pripažintina, kad ieškovo pažeista teisė gali būti apginta įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias jam atlikti administratoriaus funkcijas, t.y. atlikti bendro naudojimo vamzdynų remontą ir praplovimą iš atsakovo buto ar sandėliukų.

152011-03-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo analogišką ieškinį, tačiau šioje byloje ieškovas ieškinį patikslino, todėl pasikeitus jo reikalavimui, nėra pagrindo daryti išvadai, kad buvo išnagrinėtas teisme analogiškas ieškinys, kokį buvo atsisakyta priimti ankstesne nutartimi.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Patenkinus dalinai ieškinį, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, apeliacinį skundą -274 Lt, apmokėjimas UAB „Skolos“ už teisines paslaugas ( b. l. 96) – 242 Lt, bei 3 Lt už įrodymų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro. Viso priteistina ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra 519 Lt.

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti.

20Ieškinį patenkinti dalinai. Įpareigoti atsakovą S. T. leisti ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ atstovams jo bute, esančiame ( - ), bei šiam butui priklausančiose sandėliuko patalpose, esančiose tame pačiame name, atlikti karšto vandens cirkuliacinio vamzdyno remonto ir praplovimo darbus.

21Priteisti ieškovui UAB „Viršuliškių būstas“ iš atsakovo S. T. 519 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą patikslintu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo:... 10. Atsakovas S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Skundas dalinai tenkintinas.... 13. Nustatyta, kad ieškovas 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus... 14. Tai, kad ieškovas siekia patekti į atsakovo butą tikslu, kad būtų... 15. 2011-03-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 17. Patenkinus dalinai ieškinį, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų,... 18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti.... 20. Ieškinį patenkinti dalinai. Įpareigoti atsakovą S. T. leisti ieškovo UAB... 21. Priteisti ieškovui UAB „Viršuliškių būstas“ iš atsakovo S. T. 519 Lt...