Byla e2S-2354-798/2015

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-33262-728/2015 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams UAB „Fabrika Vilnius“ ir M. S. dėl atsakovo UAB „Fabrika Vilnius“ apskaitomosiose sąskaitose užfiksuotų ieškovo 30 vnt. paprastųjų vardinių akcijų perleidimo žymų panaikinimo ir atsakovo vienintelio akcininko sprendimo ir įstatų patvirtinimo panaikinimo, ir

Nustatė

2ieškovas R. S. ieškiniu prašė panaikinti atsakovo UAB „Fabrika Vilnius“ apskaitomose akcijų vertybinių popierių sąskaitose užfiksuotas ieškovo R. S. 30 (trisdešimties) vnt. paprastųjų vardinių akcijų perleidimo atsakovei M. S. žymas, panaikinti atsakovo UAB „Fabrika Vilnius“ vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir įstatų patvirtinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės M. S. vardu registruotas atsakovo UAB „Fabrika Vilnius“ 30 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant priimti vienintelio UAB „Fabriką Vilnius“ akcininko sprendimus. Nurodė, kad atsakovei pasinaudojus ginčijama akcijų registracija ir perleidus akcijas tretiesiems asmenims, sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų akivaizdžiai neįmanomas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo R. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų. Pažymėjo, kad imtis sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti atsakovams veiklos suvaržymus vien dėl to, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį ir iškelta civilinė byla, nėra pagrindo.

4Ieškovas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas visiškai neįvertino galimai palankaus sprendimo pasunkėjimo arba negalėjimo jo įvykdyti aplinkybės bei žalos atsiradimo fakto dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, įgyvendinant neteisėtai įgytų akcijų jiems suteikiamas teises. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovei pasinaudojus ginčijama akcijų registracija ir perleidus akcijas tretiesiems asmenims, sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų akivaizdžiai neįmanomas, nes akcijos būtų registruotos kito asmens vardu. Atitinkamai taikytina ir kita laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti atsakovams priimti vienintelio akcininko sprendimus.

5Atskirasis skundas atmetamas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

8Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

9Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo R. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu netenkino. Įvertinus elektroninės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia apeliantas, su ieškiniu jis nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai neįvykdys galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo. Akcentuotina, kad įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats ieškovas nenurodė ir pirmos instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Vien ieškovo pateikti samprotavimai apie tai, kad atsakovė M. S. gali perleisti įmonės akcijas tretiesiems asmenims, neįrodo tokių jos veiksmų galimybės. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, prieštaraujančių įmonės interesams, ir kitaip sunkinančių ar darančių teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai vengs teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi daroma išvada, kad pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu turėtus duomenis ir žinomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

10Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

11Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai