Byla 1-294-806/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant prokurorui Vilmai Vidugirienei, Nėrijus Puškoriui, kaltinamajam D. Ž.. jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, juridinio asmens ,,Darsauta“ atstovams L. Ž., advokatei Elenai Žilėnienei, civilinių ieškovų atstovams R. B., J. G.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž. ( - ), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „( - )“, ( - ), kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Nustatė

4D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o būtent:

5jis, nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28, laikinai eidamas UAB „( - )“ (reg. ( - )) direktoriaus pareigas, nuo 2008-10-29 iki 2013-11-13 būdamas šios bendrovės direktoriumi, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą, neapskaitė atskirų ūkinių operacijų – dalies laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurių dalis bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniškai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu jis, D. Ž., neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir išlaidas neapskaitymo bus iškreipti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jo naudojimą, nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-08-11), E. M. (laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2013-11-13) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas). E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, jis, D. Ž., žinodamas, kad šiose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „( - )“ gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų, bet neapskaitytų, UAB „( - )“ pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-08-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB „( - )“ teikė, jo, D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-11-01 aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB „( - )“ teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 UAB „( - )“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė jo, D. Ž. pasirašytas rašytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010-01-16 E. M. elektroniniu parašu patvirtintą ataskaitą (už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31), o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-13 UAB „( - )“ socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiškai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis.

6Dėl šių D. Ž. veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, jo vadovaujamos UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelną ir turtą, minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1 887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-11-30 nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų.

7D. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

8jis, būdamas UAB ,, ( - )“ (reg. ( - )) direktoriumi (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28 laikinai eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, nuo 2008-10-29 iki 2013-11-13 būdamas bendrovės direktoriumi), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pagal 2001-11-06 Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat šiuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatą, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti pirminius grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatą -„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, Vilniuje, neapskaitė atskirų grynųjų pinigų ūkinių operacijų: dalies iš bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasą, neužpildydamas šioms sumoms kasos pajamų orderių, bei neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams. Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-08-11), E. M. (laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2013-11-13) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos, už jo bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko pats pasirašė bei nurodė pasirašyti apie jo nusikalstamus ketinimus nežinančiam S. C. šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, iš viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų jis organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V. A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I. R., V. Š., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai išmokėdamas ne mažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumą grynųjų pinigų, šių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip išlaidų iš bendrovės lėšų, dėl šių D. Ž. veiksmų UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraštyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, realiai darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13.

9UAB „( - )“ pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o būtent:

10D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,( - )“, kodas ( - ), reg. ( - ), (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28 laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008-10-29 eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB ,, ( - )“ vardu, jos naudai ir interesais, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas būdamas atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą, neapskaitė atskirų ūkinių operacijų: – D. Ž., veikdamas UAB „( - )“ naudai, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 neapskaitė dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurios, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniškai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu D. Ž., neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir išlaidas neapskaitymo bus iškreipti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jo naudojimą, nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-08-11), E. M. (laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2013-11-13) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas). E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, D. Ž., žinodamas, kad šiose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „( - )“ gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų bet neapskaitytų UAB „( - )“ pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas UAB ,, ( - )“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-08-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB „( - )“ teikė D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-11-01 aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB „( - )“ teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 UAB „( - )“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė D. Ž. pasirašytas rašytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010-01-16 E. M. elektroniniu parašu patvirtintą ataskaitą (už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31), o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-13 UAB „( - )“ socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiškai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis.

11Dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, D. Ž. vadovaujamos UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelną ir turtą, minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-11-30 nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų, taip UAB ,( - )“, atstovaujama direktoriaus D. Ž., pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną.

12UAB „( - )“ apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

13D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ,,( - )“, kodas ( - ), reg. ( - ), (nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28 laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008-10-29 eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB ,, ( - )“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat šiuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatą, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti grynųjų pinigų apskaitos pirminius dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatą -„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 neapskaitė atskirų grynųjų pinigų ūkinių operacijų: D. Ž., veikdamas UAB „( - )“ naudai, dalies iš bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasą, neužpildydamas šioms sumoms kasos pajamų orderių bei neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams. Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) D. Ž. pirko UAB „( - )“ veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-08-11), E. M. (laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2013-11-13) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos už D. Ž. bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko D. Ž. pats pasirašė šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, iš viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų D. Ž., atstovaudamas UAB „( - )“, organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V. A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I. R., V. Š., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai išmokėdamas nemažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumą grynųjų pinigų, šių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip išlaidų iš bendrovės lėšų, dėl šių D. Ž. veiksmų UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraštyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, realiai darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu juridinis asmuo UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus D. Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13.

14Apklaustas teisme kaltinamasis D. Ž. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Kaltinamasis D. Ž. parodė, kad ne viską žinojo, dėl tuo metu buvusio išslavinimo ir laiko stokos įvyko tokie pažeidimai. Mechanizmo ar formulės nebuvo, viskas vyko kaip įvyko. Supranta, kad pinigai jo kaip atsakingo asmens ne taip turėjo būti forminami. Buvo, kad buhalterė įformino kaip jo, D. Ž. pinigus ir būdavo kaip klientų, skirtumo tada nejautė. Jis, D. Ž. duodavau pinigų, C. pinigus įformino kaip jo asmenines lėšas. Galvojo, kad tai gerai. Buhalterė gal ir minėjo, kad kaupiasi skolos, tokio pilnai išaiškinimo nežinojo. Galvojo, kad tai ką įformina ant jo, tai ir yra įmonės lėšos. Apie skaičiukus kiek ten tų pinigų jam skolinga įmonė ar negirdėjo, ar pamiršo. Atlyginimai, kai kas pripasakojo ir nebūtų dalykų, kai kas ten specialiai pasakęs. Kai ką tardytoja išmušusi parodymus. Bet nesako, kad taip nebuvo. Bet buvo išmokėta pinigų ne taip kaip reikia. Nėra buhalteris, nežino kiek reikia mokėti Sodrai, ar pajamų mokestį, tai nėra jo specialybė. Sako žmogus, kad mažai pajamų ir ieško kito darbo. Bet duodi, kad jis išsilaikytų ir dirbtų kurį laiką. Buvo mokama ir iš bendrovės, ir asmeninių lėšų. Jei mokama pinigais gautais iš klientų, reikia tai nurodyti. Įmonės situacija nebuvo labai pelninga, todėl nerodė tų pinigų. Būtų skola Sodrai didelė, jei būtų nurodęs pinigines sumas. Kad mokesčiai būtų mažesni, kad būtų sumokėta viskas, kad išsilaikyti. Buvo forminami dokumentai algaraščiai ir žiniaraščiai. Suma tame popieriuje ji galėjo būti ir mažesnė, ir didesnė. Papildomos sumos darbuotojams žiniaraštyje neatsispindėjo. Buhalterės ateidavo kada turėdavo laiko ir pačios jos pinigus darbuotojams nemokėjo, dažniausiai jis, D. Ž. mokėjo. Arba būdavo įpareigotas C. Pagal darbo sutartį būdavo mokamas atlyginimas. Buhalterės gal matė kaip mokamos sumos. Jos netikrindavo kokios mokamos sumos. Pasirašydavo žmogus gaudamas pinigus kai būdavo buhalterė. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal tuos duomenis, kurie yra dokumentuose. Papildomi mokėjimai neatsispindi dokumentuose tą žinojo. Kad jis, D. Ž. pateikė valstybinėms institucijoms duomenis neteisingus suvokė. Dėl antros nusikalstamos veikos suvokė ką daro. Ten yra ir asmeninių, ir šeimos, ir klientų pinigų. Neturi įrodymų, todėl sutinka su suma paskaičiuota specialisto pagal apskaitos dokumentus. Pinigai ne C., o jo, D. Ž. perduoti. Neapskaitė pinigų. Taip formino, nes galvojo, kad nuo jų mokami mažesni mokesčiai. Galvojo, kad jei nurodys mažesnį atlyginimą, tai mokės mažesnius mokesčius. Sutinka dėl padarytų veikų. Sutinka, kad darė ne taip kaip reikėjo. Ieškinys turėtų būti įmonei, o ne jam, D. Ž.. Jis, D. Ž. dabar nėra ,,( - )“ vadovas, žino, kad buhalterė tikslino sumas. Specialisto išvada nesenai duota, dabar niekas neleido tikslinti. Kaip pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo, tai buvo visokių netikslumų. Už servise atliktus darbus paimti pinigus iš klientų turėjo teisę jis, D. Ž., S. C., net buhalterė. Meistrai retais atvejais imdavo pinigus. 791 094 Lt tokia suma gali būti neapskaityta. Kai įnešdavo į kasą pinigus viskas įmonės veikloje buvo, atlyginimams taip pat. Tokius veiksmus savo vertina blogai, gailisi, nebevadovauja bendrovei.

15Juridinio asmens UAB ,, ( - )“ atstovas L. Ž. teisme parodė, kad įmonė kuo kaltinama supranta, kalta prisipažįsta visiškai. Pritaria ką kalbėjo D. Ž..

16Juridinio asmens UAB ,, ( - )“ atstovas advokatė E. Ž. parodė, kad veika buvo padaryta. Pripažįsta įmonė dėl veikų.

17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

18Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. parodė, jog prisipažįsta kaltu iš dalies. Dėl nurodytų neteisėto praturtėjimo sumų 2011 m. ir 2013 m. laikotarpiu paaiškino, kad tai nėra jo pinigai, tai buvo klientų pinigai, už kuriuos jis atsiskaitinėjo įmonės tiekėjams, išsirašydamas UAB „( - )“ vardu sąskaitas faktūras. Kaip pavyzdį gali pateikti tai, kad, jei klientas jam duodavo 100 litų, jis už kliento duotus pinigus nupirkdavo detales, o išrašytą tiekėjų sąskaitą – faktūrą pateikdavo įmonės buhalterei. Į šią sumą įeidavo ne tik pinigai už prekes, bet ir už atliekamus remonto darbus. Kartais būdavo, kad pinigus klientai sumokėdavo prieš automobilio remontą, o kartais, kad po. Būdavo tokių klientų, kurie paprašydavo tik pakelti automobilį ir pažiūrėti, kas jam nutiko ir pranešti jiems, kiek gali kainuoti automobilio remontas, kartais klientai paprašydavo iš karto remontuoti automobilį, nesvarbu, kiek jis kainuos. Pinigai, kuriuos klientai sumokėdavo už automobilio remontą, ne visuomet buvo įmušami į kasą ir apskaitomi įmonės buhalterijoje. UAB „( - )“ pinigus į kasą teisę įmušti turėjo ir S. C., kuris jų įmonėje yra komercijos direktorius. Jis nepastebėjo, kad S. C. būtų neįmušęs pinigų į kasą. Į autoservisą atvykęs klientas dėl automobilio remonto kreipiasi arba į jį, arba į S. C.. Kad klientui nebūtų nepatogumų, už klientą supildydavo paraišką automobilio remontui - buvo pildoma automobilio markė, pagaminimo metai, variklio galingumas, kliento telefono numeris, data, kartais kliento vardas ir pavardė bei darbai, kuriuos reikia atlikti. Detales, būtinas automobilio remontui, tiekdavo jis arba S., arba tiekėjas jas atveždavo pats. Jei klientas duodavo grynuosius pinigus, tai kliento pasiklausdavo, ar klientui reikia kvito ir jei jam jo nereikėdavo, tai jie paraišką išmesdavo, tačiau grynuosius dėdavo į kasą, išmušdavo čekį kliento sumokėtai sumai. Pavyzdžiui - klientas jam duodavo grynais 100 litų, jis už tuos pinigus iš tiekėjo su nuolaida nupirkdavo detales, tačiau vėliau klientui nurodydavo, kad detalių kaina yra pavyzdžiui 150 litų, taip pat klientas turi sumokėti už atliktus remonto darbus 300 litų, tai viso 450 litų. Kartais būdavo taip, kad į kasą įmušdavo pradinius kliento duotus 100 litų ir likusios sumos į kasą nemušdavo, o kartais mušdavo į kasą visus 450 litų. Kliento duodamų pinigų į kasą visai nemušdavo tik tuo atveju, jei tai būdavo labai maža suma – 20-30 litų. Automobilio remonto paraiška ne visuomet buvo siejama su nupirktomis, šio automobilio remontui skirtomis, detalėmis, bet būdavo, kad pasakydavo buhalterei, ką reikia tai mašinai nurašyti iš sandėlio. PVM sąskaitose nurodytas detales jis vadina sandėliu. Atsiskaitymui grynais už prekes, berods, jis pasirašinėjo ant atsiskaitančiojo asmens suvestinių. Pirminiame pranešime apie įtarimą nurodyta 103 849, 47 Lt suma 2011 metais ir 144 519,08 litų suma 2012 – 2013 vasario mėn. nebuvo jo asmeninės lėšos, o gautos iš klientų, tik kartais be čekiuko, t. y. neįmušus jų į kasą ir neparodant įmonės buhalterijoje, ir kurios buvo naudojamos įmonės ūkinėje veikloje atsiskaitant už detales ar paslaugas. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko E. M.. Darbo sutartyse buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Darbuotojams atlyginimus skaičiuodavo jis, atlyginimus darbuotojams išmokėdavo taip pat jis. Jiems mokėjo ne tik sutartyje numatytą minimumą, tačiau ir premijas, kurios nebuvo apskaitomos ir atvaizduojamos įmonės buhalterijoje. Įmonėje apklausos metu dirba šie darbuotojai: V. G. – dirba autošaltkalviu, jam mokėjo atlyginimą į rankas grynaisiais ne mažiau kaip 1 200 litų per mėnesį; E. C. – dirba autošaltkalviu, jam mokėjo atlyginimą į rankas grynaisiais ne mažiau kaip 1 200 litų per mėnesį; V. A. – dažytojas paruošėjas – jam mokėjo atlyginimą į rankas grynaisiais ne mažiau kaip 1 200 litų per mėnesį; R. S. - buvo įdarbintas pusei etato ūkvedžio tiekėjo pareigose ir jam jis atlyginimą į rankas mokėjo tiek kiek priklauso – pusę minimumo, numatyto darbo sutartyje, atskaičius mokesčius per mėnesį; E. M. – buhalterė, jai mokėjo ne mažiau kaip 800 litų į rankas už mėnesį; V. M. – dirba autošaltkalviu, jam mokėjo atlyginimą į rankas grynaisiais ne mažiau kaip 1 200 litų per mėnesį; D. M. - dirba autošaltkalviu, jam mokėjo į rankas minimumą nurodytą darbo sutartyje, kadangi įmonėje jis dirba tik antrą mėnesį, per mėnesį; S. C. - įmonėje dirba komercijos direktoriumi ir jam mokėjo atlyginimą į rankas grynaisiais ne mažiau kaip 1 200 litų per mėnesį; pats sau į rankas išsimokėdavo ne mažiau kaip 1 200 litų atlyginimą per mėnesį. Šie „juodieji pinigai“, kuriuos sumokėdavo darbuotojams į rankas ir kurie buvo neatvaizduojami įmonės buhalterijoje, taip vadinama „premija“, priklausė nuo darbuotojo atliktų darbų apimties – 35-40 procentų, t.y. nuo to, už kokią sumą darbuotojas atlikdavo remonto darbus, jis gaudavo 35-40 procentų nuo tos sumos į rankas kaip darbo užmokestį. Įkainiai už atliekamus darbus įmonėje nėra patvirtinti, jie yra sutartiniai. Darbuotojams atlyginimus vokelyje mokėjo tik jis, S. to nedarė. S. C., kaip komercijos direktorius, rūpinosi detalių paieška, pirkimu, mušdavo pinigus į kasos aparatą, vykdė klientų paiešką. Įmonės valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje yra deklaruota 183 000 litų suma, kaip išmokėta 2009 m. Prancūzijos pilietei. Šiuos pinigus jis ir R. S. pasiskolino iš savo mamos J. Ž. ir jie buvo panaudoti automobiliui BMW X6 įsigyti, padidinus įmonės įstatinį kapitalą arba nuostoliams padengti. Kaip buvo įforminta ši paskola jis nepamena, t. y. nepamena, ar mama šiuos pinigus paskolino jam, kaip fiziniam asmeniui, ar buvo apiforminta, kad ji skolina įmonei. Šiuos pinigus grynaisiais į rankas jam padavė jo mama 2009 m. pavasarį, vasarą. Automobilis buvo pirktas R. S. iniciatyva, tačiau iš jo mamos paskolintų ir jam grynaisiais pinigais perduotų lėšų, kurių, kaip minėjo, tikslaus įforminimo įmonės buhalterijoje jis nepamena – ar ši paskola buvo įforminta kaip mamos paskola UAB „( - )“, ar kaip įmonės įstatinio kapitalo didinimas. Tačiau šie pinigai įmonės buhalterijoje buvo apskaityti. Tos sąskaitos, kurios už automobilio BMW X6 eksploatavimą yra įtrauktos į įmonės buhalteriją, yra apmokėtos iš įmonės lėšų. Gali būti, kad ir pats R. S. mokėjo už kažką savo asmeninėmis lėšomis. Už įsipiltą kurą į BMW X6, R. S. atsiskaitinėjo „Neste“ degalinių tinklo UAB „( - )“ išduota kuro kortele. Kortelės sąskaitą, jo nurodymu, bankiniu pavedimu papildydavo įmonės buhalterė E., 1 000 litų suma kartą per mėnesį ar pusantro. Kuras įpiltas į šį automobilį buvo nurašomas į įmonės nuostolius. Automobilis buvo naudojamas R. asmeninėms reikmėms, tačiau retkarčiais R. jį naudojo ir įmonės UAB „( - )“ veikloje, atveždamas prekes ar panašiai. Pats jis šį automobilį vairavo tik kelis kartus. Automobilio pirkimu rūpinosi R. S., mokėjo tais grynaisiais pinigais, kuriuos paskolino jo (D. Ž.) mama. Pirmą kartą šį automobilį jis pamatė tik tuomet, kai R. su juo atvažiavo į Ateities g. esantį autoservisą, jau po to, kai automobilis buvo užregistruotas, prieš tai Robertui buvo išrašęs įgaliojimą kaip įmonės darbuotojui įmonės vardu šį automobilį nupirkti ir jį registruoti. Berods, kad vienu momentu vėliau R. buvo įtrauktas į automobilio techninį pasą, kaip automobilio naudotojas. R. tikslas įsigyti šį automobilį buvo noras pasipuikuoti bei vėliau jį parduoti už didesnę sumą. Kiek jis žino, R. šį automobilį įsigijo iš Prancūzijos, t. y. automobilio kilmės šalis yra Prancūzija. Negali pasakyti, ar R. šį automobilį pirko tiesiogiai iš Prancūzijos pilietės ir ar R. buvo išvykęs į Prancūziją ir pirko šį automobilį ten. Šios aplinkybės jam nėra žinomos. Automobilio pirkimo dokumentus R. turėjo pateikti įmonės buhalterei, tuo metu dirbusiai E. M.. Jis aplinkybių dėl dokumentų pateikimo nepamena. Įmonės buhalterijoje šių pinigų išdavimas R. S. turėjo atsispindėti kaip išduoti kasos išlaidų orderio pagrindu. Apie tai, kad 183 000 litų paskola yra apskaityta įmonės buhalterijoje jo vardu sužinojo prieš apklausą. Jo geras draugas D. V. taip pat paprašė užregistruoti įmonės UAB „( - )“ vardu automobilį G klasės M. B., berods, 2010 m., su juo pasirašė automobilio panaudos sutartį. Ar D. buvo įtrauktas į techninį pasą kaip naudotojas, jis pasakyti negali. Šis automobilis nei įmonės pelnui, nei nuostoliams įtakos neturėjo. Paskola buvo įforminta paskolos sutartimi: M. V. skolino UAB „( - )“, kiek pamena, 90 000 litų. Paskolos tikslas buvo nupirkti šį automobilį D. V., tačiau sutartyje tai nebuvo nurodyta. Kaip šie pinigai buvo užpajamuoti įmonės buhalterijoje jis nepamena, įmonės buhalterijoje jie buvo apskaityti kaip gauti. Vėliau šis automobilis, D. V. iniciatyva buvo parduotas ir iš tų pačių iš pardavimo gautų lėšų UAB „( - )“ vardu buvo nupirktas kitas S klasės M. B. automobilis, kuriuo taip pat pagal panaudos sutartį važinėjo D. V.. Sąskaitos už kurą ar už remontą, draudimo paslaugas, už šį automobilį į įmonės sąnaudas įtraukiamos nebuvo. Paskola jo mamai nėra grąžinta. M. V. paskola taip pat dar negrąžinta. Vėliau apklausos metu apie 2014-03-03 jo pateiktos 2009-06-19 paskolos sutarties sudarymo aplinkybes įtariamasis D. Ž. patikslino, kad jam mama paskolino pinigus, įvairiomis sumomis per keletą kartų, o kai buvo surinkta visa suma, pasirašė sutartį. Pinigai buvo paskolinti mašinos pirkimui. Jo mama nežinojo, kokiu tikslu skolino šiuos pinigus, negali tiksliai pasakyti, per kokį laikotarpį ji jam paskolino sutartyje nurodytus 185 000 Lt. Galimai per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį iki paskolos pasirašymo, ne mažiau nei per 10 kartų. Mama jam pinigus skolino įvairiomis sumomis. Mažiausia jam jos paskolinta suma buvo apie 2 000 litų, o didžiausia apie 20 000 litų, tačiau galėjo siekti ir 30 000 litų, tiksliai nurodyti negali, kadangi nepamena. Kur pasirašė sutartį nepamena, tuo metu buhalterinę apskaitą dar tvarkė E. M., kokius dokumentus jis pildė, norėdamas įnešti 185 000 paskolą į savo įmonę, paaiškinti negali. Jis neprisimena, kad būtų pasirašinėjęs kasos pajamų orderį už įneštus pinigus. Kaip minėjo, šiuos pinigus, 183 000 Lt, išleido automobilio BMW X6 įgijimui. Kokius buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė iš įmonės gaudamas pinigus šio automobilio įgijimui, jis neprisimena. Šį automobilį į servisą dienos metu atvarė pardavėjai – ne mažiau kaip du lietuviškai kalbantys vyrai. Jis kartu su R. S. automobilį apžiūrėjo, pasirašė automobilio pirkimo dokumentus. Kas buvo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas automobilio pardavėju jis nepamena. Sutartis su mama buvo pasirašyta anksčiau nei buvo nupirktas automobilis.

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai D. Ž. parodė, kad už kiekvieną automobilio remontą būdavo išmušamas kasos kvitas arba išrašomas kasos pajamų orderis. Jis arba išmušdavo klientui čekį už suremontuotą automobilį, arba vėliau pasakydavo buhalterei, kad išrašytų kasos pajamų orderį. Dabar supranta, kad kasos pajamų orderį turėjo išrašyti iškart. Susipažinęs su išrašu iš VMI pateikto pranešimo negali paaiškinti, kaip atsirado UAB „( - )“ skolos jam ir S. Deklaracijas apie UAB „( - )“ pajamas VMI teikdavo buhalterė. Jis jas pasirašydavo. Nuo to laiko, kai UAB „( - )“ buhaltere buvo priimta dirbti E. M., E. M. nebedirbo. Negali paaiškinti kaip, kokiu būdu apskaičiuodavo darbuotojų atlyginimą. Gali tik pasakyti, kad darbuotojas turėdavo užsidirbti minimumą, nurodytą darbo sutartyje, už jo suremontuoto automobilio darbus jam skaičiuojamų procentų. Būdavo taip, kad darbuotojai neužsidirbdavo net minimumo, jei nebūdavo remontuojamų automobilių. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas skirtingai. Ne visiems darbuotojams buvo mokami priedai bei procentai. Tiek, kiek darbuotojas gaudavo atlyginimo priklausė nuo jo paties. Atlyginimą apskaičiuodavo jis, o buhalterė supildydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, darbuotojas pasirašydavo žiniaraštyje ties savo pavarde ir nurodytu darbo užmokesčiu. Šiuose žiniaraščiuose nurodytą darbo užmokestį apskaičiuodavo jis su jo anksčiau minėtais procentais. Pagal D. Ž. pateiktą buvusių UAB „( - )“ darbuotojų, dirbusių nuo 2006 m. pradžios sąrašą, paaiškino, kad L. A., N. A., K. B., J. G., T. G., A. L., M. M., M. Ž. - tai buvo studentai, atlyginimo nemokėjo; E. A., O. B., G. B., V. K. – dirbo vadybininke ar personaliste, tiksliai nepamena, nepamena ir kokio dydžio atlyginimas buvo numatytas sutartyje ir kokią algą mokėjo. V. A., E. C., V. G., V. M. – minėtą ne mažesnį kaip 1 200 litų atlyginimą per mėnesį, per visą darbo laikotarpį jo įmonėje pastariesiems yra išmokėjęs nedaug kartų. R. A., J. A., S. B., R. B., P. D., A. D., S. J., H. J., J. J., S. J., D. J., V. K., V. K., G. K., D. K., R. K., E. K., Ž. L., O. L., M. M., V. M., M. M., E. M.. M. M., S. M., I. O., R. P., A. P., R. P., V. P., A. M. P., I. R., G. R., R. S., D. S., M. Š., V. Š., T. T., I. T., S. T., M. T., T. U., S. V., I. Ž., L. Ž. – buvo mokamas sutartyje numatytas darbo užmokestis, dydžio neprisimena. N. A., A. D., A. F., A. G., E. G., A. G., J. G., V. G., A. I., I. L. J., A. J., T. J., M. K., p. K., G. K., A. K., V. K., R. K., I. L., G. L., V. L., M. M., R. M., M. M., V. O., M. P., M. P., J. R., D. R., E. R., V. S., P. S., E. S., E. S., Ž. S., A. S., M. Š., A. T., D. T., G. V., B. Ž. – šių darbuotojų jis neprisimena, V. K. – šaltkalvis, tačiau nieko daugiau apie jį nepamena. I. L. – autošaltkalvis, uždirbo minimumą, nepamena jis dirbo pilnu etatu ar pusę. Mokėjo darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį. Dydžio neprisimena. Šis buvo vienas iš tų, kuriam minimumą mokėjo, tačiau šis neuždirbdavo. E. M. – apie šį asmenį davė parodymus ankstesnės apklausos metu, minėtą ne mažesnį kaip 800 litų atlyginimą per mėnesį, per visą jos darbo laikotarpį jo įmonėje jai yra išmokėjęs nedaug kartų. Kiek konkrečiai, nurodyti negali nes nepamena. D. Ž. – jo paties darbo užmokestis kito nuo 1 000 litų iki 1 200 litų, negali pasakyti nuo kada jis keitėsi. Tačiau jis keitėsi pagal darbo sutartį. Sakydamas, kad mokėjo darbuotojams darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį turi galvoje tai, kad mokėjo atlyginimą į rankas jau atskaičiavęs visus mokesčius nuo darbo sutartyje sulygtos sumos. Nori patikslinti, kad jo iš klientų paimti pinigai buvo apskaitomi visi, tik galbūt iš nežinojimo (nes neturi buhalterinio išsilavinimo) ir neturėjimo ko paklausti (buhalterė ateidavo po darbo kitoje darbovietėje) pildydavo dokumentus vėliau, kai būdavo buhalterė arba būdavo darbo valandos (dalį automobilių atiduodavo į namus ir pan.) Galvojo vienaip ir iš susijaudinimo pasakė kitaip, dėl to patikslina. Taip pat kai kuriais atvejais darbuotojas procentais ir neuždirbdavo minimumo dėl nesugebėjimo arba darbo trūkumo, procentai nuo atliktų darbų buvo skaičiuojami daugiausiai darbuotojų stimului (motyvacijai), kad šie stengtųsi, o jam tai buvo priemonė sekti remontuojamus automobilius, koks darbuotojas, kurią remontavo (jei paaiškėtų brokas ir pan.). Visi gaudavo darbo sutartyje numatytą atlyginimą tik kartais asmeniškai išreikalaudavo arba skolindavo pinigų, galbūt gaudavo arbatpinigių.

20Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. dėl kratos metu autoservise, adresu ( - ), prie kasos aparato esančioje šiukšliadėžėje rastų suplėšytų pildytų UAB „( - )“ sutarčių – užsakymų paaiškino, kad nepamena, kokie užsakymai buvo išmesti. Galėjo būti keli variantai – arba automobilis buvo suremontuotas ir užsakymo lapas išrašius sąskaitą - faktūrą arba išmušus kasos kvitą buvo išmestas, arba automobilis, apžiūrėjus ir užpildžius užsakymo priėmimo sutartį, nebuvo remontuojamas. Dėl jo darbo vietoje rastos sunumeruotos (169 lapų) užrašų knygelės mėlynos spalvos viršeliu su užrašu „2013“ parodė, kad ši knygelė yra jo, rankraštiniai įrašai joje yra jo. Įrašai nebūtinai atitinka šios knygelės kalendoriaus datą. Šioje knygelėje fiksavo darbus ir tai, ką turėjo nuveikti, kad kažko nepamirštų. Joje esančių rankraštinių įrašų dauguma nėra susijusi su UAB „( - )“ veikla. Išbraukti užrašai reiškė tai, kad darbai jau padaryti arba tai, kad jų nebereikia daryti. Visi rankraštiniai įrašai, kurie buvo susiję su automobilių remontu buvo daromi kitoje užsakymo automobilio remontui lapo pusėje arba ant atskirų lapelių, pagal kuriuos ir buvo apskaičiuojama remonto kaina. Jo žmona L. Ž. seniau bendrovėje yra dirbusi direktore, tačiau 2005 m. pabaigoje ji pagimdė dukrą ir išėjo motinystės bei vaiko priežiūros atostogų ir direktore nebedirbo. Tyrimo analizuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. iki 2013-11-13, visą laiką bendrovės UAB „( - )“ faktiniu direktoriumi buvo jis. Nuo 2006 m. iki 2008 m. rudens, tikslios datos nepamena, jis laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Nuo 2008 m. rudens jis buvo šios bendrovės direktoriumi. Realiai bendrovę valdė jis, S. C. sprendimų dėl bendrovės veiklos nepriiminėjo. Pastarasis niekada nedalyvavo bendrovės valdyme ir nebuvo jos akcininku. S., kaip ir minėta anksčiau, daugiausiai pirkdavo detales, atveždavo jas į servisą. Kai jo (D. Ž.) nebūdavo servise S. prižiūrėdavo serviso veiklą, bendraudavo su klientais, pasakydavo jiems remonto kainą, priimdavo pinigus, įnešdavo juos į kasą. Apie tai, kokie automobiliai buvo suremontuoti, kiek kas kainavo, kokios detalės buvo sunaudotos, S. informuodavo jį. Darbų įkainius servise nustatydavo jis, priklausomai nuo atlikto darbo sudėtingumo ir darbuotojo sugaišto darbo laiko. Kai jo nebūdavo, tai galėjo padaryti ir S. Paprasti meistrai su klientais dėl darbų kainos nekalbėjo ir nesitarė. Detales ir medžiagas S. pirkdavo už bendrovės pinigines lėšas, kurias jis S. duodavo. Savo asmeninių lėšų S. bendrovės veikloje nenaudojo. Pagal buhalterinius dokumentus UAB „( - )“ yra S. skolinga dideles pinigų sumas, tačiau tokie duomenys neatitinka tikrovės. Realiai visos detalės, kurias pirko S. buvo nupirktos už bendrovei UAB „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, kurios buvo gautos iš klientų. Analogiška situacija ir su juo, kai įmonės buhalteriniuose dokumentuose atsispindi jo atžvilgiu susidariusi skola. Realiai detalių už asmeninius savo pinigus nepirkdavo, tai buvo klientų pinigai.

21Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. Ž. parodė, kad neturėjo tyčios jog jo vadovaujamoje bendrovėje būtų vykdoma apgaulinga buhalterinė apskaita. Pripažįsta, jog jo vadovaujamoje bendrovėje buhalterija nebuvo tvarkoma tinkamai, kad dalis gautų piniginių lėšų nebuvo įforminamos taip, kaip reikia, tačiau taip nutiko, nes jis gerai neišmano šios srities ir, galbūt, bendrovės buhalteriją tvarkiusios darbuotojos jam ne viską tinkamai paaiškindavo ir jis nežinodavo, kaip reikia tinkamai įforminti gaunamas pajamas, kaip už gautas pajamas pirkti bendrovės veiklai reikalingas automobilių detales ir pan. Kartais jis pats dėl laiko stokos ar išsiblaškymo galėjo pamiršti tinkamai įforminti iš klientų gaunamas pinigines lėšas, tačiau tai nebuvo daroma būtent dėl siekio išvengti mokesčių ar pan. Taip pat neturėjo tyčios išvengti didelės vertės mokesčių, į bendrovę iš klientų gautų ir įneštų pinigų jis nepasisavindavo, juos visada naudodavo bendrovės veikloje. Bendrovėje nebuvo klastojami dokumentai, siekiant išvengti mokesčių ir pan. Kaip ir minėta prieš tai, bendrovėje buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai dėl jo nepakankamų žinių. Skolos jam ir S. C. susidarė ne iš jo, ar S. asmeninių pinigų, o tai buvo UAB „( - )“ klientų pinigai, kurie dėl jo nežinojimo ir neatidumo buvo netinkamai apskaityti. Kartais klientai duodavo jam pinigų jų automobilio remontui reikalingų detalių pirkimui. Jis tų pinigų gavimo tuo momentu niekaip neįformindavo ir už tuos pinigus pirkdavo tas detales arba pinigus perduodavo S. ir nurodydavo šiam nupirkti tas reikalingas detales. Taip pat kartais pirkdavo detales reikalingas ir kitų klientų automobilių remontui. Pvz. klientas jam duoda pinigų detalėms, nors tuo metu bendrovė iš anksčiau turi tam tinkamų detalių. Tokiu atveju jis už gautus grynuosius pinigus gali nupirkti kitų reikalingų detalių, o kliento automobilio remontui naudoti jau turimas detales. Nupirkęs detales buhalterėms pristatydavo PVM sąskaitas faktūras, ar kitokius detalių įsigijimo dokumentus, kuriuos buhalterės įtraukdavo į apskaitą. Kaip dabar supranta, bendrovės kasoje nebūdavo apyvartinių lėšų ir buhalterės įformindavo, kad tos detalės perkamos už jo arba S. pinigines lėšas. Jis tos situacijos tuo metu nesuprato ir nežinojo, kad jo ir S. atžvilgiu bendrovė yra skolinga. Svarbu tai, kad tos tinkamai neapskaitytos lėšos visada buvo panaudojamos bendrovės reikmės – t. y. perkant įvairias remontui naudojamas detales, kurios vėliau buvo naudojamos įmonės veikloje ir už jas įmonė gaudavo įformintas pajamas, t.y. tos detalės galėjo būti naudojamos kitiems remonto darbams ir už jas bendrovė gaudavo oficialias pajamas. Taip pat kartais būdavo ir situacijų, kad dėl skubėjimo ir laiko stokos nebūdavo į kasą įmušami pinigai, gauti iš klientų. Tokie atvejai nebūdavo dažni. Tokia situacija susiklostydavo, kai būdavo labai daug darbų, kai klientas paduodavo pinigus ir skubėdavo, nelaukdamas, kol jis jam išduos kvitą ir pan. Jis dėl išsiblaškymo klientui išvažiavus užmiršdavo tuos pinigus įmušti į kasą ir vėliau juos panaudodavo, kaip jau aukščiau aprašyta, detalių pirkimui ar kitoms bendrovės reikmėms. Kartais iš šių pinigų galėdavo sumokėti darbuotojams vadinamą premiją. Jis nevedė jokios apskaitos galimai neapskaitytiems pinigams, jis juos naudojo kartu su apskaitytais pinigais ir visada į buhalteriją pristatydavo čekius apie patirtas išlaidas. Buhalterės jam nepaaiškino, kad tokia apskaita yra bloga ir nepatarė, kaip tai ištaisyti, dėl to bendrovė ir tapo skolinga jam ir S. C.. Už atlyginimų išmokėjimą buvo atsakingas tik jis, retais atvejais S. sumokėdavo darbuotojams tik jo nurodymu, jo S. duotais pinigais, kuriuos buhalteriškai iš bendrovės kasos gaudavo jis (D. Ž.). Atlyginimo mokėjimo datos buvo numatytos darbuotojo prašymu. Kartais darbuotojai prašydavo pinigų avansu ir jis jiems kartais taip sumokėdavo, todėl dažnai atlyginimas buvo mokamas dalimis. Jam darbuotojai už iš jo gautas lėšas nepasirašydavo. Jis pats kartais pasižymėdavo kur nors, kiek kam yra sumokėjęs, kartais ir nesižymėdavo. Buhalterijoje darbuotojai už atlyginimą pasirašydavo paprastai visi tą pačią mėnesio dieną, kai būdavo atėjusi buhalterė. Atlyginimų buhalterė nemokėdavo, ji tik surinkdavo parašus, darbuotojai atlyginimus jau būdavo gavę iš jo prieš tai. Tai sumai, kuri buvo išmokama oficialiai žiniaraštyje jis gaudavo pinigus iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį. Darbuotojų atlyginimai priklausė nuo jų darbo rezultatų. Jei darbuotojas dirbdavo labai gerai galėdavo paprašyti premijos ir jis ją sumokėdavo. Premijos dydį nuspręsdavo jis pats. Premiją sumokėdavo iš UAB „( - )“ lėšų, kurias turėdavo tuo metu, tos lėšos paprastai būdavo dar neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pvz. gaudavo iš klientų pinigų detalėms nupirkti ir galėdavo dalį jų sumokėti darbuotojui kaip premiją, o detales nupirkti iš bendrovės kasos paimtų lėšų arba iš kito kliento duotų pinigų. Galimai kartais sumokėdavo ir iš savo asmeninių lėšų. Kartais būdavo situacijų, kad darbuotojas darbo metu sugadina naują detalę, arba sugadina kliento automobilio detalę. Tokiais atvejais jis paprastai iš darbuotojo užmokesčio išskaičiuodavo detalės kainą ir realiai darbuotojas galėdavo gauti mažesnį atlyginimą negu numatyta darbo sutartyje. Darbuotojas vis tiek pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kad gavo pagal sutartį priklausantį užmokestį. Darbuotojai dėl pinigų išskaičiavimo pretenzijų neturėdavo. Už iš užmokesčio išskaičiuotą atlyginimo dalį jis nupirkdavo naujas detales (vietoj darbuotojo sugadintų) ir čekį, gautą įsigijus detales, kartu su kitais detalių įsigijimo čekiais pateikdavo buhalterei. Taigi tų darbuotojui nesumokėtų pinigų jis nepasisavindavo, o juos panaudodavo bendrovės veikloje. Konkrečiai įvardinti, kiek kokiems darbuotojams mokėdavo darbo užmokesčio, kiek jo mokėjo iš bendrovės dar neapskaitytų ar savo asmeninių lėšų negali, nes, kaip minėjo, detalios savo realiai išmokamų atlyginimų apskaitos nevedė, o prisiminti tokius dalykus yra neįmanoma, nes praėjo labai daug laiko ir bendrovėje dirbo daug skirtingų darbuotojų. Taip pat kartais galėjo būti situacijų, jog vieną mėnesį darbuotojui sumokamas mažesnis užmokestis negu priklauso, nes tą mėnesį darbuotojas padarė mažai darbų, tačiau paprastai kitą mėnesį, atlikus daugiau darbų darbuotojui būdavo išmokamas didesnis darbo užmokestis negu numatytas sutartyje ir tokiu būdu galų gale paėmus tų poros mėnesių vidurkį gautųsi, kad darbuotojas gavo būtent tiek, kiek jam priklausė ir už kiek jis pasirašė. Iš bendrovės kasos gautų pinigų atlyginimams mokėti jis niekada nepasisavindavo ir juos visada panaudodavo atlyginimams išmokėti, ar kitoms bendrovės reikmėms (pvz. sugadintoms detalėms nupirkti). 2013-11-14 apklausos metu buvo nurodęs, kad darbuotojams taip vadinama „premija“ priklausė nuo jų atliktų darbų apimties skaičiuojant 35-40 proc. nuo atliktų darbų vertės. Šių procentų jis tiksliai neskaičiuodavo, tačiau apie tai kalbėdavo su naujais darbuotojais, taip siekdamas suteikti jiems motyvacijos. Realiai tos vadinamos premijos buvo mokamos jo nuožiūra, tačiau, be abejo, jas mokėdavo tik gerai dirbantiems darbuotojams. Jis apskaitos apie konkrečių darbuotojų atliktus darbus nevesdavo. Eksploatavimo išlaidos, kurios buvo susidariusios dėl D. V. naudojimosi automobiliu į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiamos nebuvo, tačiau tais automobiliais kartais naudodavosi ir jis (D. Ž.), darbo reikalais, todėl dalis automobilių sąnaudų, atsiradusių jam juos eksploatuojant, buvo įtraukiamos į UAB „( - )“ apskaitą. Pradinės apklausos metu tiesiog detaliai nepaaiškino. Specialisto išvadoje dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo minimi teiginiai, kad minėti automobiliai nebuvo naudojami UAB „( - )“ veikloje yra klaidingi, kadangi jis tikrai tais automobiliais kartais naudodavosi. Taip pat kartais naudodavosi ir automobiliu BMW X 6, valst. Nr. ( - ) Šiuo automobiliu daugiausiai naudojosi UAB „( - )“ darbuotojas R. S.. Kaip jau yra minėjęs ankstesnių apklausų metu, minėtas automobilis buvo naudojamas bendrovės reprezentacijai ir įvaizdžio sudarymui. Sutartis, berods, buvo pasirašyta 2009-06-19 (automobilis, kiek pamena, buvo nupirktas 2009-06-09). Tą sutartį jis pateikė UAB „( - )“ buhalterei. Jo noras buvo, kad ta pinigų suma, už kurią buvo įgytas automobilis būtų įforminta kaip jo paskola bendrovei, t. y. kad buhalteriniuose dokumentuose matytųsi, kad bendrovės „UAB „( - )“ įgytas minėtas automobilis BMW yra nupirktas už jo asmenines (iš motinos gautas) lėšas, kurias jis paskolino bendrovei. Tikriausiai, apie tai kalbėjo su buhaltere, bet ar ji įformino taip, kaip buvo jo prašyta, nežino. Matė, kad automobilis buvo bendrovės turto apskaitoje ir manė, kad jis tinkamai įformintas. Kaip ir minėjo, automobilio įsigijimui buvo naudojamos jo asmeninės lėšos, tačiau automobilis buvo pirktas bendrovės reikmėms ir bendrovės interesais.

22Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. Ž. paaiškino, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad neapskaitydavo dalies bendrovės gautų pajamų, t. y. pajamų, gautų už UAB „( - )“ atliktus remonto darbus neįnešdavo į bendrovės kasą. Tačiau kokia tai dalis galėjo būti nuo visų pajamų, negali konkretizuoti. Taip pat pripažįsta, kad kai kuriems darbuotojams išmokėdavo šiek tiek didesnį negu jiems priklausė pagal darbo sutartį atlyginimą, t. y. sumokėdavo dalį atlyginimo, kuris nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterijoje. Atlyginimus darbuotojams mokėdavo jis pats, kiek sumokėdavo konkretiems darbuotojams buhalterėms ar kitiems asmenims jis nesakydavo. Pinigus mokėdavo grynaisiais pinigais iš už UAB „( - )“ atliktas paslaugas gautų neapskaitytų pinigų. Jo mokamas atlyginimas svyruodavo priklausomai nuo darbuotojo darbo rezultatų. Kai kuriais mėnesiais papildomo užmokesčio galimai ir nemokėdavo, kartais sumokėdavo ir daugiau. Kiek kam mokėjo nebeprisimena, todėl, mano, kad kilus klausimų dėl užmokamo darbo užmokesčio dydžio reiktų klausti pačių darbuotojų. Pats sau išsimokėdavo darbo užmokesčio ne mažiau kaip 1000 Lt per visą savo darbo laikotarpį nuo 2006 m. iki 2013 m. lapkričio mėn. išskyrus laikotarpį nuo 2013 m. galimai gegužės mėn. kai pagal darbo sutartį pradėjo gauti didesnį darbo užmokestį. Nuo tada iš bendrovės gaudavo atlyginimo tik tiek, kiek priklauso pagal sutartį. Koks buvo jo atlyginimas pagal sutartį bei koks buvo atvaizduojamas bendrovės apskaitos dokumentuose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kt.) neprisimena. Kaip ir minėjo iki 2013 m. berods gegužės mėn. sau išmokėdavo atlyginimo 1000 Lt iš kurių neapskaityta buvo tik dalis. Jis suprato, kad bendrovės teikiamos deklaracijos yra parengtos pagal jo buhalterėms pateiktus duomenis ir suprato, kad deklaracijose pateikiami duomenys buvo netikslūs, nes kaip jau ir minėta anksčiau dalies bendrovės pajamų ir išlaidų (darbuotojų atlyginimams) jis neapskaitydavo ir apie tai duomenų buhalterėms neperduodavo. Tačiau jis nežinojo, kokie turėtų būti teisingi duomenys, nes pats sistemiškai nekaupė duomenų apie gautas neapskaitytas pajamas. Nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta UAB „( - )“ gautų neapskaitytų pajamų suma ir nuo jos paskaičiuotais mokesčiais. Mano, kad specialisto išvadoje netinkamai apskaičiuotas jo darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis. Taip patikslina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jo bei S. C. atžvilgiu susidariusios UAB „( - )“ skolos - iš tiesų kartais bendrovės veiklai naudojamas automobilių detales ir automobilių remonto veiklai naudojamas medžiagas pirkdavo ne tik iš klientų gautų, neapskaitytų ar tinkamai neapskaitytų lėšų, bet ir iš savo asmeninių lėšų. Tai yra specialisto išvadoje minima jo bei S. C. atžvilgiu susidariusi bendrovės UAB „( - )“ skola susidarė ne tik iš klientų gautų ir tinkamai neapskaitytų lėšų, bet ir iš jo asmeninių lėšų. Jo manymu, pusė tos skolos susidarė iš jo asmeninių pinigų, o kita pusė iš klientų gautų ir tinkamai neapskaitytų pinigų. Piniginių lėšų šaltinius, pagrindžiančius, jog turėjo finansines galimybes pirkti bendrovei reikalingas detales nurodė rašte prijungtame prie tyrimo medžiagos. S. C. bendrovės „( - )“ veiklai reikalingas detales pirko tik iš jo (D. Ž.) duodamų pinigų (kuriuos sudarė tiek jo asmeniniai pinigai, tiek iš klientų gauti bei tinkamai neapskaityti pinigai), tai yra savo asmeninių pinigų nenaudojo. Jam (D. Ž.) pinigų skolino motina, taip pat uošviai ir kiti asmenys. Kodėl anksčiau tyrimo metu nepateikė informacijos apie šias paskolas bei gautas lėšas bei kodėl sakė, kad detalės buvo perkamos tik už iš klientų gautas lėšas nežino, greičiausiai, jo niekas konkrečiai nepaklausė. Galbūt iš dalies dėl to, kad pamatęs, jog specialisto išvadoje nurodytos labai didelės sumos suprato, kad negalėjo būti tiek daug UAB „( - )“ neapskaitytų pajamų. Dėl pateiktų dokumentų nurodė, kad 2005-06-16 tėvai jam dovanojo 40 000 Lt norėdami padėti jam išvystyti verslą, 2006-01-08 Ž. K. jam skolino 49 000 Lt, šios paskolos dar nėra gražinęs, kaip konkrečiai panaudojo pinigus negali pakomentuoti, išleido ir šeimos, ir UAB „( - )“ reikmėms. Pagal 2004-08-09 sutartį tarp P. L. ir D. Ž., kuria P. L. įsipareigoja nupirkti, o D. Ž. įsipareigoja parduoti 33 arų žemės sklypą ( - ), gavo 12 000 Lt avansu, P. L. 12 000 grąžino galimai 2010 m. Pagal 2007-05-16 vartojamosios paskolos sutartį iš banko „Snoras“ buvo gauta 40 000 Lt vartojimo paskola, kurią iš dalies naudojo ir bendrovės veiklai finansuoti, paskola buvo grąžinta iš šeimos reguliariai gaunamų lėšų ir kitų šaltinių. 2009-06-19 sutartimi jo motina J. Ž. jam paskolino 185 000 litų, šiuos pinigus panaudojo automobilio BMW X6 pirkimui. Iš savo motinos per pastaruosius 10-15 metų be jau minėtų dovanų ir paskolų dar yra gavęs ir daugiau pinigų, tačiau konkrečią sumą būtų sunku įrodyti. Mano, kad tai galėtų būti kokių 50-60 tūkstančių o gal ir daugiau. Taip pat iš savo žmonos tėvo T. V. per keletą metų laikotarpiu nuo kokių 2004 iki 2013 m. kartu su žmona yra gavęs apie 100 000 litų. Minėtų gautų paskolų ir piniginių lėšų, kiek pamena, jis nedeklaruodavo. Sklypo dalį iš J. K. už 100 000 Lt pagal 2007-11-12 pirkimo pardavimo sutartį pirko iš šeimos sutaupytų bei pasiskolintų taip pat ir iš jo bei žmonos tėvų gautų pinigų. Jam gyvenant sklype esančiame name per keletą metų buvo atliktas remontas, kiek į jį investavo negali nurodyti, tačiau tai nebuvo didelės sumos. Jokių naujų pastatų sklype nestatė. Dar vieną dalį minimo sklypo ( - ), berods, 2013 m. įsigijo iš savo žmonos brolio R. V.. Kiek pamena, pastarasis jam buvo kažkiek skolingas ir tą sklypą perleido už skolą. Kiek jis buvo paskolinęs R. V. dabar nepamena. Taip pat nuo bendrovės „( - )“ įkūrimo yra skolinęs šiai bendrovei pinigų pagal paskolos sutartis. Šiai bendrovei yra skolinusi ir jo žmona. Kiek galėjo skolinti pinigų šiai bendrovei pagal paskolų sutartis neprisimena. Skolino iš šeimos sutaupytų bei įvairių išvardintų šaltinių gautų lėšų. Dėl 2013-11-13 kratos metu Visorių g. paimtų darbo kalendorių parodė, kad 2008 m. kalendorius raudonos ar rusvos spalvos purvinu viršeliu yra pildytas ir jo ranka, ir kitų asmenų. Kalendoriaus gale nuo lapkričio 6 esantys įrašai yra rašyti ne jo, kieno tai užrašai nežino, tikriausiai, kažkurio iš bendrovės darbuotojų, kokiu laikotarpiu buvo pildomas šis kalendorius negali nurodyti. 2008 m. kalendorius mėlynos spalvos viršeliu yra pildytas jo, įrašai yra tiek jo asmeniniai, tiek susiję su UAB „( - )“ veikla, tačiau konkrečiai jų pakomentuoti negali, nes praėję daug laiko ir nežino net kuriais metais kalendorius buvo pildytas, nes dažnai naudodavo ir senesnių metų kalendorius. 2010 darbo kalendorius tamsiai mėlynu viršeliu, kuriame įrašai prasideda sausio 4 yra pildytas ne jo, galimai tai S. C. kalendorius. 2010 darbo kalendoriuje tamsiai mėlynu viršeliu, kuriame įrašai prasideda sausio 2 d. yra jo rašyti įrašai, ar šį kalendorių pildė 2010 m., ar vėliau negali pasakyti. Kalendoriuje jis galėjo žymėtis reikalingus atlikti darbus, apie reikalus, kuriuos reikia sutvarkyti ir pan., taip pat galimai ir įvairių detalių ar kitų daiktų kainas. Tai buvo juodraštiniai užrašai. Šiuo metu jis negali susieti kalendoriuje esančių įrašų su konkrečiai UAB „( - )“ atliktais remonto darbais, kadangi dalis įrašų yra asmeninio pobūdžio ir nebeįmanoma nustatyti, kurie asmeniniai, kurie darbiniai ir pan. Kalendoriuje nubraukti įrašai tikriausiai reiškė kad jie yra nebeaktualūs. 2011 darbo kalendorius juodos spalvos viršeliu, 2012 m. darbo kalendorius juodos spalvos viršeliu yra pildyti jo, įrašai yra tiek jo asmeniniai, tiek susiję su UAB „( - )“ veikla, tačiau konkrečiai jų pakomentuoti negali. Negali paaiškinti, ką konkrečiai reiškia kalendoriuose kai kur pasitaikantys užrašai su vardais ar vardų trumpiniais bei šalia parašytais skaičiais. Tai gali būti pvz. sumos pinigų, už kuriuos koks nors darbuotojas preliminariai atliko darbų, taip pat tai gali būti ir kažkas kito, pvz pažymėta apie žmogui perduotus ar paskolintus pinigus, taip pat gali būti ir dar kažkas kito. Dabar tikrai nebegalėtų nurodyti, ką koks konkretus įrašas galėtų reikšti. (t. 14, b. l. 56-60, 70-81, 82-83, 89-90, 91-92, 93-96, 97-98, 103-107, 111-112)

23Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas juridinio asmens UAB ,,( - )“ atstovas parodė, kad savo teise duoti parodymus pasinaudos bylos teisminio nagrinėjimo metu. (t. 15, b. l. 36-37)

24Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad 2006 metų pavasarį jis, ieškodamas dažytojo darbo, padavė skelbimą į laikraštį. Pagal skelbimą jam paskambino iš UAB „( - )“ ir pasiūlė ateiti į pokalbį. UAB „( - )“ direktorius D. Ž. pasiūlė jam dirbti UAB „( - )“, atlyginimas sutartyje buvo nurodytas minimalus, tačiau jam buvo pažadėta, kad jis gaus 40 % nuo jo atliktų darbų. Jis sutiko. Jo darbo vieta yra UAB „( - )“ priklausantis autoservisas, esantis ( - ), dirba vienas. Darbo užmokestį anksčiau gaudavo kas mėnesį grynais pinigais, bet jau apie du mėnesius gauna darbo užmokestį kas savaitę. Atlyginimo atsiimti važiuoja į UAB „( - )“ administraciją, esančią ( - ), įmonės direktorius D. Ž. jam paduoda pinigus. Dėl gauto darbo užmokesčio jis pasirašo mėnesio pabaigoje, kai į įmonę atvažiuoja buhalterė. Ji duoda visiems darbuotojams lapą, kuriame surašytos jų pavardės ir gauta suma, suma nurodoma mažesnė nei realiai gaudavo, ir jie pasirašo. Realaus atlyginimo suma susideda iš minimalaus darbo užmokesčio bei iš 40 % nuo atlikto darbo. Viso per mėnesį jis gauna apie 1500 - 1600 Lt, bet ne mažiau kaip 1000 Lt. Jis negali pats paskaičiuoti tos atlyginimo dalies, kurią sudaro 40 % nuo atlikto darbo, kadangi nežino, kiek moka klientai. Pats su klientais nebendrauja ir pinigų iš jų neima, taip pat niekada nepildo jokių užsakymo ir kitokių dokumentų. Kliento automobilį atvairuoja D. Ž., pasako, ką reikia padaryti. Kai D. Ž. nebūna darbe darbus skirsto S. C.. Kai atlieka jam pavestus darbus, jis paskambina D. Ž. arba šiam nesant S. C., kuris pasiima kliento automobilį, po ko atvairuoja kitą. Antrąją atlyginimo dalį, t. y. 40 % nuo atliktų darbų paskaičiuoja pats D. Ž.. Negali pasakyti, kiek tiksliai automobilių jis aptarnauja per tam tikrą laikotarpį - dieną, savaitę, mėnesį, kadangi neskaičiuoja. Be to darbai būna įvairūs, vienas automobilis gali stovėti ir tris dienas, jeigu jį reikia gruntuoti, šlifuoti, dažyti ir t.t. Jeigu jam trūksta kažkokių darbo įrankių, dažų, detalių ar dar kažko, jis praneša D. Ž., jokio užsakymo lapo nepildo. Trūkstamas medžiagas jam atveža arba D. Ž., arba S. C.. Jis žino, kad UAB „( - )“ autoservise, esančiame ( - ), dirba direktorius - D. Ž., kaip supranta, šio pavaduotojas S. C., kuris skirsto visus darbus, autošaltkalviai. Taip pat UAB „( - )“ administracijoje dirba R. S., bet jis nežino, kokios pastarojo pareigos ir funkcijos, tik žino, kad pastarasis automobilių neremontuoja. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas patikslino parodymus, nurodydamas, kad D. Ž. pasiūlė tokias sąlygas - 50 proc. - nuo jo atlikto darbo, kiek jis sugebės padaryti. 50 proc. skaičiuojami nuo jo padaryto darbo, tai yra jo darbo užmokestis. Jei detalės, darbas, dažymas, kainuoja 200 Lt, jam bus sumokėta 50 proc. suma nuo gautos, atmetus išlaidas. Susitarė dėl autodažytojo pareigų, taip pat dėl avanso ir atlyginimo mokėjimo kartą į mėnesį. Darbo užmokestis numatytas galėjo būti 1000-1200 Lt, dirbo keliese. Visą automobilį labai retai dažydavo, pagrinde detales, kurios yra ant automobilio, ne atskirai atvežtos. Atsiskaitoma buvo mėnesio pabaigoje, avansas po dviejų savaičių. Avansas apie 500 Lt, atlyginimas - jei viskas gerai, 1000-1200 Lt. mėnesio pabaigoje. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo pas buhalterę, kur yra visų jų sąrašas, randi savo vardą pavardę, pasirašai. Prieš 8 metus procentas toks buvo, dabar – 40 procentų. Paskutinį kartą lapą pasirašė prieš du tris mėnesius, ten buvo įrašyta 800 Lt su kažkiek. Tą lapą pasirašydavo kiekvieną mėnesį arba su uždelsimu, jei nėra buhalterės, kitą mėnesį už du mėnesius pasirašo. Pervedimų iš įmonės į savo sąskaitą negaudavo. D. dėl avanso sumokėjimo nieko nepasirašydavo, o dėl atlyginimo pasirašydavo pas buhalterę. Avanso minimali suma 200 Lt, maksimali - iki 500 Lt. Jam moka atlyginimą už atliktą darbą, tikslaus atlyginimo nežino, nebuvo taip, kad visai negautų pinigų už darbą, mažiausiai gal 700 Lt yra gavęs. Bendrai per mėnesi darbo užmokestis būdavo apie 1000-1200 Lt, gal kažkada buvo, kad premiją gavo, daugiau padirbėjo. Maksimalus darbo užmokestis galėjo siekti 1500-1600 Lt, bet pagrindas apie 1200 Lt. Kai buvo 50 proc., pinigus gaudavo kas dvi savaites. Būdavo avansas 500 Lt, ir gale mėnesio paskaičiuojama nuo jo padarytų detalių 50 proc. Taip truko nuo darbo pradžios kol pasikeitė į 40 proc.5 metus. Po to pradėjo gauti 40 proc., būdavo ir taip, kad gaudavo kas savaitę, paskaičiuodavo už darbą, kurį atliko, kas savaitę mokėdavo arba jis paprašydavo. Ir po to gale mėnesio apskaičiuoja, kad tas mėnuo būtų baigtas. Po penkių metų kai pradėjo dirbti, konkrečios mokėjimo datos neliko. Avanso dydis neišliko. Jei daugiau pinigų yra, duoda 500 Lt, jei nėra, duoda 200 Lt. Avanso išmokėjimo termino nėra. Galutinę sumą paskaičiuodavo D. Ž. ir išmokėdavo mėnesio pabaigoje, būdavo aišku, kokia suma. Pats bendrovei medžiagų pirko kai direktorius negalėdavo, paprašydavo nuvažiuoti į Ukmergės g., ( - ). Pirkdavo iš savų pinigų, po to pinigus atiduodavo D. Ž., perkant dažus išrašydavo sąskaitą UAB „( - )“. Galėjo būti ir tokių mėnesių, kad uždirbo minimaliai, į skaičių, už kurį pasirašo pas buhalterę, nekreipdavo dėmesio, tokių atvejų, kad nebūtų gavęs jokio atlyginimo, nebuvo, mažiausias gautas atlyginimas buvo gal 700 Lt, yra gavęs vieną, du kartus per visą laiką. Suma, kuri buvo nurodyta buhalterės lape, skyrėsi nuo gautos sumos. Ten šiek tiek mažiau būdavo. Popieriuje suma mažesnė - būdavo 600-800 Lt, mažiausia suma atlyginimo skyrėsi 200 Lt. (t. 8, b. l. 49-51, 60-66)

25Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. A. parodė, kad UAB „( - )“ įsidarbino 2007 m. pradžioje. D. Ž. pasiūlė dirbti personalo vadove pilnu etatu. Atlyginimą pasiūlė mokėti ne mažiau kaip 1000 litų į rankas, jau atskaičius mokesčius. Kiek pamena ši suma ir buvo numatyta sutartyje. 2007 m. ji rugsėjį ar rugpjūčio pabaigoje išėjo vaiko gimdymo atostogų ir dekretinių atostogų ir į darbą nebegrįžo. Atlyginimą kartą per mėnesį jai mokėdavo asmeniškai pats D., grynaisiais į rankas. Už gautą atlyginimą pasirašydavo jo paduotame dokumente. Kaip dokumentas vadinosi ji nežino, tačiau jame būdavo nurodytos darbuotojų pavardės, sumos ir greta savo pavardės reikėdavo pasirašyti bei nurodyti datą. Tuose lapuose atkreipė dėmesį į tai, kad jos atlyginimas buvo didesnis už kitų darbuotojų, t. y. jos buvo virš tūkstančio, o kitų darbuotojų, kiek pamena apie 800 litų. Jos vyro V. A. sutartyje, jei ji neklysta, buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Atrodo, kad tai buvo 800 litų. Tačiau, kiek jai žinoma, V. su D. Ž. buvo sutaręs, kad V. gaus procentinę dalį nuo dažymui paruošto automobilio sumos. Tiksliai negali pasakyti tai buvo 30% ar 40%. Pavyzdžiui jei per mėnesį V. dažymui paruošdavo 4 automobilius, jis gaudavo savo sutartyje numatytą 800 litų dydžio minimalų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, jei dažymui paruošdavo tik du automobilius – į rankas atlyginimo gaudavo mažiau, tačiau pasirašydavo, kad gavo sutartyje numatytą darbo užmokestį. Atitinkamai jei paruošdavo dažymui daugiau automobilių, tai ir jo gaunamas atlygis buvo didesnis, tačiau algalapyje jis pasirašydavo tik už sutartyje numatytą darbo užmokestį. Kiek žino, D. visiems darbuotojams atlyginimą išmokėdavo grynais į rankas. Jai nėra tekę matyti, kad atlyginimą mokėtų S. C.. Visus įmonės piniginius reikalus tvarkė D. Jai tekdavo matyti, kad D. pildydavo užsakymų automobilių remontui lapus, tačiau apie ką jis kalbėdavo su klientu ir ką užrašydavo tuose lapuose, negali pasakyti, tekdavo matyti, kad atėjus buhalterei į darbą jis buhalterei paduodavo užsakymo lapus ir pasakydavo, kad „va šituos reikia įforminti“. D. tiek jos vyrui, tiek kitiems darbuotojams atlyginimą mokėdavo nereguliariai, o tuomet, kai pasak D. būdavo pinigų. Sumas algalapiuose paprastai surašydavo buhalterė, o pasirašyti duodavo D. Atlyginimą ji gaudavo būtent tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyje. (t. 8, b. l. 67-69)

26Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“, tuo metu buvusiame ( - ) 2009-2010 m. Tikslių datų, kada pradėjo dirbti neprisimena, kaip matyti iš jam apklausos metu pateiktų „Sodros“ duomenų, minėtoje bendrovėje dirbo nuo 2009-09-11 iki 2010-05-21. Iš darbo išėjo savo noru, nes netenkino gaunamas darbo užmokestis. Dėl įsidarbinimo bendravo su bendrovės vadovu vardu D. Kiek pamena, buvo sutarta, kad jo darbo užmokestis priklausys nuo atliktų darbų kiekio, pasirašė darbo sutartį, tačiau, kas joje buvo nurodyta, kokios darbo sąlygos, koks užmokestis jis nebeprisimena. Servise įskaitant jį dirbo mažiausiai 3 autošaltkalviai, tačiau kažkuriuo metu buvo dar vienas darbuotojas. Servisas turėjo atskirą patalpą, kur buvo dažymo cechas, ten paprastai dirbo 2 darbuotojai, jų vardų nežino. Kaip buvo organizuojamas dažytojų darbas jis gerai nežino, ten retai lankydavosi ir su jais nebendraudavo. Jis bei kiti autošaltkalviai dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val., tačiau kai kuriomis dienomis dirbdavo ilgiau, iki 18 val. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais, paskirstydavo darbus darbuotojams. Būsimų darbų kainą ir kt. su klientais derino D., galimai kai šio nebūdavo asmuo, kurį vadindavo „( - )“. „( - )“ buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Jeigu šis negalėdavo atvežti detalių, detales atveždavo ir D. Už kiek būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo įforminamos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Yra girdėjęs kad UAB „( - )“ turėjo buhalterę, tačiau jis jos nėra matęs ir, kiek pamena, pas ją nieko nepasirašinėjo. Kai D. servise nebūdavo, darbus paskirstydavo „( - )“. Jis su klientais nebendraudavo ir darydavo tik, tai kas jam pasakyta. Jis dažniausiai montavo padangas, kartais virindavo duslintuvus. Buvo sutarta, kad nuo sumontuotų padangų 50 procentų darbų vertės atitekdavo jam. 4 padangų montavimas klientams kainuodavo apie 40 Lt ir jis už darbą gaudavo pusę šios sumos, t. y. 20 Lt. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo. Ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai jis nežino, nes tuo nesidomėjo. Kadangi jo darbo užmokestis turėjo priklausyti nuo padarytų darbų, jis vedėsi užrašus ir žymėjosi, kokius darbus padarydavo. Su tais užrašais eidavo pas D. ir aptardavo, koks jam turėtų priklausyti atlyginimas. Tų užrašų neišsaugojo. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo tik vadovas D., minėtame kambariuke (ofise) grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. Paprastai atlyginimą mokėdavo penktadieniais mėnesio pabaigoje. Kartais, kai reikdavo pinigų, D. duodavo kažkiek pinigų avansu. Už gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Kiekvieną kartą mokėdamas pinigus D. skaičiuodavo, kiek jam priklauso nuo padarytų darbų. Jo realiai gaunamas užmokestis stipriai svyruodavo priklausomai nuo padarytų darbų kiekio. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 600 Lt ir ne daugiau kaip 1100 Lt. Kai darbų būdavo mažai tai uždirbdavo mažiau, jeigu darbų būdavo daugiau, tai ir uždirbdavo daugiau. Kaip jau minėjo, koks buvo jam priklausantis oficialus atlyginimas pagal darbo sutartį jis nežino, kiek pamena už jį žiniaraščiuose nepasirašinėjo. Kiek žino, su kitais autošaltkalviais buvo atsiskaitoma analogiškai, tačiau kiek jie uždirbdavo jam nėra žinoma. Ar servise buvo pildomos paraiškos dėl priimamų remontuoti automobilių nežino, nėra tokių matęs. Jam nieko pildyti nereikėjo. (t. 8, b. l. 70-72)

27Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. A. parodė, kad buvusioje savo darbovietėje – UAB „( - )“ autoservise, esančiame ( - ), tikslaus adreso neatsimena, jis pradėjo dirbti 2010 metų pabaigoje, gali būti, kad gruodžio mėnesį. Naršydamas internete, gali būti, kad tinklapyje www.skelbiu.lt, rado skelbimą kad servisas ieško autošaltkalvio. Paskambino nurodytu telefonu, bendravo, kaip suprato pokalbio metu, su serviso vadovu – kaip vėliau sužinojo, D., šiuo metu pavardės nebeatsimena. Sutartu laiku nuvažiavo į autoservisą Visorių gatvėje, kur susitiko su vadovu D. ir aptarė darbo sąlygas. D. jam pasakė, kad būtų įdarbintas pilnu etatu „ant minimumo“, kiek tiksliai tuo metu buvo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas jis neatsimena, gal 750 litų. Taip pat prie šio minimalaus atlyginimo būtų mokama, kaip D. įvardino, premija, t. y. tam tikras procentas nuo jo atliktų darbų, kai klientas sumokėdavo už suremontuotą automobilį. Koks jam buvo pasiūlytas šis procentas, jis dabar nebeatsimena, bet jis suprato, kad jo atlyginimas per mėnesį turėtų būti apie 1500 litų į rankas. Jį tokios darbo sąlygos tenkino, tad jau kitą dieną jis pradėjo darbą autoservise autošaltkalvio pareigose, atliko visus su tuo susijusius darbus – automobilių pakabos, duslintuvų, smulkius variklių remontus. Darbo sutartį pasirašė kitose autoserviso patalpose, esančiose Ateities gatvėje, Vilniuje, pas buhalterę, kurios darbo vieta tuo metu buvo ten. Autoservisas turėjo pakankamai klientų, automobilius remontui priimdavo pats D., o jei pastarojo nebūdavo – kitas direktorius „( - )“ (S., pavardės neatsimena). Tekdavo priimant automobilį ir pačiam dalyvauti, atliekant automobiliams diagnostiką, nustatant gedimus ir ką reiktų taisyti, po to atlikdavo būtinus darbus. Dėl remonto išlaidų su klientu bendraudavo D. arba „( - )“. Jis pats grynųjų pinigų iš klientų nėra priėmęs. Dirbo paprastomis darbo dienomis, t. y. pirmadieniais – penktadieniais, nuo 8.00 ryto iki 17.00 val., savaitgaliais nedirbdavo. Atliktus darbus rašydavo savo užrašuose, taip pat mano, kad ir vadovas D. rašėsi atliekamus darbus, nes po išdirbto mėnesio, iki kito mėnesio 10 dienos, išmokėdavo atlygį už išdirbtą mėnesį. Šalia minimalaus atlyginimo pagal darbo sutartį, D. savo nuožiūra paskaičiuodavo tą papildomą dalį pinigų už atliktus darbus, ir jam sumokėdavo grynaisiais pinigais. Ar jam duodavo D., ar buhalterė pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, jis nebeatsimena. Šiame servise jis dirbo pusę metų. Ir per šiuos mėnesius jo atlyginimas buvo panašus, gali pasakyti, kad per mėnesį uždirbdavo ne mažiau kaip 1200 litų, ir ne daugiau kaip 1600 litų. Nežino, ar D. rašydavosi kur nors, kokią sumą kokiam darbuotojui išmoka. Kartu su D. autoserviso darbą organizuodavo kitas direktorius S., kuris, kaip matė, bendraudavo su klientais, rūpinosi servisui reikiamomis detalėmis. S. jam atlyginimo neišmokėdavo, pinigus gaudavo iš D. Po pusmečio darbo šiame autoservise, jis išėjo iš serviso, nes netenkino ir darbo sąlygos (žiemą buvo šalta, nusiprausti nebuvo kur, o ir patys vadovai, kartais elgėsi neetiškai), ir atlygis, tad susirado darbą kitame autoservise. (t. 8, b. l. 73-74)

28Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ porą mėnesių nuo 2013 sausio mėn. pabaigos iki balandžio pradžios. Tikslių datų nepamena. Dirbo autošaltkalviu servise, esančiame ( - ). UAB „( - )“ dar turėjo patalpas ( - ), kur buvo dažymo cechas. Kiek pamena, ten dirbo bent du darbuotojai, tačiau jis ten lankydavosi gan retai, tai jų neįsidėmėjo. Dėl priėmimo į darbą pagal skelbimą bendravo su serviso vadovu, direktoriumi D. Ž.. Buvo sutarta, kad jis gaus 40 procentų nuo atliktų darbų vertės. Jo konkrečios darbo pareigos iš anksto nebuvo aptartos, jis turėjo dirbti autošaltkalviu ir pagal poreikį atlikti jam paskirtus darbus. Kokios konkrečios darbo sąlygos buvo numatytos sutartyje jis nebeprisimena, nes jam tai nebuvo aktualu. Galimai sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Darbo sutartį davė pasirašyti D. Ž.. Dirbo servise ( - ). Ten buvo 4 keltuvai, prie jų dirbo 4 autošaltkalviai. Galbūt kažkada laikinai buvo priimtas dar vienas asmuo, gerai nepamena. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 18 val. Šeštadieniais taip pat dirbdavo nuo 9 val. iki 14 val. Šeštadieniais dirbdavo ne visi darbuotojai. Kartu su juo servise dirbo darbuotojai V., E., V., kitų neprisimena. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“ kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D. Ž., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. Servise dar dirbo asmuo, vardu „( - )“, kuris taip pat skirstydavo darbus. „( - )“, kartais ir D. Ž. atveždavo reikalingas detales. Su serviso klientais bendraudavo tik D. Ž., kartais bendraudavo ir „( - )“. Jis su klientais niekada nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo, kaip supranta, atsiskaitoma buvo vadinamame ofise. Kiek klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus jis nežinojo. Ar pinigai būdavo įmušami į kasą jis nežino. Servise dar būdavo buhalterė, tačiau ji ten ateidavo gal porą kartų per mėnesį. Kaip buvo įforminama bendrovės ir serviso buhalterija, pajamos ir išlaidos, jam nebuvo žinoma, tuo, kaip supranta, rūpinosi vadovas D. Ž.. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo D. Ž. grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. Jam atlyginimą mokėjo mėnesio pradžioje už praeitą mėnesį vadinamame ofise. Už gautus pinigus D. Ž. nepasirašydavo. Pas buhalterę reikėjo pasirašyti dėl gaunamo oficialaus darbo sutartyje numatyto atlyginimo, kaip supranta, ten buvo numatytas minimalus darbo užmokestis. Iš buhalterės jokių pinigų negaudavo, tik pasirašydavo. Visą algą grynaisiais pinigais gaudavo iš D. Ž.. Vieną mėnesį gavo 1800 Lt, o antrą mėnesį 1400 Lt. Minėtas užmokestis jam buvo apskaičiuotas kaip 40 procentų nuo jo atliktų darbų. D. Ž. nurodymu, jis vedėsi užrašus, kuriuose žymėjosi, kokius automobilius remontavo ir kokius darbus padarydavo. Su minėtais užrašais eidavo pas D. Ž. ir pagal užrašus buvo skaičiuojamas jo atlyginimas. Kiek klientai sumokėdavo D. Ž. už jo atliktus remonto darbus jis nežinojo, jam jo darbų vertę pasakydavo D., kai skaičiuodavo atlyginimą. Kiek uždirbdavo kiti darbuotojai jis nežino. Servise būdavo pildomos paraiškos dėl automobilių remonto. Kiek pamena, jas užpildydavo D. Ž. arba „( - )“. Kiek pamena, jis pasirašydavo ant tokių paraiškų kai suremontuodavo automobilį, nes ant paraiškų būdavo nurodytas darbuotojas, atliekantis remonto darbus. (t. 8, b. l. 75-77)

29Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad buvusioje savo darbovietėje-UAB „( - )“ autoservise, esančiame ( - ), tikslaus adreso neatsimena, jis dirbo 2011 metų pabaigoje, gali būti kad nuo gruodžio 19 dienos. Tuo metu jis buvo bedarbis, registruotas Darbo biržoje, ieškojosi darbo. Pasiūlius pažįstamiems kažkurią dieną jis atvyko į šį paminėtą autoservisą ir pasiklausė dėl įsidarbinimo. Bendravo su vadovu, prisistačiusiu D., pavardės nebeatsimena. Pasiūlė pabandyti pas juos padirbti autošaltkalviu bandomąjį laikotarpį, t. y. tris mėnesius, o tada bus matyti. Darbo sąlygas pasiūlė tokias - dirbti už minimumą (apie 700 litų, tikslios sumos nebeatsimena) darbo dienomis, savaitgalį dirbti nereikia. Jis nebuvo patyręs tokiuose darbuose, bet pabandyti norėjo ir įsidarbino. Apie papildomus pinigus nuo atliktų darbų, kurie jam bus sumokėti, kalbos nebuvo. Jis perėjo medicininę komisiją, dokumentus pateikė D., pasirašė parengtą darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Servise atliko autošaltkalvio darbus, dažniausiai pakabos remonto darbus, taip pat ratų montavimo-balansavimo darbus. Dirbo darbo dienomis, t. y. pirmadieniais-penktadieniais, nuo 08.00 ryto iki 17.00 val., savaitgaliais nedirbdavo. Kažkokių užrašų, kokius darbus atliko, jam vesti nereikėjo. Kaip kitiems darbininkams paskaičiuodavo atlyginimą nežino, apie tai nebendravo. Automobiliai remontui būdavo priimami D., o jei jo nebūdavo – kitas darbuotojas „( - )“, pavardės neatsimena, kuris rūpindavosi detalėmis. Klientai, dėl remonto darbų atlikimo, atsiskaitymo bendraudavo tik su D. ir S. Išdirbus mėnesį eidavo paimti atlyginimą grynaisiais pinigais į D. kabinetą, esantį serviso patalpose. Būdavo atvažiavusi buhalterė, kuri pateikdavo pasirašyti už išmokamą atlyginimą. Per tuos tris mėnesius, kai dirbo šiame autoservise, prie jam išmokėto minimalaus atlyginimo, negavo jokių papildomų grynųjų pinigų nuo atliktų darbų. Baigiantis bandomajam laikotarpiui, D. pasakė kad jis jiems netinka. (t. 8, b. l. 78-79)

30Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad UAB „( - )“ įsidarbino 2008 m. vasarą vadybininke. Jos darbo pobūdis buvo konkrečiai nenustatytas, ateidavo į darbą (autoservisą, ( - ), kuris buvo įsikūręs prie prekybos centro „( - )“) ne kasdien, pagal poreikį, pildydavo kai kuriuos dokumentus, ruošdavo jų formas, jo prašymu suvesdavo į kompiuterį duomenis apie detales ir pan. Buvo sutarta, kad jos realiai jau į rankas gaunamas atlyginimas jai bus apie 1000 Lt į rankas, kokia suma buvo numatyta darbo sutartyje ji neprisimena. Sutarė, kad atlyginimas bus mokamas kartą per mėnesį, tačiau konkreti atlyginimo išmokėjimo diena nebuvo nustatyta. Iki jos išėjimo į dekretą atlyginimą kartą per mėnesį jai mokėdavo asmeniškai pats D. arba bendrovės buhalterė, gerai neprisimena. Į rankas gaudavo ne mažiau kaip 1200 Lt. Už gautą atlyginimą pasirašydavo kažkokiame dokumente, kaip jis vadinasi ir už kokią tiksliai sumą pasirašydavo neprisimena. Tikriausiai pasirašydavo už tokią sumą, kurią realiai ir gaudavo. Buhalterei ji taip pat padėdavo suvesti kažkokius duomenis. Kai reikdavo suvesti kokius nors duomenis į kompiuterines lenteles, tai darydavo arba servise buvusiame kambariuke, vadinamame ofise, arba tuos duomenis suvesdavo savo namuose. Kaip buvo tvarkoma bendrovės buhalterija, kaip kitiems darbuotojams buvo išmokami atlyginimai ji nežino, nes į tai nesigilino. Jei paprašydavo kažką suvesti ar suskaičiuoti tai taip ir padarydavo nesigilindama, todėl gerai nežino kaip buvo organizuojamas serviso darbas. (t. 8, b. l. 80-81)

31Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. C. parodė, kad UAB „( - )“ pradėjo dirbti maždaug 2009 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, radęs laikraštyje „Alio reklama“ skelbimą, kad įmonė ieško autošaltkalvio – mechaniko. Nuėjęs skelbime nurodytu adresu ( - ), kalbėjo su direktoriumi D. Ž.. Šis jam pasiūlė dirbti pilnu etatu už minimumą, kuris tuomet buvo 800 ar 600 litų, o taip pat 35 procentus, kurie priklausė nuo sumos, kurią klientas sumokėdavo už suremontuotą mašiną. Atliko darbus, kurie buvo susiję su mašinų mechanika. Kas davė pasirašyti darbo sutartį dabar jau nebepamena. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 1200 litų, kartais pavykdavo užsidirbti ir iki 2000 litų. Atlyginimą grynais į rankas mokėjo arba Darius, arba kitas direktorius, kurį vadino „( - )“, pavardė C. Pas buhalterę pasirašydavo už gautą minimumą, o visi kiti pinigai buvo mokami grynaisiais, niekur už juos nepasirašant. Nebuvo konkrečios nustatytos dienos, kurią išmokėdavo atlyginimą. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį. Jam neteko matyti, ar direktoriai vedė kokius nors užrašus, kam, kada ir kiek atlyginimo išmokėjo. Iš pradžių dirbo servise, esančiame adresu ( - ), o vėliau maždaug prieš porą metų, persikėlė dirbti į patalpas, esančias ( - ). Darbo grafikas buvo 5-6 dienos per savaitę. Šeštadieniais galėjo dirbti savo nuožiūra, t.y. jei norėjo užsidirbti daugiau pinigų. Klientai kainą už automobilio remontą derindavo su S. C. arba D. Jam tik atvarydavo automobilį, pasakydavo, kokia problema ir jis remontuodavo, klientas su direktoriais atsiskaitydavo pats. Jis pats pinigų į kasą mušti negalėjo tai darydavo direktoriai. Paprastai klientas atvarydavęs automobilį pildydavo paraišką automobilio remontui, tačiau jis negali pasakyti, ar tokia paraiška buvo pildoma kiekvieną kartą ir kiekvienam automobiliui. Jam su klientais bendrauti netekdavo. Dalis automobiliams atveždavo ir paduodavo D. arba S. Jis vedė asmeninius užrašus, kokius darbus darė dirbdamas UAB „( - )“, gali juos pateikti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tačiau šioje knygelėje yra ne tik autoserviso UAB „( - )“ atlikti remonto darbai, tačiau ir jo asmeniniai, taip vadinama „chaltūra“, kuriuos atliko savo garaže. Deja negali šiuose užrašuose atriboti, kuriuos darbus darė UA „( - )“, o kuriuos savo garaže. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė vardu E., kuri ateidavo į ofisą ( - ). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu patikslino, kad sutartyje buvo numatytas minimumas 800 Lt su kažkiek, tiksliai neprisimena, uždirbdavo 1200 Lt, daugiau ar mažiau - nuo 1000 iki 2000 Lt. Asmeninių darbų užrašų knygelėje tik keletas, kiti darbai UAB „( - )“. Už gautą atlyginimą pasirašydavo pas buhalterę, buhalterė išrašydavo pasirašyti už minimumą. Ten buvo visų darbuotojų sąrašas. Vardas pavardė, atlyginimas. Už 35 procentus jis niekur nepasirašydavo. Kartais uždirbdavo tik minimumą, jei būdavo mažai darbų, taip būdavo retai. Mažesnė alga nei sutartas minimumas nebuvo mokama. (t. 8, b. l. 90-91, 100-103)

32Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad UAB „( - )“ pradėjo dirbti 2012-08-01, pagal skelbimą siūlantį autošaltkalvio darbą. Telefonu susitarė bei atvyko adresu ( - ), dėl darbo sąlygų šioje įmonėje kalbėjosi su D. Ž.. Šis jį informavo, jog darbo valandos nuo 8 val. iki 18 val., atlyginimas minimalus, tai yra 800 Lt, bus mokamas grynaisiais, taip pat minėjo, kad priklausomai nuo darbų apimties mokės priedą, kokio dydžio nenurodė. Jo darbas šioje įmonėje apsiribojo tik automobilių remontu, neužsakydavo automobilių detalių, jų neieškojo, nepriimdavo iš klientų automobilių remontui ir jų negrąžindavo klientams. Tai darė D. Ž. ir S. C.. Jam žinoma, kad patalpose, esančiose ( - ), dirba V. A., šis dirba „kėbulininku“, tai yra dažo kėbulus. Patalpose, esančiose ( - ), kartu su juo dirba E. C., V. M., ir maždaug porą mėnesių dirbo D., kurio pavardės nežino. Jie yra autošaltkalviai. Tuo pačiu adresu esančiame ofise dirba S. C. ir D. Ž.. Pastarieji remonto darbų neatlieka, o vadovauja autošaltkalviams, priima klientų automobilius, juos grąžina, ieško remontui reikalingų detalių, skaičiuoja remonto sąnaudas ir t. t., priima iš klientų pinigus už remonto darbus. Jie pildo kažkokius kompiuteriu atspausdintus lapus, tų lapų autošaltkalviams neduoda, žodžiu pasako, kokius remonto darbus reikia atlikti arba nurodo nustatyti ir pašalinti gedimus pagal kliento pageidavimus. Įmonės buhalterė yra moteris, kurios vardo ir pavardės nežino. Jo darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis – minimalus – 800 Lt, o realiai gaudavo ne mažiau kaip 1000 Lt kas mėnesį. Realiai pinigus duodavo D. Ž., o buhalterės pateiktame dokumente pasirašydavo vieną kartą per mėnesį. Kokia jame buvo nurodyta suma, neatsimena. Darbų apskaitą vedė D. Ž. ir S. C.. Jis juos informuodavo apie atliktus remonto darbus, o kur jie tai atžymėdavo ir ar žymėdavo, nežino. Kas mėnesį grynais gaudavo 800-1000 Lt, niekad negavo daugiau. Matė, kad D. Ž. ir S. C. naudojasi ir kasos aparatu, jis pats neturi teisės naudotis kasos aparatu ir priimti iš klientų pinigų. Už detalių tiekimą UAB „( - )“ atsakingi D. Ž. ir S. C.. Kaip jie apskaitė remontui panaudotas detales, nežino, pats jokios apskaitos nevedė. Jis sau asmeniškai savo iniciatyva vedė savo atliktų darbų apskaitą, tai yra sau asmeniškai sąsiuvinyje žymėjo kokį automobilį remontavo ir kokius darbus atliko, nežymėdamas darbų atlikimo datų. Šiame sąsiuvinyje įrašų savo iniciatyva nebedaro apie mėnesį laiko, todėl negali pasakyti, kur sąsiuvinis šiuo metu yra, gali būti, kad servise, ( - ). Nors sąsiuvinyje žymėjo atliktus darbus, negali įvardinti atliktų darbų vertės. Kratos, atliktos UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), metu rastas 2008 metų buhalterio kalendorius rudos spalvos viršeliu, yra jo. Šiame sąsiuvinyje jis nuo 2013 metų rugpjūčio mėn., tikslios datos nepamena, žymėjo visus atliktus automobilių remonto darbus, nurodydamas automobilio markę, kartais valstybinį numerį ir kokius remonto darbus tam automobiliui atliko. D. Ž. nurodė rašytis savo atliktus darbus, sakydamas, kad priklausomai nuo atliktų darbų vertės bus mokamas darbo užmokestis. Paaiškino, kad mėnesio pabaigoje pagal paties D. Ž. užrašus ir jo užrašus paskaičiuos, už kokią pinigų sumą jis atliko darbų ir 40 procentų sumos sumokės jam kaip darbo užmokestį (800 Lt minimalios algos taip pat reikdavo užsidirbti). Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013 metų lapkričio mėn. jis kas mėnesį gaudavo nuo 1500 Lt iki 2500 Lt darbo užmokesčio. Kokio dydžio darbo užmokestį gaudavo kiti darbuotojai, nežino. Iki šių metų vasaros (2013 m), tikslios datos nepamena, jis savo atliktus darbus pasižymėdavo mažuose lapeliuose, vėliau jie išsimėtydavo, ne visus juos perduodavo D. Ž., todėl jam atrodydavo, kad jis turėdavo gauti didesnes sumas nei jam mokėjo D. Ž.. Nuo 2013 metų vasaros pradėjo pats žymėtis minėtame buhalterio kalendoriuje atliktus darbus ir mėnesio pabaigoje perduodavo jį D. Ž.. Sutikrinęs su savo duomenimis D. Ž. šį kalendorių grąžindavo jam, ir jame jis toliau žymėjo atliktus remonto darbus. Paskaičiavęs atliktų darbų vertę, 40 procentų nuo tos sumos grynais pinigais D. Ž. perduodavo jam. Kiek kainuoja koks atliktas remonto darbas - nuspręsdavo D. Ž., kaip jau minėjo, būtent pastarasis paimdavo pinigus iš klientų už atliktus darbus. Nurodyti tiksliai kiek kiekvieną mėnesį jam sumokėjo D. Ž., negali, nepamena, paskutinį kartą darbo užmokestį gavo 2013 metų spalio mėn. apie 10 dieną, tikslios dienos nepamena 1900 Lt. Patvirtina, kad buhalterio kalendoriaus 2007 metų gruodžio mėn. 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 dienų, 2008 metų sausio mėnesio 1,2, 15, 16, 17, 18, 24, 25 ir vasario 2 dienų lapeliuose įrašus apie atliktus automobilių remonto darbus atliko jis. Nėra matęs šiame servise darbų kainoraščio, nežino, kokie darbų įkainiai buvo nustatyti, todėl jo paskaičiuota suma nebūtų tiksli. Pagal jo užrašuose esančius duomenis prisiminė, kad mažiausias darbo užmokestis, kokį yra gavęs šioje įmonėje buvo 1500 Lt ir didžiausias 2500 Lt. Kaip minėjo, kartą mėnesyje pasirašydavo buhalterės pateiktame dokumente, mano, kad pasirašydavo, jog gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau nėra užfiksavęs atmintyje prie kokios pinigų sumos pasirašydavo. Už gaunamą minimalų atlygį algalapiuose jis visada pasirašydavo atvažiavus į darbovietę buhalterei. Buhalterė į autoservisą atvažiuodavo per mėnesį gal porą kartų. Kaip jis suprato, kad ji atvažiuodavo pagal direktoriaus D. Ž. iškvietimą, t. y. šis jai paskambindavo sakydamas, kad reikia sutvarkyti kažkokius dokumentus ir ji atvažiuodavo. Atlyginimą grynaisiais pinigais iki mėnesio 10 d. autoserviso patalpose, adresu ( - ), išmokėdavo visada pats D. Ž.. Jis su savo atliktais ir užrašų knygelėje atžymėtais darbais mėnesio pabaigoje ateidavo pas D. Ž. ir šis sau ant lapelio užsirašydavo visų per mėnesį atliktų remonto darbų kainas ir nuo, bendros, gautos sumos paskaičiuodavo 40 procentų, kurie ir sudarydavo jo gaunamo atlyginimo, už kurį nepasirašinėdavo jokiuose buhalteriniuose dokumentuose, dalį, kurią D. Ž. jam sumokėdavo grynais kartu su minimaliu darbo užmokesčiu atskaičius mokesčius, už kurį ir pasirašydavo algalapyje. Šitaip D. Ž. jam atlyginimą mokėjo nuo pat jo darbo pradžios – 2012-08-01, t.y. minimalų darbo užmokestį, už kurį pasirašydavo buhalterei ir 40 procentų nuo jo atliktų remonto darbų bendros sumos, už kuriuos nereikėdavo pasirašyti įmonės buhalterijoje – buvo mokami „vokelyje“. (t. 8, b. l. 167-176)

33Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad UAB „( - )“ pradėjo dirbti 2011 m., dirbo mažiau negu metus. Minimoje bendrovėje įsidarbino pagal skelbimą, kurį rado internete, galimai www.skelbiu.lt apie siūlomą autošaltkalvio darbą. Dėl darbo bendravo su direktoriumi D. Ž. ir kitu darbuotoju vardu S., kuris pavaduodavo D., buvo tiekėjas ir t.t. Tariantis dėl darbo užmokesčio, D. Ž. sakė, jog bus mokamas vadinamasis „minimumas“, koks tikslus buvo dydis neprisimena, berods, 600-700 Lt, bei priedas už atliktus darbus. Iš pradžių žadėjo, kad bus priedas 35 procentai nuo atlikto darbo. Tą „minimumą“ taip pat reikėjo užsidirbti, t. y. uždirbdavo 35 procentus nuo sumos, kurią klientas sumokėdavo už atliktą darbą. Kas davė pasirašyti darbo sutartį dabar jau nebepamena. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 1200 litų, tačiau uždarbis nebuvo pastovus ir vienodas. Kartais pavykdavo užsidirbti ir iki 2000 litų. Atlyginimas visada buvo mokamas grynaisiais pinigais, jį mokėdavo D. Retais atvejais, kai nebūdavo D., atlyginimą sumokėdavo ir S., tačiau tai buvo gal tik porą kartų. Atlyginimą mokėdavo dalimis, kas savaitę. Savaitės dalis nebūdavo pastovi, paprastai gaudavo nuo 300 iki 500 Lt. Mokėdavo už tik už jau padarytus darbus. Kas mėnesį pasirašydavo už gaunamą „minimumą“ algalapyje, kai atvykdavo buhalterė. Už „priedus“ pasirašyti nereikėjo. Pinigų iš buhalterės negaudavo, visus pinigus grynaisiais mokėjo D. Kaip buvo vykdoma atlyginimų apskaita jam nebuvo žinoma. Servise nuolat buvo darbo. Būsimo remonto kainą klientai aptardavo ir derindavo su D. Su klientais tiesiogiai bendraudavo tik D., sutardavo, kiek kainuos remontas, kokios bus naudojamos detalės ir pan. Jeigu į servisą ateidavo klientai iš anksto nesitarę, juos visada nukreipdavo pas D. Klientai atsiskaitydavo taip pat su D. ir todėl jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo D. Į kasą įmušti pinigų jis neturėjo teisės. Kasos aparatas stovėjo ofise, kurio langai buvo tamsinti, todėl jie nematydavo, ar D. visada už suremontuotą automobilį klientų sumokėtus pinigus įmušdavo į kasą ir išduodavo klientams kasos kvitą. Paprastai klientas atvaręs automobilį užpildydavo paraišką automobilio remontui, tačiau tos paraiškos, jo manymu, buvo patariamojo pobūdžio, jose būdavo nurodyta, ką reikia padaryti. Jis bei kiti darbuotojai ant tų paraiškų nieko nerašydavo ir nepasirašydavo. Kur buvo dedamos ir saugomos paraiškos jis nežino. Jis vedė asmeninius užrašus, kokius darbus darė dirbdamas UAB „( - )“, su tais užrašais eidavo pas D. ir jam sakydavo, kokius darbus atliko, o šis pasakydavo, kiek uždirbo už tą konkretų darbą. Kiek D. sumokėdavo klientas už tą darbą jam nebūdavo žinoma, todėl ar jam sumokėdavo 35 proc. nuo tos sumos, ar mažiau, ar daugiau jis nežino. Minėtus užrašus iš pradžių rašydavosi ant lapukų, paskui turėjo knygutę, nežino, kur ji galėtų būti. Užrašus apie atliktus darbus vesdavo ir turėdavo ir kiti darbuotojai, išskyrus studentus. Remontui reikalingas automobilių detales atveždavo D. ir S., kartais detales atveždavo ir D. žmona, kurios vardo neprisimena, kaip detalės buvo perkamos ir kaip tai atsispindėjo bendrovės buhalterijoje jam nebuvo žinoma. (t. 8, b. l. 179-181

34Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas H. J. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pavasario. Kokiu adresu buvo įsikūręs servisas gerai nežino, tai buvo prie prekybos centro „( - )“ ( - ). Servisas dar turėjo kitas patalpas, berods, ( - ), kur dažniausiai būdavo serviso vadovas ir savininkas D. Servise įsidarbino pagal skelbimą, kurį rado internetiniame portale ar laikraštyje „Alio reklama“. Nuvyko tiesiai į servisą ir būsimo darbo sąlygas aptarė su serviso direktoriumi D. Apie atlyginimą jam konkrečiai nieko nepaaiškino, pasakė, kad kiek ir kaip sėkmingai dirbs, tiek gaus. Minėjo kažkokį procentą nuo atliktų darbų, bet koks tai buvo procentas jis nepamena. Darbo sutartį pasirašė su D., tačiau kokios darbo sąlygos joje buvo numatytos jis neprisimena. Jo konkrečios darbo pareigos iš anksto aptartos nebuvo, jis daugiausiai dirbdavo paruošiamuosius dažymo darbus, kartais padažydavo paprastesnes detales. Ką jam reikdavo konkrečiai padaryti pasakydavo D., arba asmuo vardu S. Jis dirbo 5 darbo dienas per savaitę, šeštadieniais irgi yra tekę dirbti, bet nereguliariai. D. dažniausiai kasdien apsilankydavo, kartais ne vieną kartą. Jeigu D. neatvažiuodavo, tai atvažiuodavo S., klausdavo, ar reikia kokių medžiagų, ar detalių, rūpinosi jų atvežimu. Iš klientų automobilius į servisą priimdavo D., būsimo remonto kainą klientai aptardavo ir atsiskaitydavo taip pat tik su D. Paprasti darbuotojai su klientais nebendraudavo, jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo už konkretų atliktą darbą. Kasos patalpose, kur jis dirbo, nebuvo, kasa buvo patalpose ( - ). D. jam algą mokėdavo grynaisiais pinigais vieną kartą per mėnesį. Mokėdavo mėnesio pabaigoje, dažniausiai serviso patalpose ( - ). vadinamam ofise, kur būdavo D. Atlyginimas kartais vėluodavo kelias dienas. Jis ateidavo pas D., kuris kažką skaičiuodavo, koks darbuotojas kokias mašinas remontavo, po to jam duodavo pasirašyti kažkokius lapus, kur buvo nurodyti darbuotojų vardai pavardės ir kažkokios pinigų sumos. Ar pasirašydavo už tokią sumą, kurią gaudavo, tiksliai nežino, jam atrodo, kad taip. Kiek prisimena gaudavo ne mažiau kaip 600 Lt ir ne daugiau kaip 800 Lt. Pirmą mėnesį galėjo gauti dar kažkiek mažiau. Kiek uždirbdavo kiti darbuotojai jis nežino. Kartais, kai labai reikėdavo pinigų, dalį atlyginimo D. sumokėdavo avansu, už kurį niekur pasirašyti nereikėjo. Darbo sąlygos buvo prastos, servise buvo šalta ir drėgna, atlyginimas buvo mažas ir jis savo noru išėjo. (t. 8, b. l. 182-183)

35Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad UAB „( - )“ įsidarbino seniai, tiksliai nepamena, kuriais metais, tačiau ten dirbo mažiausiai keturis metus. Į darbą priėmė įmonės vadovas D. Ž., pradžiai pusei etato, vėliau pilnam etatui (nepamena nuo kada). Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, kokio dydžio jis neatsimena. Jis nepamena darbo sutartyje numatytų pareigų – kėbulininkas ar skardininkas. Jo darbas buvo išlyginti ir suvirinti sudaužyto automobilio skardas. Dirbo autoservise, adresu ( - ). Tuo metu tai buvo vienintelis „( - )“ autoservisas. Po kurio laiko buvo atidarytas dar vienas, ( - ). Darbo užmokestį kartą per mėnesį, atrodo, 9-10 dienomis, jam mokėjo D. Ž. grynaisiais pinigais į rankas. Kokio dydžio - neprisimena. Liepdavo pasirašyti algalapyje, kuris gulėdavo ant stalo autoservise, adresu ( - ). Jis gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo nurodytas algalapyje. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, išskyrus tai, kad jis buvo minimalus, nepamena. Jis dirbo 5 d. per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. ryto iki pietų. Per savaitę jis suvirindavo arba išlygindavo skardas ne mažiau kaip vienam automobiliui. Tuo metu kitų darboviečių neturėjo. Be kitų darbuotojų kartu dirbo S., jo pavardė iš „C“ raidės. Pastarasis buvo medžiagų ir detalių tiekėjas, t. y. atveždavo reikalingas automobilio remontui priemones. D. Ž. buvo tiesioginis vadovas, kuris jam nurodydavo, kokį automobilį reikia suremontuoti. Kas pildydavo automobilių užsakymo lapus jis nematė. Tame autoservise buvo kambariukas, kuriame kartais būdavo ateinanti buhalterė, kurios vardo ir pavardės nepamena. Jokių užrašų jis nevedė ir neužsirašinėjo, kiek ir kokių automobilių tvarkė. Jo darbo užmokestis nepriklausė nuo to, kiek automobilių suremontuodavo. Kuomet dar nebuvo autoserviso ( - ), kasos aparatas stovėjo D. Ž. kabinete autoservise ( - ). Kas į jį mušdavo pinigus jis nežino. Klientai už automobilių remontą paprastai atsiskaitydavo su D. (t. 8, b. l. 184-187)

36Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2007-2008 m. apie 6-7 mėn. Pagal skelbimą nuvyko į servisą, ( - ), dėl darbo tarėsi su vadovu D., kuris jam pasakė, kad bus mokama grynaisiais pinigais už padarytus darbus skaičiuojant 35 proc. nuo padarytų darbų, tuo tarpu oficialiai bus įformintas kaip dirbantis už minimalų darbo užmokestį (koks tuo metu buvo neprisimena). D. jam žadėjo, kad pavyks užsidirbti ir iki 2000 Lt, tačiau, kaip paaiškėjo, tiek uždirbti jam buvo neįmanoma. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val., valandą turėdavo pietų pertraukai. Kartais jis pasilikdavo ilgiau ir remontuodavo savo ar pažįstamų automobilius, t. y. tiesiog naudojosi serviso patalpomis, nes tai daryti leido D. Už tai D. papildomai mokėt nereikėjo. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“ kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais, paskirstydavo darbus darbuotojams. Būsimų darbų kainą ir kt. su klientais derino tik D. ir galimai, kai šio nebūdavo, asmuo vardu S., kurį vadindavo „S.“. Šis buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Ar D. taip pat kartais atveždavo reikalingas detales, nepamena. Servise kartais apsilankydavo buhalterė, tačiau pagal kokį darbo grafiką ji dirbo jis nežino. Kaip buvo tvarkoma bendrovės apskaita, pajamos ir išlaidos jam nebuvo žinoma, tuo rūpinosi vadovas D. Su serviso klientais bendraudavo tik D., kai šio nebūdavo bendraudavo ir „( - )“. Jis su klientais nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo. Kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales jis nežinojo. Ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai - nežino, nes kasa būdavo vadinamame „ofise“, kur jis retai užeidavo. Darbo užrašų jis nevedė. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D. grynaisiais pinigais. Jeigu jam reikėdavo pinigų tai mokėdavo kas savaitę, jeigu nereikėdavo ir jis neprašydavo tai rečiau - vieną ar du kartus per mėnesį. Visada mokėdavo grynaisiais pinigais ir jo užmokestis priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio. Per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt ir ne daugiau kaip 900 Lt. Kaip tiksliai atlyginimas buvo apskaičiuojamas jis gerai nežinojo. Teoriškai turėjo skaičiuoti tuos 35 procentus nuo atliktų darbų, bet jis nežinojo, kiek klientai sumoka už padarytus darbus, todėl negalėjo žinoti, kokią pinigų sumą sudarytų tie 35 procentai. Iš esmės jam atrodė, kad D. kaip norėdavo, taip sumokėdavo darbuotojams. Jam nedetalizuodavo už kokius jo konkrečius darbus kokia suma jam priklauso. Už iš D. gautus grynuosius pinigus nepasirašydavo. Kiek žino, su kitais autošaltkalviais buvo atsiskaitoma analogiškai, tik kiek jie konkrečiai uždirbdavo jam nėra žinoma. Kartą per mėnesį ir jis, ir kiti autošaltkalviai, dalyvaujant buhalterei, pasirašydavo kažkokiame dokumente apie oficialiai gaunamą algą. t. y. ten pasirašydavo už sutartyje numatytą minimalų darbo užmokestį. Iš buhalterės pinigų negaudavo, pinigus būdavo gavę iki tol iš D., sumokėdavo vadinamam ofise. (t. 8, b. l. 194-196)

37Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2011m. dirbo neilgai, kiek pamena, kelis mėnesius. Servise įsidarbino pagal internete rastą skelbimą. Dėl darbo tarėsi su D. Ž., kuris vadovavo tam servisui ir UAB „( - )“. Tariantis dėl darbo užmokesčio, D. Ž. sakė jam, kad jis gaus 33 procentus nuo atliktų darbų. Apie pastovų užmokestį kalbama nebuvo. Jam pasakė, kad užmokestis bus oficialus, tačiau ar iš tikrųjų taip buvo jis nežino. Į apmokėjimo sąlygas nesigilino ir sutiko ten dirbti bei sudarė sutartį. Sutarė dirbti 5 dienas per savaitę. Kaip pasirašė darbo sutartį ir kas joje buvo numatyta, nepamena, jam rodos, kad sutartį pasirašė dalyvaujant buhalterei. Dirbo autošaltkalviu ir atliko įvairius remonto darbus. Jis dirbo 5 darbo dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai. Būsimo remonto kainą klientai aptardavo ir derindavo tik su D. Šis priimdavo ir atiduodavo automobilius, serviso darbuotojai su klientais nebendraudavo. Dažniausiai D. surašydavo ką reikia padaryti. Klientai atsiskaitydavo taip pat su D. Į kasą įmušti pinigų jis (V. K.) neturėjo teisės, kasos aparatas stovėjo kitoje patalpoje. Kaip būdavo įforminami ir kur laikomi užsakymai remontuoti automobilius nežino. Asmeninių užrašų apie savo atliekamus darbus nevedė, kaip jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis jis gerai nesuprato, savo atliekamų darbų įkainių, nuo kurių turėjo būti apskaičiuojami 33 procentai jis nežinojo, kiek klientai sumokėdavo D. taip pat nežinojo. D. pats vesdavo kažkokius užrašus pagal kuriuos ir skaičiuodavo, kiek jis uždirbo, tačiau tų užrašų jam nerodydavo. D. jam algą mokėdavo dalimis, kai jis paprašydavo. Tai būdavo 3-4 kartai per mėnesį. Sumokėdavo grynaisiais pinigais, už kuriuos pinigų gavimo metu nepasirašydavo. Pastovios sumos, kurią gaudavo kiekvieno išmokėjimo metu negali nurodyti, nes ji buvo įvairi. Gaudavo nuo 50 iki 100 Lt. Mėnesio pabaigoje atvykdavo buhalterė ir ji duodavo pasirašyti algalapį. Iš buhalterės jokių pinigų negaudavo, kokia suma būdavo nurodyta algalapyje jis nesigilino, pasitikėjo D., todėl pasirašydavo. Mėnesio gale D. jam grynaisiais sumokėdavo per mėnesį uždirbtos sumos likutį. Kiek tiksliai uždirbdavo jis neprisimena, tačiau gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt ir daugiau kaip 1000 Lt per mėnesį. Remontui reikalingas automobilių detales jam atveždavo D. ir asmuo vardu S., kurį vadindavo S. Kokias funkcijas servise atliko S. gerai nežino, kartais nesant D. pasakydavo, kokius darbus reikia padaryti. Kaip detalės buvo perkamos ir kaip tai atsispindėjo bendrovės buhalterijoje jam nebuvo žinoma. (t. 8, b. l. 197-199)

38Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2006-2007 m. apie pusę metų. Įsidarbino pagal laikraštyje ar internete rastą skelbimą. Jis nuvažiavo į minėtą servisą ir susitarė dėl įsidarbinimo su vadovu D. Ž.. Tariantis dėl darbo užmokesčio D. Ž. sakė, kad jis gaus atlyginimą 35 procentus nuo atliktų darbų. Oficialiai turėjo būti mokamas „minimumas“, koks tuo metu buvo jo dydis nepamena, tuo tarpu likusi užmokesčio dalis turėjo būti mokama „vokelyje“, t.y. neoficialiai. Taigi visas gaunamas užmokestis turėjo susidaryti iš tų 35 procentų už atliktus darbus, tik dalis to užmokesčio mokama oficialiai (minimumas), o kita „vokelyje“. Darbo sutartį pasirašė, bet kokios ten buvo numatytos sąlygos jau nebepamena. Kas jam davė pasirašyti sutartį taip pat neprisimena, dirbo autošaltkalviu. Klientų automobilius priimdavo ir atiduodavo D. Ž., būsimo remonto kainą klientai aptardavo taip pat tik su D. Ž.. Detalių suradimą ir nupirkimą taip pat organizavo D. Ž.. Kaip buvo įforminama serviso ir bendrovės buhalterija, pajamos ir išlaidos jam nėra žinoma, tuo rūpinosi vadovas D. Ž.. D. pasakydavo, kokius remonto darbus reikės padaryti ir jis dirbdavo ir į kitus reikalus nesikišo. Klientai atsiskaitydavo taip pat su D. ir jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo D. Į kasą įmušti pinigų jis neturėjo teisės, kaip tai buvo daroma jis nežino. Kasos aparatas stovėjo kambariuke, kuriame būdavo D. Ž.. Kaip būdavo įforminami ir kur laikomi užsakymai remontuoti automobilius jis nežino nes tuo nesidomėjo. Bendrovėje ir servise dar dirbo asmuo, kurį vadindavo „( - )“, jo pavardės nežino. Jis D. Ž. buvo pristatytas kaip tiekėjas. S. dažniausiai atveždavo remontui reikalingas detales, tačiau, kaip jau minėjo, detales atveždavo ir D. Ž.. Kaip jam buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis jis gerai nesuprato, savo atliekamų darbų įkainių, nuo kurių turėjo būti apskaičiuojami 35 procentai, jis nežinojo, kiek klientai sumokėdavo D. Ž. taip pat nežinojo. D. pats vesdavo kažkokius užrašus pagal kuriuos ir skaičiuodavo, kiek jis uždirbo. Tų užrašų jam nerodydavo. D. Ž. jam algą mokėdavo dalimis, kartais kas savaitę, kartais kas dvi savaites. Mokėdavo pagal atliktus darbus per vieną kartą nuo 300 iki 500 Lt. Kai dar vedė savo užrašus, nusinešdavo juos pas D. Ž., kad žinotų, ar už visus padarytus darbus jam bus sumokėta, bet pamatė, kad D. Ž. vis tiek vadovaujasi tik savo užrašais. Visada buvo mokama grynaisiais pinigais, už kuriuos pinigų gavimo metu nepasirašydavo. Pinigus mokėdavo D. Ž. ir tik kai jo nebūdavo tai labai retai mokėdavo „( - )“. Mėnesio pabaigoje buhalterė, kurios vardo ir pavardės nepamena, duodavo pasirašyti algalapį, bet pati buhalterė jokių pinigų neišmokėdavo. Buhalterė nuolat servise nebūdavo, tačiau laikas nuo laiko atvykdavo tvarkyti dokumentacijos. Algalapyje pasirašydavo už gaunamą „minimumą“, už kitus gautus pinigus pasirašyti nereikėdavo. Kiek tiksliai uždirbdavo jis neprisimena, tačiau gaudavo ne mažiau kaip 1200 Lt per mėnesį. Kartais uždirbdavo ir iki 1700 Lt, bet užmokestis priklausydavo nuo atliktų darbų. (t. 9, b. l. 1-3)

39Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad automobilių servise UAB „( - )“ jis yra dirbęs 2009 m., trumpą laikotarpį, apie tris mėnesius. Autoservise įsidarbino susitaręs su serviso vadovu D., kurį jis pažinojo, dėl atlyginimo dydžio iš anksto jis nesitarė. Kokia buvo sudaryta darbo sutartis ir kaip jis ją pasirašė gerai neprisimena. Minėtame servise jis daugiausiai atliko padangų montavimo darbus. Kiek prisimena, atlyginimą jam D. mokėdavo nereguliariai, kai jis paprašydavo. Paprastai gaudavo kažkokią pinigų sumą grynaisiais kas savaitę, jo atlygis priklausydavo nuo jo padarytų darbų kiekio. Kiek prisimena, gaudavo ne mažiau kaip 600 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt per mėnesį. Kaip pasirašydavo už gautus pinigus jis neprisimena, jam atrodo, kad galimai kartą per mėnesį pasirašydavo kažkokiame dokumente, bet kokios ten buvo nurodytos sumos tikrai nebeatsimena. (t. 9, b. l. 6-7)

40Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad UAB „( - )“ yra dirbusi vadybininkės pareigose nuo 2006 m. iki 2010 m. Didžiąją dalį šio laikotarpio buvo išėjusi motinystės ir vaiko priežiūros atostogų trims metams. Jos vaikas gimė ( - ). Ten dirbti pasiūlė jos brolis S. C.. Jos darbo pareigos buvo esant reikalui nuvežti tam tikrus dokumentus į valstybines įstaigas, kartais prašydavo ką nors sutvarkyti. Dirbo tik dalimi etato ir atlyginimo gaudavo labai mažai, galimai apie 300 Lt per mėnesį. Atlyginimą jai sumokėdavo bendrovės vadovas D. grynaisiais pinigais ir ji visada pasirašydavo už tą gautą atlyginimą. Į darbą ji ateidavo ne reguliariai, o pagal poreikį ir padarydavo tai, ko jos paprašydavo. (t. 9, b. l. 12-13)

41Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2011 m. apie 4 mėn., dirbo rudenį, iki metų pabaigos, tikslių datų nepamena. Įsidarbino pagal skelbimą internete, nuvykęs į minėtą servisą, ( - ), bendravo su serviso vadovu vardu D. Buvo sutarta, kad dirbs pilną darbo dieną, kad oficialiai jam bus mokamas, minimalus darbo užmokestis, o realiai uždirbs tam tikrą procentą nuo padarytų darbų. Tikslaus procento nepamena, bet tai buvo ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 40 proc. Jį tokios sąlygos tenkino, pasirašė darbo sutartį, kiek pamena, tai buvo standartinė darbo sutartis, į jos sąlygas nesigilino. Darbo sutartį davė pasirašyti D. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val., berods, iki 17 val., valandą turėdavo pietų pertrauką. Šeštadieniais kartais dirbdavo, tačiau pagal kokį grafiką nebeprisimena. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“ kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. D. taip pat kartais atveždavo reikalingas detales. Servise dar dirbo asmuo, vardu S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis asmuo daugiausiai atveždavo reikalingas detales. Kai nebūdavo D., S. prižiūrėdavo serviso veiklą. Su serviso klientais bendraudavo tik D., kai jo nebūdavo bendraudavo ir S. Jis su klientais nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis dažniausiai nematydavo, kaip supranta, atsiskaitoma buvo vadinamame ofise, kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales jis nežinojo, bet maždaug įsivaizdavo, kiek verti konkretūs darbai. Kiek kartais matydavo, į kasą pinigai būdavo įmušami, tačiau ar visada ir ar visi gauti pinigai jis nežino. Kiek matė, į kasą pinigus mušė D. Kadangi jo darbo užmokestis priklausė nuo padarytų darbų, jis vedėsi užrašus apie atliekamus darbus, kuriuose žymėjosi, kiek kokių darbų padarė, užrašų neišsaugojo. Darbo užmokestį visada mokėdavo D. grynaisiais pinigais du kartus per mėnesį. Mokėjo avansą apie 400 Lt, maždaug 25 mėnesio dieną. Likusią algos dalį mokėdavo mėnesio pradžioje. Jis ateidavo pas D. Ž. į „ofisą“ su savo užrašais ir sakydavo, kokius padarė darbus praeitą mėnesį, prie atliktų darbų surašydavo darbų kainas, kurios maždaug jam buvo žinomos, ir tada būdavo suskaičiuojamas procentas, kurį jau minėjo, t.y. nuo 35 iki 40 proc (procentas visada buvo pastovus, tiesiog jo tiksliai nepamena). Iš gautos sumos būdavo atimama avanso suma, t. y. 400 Lt ir likusius pinigus D. jam sumokėdavo grynaisiais pinigais. Už gautus grynuosius pinigus D. nepasirašydavo. Kartą per mėnesį visi darbuotojai eidavo pas buhalterę ir pasirašydavo žiniaraštyje, kad gavo darbo užmokestį. Realiai iš buhalterės jokių pinigų negaudavo, visą užmokestį dar iki pasirašymo gaudavo iš D. Už kokią sumą pasirašydavo žiniaraštyje neprisimena, į tai nesigilino, jam svarbu buvo, kiek realiai gauna pinigų į rankas. Per savo darbo laikotarpį per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 1100 Lt ir ne daugiau kaip 1300 Lt. Suma svyruodavo, nes darbo užmokestis priklausė nuo padarytų darbų vertės. Visas gaunamas atlyginimas buvo sudarytas iš to procento nuo atliktų darbų vertės. (t. 9, b. l. 8-10)

42Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. L. parodė, kad automobilių servise UAB „( - )“ jis yra dirbęs maždaug prieš kokius tris metus, iš jam apklausos metu pateiktų „Sodros“ duomenų nuo 2010-09-07 iki 2012-03-01. Autoservise įsidarbino pagal skelbimą, dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su UAB „( - )“ vadovu D. Ž.. D. jam pasakė, kad bus mokama grynaisiais pinigais vadinamas „minimumas“ (minimalus mėnesinis darbo užmokestis), o tolesnis atlyginimas priklausys nuo padarytų darbų kiekio. Buvo sutartas procentas nuo padarytų darbų vertės ne mažiau kaip 20 proc. atliktų darbų vertės. Kaip suprato, minimalų užmokestį turėjo gauti visada, o tas 20 procentų turėjo sudaryti jo neoficialų („vokelyje“) priedą prie minimalaus atlyginimo. Darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo pilnu etatu už fiksuotą minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kas davė pasirašyti darbo sutartį gerai nepamena, berods, bendrovės buhalterė. Dirbo minėtame servise ( - ), kur buvo atliekami remonto darbai. Klientai tiesiogiai į jį nesikreipdavo, su klientais bendrauti jam nėra tekę. Kaip suprato, klientai kreipdavosi į D. Ž., ir šis paaiškindavo, ką reikia padaryti. Automobilį klientams priduodavo taip pat D. Kaip buvo atsiskaitoma su klientu jis nežino, to nematydavo. Šeštadieniais nedirbdavo. UAB „( - )“ dirbo asmuo vardu S., kuris buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales ar medžiagas. Kartais detalių atveždavo ir D. Ž.. Už kokią sumą būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo įforminamos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Kiek prisimena, servise buvo pildomos kažkokios paraiškos dėl priimamų remontuoti automobilių. Tokias paraiškas pildydavo, berods, D. ar S. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D. Ž., servise ( - ) esančiame kambariuke, kurį vadindavo ofisu. Atlyginimą mokėdavo du kartus per mėnesį. Pirmą kartą mokėdavo 200 Lt, kitą kartą išmokėdavo likusią dalį. Jeigu reikdavo pinigų buvo galima sutarti ir avansu gauti didesnę sumą. Už iš D. gautus avanso pinigus nepasirašydavo. Už oficialiai pagal darbo sutartį priklausantį užmokestį (minimalų darbo užmokesti) pasirašydavo kartą per mėnesį žiniaraštyje, dalyvaujant buhalterei. Paprastai tai būdavo kartu su atlyginimo išmokėjimu. D. jam sumokėdavo atlyginimą ir jis iš karto pasirašydavo žiniaraštyje dalyvaujant buhalterei. Kartais, kai buhalterės nebūdavo išmokant atlyginimą, žiniaraštyje pasirašydavo ir kitą dieną, negu gaudavo atlyginimą. Kokia suma būdavo nurodyta žiniaraštyje nepamena, jam tai nebuvo svarbu. Kaip suprato, tai buvo minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Jo realiai gaunamas užmokestis visą laiką stipriai svyruodavo priklausomai nuo padarytų darbų kiekio. Yra buvę mėnesių, kai darbo būdavo labai mažai ir tokiais atvejais per mėnesį (įskaitant ir avansą) gaudavo tik 800 Lt, tačiau tai buvo reti atvejai. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt ir ne daugiau kaip 2000 Lt. Paskaičiavus visą jo darbo laikotarpį mano, kad vidutiniškai per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 1200 ir ne daugiau kaip 1400 Lt. (t. 9, b. l. 15-17)

43Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad ieškant darbo krikštatėvis Z. M. pasiūlė jam įsidarbinti UAB „( - )", kadangi jis yra baigęs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą. Į darbą jį priėmė D. Ž., su šiuo jis aptarinėjo darbo sąlygas, darbo užmokestį, jam buvo pasiūlytas autošaltkalvio darbas. Jis turėjo dirbti nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 18.00 val., kartais ir šeštadienį, nes autoservisas šeštadienį dirba, o kadangi jis yra studentas, tai dažniausiai jis šeštadieniais eina į paskaitas. Sutartį jam davė pasirašyti D. Ž., kuris ir yra jo tiesioginis vadovas. Sutartyje yra parašyta, kad jis gauna minimumą. Kokia tiksliai suma ten parašyta jis neatsimena, tačiau į rankas, atskaičius mokesčius, jis gauna apie 826 Lt. Į jo funkcijas įeina visi darbai, kuriuos turi atlikti autošaltkalvis, t.y. keičia ratus, kaladėles, taiso pakabą, remontuoja variklius ir t.t. jo darbo vieta yra adresu ( - ). Jokio procento nuo atliktų darbų jis negauna, jo darbo užmokestis yra fiksuotas ir nurodytas sutartyje. Ar gauna procentą kiti UAB „( - )“ darbuotojai jis nežino. Atlyginimas jiems mokamas į rankas vieną kartą per mėnesį ir jį išduoda D. Ž.. Gavęs iš D. Ž. atlyginimą, jis pasirašo šalia savo pavardės buhalterės pateiktame žurnale. Jis žino, kad D. Ž. yra įmonės direktorius ir kartu su S. C. jiems paskirsto darbus, taip pat derina visus klausimus su klientais. Dar D. Ž. ir S. C. užsakinėja jiems reikiamas automobilių detales, bet dažniausiai tai daro S. C.. D. Ž. suderina su klientu visus klausimus ir pasako, kas iš darbuotojų taisys automobilį. Pinigų iš klientų jie (meistrai) patys neima bei jokių dokumentų nepildo. Jeigu jiems trūksta detalių jie pasako apie tai D. Ž., jokių užsakymo lapų jie nepildo. (t. 9, b. l. 22-24)

44Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad 2013-10-23 įsidarbino į UAB „( - )“ priklausantį automobilių remonto servisą, kurio patalpos yra adresu ( - ), Vilniaus mieste, darbą jis susirado vienoje iš interneto svetainių, kuriose yra skelbimai apie siūlomą darbą. Dar telefoninio pokalbio metu jis su D. Ž. trumpai apkalbėjo darbo sąlygas ir apmokėjimą, o smulkiai viską sutarė tuomet, kai pirmą dieną, 2013-10-23, jis atvyko į darbą, autoservise. Su D. Ž. sutarė, kad jo darbo dienos laikas bus nuo 08 val. iki 18 val. su valandos trukmės pietų pertrauka ir darbo savaitė truks nuo pirmadienio iki šeštadienio ir tik sekmadienis bus laisvas. Taip pat su D. Ž. sutarė, kad bandomąjį laikotarpį, t. y. pirmus tris mėnesius jam bus mokamas minimumas, t. y. 850 litų atlygis į rankas, atskaičius visus būtinus mokesčius, o po to, D. Ž. pasižiūrės, kaip jam sekasi atliekami automobilio remonto darbai ir galimai pakels atlyginimą, tačiau konkrečios sumos D. Ž. neįvardino, o jis ir neklausė, nes džiaugėsi, kad jį iš vis priėmė į darbą. Tos pačios dienos, 2013-10-23, pavakare, į autoserviso patalpas atėjo laisvai samdoma buhalterė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau D. Ž. prie jo priėjo ir pasakė, kad turi nueiti pas ją į kambarėlį ir pasirašyti darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kaip ir buvo prieš tai aptarę su D. Ž., t. y. kad dirbs nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 08 val. iki 18 val. ir jam bus mokamas minimalus atlyginimas, kuris atskaičius mokesčius bus apie 850 litų. Taip pat tuo pačiu metu, jam pasirašius darbo sutartį, buhalterė padavė pasirašyti sutikimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis sutinka, jog jo darbo užmokestis, kurį gaus vieną kartą per mėnesį, iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, bus mokamas į rankas. Pirmąjį atlyginimą gavo 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje, apie 6 d. ir jis buvo apie 256 litus. Kadangi jis per trumpai šiame autoservise dirba, tai negali tiksliai įvardinti konkrečios pinigų sumos, kurią gauna jo kolegos, tačiau jo akivaizdoje jiems niekada, niekas nėra perdavęs jokių vokelių su pinigais. Iš trumpų pokalbių su kolegomis jis suprato, kad jų atlyginimo dydis procentaliai priklauso nuo atliktų automobilių remonto darbų sumos, tačiau konkrečiai įvardinti, kiek procentų nuo šios sumos jie gauna negali, ši informacija jam nėra tiksliai žinoma. Šiame autoservise jis dirbo autošaltkalviu, taigi pagrindinis jo darbas buvo automobilių važiuoklės, variklių ir kitų detalių remontas. D. Ž. priimdavo užsakymus automobilių remontui, priimdavo ir atiduodavo automobilius po remonto, bendraudavo su klientais, rūpinosi reikiamų automobilių remontui detalių užsakymu, gavimu ir pristatymu į autoserviso patalpas. Taip pat D. Ž. priimdavo mokestį iš klientų už atliktus automobiliui remonto darbus, kuris visuomet buvo mokamas grynaisiais pinigais, nes autoserviso patalpose nėra atsiskaitymo aparato, skirto aptarnauti banko mokėjimo korteles. Tik D. Ž. su klientais aptardavo atliktų automobilio remonto darbų ar automobilio detalių kainas, surašydavo jas ant specialių lapelių, kur buvo nurodyti automobilio duomenys, numanomi gedimai, reikalingos remontui detalės, savininko duomenys ir t.t., tačiau šie lapeliai taip ir pasilikdavo pas D. Ž.. Kiekvienas iš darbuotojų turėjo savo nuosavas užrašų knygutes, kuriose pasižymėdavo kiekvieną dieną atliktus konkrečius automobilio remonto darbus, po ko, artėjant mokėjimo dienai, su šiomis užrašų knygutėmis kiekvienas atskirai eidavo pas D. Ž., į šio darbo kabinetą ir susakydavo konkrečiai kada ir kokius automobilio remonto darbus atliko. (t. 9, b. l. 26-28)

45Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad jis yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2008-2009 m., dirbo mažiau negu metus. Servise įsidarbino pagal asmens, kuris kartais remontuodavosi tame servise savo automobilį, patarimą. Dėl darbo tiesiogiai tarėsi su minėtos bendrovės ir serviso vadovu D. Ž.. Sutarė, kad jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. D. Ž. žadėjo, kad ateityje jeigu gerai dirbs tai atlyginimas padidės. Kaip bus vertinamas jo darbas ir nuo ko priklausys atlyginimo didėjimas tiksliai nebuvo sutarta. Kokios sutartyje buvo tiksliai numatytos sąlygos nebepamena. Dirbo autošaltkalviu ir pagal poreikį atliko įvairiausius remonto darbus. Jis dirbo 5 darbo dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai. Kartais dirbdavo ir šeštadieniais, pagal serviso darbo laiko grafiką. Klientų automobilius priimdavo ir atiduodavo D. Ž., būsimo remonto kainą klientai aptardavo taip pat tik su D. Ž.. Detalių suradimą ir nupirkimą taip pat organizavo D. Ž.. Kai nebūdavo D. Ž. servisui vadovaudavo S., kurį vadindavo „( - )", šio pavardės jis nežino. Pastarasis kartu su D. rūpinosi remontui reikalingų detalių tiekimu. Kaip buvo įforminama serviso ir bendrovės buhalterija, pajamos ir išlaidos jam nėra žinoma, tuo rūpinosi vadovas D. Ž.. D. pasakydavo, kokius remonto darbus reikės padaryti ir jis dirbdavo ir į kitus reikalus nesikišo. Serviso klientai atsiskaitydavo taip pat su D. Ž. ir jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo. Kasa buvo atskiroje patalpoje, kurioje būdavo D. Ž.. Kaip į kasą būdavo įmušami pinigai, kaip klientai juos sumokėdavo D. Ž. jis nematydavo. Jis pinigų iš klientų niekada neėmė, jokių serviso finansinių dalykų netvarkė. D. Ž. jam algą mokėdavo grynaisiais pinigais, paprastai mėnesio pabaigoje, tačiau jeigu paprašydavo, dalį pinigų sumokėdavo ir anksčiau. Už algą pasirašydavo mėnesio pabaigoje algalapyje. Kai pasirašydavo, faktiškai algą jau būdavo gavęs iki tol. Jo gaunamas mėnesinis užmokestis buvo maždaug pastovus, gaudavo vadinamą minimumą atskaičius mokesčius. Kiek tai buvo grynųjų pinigų į rankas tikrai negali nurodyti. Algalapyje ir pasirašydavo už tą gautą „minimumą“. Pinigus mokėdavo D. Ž. ir tik kai jo nebūdavo tai labai retai mokėdavo „( - )“. Algalapį pasirašydavo dalyvaujant buhalterei, tačiau galimai kartais pasirašyti algalapį duodavo ir D. Ž.. (t. 9, b. l. 30-32)

46Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad automobilių servise UAB „( - )“ jis yra dirbęs 2011 m. apie 2 mėn. Autoservise įsidarbino pagal skelbimą, dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi su UAB „( - )“ vadovu D. Ž.. D. jam pasakė, kad jam bus mokama grynaisiais pinigais vadinamas „minimumas“ (minimalus mėnesinis darbo užmokestis), o tolesnis atlyginimas priklausys nuo padarytų darbų kiekio. Apie konkretų procentą nuo padarytų darbų vertės nebuvo kalbama. Koks tuo metu buvo minimalus darbo užmokestis jis nepamena, jam atrodo, kad maždaug 800 Lt. Kiek pamena, darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo pilnu etatu už fiksuotą minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kas davė pasirašyti darbo sutartį gerai nepamena, berods bendrovės buhalterė. Klientai kreipdavosi į D. Ž., kaip buvo atsiskaitoma su klientu nežino, pats iš klientų pinigų nėra priėmęs. Šeštadieniais nedirbdavo. UAB „( - )“ dirbo asmuo vardu S., kuris buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales ar medžiagas. Už kokią sumą būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo įforminamos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D. Ž., servise ( - ) esančiame kambariuke, kurį vadindavo ofisu. Atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį. Jis dirbo du mėnesius ir vieną kartą gavo 1000 Lt atlyginimo, kitą kartą 1200 Lt. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais į rankas. Ar pasirašydavo už gautą atlyginimą neprisimena. (t. 9, b. l. 40-41)

47Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad dirbo automobilių servise UAB „( - )“ 2006-2008 m. 2006 m. mokėsi profesinėje mokykloje ir jam reikėjo atlikti praktiką. Pagal skelbimą nuvyko į autoservisą UAB „( - )“, esantį ( - ). Ten bendravo su vadovu D. Ž., kuris jam pasakė, kad jį gali priimti praktiką, taip pat sakė, kad jeigu gerai seksis, tai jam mokės minimalų užmokestį ir praktikos metu, o paskui ir daugiau. Kai pradėjo atlikti praktiką, pasirašė kažkokius dokumentus dėl darbo. Kaip ir kokius dokumentus tiksliai pasirašė nežino, nes į tai nesigilino, todėl nežino, ar jį oficialiai įdarbino, ir koks oficialiai buvo numatytas darbo užmokestis. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val., berods, iki 17 val., valandą turėdavo pietų pertrauką. Retais atvejais pagal poreikį dirbdavo ir ilgiau, jeigu reikdavo pabaigti pradėtus darbus. Šeštadieniais kartais dirbdavo bet nepastoviai. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais, paskirstydavo darbus darbuotojams. Jeigu autošaltkalvis nustatydavo automobilio gedimus šis pasakydavo D., ką reiktų keisti ar remontuoti ir D. susisiekdavo su klientu ir toliau pasakydavo darbuotojui, ką remontuoti, ką keisti ir pan. Servise dar buvo asmuo, kurį vadindavo „( - )“, pavarde C. Pastarasis buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Su serviso klientais bendraudavo tik D., kai šio nebūdavo bendraudavo ir „( - )“, tačiau tokie atvejai buvo reti. Jis su klientais nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis dažniausiai nematydavo, kaip supranta, atsiskaitoma buvo vadinamame ofise. Kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales, jis nežinojo. Ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai, jis nežino. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D. grynaisiais pinigais, paprastai dalimis, kartą per savaitę. Pirmą mėnesį jam sumokėjo 500 Lt, paskui 3 mėnesius jam mokėjo 600 Lt. Praėjus šiam laikotarpiui jam pradėjo mokėti ne mažiau kaip 800 Lt per mėnesį ir ne daugiau kaip 1300 per mėnesį. Per savaitę gaudavo dalį - nuo 200 iki 400 Lt. Atlyginimas priklausė nuo atliktų darbų kiekio, tačiau kaip tiksliai buvo apskaičiuojamas jis gerai nežinojo. Kartais servise būdavo mažiau klientų ir tada visi darbuotojai uždirbdavo mažiau, jeigu klientų būdavo daugiau tai uždirbdavo daugiau. Apie konkretų procentą nuo atliktų darbų vertės su D. jis nebuvo sutaręs, bet girdėjo, kad kiti darbuotojai tokį procentą gauna. Už iš D. gautus grynuosius pinigus nepasirašydavo. Kad būtų pasirašinėjęs kažkokiuose žiniaraščiuose dėl oficialiai gaunamo atlyginimo dalyvaujant buhalterei neprisimena, tačiau visko gali būti. Kartais reikdavo kažką pasirašyti ir jis nesigilinęs pasirašydavo. Pinigus jam D. sumokėdavo vadinamam ofise. Kitiems asmenims, kiek žino, mokėdavo algą grynaisiais, tačiau kiek kas tiksliai uždirbdavo jis nežino. Atlyginimas skirtingiems darbuotojams svyruodavo, jam rodos, jie uždirbdavo nuo 1000 iki 1500 Lt per mėnesį. (t. 9, b. l. 42-44)

48Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad UAB „( - )“ jis dirba nuo 2014 m. pavasario. Prieš tai taip pat yra ten 2012 m. trumpai dirbęs. 2012 m. autoservise įsidarbino pagal savo paties skelbimą, jog ieško darbo. Jam paskambino S. C. (UAB „( - )“ darbuotojas, detalių ir medžiagų tiekėjas) ir pasiūlė dirbti UAB „( - )“ servise. Dėl darbo sąlygų jis toliau jau tarėsi nebe su juo, o su UAB „( - )“ vadovu D. Ž.. Tuo metu jis studijavo ir norėjo įgyti praktikos serviso darbo, todėl negalėjo dirbti visą savaitę. Su D. Ž. susitarė, kad dirbs 3 dienas per savaitę. Kadangi neturėjo patirties ir galėjo dirbti tik kelias dienas per savaitę, sutarė kad gaus algos 200-300 Lt grynaisiais. Pasirašė darbo sutartį. Kokios joje buvo numatytos sąlygos, t. y. etato dydis ir jam mokamas atlyginimas jis neprisimena. Dirbo minėtame servise ( - ), kur buvo atliekami remonto darbai. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D. Ž., servise ( - ) esančiame kambariuke, kurį vadindavo ofisu. Atlyginimą mokėdavo kartą per mėnesį. Vieną kartą yra gavęs, berods, 270 Lt atlyginimą, kitus kartus irgi ne mažiau kaip 200 ir ne daugiau kaip 300. Už gautą pinigų sumą pasirašydavo žiniaraštyje. Kiek prisimena, pasirašydavo už tokią sumą, kokią ir gaudavo. 2012 metais dirbo tik tris mėnesius, nes paskui teko daugiau laiko skirti mokslams. 2014 m. pavasarį nutarė vėl įsidarbinti ir susitarė su D. Ž. dėl darbo tame pačiame servise. (t. 9, b. l. 46-47)

49Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2006-2007 m. apie metus laiko, taip pat nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. rugpjūčio pabaigos. Pirmą kartą įsidarbino pagal skelbimą. Kreipėsi tiesiai į serviso vadovą D. Ž.. Susitarė, kad jam bus mokamas realus darbo užmokestis 40 procentų nuo padarytų darbų vertės, o oficialiai bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Jį tokios sąlygos tenkino, pasirašė darbo sutartį, tačiau, kokios darbo sąlygos joje buvo numatytos, jis nebeprisimena. Žino, kad ten buvo numatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Jis dirbo prie dažymo darbų 5 darbo dienas per savaitę, šeštadieniais jis nedirbdavo, kiek žino autošaltkalviai dirbdavo šeštadieniais sutrumpintą darbo dieną. Serviso veiklai vadovavo D. Ž.. Kartu su šiuo dar dirbo S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis atveždavo reikalingas detales, medžiagas, nesant D. Ž., jis prižiūrėdavo serviso veiklą. Su klientais bendraudavo tik D. Ž. arba „( - )“. Kaip klientai atsiskaitydavo su D. Ž. jis nematydavo, kiek klientai sumokėdavo už konkrečius darbus jam nebuvo žinoma. Ar gauti pinigai būdavo įmušami į kasą taip pat nežino, nes kasos aparatas stovėjo kambariuke pas D. Ž.. Kaip buvo tvarkoma apskaita jam nebuvo žinoma, tuo, kaip supranta, rūpinosi vadovas D. Ž.. Kadangi jam turėjo būti mokama 40 procentų nuo atliktų darbų ir visą gaunamą užmokestį turėjo užsidirbti būtent iš tų 40 procentų, tai jis savo iniciatyva vedė užrašus, kuriuose žymėjosi, kiek kokių darbų padarė, užrašų neišsaugojo. Servise, kiek prisimena, oficialūs įkainiai už konkrečius remonto darbus nebuvo nustatyti, kiekvienu atveju D. kainą sutardavo su klientu ir kokia ji būdavo paprastiems serviso darbuotojams nebuvo sakoma. D. Ž. jam algą mokėdavo tik grynaisiais pinigais. Kartais, kai reikėdavo pinigų, dalį jų D. sumokėdavo paprašius. Kai mokėdavo pinigus, jis nueidavo pas D. į kambariuką su savo užrašais ir sakydavo, kokius padarė darbus, o jis pasakydavo, kokia to darbo vertė ir paskaičiuodavo 40 procentų. D. Ž. turėjo ir savo užrašus, kuriuose būdavo pažymėta, kiek kas kokių darbų atliko, ir pasakydavo, kiek uždirbta pinigų. Avansą paprastai gaudavo 200 Lt, mėnesio gale - likusią pinigų sumą, kuri paprastai būdavo apie 600 Lt. Iš viso per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt, kartais gaudavo ir apie 900 Lt. Už gautus pinigus D. nepasirašydavo. Mėnesio pabaigoje dalyvaujant jau minėtai buhalterei „( - )“ pasirašydavo kažkokiame dokumente už gautą „minimalų“ užmokestį. Už kokią tiksliai pinigų sumą pasirašydavo nebeatsimena, Iš buhalterės pinigų negaudavo, pinigus būdavo gavęs iki tol. 2011 m. vėl įsidarbino UAB „( - )“. Įsidarbino iš esmės analogiškomis sąlygomis ir taip pat dirbo kartu su V. prie dažymo darbų. Servise būdavo lapai – paraiškos dėl automobilių remonto, juose buvo surašyta, kokie darbai turi būti daromi. Atlyginimas buvo mokamas pagal tokią pačią sistemą, atlyginimą turėjo užsidirbti iš tų 40 proc., gaudavo grynaisiais pinigais iš D. Ž., o pasirašydavo kažkokius dokumentus mėnesio pabaigoje dalyvaujant buhalterei, kad gavo minimalų darbo užmokestį. Pasirašyti vykdavo į servisą ( - ). D. pinigus mokėdavo taip pat servise ( - ). Per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt. ir ne daugiau kaip 900 Lt. (t. 9, b. l. 71-73)

50Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. parodė, kad UAB „( - )“ yra dirbusi pagal jai parodytus „Sodros“ duomenis nuo 2006-11-06 iki 2007-11-06. Ji dirbo valytoja UAB „( - )“ serviso patalpose, ne kiekvieną dieną, būdavo sudarytas grafikas, pagal kurį ateidavo ir valydavo serviso patalpas. Ją įdarbino vadovas D. Kokios buvo numatytos darbo sąlygos sutartyje ji neprisimena. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį grynaisiais pinigus. Atlyginimą gaudavo tokį, už kokį pasirašydavo algalapyje. Tai buvo minimalus darbo užmokestis, tiksliai jo dydžio nepamena, tai buvo kažkur 500-600 Lt. Atlyginimą sumokėdavo D. grynaisiais pinigais kiekvieną mėnesį ir jis duodavo pasirašyti algalapyje. (t. 9, b. l. 76-77)

51Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2009 m. Ten dirbo labai trumpai, apie 2 mėnesius, vėlų rudenį ir žiemą, tikslių datų nuo kada iki kada nebeprisimena. Servise įsidarbino pagal skelbimą, kurį rado laikraštyje „Alio reklama“. Nuvyko tiesiai į servisą ir būsimo darbo sąlygas aptarė su serviso direktoriumi D. Buvo sutarta, kad jam mokės 35 procentus nuo atliktų darbų. Jam sakė, kad oficialiai bus įdarbintas puse etato ir oficialiai jam turėjo būti mokama pusė minimalaus mėnesinio užmokesčio. Kita dalis, kaip suprato, turėjo būti mokama „vokeliuose“. Pasiūlytos sąlygos iš esmės jam tiko ir jis pasirašė darbo sutartį. Kokios darbo sąlygos ir darbo laikas numatytos sutartyje jis nebeprisimena. Kai pasirašė sutartį, dalyvavo D. ir buhalterė. Dirbo autošaltkalviu ir pagal poreikį atliko įvairiausius remonto darbus. Darbus paskirstydavo D. ir asmuo vardu S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis, kaip suprato, dirbo kartu su D. ir buvo šio lygiavertis partneris. S. dažnai išvykdavo pirkti ir atvežti detalių, tuo tarpu D. dažniausiai būdavo servise. Kai D. servise nebūdavo, servisui vadovaudavo S. Klientų automobilius priimdavo ir atiduodavo D. Ž., būsimo remonto kainą klientai aptardavo taip pat tik su D. Ž.. Detalių suradimą ir nupirkimą taip pat organizavo D. Ž.. Kaip buvo įforminama serviso ir bendrovės buhalterija, pajamos ir išlaidos jam nėra žinoma, tuo rūpinosi vadovas D. Ž.. D. pasakydavo, kokius remonto darbus reikės padaryti ir jis dirbdavo, į kitus reikalus nesikišo. Serviso klientai atsiskaitydavo taip pat su D. Ž. ir jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo už konkretų atliktą darbą. Kasa buvo atskiroj patalpoj, kurioje būdavo D. Ž., kaip į kasą būdavo įmušami pinigai, ar jie visada buvo įmušami, kaip klientai juos sumokėdavo D. Ž. jis nematydavo. Jis pinigų iš klientų niekada neėmė, jokių serviso finansinių dalykų netvarkė. Kadangi jam turėjo būti mokama 35 procentai nuo atliktų darbų, tai jis savo iniciatyva vedė užrašus, kuriuose žymėjosi, kiek kokių darbų padarė, užrašų neišsaugojo. Servise, kiek prisimena, oficialūs įkainiai už konkrečius remonto darbus nebuvo nustatyti, kiekvienu atveju D. kainą sutardavo su klientu ir kokia ji būdavo paprastiems serviso darbuotojams nebuvo sakoma. D. jam algą mokėjo grynaisiais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Mokėjo mėnesio pabaigoje, jis ateidavo pas jį su savo užrašais ir sakydavo, kokius padarė darbus, o jis pasakydavo kokia suma jam priklauso už konkretų atliktą darbą. Ar tai visada buvo 35 procentai, ar mažiau, ar daugiau jis nežino, nes nežinodavo, kiek realiai už tą atliktą darbą sumokėdavo klientas. Už kai kuriuos konkrečius darbus žinodavo kiek jam bus sumokėta, pvz. žinojo, kad už automobilio 4 padangų pakeitimą (montavimą) jam priklauso 20 Lt. Už gautus pinigus D. nepasirašydavo. Mėnesio pabaigoje, dalyvaujant buhalterei, pasirašydavo algalapyje, kad gavo oficialų užmokesti, t. y. pusę minimumo. Berods, algalapyje buvo nurodyta apie 400 Lt. Realiai visus pinigus būdavo gavęs dar iki pasirašymo. Pati buhalterė jokių pinigų neišmokėdavo. Pirmą mėnesį gavo 1800 Lt. Kitą mėnesį jam buvo sumokėta tik 400 Lt, nes D. jam pasakė, kad jis neva, kažką sugadino. Taip pat jam buvo pasakyta, kad jis nebedirbs šitame servise. Jis pasirašė atleidimo dokumentus ir ten nebedirbo. (t. 9, b. l. 78-80)

52Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2006 m. pabaigoje. Kiek pamena, dirbo ir 2007 m. pradžioje, bet išėjo iš darbo, nes jo netenkino gaunamas darbo užmokestis. Buvo baigęs mokslus ir ten įsidarbino pagal skelbimą. Nuvyko į servisą, ( - ), tikslaus adreso nepamena. Dėl įsidarbinimo bendravo su asmeniu, kuris viskam vadovavo, jo vardas D., pavardės nežino. Taip pat bendravo ir su asmeniu pravarde „( - )“, šio vardo ir pavardės taip pat jis nežino. Buvo sutarta, kad dirbs pilną darbo dieną, kad jam bus mokamas pastovus darbo užmokestis, kaip suprato, „minimumas“, o vėliau, jei gerai seksis, atlyginimas bus padidintas. Apie procentą nuo padarytų darbų kalbama nebuvo. Jį tokios sąlygos tenkino, nes jam buvo svarbiausia įgyti darbo praktikos. Pasirašė darbo sutartį, kokios ten buvo numatytos sąlygos jis neprisimena. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val., berods, iki 18 val. Kartais pagal poreikį dirbdavo ir ilgiau, jeigu reikdavo pabaigti pradėtus darbus. Šeštadieniais nedirbdavo. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais, paskirstydavo darbus darbuotojams. D. taip pat kartais atveždavo reikalingas detales. „( - )“ buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Kaip buvo įforminama bendrovės ir serviso buhalterija, pajamos ir išlaidos jam nebuvo žinoma, tuo, kaip supranta, rūpinosi vadovas D. Su serviso klientais bendraudavo tik D., kai šio nebūdavo, bendraudavo ir S. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis dažniausiai nematydavo, kaip supranta, atsiskaitoma buvo vadinamame ofise. Kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales, ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai jis nežino. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo D. grynaisiais pinigais kartą per mėnesį, paprastai mėnesio pabaigoje. Gaudavo daugmaž tą pačią sumą, ne mažiau kaip 600 Lt. Daugiau kaip 700 Lt niekada nėra gavęs. Ar pasirašydavo už gautus pinigus tikrai nebeprisimena. Kad būtų pasirašinėjęs kažkokiuose žiniaraščiuose prie buhalterės taip pat neprisimena, tačiau visko gali būti. (t. 9, b. l. 87-89)

53Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. R. parodė, kad UAB „( - )“ jis yra dirbęs labai seniai, kaip matyti iš jam apklausos metu pateiktų „Sodros“ duomenų, minėtoje įmonėje jis oficialiai dirbo nuo 2007-03-06 iki 2007-06-20. Su UAB „( - )“ vadovu D. Ž. tarėsi dėl darbo sąlygų ir atlyginimo. Sutarė, kad jam kas savaitę bus mokamas atlyginimas po 300 Lt. Darbo sutartis, tikriausiai, buvo sudaryta dėl darbo pilnu etatu, tačiau kadangi jau praėjo tiek daug laiko tai gerai nepamena. Koks atlyginimas buvo numatytas pagal sutartį jis neprisimena. Jis dirbo minėtame servise prie automobilio remonto darbų, darydavo tokius darbus, kuriuos jam nurodydavo padaryti D. arba šio padėjėjas, vardu S. Klientai tiesiogiai į jį nesikreipdavo, iš jų automobilį priimdavo ir jiems grąžindavo D. Dėl remonto kainos taip pat klientai viską derino su D. Kaip supranta, klientai kreipdavosi į D. Ž., darbuotojams remontui automobilį dažniausiai pateikdavo pats D. ir jis paaiškindavo, ką reikia padaryti. Kaip buvo atsiskaitoma už atliktą remontą jis nežino, to nematydavo. Kiek klientai sumokėdavo pinigų už remontą jis nežinodavo. Jis pats iš klientų pinigų nėra priėmęs. Minėtas asmuo S., buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales ar medžiagas. Už kokią sumą būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo apskaitomos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Darbo užmokestį jam mokėdavo vadovas D., serviso patalpose esančiame kambariuke, kurį vadindavo „ofisu“. Mokėdavo grynaisiais pinigais. Jeigu D. nebūdavo, kartais sumokėdavo ir S. Kaip jau minėjo, gaudavo grynaisiais pinigais po 300 Lt per savaitę, taigi per mėnesį 1200 Lt. Jo atlyginimas kiekvieną mėnesį buvo toks pats. Kiekvieną kartą gavęs pinigus pasirašyti neturėjo, tačiau kartais pasirašydavo kažkokius dokumentus pas buhalterę. Kokie tai buvo dokumentai, jis nesidomėjo. Iš buhalterės jokių pinigų nėra gavęs. (t. 9, b. l. 91-92)

54Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ apie pusę metų 2013 m. nuo vasario mėn. iki rugsėjo pabaigos. Dirbo servise, esančiame ( - ). Dėl darbo bendravo su serviso vadovu, direktoriumi D. Ž.. Jam buvo pasakyta, kad iš pradžių bus mokamas minimalus darbo užmokestis, o paskui „bus matyti“. Minėjo, kad ateityje galimai bus galima uždirbti ir daugiau. Apie kažkokius konkrečius procentus nuo atliktų darbų kalbama nebuvo. Jis turėjo dirbti autošaltkalviu ir pagal poreikį atlikti jam paskirtus darbus. Pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D. Ž., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. Servise dar dirbo asmuo, vardu S. C., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis asmuo daugiausiai atveždavo reikalingas detales ir buvo detalių tiekėjas. D. Ž. taip pat kartais atveždavo reikalingas detales. Su serviso klientais bendraudavo tik D. Ž., kartais bendraudavo ir S. C.. Jis su klientais niekada nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo, kaip supranta, atsiskaitoma buvo vadinamame ofise. Kiek klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus jis nežinojo. Kiek kartais matydavo, į kasą pinigai būdavo įmušami, tačiau kadangi jis nematydavo, kiek pinigų klientai sumokėdavo, tai nežino ir ar visada buvo įmušama visa sumokėta suma ar tik dalis jos. Į kasą pinigus mušdavo D. Ž.. Darbo užmokestį visada jam mokėdavo D. Ž. grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. Mokėdavo ne visada tą pačią dieną. Kartais D. Ž. sakydavo, kad nėra pinigų ir tada mokėdavo vėliau. Mokėdavo vadinamame ofise. Už pinigus D. Ž. pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kuriame buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, atskaičiuoti mokesčiai ir t.t. Pasirašydavo tą dieną, kai gaudavo atlyginimą. Pasirašant buhalterė nedalyvaudavo. Pasirašydavo už tokią sumą, kokią ir gaudavo, t. y. minimalų mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Į rankas gaudavo maždaug 800 Lt, tikslios sumos nepamena, tačiau tai buvo oficialus minimalus darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Kiek uždirbdavo kiti serviso darbuotojai jis nežino, apie tai nebendraudavo. (t. 9, b. l. 93-95)

55Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad UAB „( - )“ pradėjo dirbti daugiau nei prieš 5 metus iki apklausos, tiksliai metų nepamena. Šioje įmonėje įsidarbino tiekėju, tikslių įsidarbinimo aplinkybių nepamena, tačiau dėl įdarbinimo kreipėsi į D. Ž. kaip į įmonės UAB „( - )“ direktorių. Jis buvo įdarbintas ketvirčiui etato ir turėjo dirbti apie porą valandų per dieną. Jo darbas buvo organizuoti detalių tiekimą, taip pat deficitinių detalių ieškojimas ir aprūpinimas jomis. Deficitinės detalės – detalės, kurių paklausa didelė, tačiau rinkoje jos yra itin populiarios, todėl sunku jas naudotas surasti. Suradęs detales jis nuvažiuodavo jų nupirkti. Šių detalių įgijimui pinigus jam paprastai paduodavo direktorius D. Ž. arba už jas įmonė su pardavėju atsiskaitydavo pavedimu. Jei pinigus atsiskaitymui už detales jam paduodavo direktorius D. Ž., jis už gautus pinigus ant jokio dokumento nepasirašydavo. Nupirkęs detalę iš pardavėjo paimdavo kasos kvitą arba pasirašydavo ant pirkimo – pardavimo sutarties, arba kitų dokumentų, kurių pavadinimų nepamena ir nežino, kadangi nėra buhalterinių dokumentų žinovas. Šiuos dokumentus atvežęs kartu su detale atiduodavo D. Berods, prieš metus ar du, tiksliai nepamena, jo pareigos UAB „( - )“ iš tiekėjo pasikeitė į ūkvedžio, t. y., berods, kad buvo papildyta jo darbo sutartis, tačiau kaip tiksliai tai buvo įforminta jis nepamena. Kadangi UAB „( - )“ pradėjo dirbti naujose patalpose adresu ( - ), atsirado naujos pareigybės – ūkvedžio poreikis. Bendru susitarimu su D. jo pareigos buvo pakeistos iš tiekėjo į ūkvedžio. Kartu jam buvo padidintas darbo valandų skaičius - nuo ketvirčio etato iki pusės etato, t. y. turėjo dirbti keturias valandas per darbo dieną. Jo, kaip ūkvedžio, darbo funkcijos buvo vykdyti patalpų ir pastatų priežiūrą, organizuoti patalpų remonto darbus. Savo kabineto UAB „( - )“ patalpose jis neturėjo ir savo darbo laiką leisdavo įmonės patalpose, esančiose ( - ). Dabar jis nepamena, kokį darbo atlygį gaudavo tik įsidarbinęs UAB „( - )“ tiekėju. Tačiau į rankas gaudavo tiek, kiek buvo numatyta darbo sutartyje atskaičius mokesčius. Po to, kai jo darbo sutartis buvo pakeista ir pradėjo dirbti ūkvedžiu, jo atlyginimas į rankas buvo 450 litų. Atlyginimą jam išmokėdavo direktorius D. Ž.. Nebuvo nustatyta konkreti data, iki kurios jam D. turėdavo išmokėti atlyginimą. D. Ž. jam išmokėdavo pagal tai, kurią dieną būdavo įmonės kasoje pinigų arba jo prašymu pagal poreikį. Už gautą atlyginimą pasirašydavo direktoriaus pateiktame algalapyje. Atlyginimą jam D. išmokėdavo grynaisiais ir kartą per mėnesį. Jokio priedo ar premijos jis negaudavo. 2013-11-13 kratos jo namuose metu buvo rasti mokėjimo kvitai už kurą NESTE degalinėje. Įmonės „( - )“ buhalterė nereikalavo jų pateikti vedamai buhalterinei apskaitai. Mano, kad išrašus dėl pilto kuro gaudavo iš pačios degalinės. Tačiau nepaisant to jis kvitukus rinko ir saugojo. (t. 9, b. l. 103-108)

56Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad yra dirbęs UAB „( - )“ 2008 m. vasaros bei rudens metu 3-4 mėnesius. Minėtas servisas, kuriame dirbo buvo įsikūręs ( - ), šalia prekybos centro „( - )“. Pagal skelbimą, kurį rado laikraštyje „Alio reklama“ nuvyko, dėl darbo tarėsi su D. Ž., kuris, kaip suprato, buvo tos bendrovės savininkas ir viskam vadovavo. D. Ž. pasakė, kad jį oficialiai įdarbins bandomajam laikotarpiui. Buvo sutarta, kad oficialiai bus numatytas minimalus darbo užmokestis, o realiai gaus atlygį, kurį sudarys 40 procentų nuo padarytų darbų. Jį tokios sąlygos tenkino, pasirašė darbo sutartį, tačiau, kokios joje darbo sąlygos buvo numatytos jis nebeprisimena. Žino, kad ten buvo numatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Gali būti, kad oficialiai buvo įdarbintas tik puse etato ir jam buvo nustatytas atlygis pusė „minimumo“, tačiau kadangi praėję daug laiko nėra tuo tikras. Dirbo autošaltkalviu ir pagal poreikį atliko įvairiausius remonto darbus. Darbus servise paskirstydavo D. Ž., dar būdavo detalių tiekėjas vardu S. („( - )“). Jeigu D. nebūdavo, viskam vadovaudavo S. D. Ž. kartais taip pat atveždavo detales. Servise dar būdavo buhalterė, tačiau ji ten ateidavo tik tam tikromis dienomis. D. Ž., S., buhalterė dažniausiai dirbdavo kambariuke, kurį vadindavo „ofisu“. Iš klientų automobilius į servisą priimdavo D. Ž., šiam nesant S., būsimo remonto kainą klientai aptardavo taip pat tik su D. Ž.. Kaip buvo tvarkoma buhalterija jam nėra žinoma, tuo rūpinosi vadovas D. Ž.. Serviso klientai atsiskaitydavo su D. Ž. ir jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo už konkretų atliktą darbą. Kasa buvo atskiroj patalpoj, minėtame „ofise“, kaip į kasą būdavo įmušami pinigai, kaip klientai juos sumokėdavo D. Ž. jis nematydavo. Jis pinigų iš klientų niekada neėmė. Kadangi jam turėjo būti mokama 40 procentų nuo atliktų darbų, ir visą gaunamą užmokestį turėjo užsidirbti būtent iš tų 40 procentų, tai jis savo iniciatyva vedė užrašus, kuriuose žymėjosi, kiek kokių darbų padarė. Užrašų neišsaugojo. Servise kiek prisimena oficialūs įkainiai už konkrečius remonto darbus nebuvo nustatyti, kiekvienu atveju D. kainą sutardavo su klientu ir kokia ji būdavo paprastiems serviso darbuotojams nebuvo sakoma. D. Ž. jam algą mokėdavo tik grynaisiais pinigais, nereguliariai. Paprastai mokėdavo 2-3 kartus per mėnesį. Jis nueidavo pas D. Ž. į „ofisą“ su savo užrašais ir sakydavo, kokius padarė darbus, o D. Ž. pasakydavo, kokia to darbo vertė ir paskaičiuodavo 40 procentų. Ar D. Ž. iš tiesų iš kliento gaudavo, tiek kiek įvertindavo darbą nežino, jam atrodė, kad D. Ž. darbų kainas sugalvoja kaip pats nori. D. Ž. kartais iš uždirbtų pinigų išskaičiuodavo visokias „nuobaudas“, pvz. už išteptą automobilio saloną, ar pan. Iš viso per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 700 Lt ir ne daugiau kaip 800 Lt. Atlyginimas svyruodavo, tačiau gerokai daugiau uždirbti nepavykdavo, kadangi jam, kaip pradedančiam darbuotojui, būdavo paskiriami paprastesni darbai, už kuriuos sunku buvo užsidirbti. Už gautus pinigus D. nepasirašydavo. Mėnesio pabaigoje dalyvaujant jau minėtai buhalterei, pasirašydavo kažkokiame dokumente. Už kokią pinigų sumą pasirašydavo nebeatsimena, kaip suprato pasirašydavo už tą sumą, kuri buvo numatyta darbo sutartyje. Iš buhalterės pinigų negaudavo, pinigus būdavo gavęs iki tol. (t. 9, b. l. 109-111)

57Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad 2008-2009 m. yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“, tuo metu buvusiame ( - ). Dėl darbo tarėsi su UAB „( - )“ vadovu D. (pavardės nepamena), kuris buvo pagrindinis asmuo tame servise. D. jam pasakė, kad jam bus mokama grynaisiais pinigais už padarytus darbus skaičiuojant 40 proc. nuo padarytų darbų, tačiau iš tos uždirbtos sumos turėjo būti išminusuojama pusė mokesčių Sodrai ir valstybei, kuriuos už jo darbo vietą turėjo mokėti UAB „( - )“. D. sakė, kad išminusuos po 200 Lt per mėnesį. Jis negalėjo dirbti visomis dienomis, todėl jei gerai pamena buvo sutarta, kad oficialiai jis dirbs pusę etato ir oficialiai jam numatyta alga bus pusė minimalaus darbo užmokesčio. Koks tai turėjo būti užmokestis nepamena, nes jam buvo neaktualu. Darbo sąlygos jam tiko ir pasirašė darbo sutartį. Dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val., šeštadieniais kartais dirbdavo, bet ne kiekvieną savaitgalį. Serviso patalpose buvo atskiras kambariukas, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. Būsimų darbų kainą ir kt. su klientais derino tik D. ir galimai, kai šio nebūdavo, asmuo vardu S., kurį vadindavo „( - )“. S. buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Jeigu S. negalėdavo atvežti detalių, detales atveždavo ir D. Už kiek būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo įforminamos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Jis pasakydavo D. arba S., kokių detalių reikia remontui, ir jie detales parūpindavo. Remontui būdavo naudotos tiek naujos tiek padėvėtos detalės, priklausomai nuo klientų pageidavimų. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo, kaip supranta jie atsiskaitydavo su D. tame kambariuke (ofise). Kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales jis nežinojo. Ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai nežino, nes tuo nesidomėjo. Kadangi jo darbo užmokestis turėjo priklausyti nuo padarytų darbų, vienu metu vedėsi užrašus ir žymėjosi kokius darbus padarydavo. Netrukus suprato, kad D. vis tiek jam priklausantį užmokestį paskaičiuoja taip kaip nori ir sumoka mažiau negu jam priklauso, tai užrašus vestis nustojo. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D., minėtame kambariuke (ofise) grynaisiais pinigais. Kurį laiką mokėjo dalimis kas savaitę, paskui 2 kartus per mėnesį. Kiekvieną kartą mokėdamas pinigus D. skaičiuodavo, kiek jam priklauso nuo padarytų darbų, kaip supranta D. pats žymėjosi, koks darbuotojas kokius darbus padaro. Pasakydavo, kiek jam priklauso už konkretų darbą ir suskaičiuodavo jam priklausančią sumą, iš kurios išskaičiuodavo anksčiau minėtą mokestį Sodrai, kuris būdavo 200 Lt per mėnesį. Tai jeigu mokėdavo 2 kartus per mėnesį tai kiekvieną kartą atimdavo po 100 Lt iš uždirbtos sumos. Už iš D. gautus pinigus nepasirašydavo. Už oficialiai pagal darbo sutartį priklausantį užmokestį pasirašydavo kartą per mėnesį žiniaraštyje, dalyvaujant buhalterei. Kokia suma būdavo nurodyta žiniaraštyje jis nepamena, jam tai nebuvo svarbu, nes tai tebuvo formalumas. Buhalterė jokių pinigų nemokėdavo, visą atlyginimą gaudavo iš D. Jo realiai gaunamas užmokestis stipriai svyruodavo priklausomai nuo padarytų darbų kiekio. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt ir ne daugiau kaip 1400 Lt. Pagal uždirbtą procentą jam turėjo priklausyti 200 Lt daugiau, kadangi, kaip jau minėjo, 200 Lt iš jo buvo išskaičiuojami kiekvieną mėnesį už mokesčius. (t. 9, b. l. 116-118)

58Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ 2002-2005, taip pat ten dirbo 2012 m. nuo pavasario iki vasaros, apie 4 mėnesius, tikslių datų nepamena. Kai jis dirbo servise 2012 m, servisas buvo įsikūręs ( - ). 2012 m. ten įsidarbino, nes iš ankstesnio darbo laikotarpio jau buvo pažįstamas su UAB „( - )“ vadovu D. Ž.. Buvo sutarta, kad jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Koks tuo metu buvo jo dydis jis gerai nepamena. Apie „priedus“ už atliktus darbus nebuvo kalbama. Dirbo autošaltkalviu ir pagal poreikį atliko įvairiausius remonto darbus. Darbus paskirstydavo D. ir asmuo vardu S., kurį vadindavo „( - )“. S. dažnai išvykdavo pirkti ir atvežti detalių, tuo tarpu D. dažniausiai būdavo servise. Iš klientų automobilius į servisą priimdavo D. Ž. arba S., remonto kainą klientai aptardavo taip pat tik su D. Ž. arba šiam nesant su S., paprasti darbuotojai su klientais nebendraudavo. Serviso klientai atsiskaitydavo taip pat su D. Ž. ir jis nežinodavo, kiek klientas sumokėjo už konkretų atliktą darbą. Kasa buvo atskiroj patalpoj, kurioje būdavo D. Ž., kaip į kasą būdavo įmušami pinigai, kaip klientai juos sumokėdavo D. Ž. jis nematydavo. Jis pinigų iš klientų niekada neėmė, jokių serviso finansinių dalykų netvarkė. Ar klientai pildydavo paraiškas automobilių remontui jis gerai nežino. Servise, kiek prisimena, oficialūs įkainiai už konkrečius remonto darbus nebuvo nustatyti ir paskelbti, kiekvienu atveju D. kainą sutardavo su klientu ir kokia ji būdavo paprastiems serviso darbuotojams nebuvo sakoma. D. Ž. jam algą mokėdavo grynaisiais pinigais, per kelis kartus pagal jo poreikį. Vienu kartu gaudavo 200-300 Lt. Už gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Mėnesio pabaigoje dalyvaujant buhalterei, pasirašydavo algalapyje, kad gavo minimalų mėnesinį užmokestį. Realiai tokį užmokestį ir gaudavo. Pati buhalterė jokių pinigų neišmokėdavo, kaip jau minėjo pinigus grynaisiais mokėjo D. Ž.. Kaip ir kiek buvo mokama kitiems darbuotojams, jis nežino. (t. 9, b. l. 119-121)

59Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. U. parodė, kad yra dirbęs automobilių servise UAB „( - )“ apie pusantrų metų, nuo 2009 m. rudens iki 2011 m. pavasario vadybininku. Kai pradėjo dirbti servisas buvo įsikūręs ( - ), vėliau servisas persikėlė į kitas patalpas, ( - ), ankstesnėse patalpose ( - ) liko UAB „( - )“ darbuotojai, atliekantys dažymo darbus. Minėtame servise kažkada remontavosi savo automobilį ir apie galimybę įsidarbinti bendravo tiesiogiai su UAB „( - )“ vadovaujančiu asmeniu, D. Ž.. Sutarė, kad dirbs vadybininku pilnu etatu. Atlyginimas, kaip suprato, buvo minimalus darbo užmokestis. Pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Pagal poreikį atveždavo arba nuveždavo reikalingus daiktus, detales. Jokių finansinių operacijų jis nevykdė ir jokių prekių nepirko ar nepardavinėjo. D. Ž. jam nurodydavo, kur nuvažiuoti ir ką nuvežti ar atvežti. Visa tai būdavo iš anksto suderinta D. Važinėdavo arba savo automobiliu „M. B. Sprinter“, valst Nr. ( - ) kartais važiuodavo automobiliu VW „Passat“, numerio ir spalvos nepamena, kurį jam duodavo D. Ž.. Kaip D. Ž. organizuodavo detalių įsigijimą jis nežino. Atvažiuodavo pagal poreikį, t. y. serviso patalpose neužsibūdavo. Kaip supranta, servise dažniausiai būdavo D. Ž. ir viskam vadovaudavo, paskirstydavo darbuotojams darbus. Dar kartu su D. servise buvo asmuo vardu S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis padėdavo D. Ž. vadovauti servisui. Kokias konkrečias funkcijas S. atlikdavo jis nežino, nes jis daugiausia bendraudavo su D. Ž.. Kaip servise vyko automobilių priėmimas, įforminimas, kaip būdavo priimami pinigai iš klientų jis nežino, tame nedalyvaudavo. D. Ž. jam algą mokėdavo grynaisiais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Mokėdavo mėnesio pabaigoje, kambariuke, vadinamajam „ofise“. Tame kambaryje buvo kasos aparatas, ten kartais ateidavo dirbti ir buhalterė. D. jam sumokėdavo pinigus, jis už juos pasirašydavo kažkokiame dokumente, kurį duodavo D. arba buhalterė. Per mėnesį D. Ž. jam mokėjo „minimumą“ atskaičius mokesčius, iš pradžių tai buvo ne mažiau kaip 670 Lt. Pradirbus, berods, pusę metų, D. pradėjo jam mokėti šiek tiek daugiau ir į rankas gaudavo atlyginimą ne mažiau kaip 750 Lt. Ar atlyginimas buvo padidintas pagal darbo sutartį jis nebeprisimena. Mėnesio pabaigoje visą darbo laikotarpį pasirašydavo už tokią sumą, kurią ir realiai gaudavo. Kiek uždirbdavo kiti serviso darbuotojai ir kaip su jais būdavo atsiskaitoma jis nežino. (t. 9, b. l. 127-128)

60Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad UAB „( - )“, kaip matyti iš jam apklausos metu pateiktų „Sodros“ duomenų, minėtoje įmonėje jis dirbo nuo 2010-06-02 iki 2011-03-03. Dirbo dažymo darbus. Autoservise įsidarbino pagal skelbimą, tarėsi su UAB „( - )“ vadovu D. Ž. dėl darbo sąlygų ir atlyginimo. D. jam pasakė, kad jam bus mokama grynaisiais pinigais vadinamas „minimumas“ (minimalus mėnesinis darbo užmokestis), o tolesnis atlyginimas kažkiek priklausys nuo padarytų darbų kiekio. Ar buvo sutartas kažkoks konkretus procentas nuo padarytų darbų vertės jis nepamena. Darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo pilnu etatu, kas davė sutartį pasirašyti gerai nepamena, berods, bendrovės buhalterė. Klientai tiesiogiai į jį nesikreipdavo, su klientais bendrauti jam nėra tekę, D. Ž. su klientais bendrauti buvo uždraudęs. Kaip suprato, klientai kreipdavosi į D. Ž., jiems remontui automobilį dažniausiai pristatydavo pats D. ir paaiškindavo, ką reikia padaryti. Kaip buvo atsiskaitoma su klientu jis nežino, to nematydavo. Jis pats iš klientų pinigų nėra priėmęs. UAB „( - )“ dirbo asmuo vardu S., kuris buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales ar medžiagas. Už kokią sumą būdavo nuperkamos detalės ir kaip jos būdavo įforminamos įmonės buhalterijoje jam nebuvo ir nėra žinoma. Kadangi jo darbo užmokestis iš dalies turėjo priklausyti nuo padarytų darbų, vienu metu vedėsi užrašus ir žymėjosi kokius darbus padarydavo. Šių užrašų neišsaugojo. Su tais užrašais eidavo pas D. ir aptardavo, koks jam turėtų priklausyti atlyginimas. Būdavo numatytos apytikslės jam priklausančios pinigų sumos už konkrečius darbus. D. pagal jo užrašus, taip pat ir pagal savo atskirai vedamus užrašus apskaičiuodavo, kiek jam priklauso atlyginimo. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo vadovas D., servise ( - ) grynaisiais pinigais. Mokėdavo vieną kartą per mėnesį. Už iš D. gautus pinigus nepasirašydavo. Už oficialiai pagal darbo sutartį priklausantį užmokestį (minimalų darbo užmokesti) pasirašydavo kartą per mėnesį žiniaraštyje, dalyvaujant buhalterei. Kokia suma būdavo nurodyta žiniaraštyje jis nepamena, jam tai nebuvo svarbu, nes tai tebuvo formalumas. Buhalterė jokių pinigų nemokėdavo, visą atlyginimą gaudavo iš D. Per mėnesį į rankas gaudavo ne mažiau kaip 800 Lt ir ne daugiau kaip 900 Lt. (t. 9, b. l. 147-148)

61Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Ž. parodė, kad yra dirbęs UAB „( - )“ apie metus laiko nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. balandžio. Servise dirbo susitaręs su serviso vadovu D. Ž.. Susitarė, kad jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Apie kažkokį procentą nuo atliktų darbų kalbama nebuvo. Turėjo dirbti autošaltkalviu ir pagal poreikį atlikti jam paskirtus darbus. Su D. Ž. sutarė, kad, esant reikalui, jis galės išeiti iš darbo į mokslus. Pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. Serviso patalpose taip pat buvo atskiras kambariukas, tamsintu stiklu, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Minėtame kambariuke dirbdavo D. Ž., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. Kartu su D. Ž. dirbo asmuo, vardu S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis atveždavo reikalingas detales, medžiagas, nesant D. Ž., šis prižiūrėdavo serviso veiklą. Jam atrodė, kad D. Ž. ir S. dirbo kaip lygiaverčiai partneriai. Jie abu priimdavo klientus, ieškodavo detalių ir pan. jam jie abu buvo jo viršininkai. Su klientais bendraudavo tik D. Ž. arba S. Jis pats su klientais niekada nebendraudavo ir darydavo tik, tai kas jam pasakyta. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo, kaip supranta atsiskaitoma buvo vadinamame ofise. Kiek klientai sumokėdavo už konkrečius darbus jam nebuvo žinoma. Ar gauti pinigai būdavo įmušami į kasą taip pat nežino, nes kasos aparatas stovėjo ofise pas D. Ž.. Darbo užmokestį visada jam mokėdavo D. Ž. grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. Už pinigus kiekvieną mėnesį pasirašydavo kažkokiame žurnale. Pasirašydavo už tokią sumą, kokią ir gaudavo, t. y. minimalų mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Dažniausiai pasirašydavo tą dieną, kai gaudavo pinigus, tačiau galimai yra buvę atvejų, kai pasirašydavo ir kitą dieną. Pasirašant už gautą atlyginimą, dalyvaudavo buhalterė, tačiau ji pinigų neišmokėdavo. Jo darbo laikotarpiu pasikeitė minimalaus mėnesinio užmokesčio dydis, todėl jam pasikeitus gaudavo šiek tiek daugiau. Servise būdavo pildomos paraiškos dėl automobilių remonto, kiek žino, tos paraiškos buvo laikomos „ofise“. (t. 9, b. l. 149-151)

62Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Ž. parodė, kad ji dirba mokytoja 40 metų. Apie jos suteiktas paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims gali paaiškinti tik tiek, kad didelių sumų nėra niekam skolinusi, išskyrus šiuos metus (apklausa 2013 m.), kai savo sūnui D. Ž. paskolino 20 000 litų. Yra skolinusi nedideles sumas savo giminaičiams po kelis šimtus litų. Maždaug prieš penkis ar daugiau metų ji pardavė mamos žemę ir iš tų pinigų tikrai turėjo sutaupiusi daugiau kaip 100 000 litų. Šiais pinigais naudojosi ne tik ji, bet ir jos mama bei du broliai. Tikslios sumos nurodyti negali, nes nepamena. Kiek pamena, dalį pinigų laikė banke, dalį laikė namuose. Jos mama ir broliai jau yra mirę. Ji nepamena, kad kažkam būtų skolinusi 90 000 litų, t. y. perdavusi grynaisiais pinigais. Taip pat nėra, kad kažkam būtų skolinusi 183 000 litų. Savo sūnui ji yra skolinusi dalimis. 20 000 litų yra didžiausia suma, kokią yra paskolinusi D. Ž.. Negali pasakyti, kokią sumą bendrai sudėjus yra paskolinusi D. Ž.. Ji neatsimena situacijos, kad D. Ž. būtų atvažiavęs pas ją į namus ir sakęs, kad reikia paskolinti pinigų draugo automobilio pirkimui. Jos pajamas ir asmenines lėšas sudaro jos atlyginimas, tai kas liko iš pinigų už parduotą žemę, taip pat pajamos iš parduotų gyvulių. Paprastai per metus užaugina ir parduoda du veršelius, vieną ar du paršelius, už kuriuos gauna ne daugiau 5000 litų. Jos vyras yra pensininkas ir gauna pajamas iš pensijos. Ji nepamena, kad būtų kam nors skolinusi pinigus fiktyviai. T. y. kad būtų pasirašiusi dokumentus dėl paskolos, kurios nebuvo. Jokiai įmonei ji pinigų nėra skolinusi. Jos sūnus turi įmonę ir ji skolino pinigus būtent sūnui, o ne jo įmonei. Paprastai sūnui skolinami pinigai nebūdavo įforminami paskolos sutartimi. Kiek pamena, kartą kažką sūnui pasirašinėjo, tačiau kada tas buvo negali nurodyti, nes neprisimena. Koks tai buvo dokumentas taip pat neprisimena. Dalį pinigų sūnus jai yra grąžinęs, tačiau kitus pinigus yra jam padovanojusi. Kiek iš viso pinigų ji buvo paskolinusi, ir kiek atidavusi, ji negali nurodyti, nes neprisimena. Yra buvę taip, kad ir sūnus jai skolino pinigų, nes pritrūkdavo. (t. 9, b. l. 154-156)

63Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos, kaip specialiosios liudytojos duoti parodymai apie jai žinomas aplinkybes, susijusias su UAB „( - )“ veikla, yra teisingi. Kaip ir ankstesnės apklausos metu gali parodyti, kad jos žiniomis UAB „( - )“ buvo įkurta 2001 m. Šią bendrovę įkūrė jos vyras D. Ž. su kitu asmeniu pavarde G., kuris vėliau iš šio verslo pasitraukė ir bendrovės akcininkai liko jos vyras ir ji. Nuo kada ji pradėjo dirbti šioje bendrovėje direktore taip pat gerai nebeprisimena. Žino, kad direktore realiai dirbo ne ilgiau kaip iki 2005 m. rugsėjo mėn., kadangi 2005-09-27 pagimdė dukrą ir išėjo motinystės atostogų, vėliau buvo vaiko priežiūros atostogose iki kol vaikui sukaks treji metai. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, kiek pamena, iš karto buvo atleista iš direktorės pareigų. Tikslios datos neprisimena. Laikotarpiu nuo dukros pagimdymo, t. y. nuo 2005-09-27 ji neatliko UAB „( - )“ direktorės funkcijų, šiuo laikotarpiu iki jos vaiko priežiūros atostogų pabaigos, naujas direktorius nebuvo priimtas, šiuo laikotarpiu laikinai direktoriaus pareigas ėjo jos vyras D. Ž.. Šis faktas buvo įformintas bendrovės dokumentuose. Kokiuose tiksliai, šiuo metu negali nurodyti, nes neprisimena. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms iki vaikui sukaks treji metai, ji buvo atleista iš direktoriaus pareigų ir jos vyras D. Ž. iš laikinai einančio direktoriaus pareigas tapo direktoriumi. Kai buvo atleista iš direktoriaus pareigų dar kurį laiką dirbo vadybininke, berods, iki 2010 m. Tuo laikotarpiu, kai dirbo vadybininke, gaudavo atlyginimą, numatytą darbo sutartyje. Jos atlyginimas, kiek pamena, buvo tuo metu galiojęs minimalus darbo užmokestis, kurį jai grynaisiais pinigais atskaičius mokesčius, išmokėdavo jos vyras. Už gautą atlyginimą ji pasirašydavo atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose. Detalių įsigijimą dažniausiai organizuodavo jos vyras D., ji atliko pagalbinį transportavimo vaidmenį. Kaip detalės būdavo apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ji nežino. Su bendrovės finansais ji taip pat nedirbo, finansinius reikalus tvarkydavo jos vyras D. Ž.. Kaip servise buvo priimami automobilių remonto užsakymai, kaip iš klientų buvo priimami pinigai ir kaip jie buvo įnešami į kasą, ji nežino, į tą veiklos sritį nesigilino. (t. 9, b. l. 163-164)

64Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad yra dirbęs UAB „( - )“, esančiame ( - ), gal apie pusmetį 2012 m. nuo gegužės iki gruodžio mėn. Dirbo po praktikos, kurią ten pat atliko. Praktiką ten atliko gal vieną mėnesį, gal porą, gerai nepamena, paskui jam serviso vadovas D. pasiūlė dirbti už minimalų darbo užmokestį. Dėl praktikos buvo sudaryta trišalė sutartis tarp jo, darbdavio ir mokymo įstaigos. Vėliau pasirašė darbo sutartį dirbti pilnu etatu. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 18 val. Šeštadieniais nedirbdavo, ar dirbo kiti nežino. Serviso patalpose buvo atskiras kambarys, vadinamasis „ofisas“, kuriame būdavo serviso dokumentai, kasos aparatas. Ten dirbdavo D., kuris ir vadovaudavo serviso veiklai, bendraudavo su klientais paskirstydavo darbus darbuotojams. Būsimų darbų kainą ir kt. su klientais derino tik D. ir, galimai kai šio nebūdavo, asmuo kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis buvo detalių tiekėjas ir atveždavo reikalingas detales. Jeigu šis negalėdavo atvežti detalių, detales atveždavo ir D. Servise apsilankydavo buhalterė, tačiau su ja jis nebendraudavo tai nežino jos nei vardo nei kitų duomenų. Jis pats su klientais nebendraudavo ir darydavo tik tai, kas jam pasakyta. Jam duodavo paprastesnius ar pagalbinius darbus. Kaip klientai atsiskaitydavo už serviso paslaugas jis nematydavo, kokią tikslią sumą klientai sumokėdavo už konkrečius atliktus darbus bei už pakeistas detales jis nežinojo. Ar į kasą būdavo įmušami klientų sumokėti pinigai jis nežino, nes tuo nesidomėjo. Darbo užmokestį jam visada mokėdavo D. grynaisiais pinigais kartą per mėnesį, paprastai mėnesio pradžioje ar viduryje (už praeitą mėnesį). Gaudavo fiksuotą minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Kokia tai tiksliai buvo suma gerai nepamena, galimai apie 650 Lt. Tą dieną, kai gaudavo pinigus pasirašydavo pas buhalterę algalapyje. Pasirašydavo už tokią sumą, kokią ir gaudavo. Pinigus jam D. sumokėdavo vadinamam ofise. Kiek uždirbo seniau dirbę darbuotojai nežino, bet mano, kad tikrai turėjo uždirbti daugiau, negu jis, nes jis atėjo dirbti be patirties ir įgūdžių. Kiek matė, servise būdavo pildomos paraiškos dėl priimamų remontuoti automobilių. Tas paraiškas, berods, pildydavo D. arba „( - )“, jam nieko pildyti nereikėjo. (t. 9 , b. l. 165-166)

65Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja specialistė R. P. parodė, kad VMI atliekant UAB „( - )“ operatyvų patikrinimą, iš patikrinimo metu įmonės pateiktų dokumentų, tapo akivaizdu, kad per avansines apyskaitas ūkinėms prekėms įsigyti ir paslaugoms atsiskaityti UAB „( - )“ vardu, pinigus iš asmeninių lėšų skiria įmonės vadovas D. Ž. ir komercijos direktorius S. C.. Nustatyta, kad UAB „( - )“ akcininkui ir direktoriui D. Ž. bei komercijos direktoriui S. C. apskaitytos didelės bendrovės kreditorinio įsiskolinimo sumos. Iš sudarytoje lentelėje esančių duomenų - lentelėje esanti raidė „D“ reiškia įmonės sumažintą - grąžintą skolos dalį D. Ž. ir S. C. pagal avansines apyskaitas. T. y. kad įmonė, turėdama apyvartinių lėšų tokiu būdu atsiskaito su šiais asmenimis. Lentelėje esanti raidė „K“ reiškia kreditorinį įsiskolinimą - t. y. kad įmonė yra skolinga šiems asmenims. Iš lentelės aišku, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013 m. vasario mėn. galo UAB „( - )“ D. Ž. iš viso yra skolinga 378 849,16 Lt, o per nurodytą laikotarpį sumokėjo jam susidariusią įmonės skolą grynais pinigais – 281 254,23 Lt, dalinai padengdama per nurodytą laikotarpį D. Ž. asmeninėmis lėšomis apmokėtus prekių ir paslaugų įsigijimą – 626 041,40 litų sumai. Iš lentelės aišku, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013 m. vasario mėn. galo, UAB „( - )“ S. C. iš viso buvo skolinga 355 270,27 Lt, o per nurodytą laikotarpį sumokėjo jam susidariusią įmonės skolą grynais pinigais – 254 335,40 Lt, dalinai padengdama per nurodytą laikotarpį D. Ž. asmeninėmis lėšomis apmokėtus prekių ir paslaugų įsigijimus – 559 718,98 litų sumai. Registruodami automobilius įmonės vardu juridiniai asmenys išvengia mokestinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. patirtomis kuro, amortizacinių atskaitymų, remontų, draudimų sąnaudomis mažina bendrovės apmokestinamąjį pelną. Iš pateiktų įmonės „( - )“ deklaracijų akivaizdu, kad įmonė laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. dirbo nuostolingai. Dėl įmonės vardu įregistruotų automobilių bendrovė patiria sąnaudas, kurios mažina apmokestinamąjį pelną arba didina mokestinį nuostolį. Registruodamas automobilį įmonės vardu, fizinis asmuo, kuris realiai disponuoja automobiliu ir jį naudoja asmeninėms reikmėms, išvengia eksploatacinių automobilio išlaidų, pavyzdžiui kuro sąnaudas nurašo iš įmonės lėšų, draudžia, remontuoja automobilį taip pat įmonės lėšomis ir taip gauna naudą asmeniniams poreikiams. UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose nėra duomenų, kad iš kasos buvo išmokėti gryni pinigai atskaitingam asmeniui automobiliui BMW X6 įgyti. UAB „( - )“ užpajamavusi automobilius savo vardu, t.y. apskaičiusi šiuos automobilius savo buhalteriniuose dokumentuose, nuo to momento gali pradėti skaičiuoti amortizacijos išlaidas - įmonė naudodama automobilius savo veikloje, automobilio kuro, remonto, draudimo ir kitų išlaidų sąnaudas bei nusidėvėjimą privalo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme numatytas nuostatas. Pagal šias nuostatas apskaičiuotomis patirtomis išlaidomis įmonė susimažina apmokestinamąjį pelną, nuo kurio apskaičiuojamas pelno mokestis, arba padidina mokestinį nuostolį. Pavyzdžiui automobilis BMW X6 buvo užregistruotas UAB „( - )“ vardu 2009-06-09. Įmonė už automobilį sumokėjo 182 850 Lt. 2012-12-31 ilgalaikio turto balansinėje įmonės sąskaitoje Nr. 122 įmonė nurodo, kad šio automobilio likutinė vertė yra 90 184, 14 Lt. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012-12-31 įmonė amortizavo, nudėvėjo ir į išlaidas nurašė maždaug 92 665,86 Lt. Vadinasi, maždaug tokia suma įmonė padidino išlaidas, ko pasėkoje galėjo sumažėti apmokestinamasis pelnas arba padidėti mokestinis nuostolis. Preliminariai laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2012-12-31, įmonė turėjo priskaičiuoti amortizacinių atskaitymų 90 846 Lt. Analogiškai preliminariai paskaičiavus M. B. S320 amortizaciniai atskaitymai sudarytų 14 400 Lt. Tikslesni duomenys atsispindėtų įmonės pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose bei registruose. Pagal jai tyrėjos pateiktus susipažinimui UAB „( - )“ banko sąskaitų išrašus bendrovė pajamų, įplaukų sąskaitoje nuo 2008-01-01 iki 2013-08-13, t. y. per penkis metus, suma yra tik 125 844,25 Lt, o automobilis BMW X 6 įsigytas už 182 850 Lt. Tad automobilis buvo įsigytas už ženkliai didesnę pinigų sumą nei įmonė turėjo bankinių įplaukų. Iš įmonės deklaruotų gautų paskolų akivaizdu, kad UAB „( - )“ šio automobilio įsigyti taip pat negalėjo. (t. 14, b. l. 6-10)

66Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. parodė, kad dirbo buhaltere UAB „( - )“ nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugpjūčio. UAB „( - )“ pradėjo dirbti, nes iš seniau pažinojo D. Ž., kuris ir vadovavo minėtai bendrovei. Susitarė, kad ji dirbs buhaltere pilnu etatu ir jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Koks tuo metu buvo minimalus darbo užmokestis ji neprisimena, gal 600 ar 800 Lt. Kai įsidarbino, jei gerai pamena, buhalteriją tvarkė D. Ž. žmona. Praėję labai daug laiko, todėl gali ir klysti. Ji pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti. UAB „( - )“ turėjo autoservisą ( - ). Už darbą gaudavo užmokestį, tokį koks buvo numatytas sutartyje, atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pinigų, vadinamame „vokelyje“ negaudavo. Nuo maždaug 2007 m. susirado antrą darbą ir sutarė su D. Ž., kad dirbs pusę darbo dienos, tačiau, kiek pamena, atlyginimas kurį laiką buvo toks pats. Nuo kažkurio laiko pradėjo gauti mažesnį atlyginimą, t. y. pusę minimalaus darbo užmokesčio. Atlyginimo sumažinimą iniciavo S. Atlyginimą jai mokėdavo D. Ž. grynaisiais pinigais. Ji kaip ir kiti darbuotojai už gautą atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio priskaitymo ir atskaitymo žiniaraštyje. Kai dirbo pilną darbo dieną, servise lankydavosi kiekvieną dieną, ten būdavo nuo 9 val. iki 17 val. Kai dirbo puse etato, taip pat lankydavosi iš esmės kasdien ir būdavo nuo 15 val. iki 18 val. Kartais atsiprašydavo išeiti anksčiau ir pan., jai buvo svarbu padaryti reikalingus darbus. Pats servisas dirbo darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Oficialiai darbo laiko žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad darbuotojai dirba darbo dienomis, kaip suprato, servisas galimai dirbdavo ir šeštadienį, bet kokie darbuotojai dirbdavo šeštadieniais ir kokiomis sąlygomis ji nežino. Jeigu ir dirbo tai darbas šeštadieniais oficialiai nebuvo apskaitomas. Ji tame nedalyvavo ir į tai nesikišo. Kaip supranta, kada kam dirbti šeštadienį darbuotojai susitardavo su D. Ji detaliau į tai nesigilino. Ar kasa šeštadieniais būdavo įjungta ji nežino, nes ji pati šeštadieniais niekad nedirbdavo. UAB „( - )“ vadovavo D. Ž., tačiau kartu su juo dar dirbo asmuo vardu S., kurį vadindavo „( - )“. Pastarasis taip pat dalyvavo bendrovės ir serviso valdyme. Jai atrodo, kad jie vadovaudavo veiklai dviese ir buvo lygiaverčiai partneriai. S. labiau pirkdavo medžiagas ir detales, atveždavo jas, o D. Ž. daugiau užsiimdavo vadovavimu servisui, bendravimu su klientais ir pan. Tačiau ir D. Ž. pirkdavo detales, tačiau tai būdavo retai. Kiek pamena, D. Ž. buvo direktorius, o S. komercijos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas. Servise buvo įdarbintas darbuotojas vardu R., kurio pavardė, berods, S. Kiek pamena, jis buvo, berods, tiekėjas. Jos darbo laikotarpiu servise vienu metu pastoviai dirbdavo 3-4 dažytojai ir gal 4 autošaltkalviai. Taip pat kartais būdavo pagalbinių darbuotojų ar studentų atliekančių praktiką, taigi pastovaus skaičiaus nebūdavo. Taip pat servise vienu metu buvo įdarbinta ir valytoja, tačiau jos duomenų nepamena. Dauguma darbuotojų dirbo pagal darbo sutartis, kuriose buvo numatytas darbas pilnu etatu, mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Daliai darbuotojų galėjo būti numatytas ir kitoks darbo užmokestis ar darbas puse etato, tačiau tiksliai jau prisiminti negali. Dar, jei gerai pamena, kažkuriuo metu bendrovėje buvo įsidarbinusių moterų, kokios buvo jų pareigos gerai nepamena. Galimai vadybininkės. Kiek konkrečiai ir kokiais laikotarpiais neprisimena, jos dirbo trumpai, tikriausiai išeidavo vaiko priežiūros atostogų. Apskritai per jos darbo laikotarpį pasikeitė labai daug darbuotojų, todėl atsiminti vardų ar pavardžių negali. Nauji darbuotojai, kaip supranta, susitardavo su D. Ž.. Ji darbo sutartį paruošdavo pagal D. Ž. nurodytas sąlygas ir pateikdavo darbuotojui pasirašyti. Kai darbuotojai būdavo atleidžiami, ji iš jų priimdavo prašymą atleisti, apskaičiuodavo išmoką už nepanaudotas atostogas ir pan. Darbuotojas pasirašydavo reikalingus dokumentus, kad išmoką gavo. Visus piniginius reikalus tvarkė D. Ž., todėl tiek atlyginimus, tiek išmokas už nepanaudotas atostogas darbuotojams mokėdavo jis, ji darbuotojų paklausdavo, ar jie jau gavo pinigus. Yra buvę atvejų, kad darbuotojai sakydavo, kad pinigų negavo ir ateidavo pasirašyti vėliau, kai jau pinigus būdavo gavę. Su D. Ž. buvo aptartos ir žodžiu nustatytos tokios darbo pareigos: tvarkyti bendrovės dokumentaciją, darbuotojų priėmimo atleidimo įforminimas, kasos dokumentų įforminimas, PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, bendrovės įsigytų detalių pajamavimas. Ji taip pat rengė įmonės finansinės veiklos suvestinę, teikė duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Tvarkė visus įmonės buhalterinius reikalus, darydavo banko pavedimus iš bendrovės sąskaitos bendrovės kreditoriams. Ji D. ir S. paruošdavo ataskaitą apie būtiniausius mokėjimus, jie patvirtindavo, ką reikia sumokėti, ir ji padarydavo pavedimus. Specialios kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos ji nenaudojo, dirbo paprastu būdu, skaičiavimus atlikdavo su „Microsoft EXCEL“ programa. Dokumentus jai pateikdavo D. Ž. arba S. Dirbdavo su stacionariu kompiuteriu, kuris buvo serviso patalpose, tame jos minėtame kambariuke. Kompiuteris buvo įsigytas jos prašymu ir buvo užpajamuotas kaip bendrovės turtas. Kokio gamintojo ar modelio buvo tas kompiuteris ji neprisimena. PVM sąskaitas faktūras išrašinėdavo, kai būdavo padaryti automobilio remonto darbai. Išrašydavo pagal visus jai žinomus bendrovės atliktus darbus. Sąskaitas – faktūras išrašydavo tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ar bendrovė galėjo turėti kažkokių neoficialių pajamų, neįtrauktų į apskaitą jai nebuvo žinoma. Apie iš kasos paimtus pinigus visada išrašydavo kasos išlaidų orderius. Prie kasos aparato priėjimą turėjo ji, D. Ž. ir S. Jie visi buvo materialiai atsakingi asmenys. Kai ji būdavo darbo vietoje, pinigus į kasą dažniausiai įmušdavo ji. Iš kliento paimdavo ir pinigus. Kiek mokėti, pasakydavo klientas, kaip supranta, kainą sutaręs su D. Ž.. Klientas duodavo pinigus ir ji juos visada įmušdavo į kasą. Galimai galėjo būti ir atvejų, kai D. paduodavo iš kliento gautus pinigus ir paprašydavo juos įmušti į kasą. Į kasą pinigus įmušti galėjo ir D., ir S. Pagal kasos aparato kvitus ji užpildydavo kasos aparato apyvartos knygą. Kiek per dieną būdavo suremontuojama automobilių ir kas konkrečiai būdavo suremontuojama ir pakeista, jai žinoma nebuvo. Ar už visus padarytus darbus buvo sumokama ji nežino, nes nežinojo, kokie darbai faktiškai buvo daryti. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai parengdavo ji ir jas, kiek pamena, pasirašydavo tiek ji, tiek direktorius D. Ž.. Jeigu gerai prisimena, deklaracijas pateikdavo ji ne elektroniniu būdu, o popierines. Kaip būdavo perkamos detalės ar medžiagos, ji tiksliai nežino. Matydavo tik pateikiamus įsigijimo dokumentus. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos iš kasos D. Ž. arba S. paimdavo pinigus ir už juos pirkdavo detales. Kaip supranta, jeigu trūkdavo apyvartinių lėšų ir reikdavo atsiskaityti su tiekėjais, tai D. Ž. ar S. pirkdavo detales iš savo lėšų. Ant kasos išlaidų orderio pasirašydavo vadovas, buhalteris ir pinigų gavėjas (tas, kas paimdavo pinigus iš kasos). Kaip supranta, vietoj vadovo, t. y. D. Ž., šiam nesant galėdavo pasirašyti ir S. Ant kasos išlaidų orderio paprastai nurodoma kokiam tikslui skiriami pinigai. D. Ž. ar S. pristatydavo pirkimo dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į materialiai atsakingų asmenų apyskaitą, dar vadinamą, avansinę apyskaitą. Iš šios apyskaitos matyti, kiek kokių operacijų buvo padaryta už grynuosius pinigus. Iš šių dokumentų matyti, kad D. Ž. ir S. nupirkdavo detalių už didesnę sumą negu paimdavo iš įmonės kasos, taigi detalių įsigijimui naudojo ne tik įmonės, o ir nuosavas lėšas. Tokia situacija buvo nuolat, bendrovė dirbo nuostolingai (pelningai dirbo iki paimant paskolą iš banko patalpų įsigijimui) ir dėl aukščiau minėtų priežasčių UAB „( - )“ direktoriui D. Ž. bei S. buvo apskaitytos didelės bendrovės kreditorinio įsiskolinimo sumos. Už detales kartais būdavo atsiskaitoma ir bankiniais pavedimais, tačiau dažniausiai detalės buvo įsigyjamos grynaisiais pinigais. Įsigytos detalės ir medžiagos būdavo įtraukiamos į bendrovės apskaitą. Kai detalės būdavo panaudojamos, jos būdavo nurašomos. t. y. detalės būdavo sunaudojamos remontui ir nurašomos iš bendrovės trumpalaikio turto. Kokios detalės buvo sunaudotos ir kurias reikia nurašyti, jai pasakydavo D. Ž. arba S. Dėl darbo užmokesčio ar išmokos už nepanaudotas atostogas, kai darbuotojas išeidavo iš darbo, prie žiniaraščio būdavo pridedamas kasos išlaidų orderis, pagal kurį iš bendrovės išimama suma reikalinga darbo užmokesčiui sumokėti. Ant kasos išlaidų orderio pasirašydavo ji ir D. Ž.. Pinigus darbo užmokesčiui mokėti paimdavo D. ir būtent jis mokėjo darbuotojams atlyginimą. Galėjo būti, kad tam tikrais atvejais atlyginimą darbuotojams galėjo mokėti S. (kai nebūdavo D. Ž.). Ar darbuotojai gaudavo iš D. Ž., kažkokių neapskaitytų pajamų (atlyginimo vokelyje), ji nežino. Įmokos į Sodrą, į Valstybinę mokesčių inspekciją (gyventojų pajamų mokestis) buvo daromos bankiniais pavedimais, kuriuos atlikdavo ji. Ji pati darbuotojams atlyginimų nemokėjo (kaip jau minėta, juos mokėjo D.), jie tik ateidavo pasirašyti darbo užmokesčio priskaitymo ir atskaitymo žiniaraštyje. Minėtą žiniaraštį ruošdavo ji. Apie galimai darbuotojų gaunamą kažkokį procentą nuo jų daromų darbų vertės ji nežinojo, dokumentuose toks niekur nebuvo numatytas. Oficialių premijų darbuotojams nebuvo apskaičiuojama ir mokama. Ji savo darbą atliko sąžiningai ir apskaitydavo visas pajamas ir išlaidas, kiek jai buvo žinoma. Visą buhalterinę apskaitą vykdė pagal dokumentus, kuriuos gaudavo iš D. Ž. ar S. Apie UAB „( - )“ vardu įsigytą automobilį BMW X6 jai nieko nėra žinoma. Įmonė paskutiniais metais dirbo nuostolingai ir tikrai negalėjo turėti lėšų įsigyti automobilį, kainuojantį virš 100 000 Lt. Kiek prisimena, jai nei D. Ž., nei koks kitas bendrovės darbuotojas nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių automobilio BMW X6 įsigijimą. Vieną paskolą iš banko, kurią naudojo patalpų, ( - ), išsipirkimui, bendrovė buvo gavusi. Tai galėjo būti 2006-2007 m. Daugiau paskolų, kiek pamena, UAB „( - )“ nėra gavusi. 2009 m. jai dirbant D. Ž. ar kiti asmenys bendrovei UAB „( - )“ didelių paskolų (virš 50 000 Lt) tikrai nesuteikė arba ji apie tai nežinojo, nes ji tokių paskolų tikrai neformino ir į bendrovės apskaitą neįtraukė. Apie bendrovės vardu registruotą automobilį „M. B.“, apie jam įsigyti bendrovei suteiktą paskolą ji nieko nežino, kiek ji dirbo bendrovėje, jokiam darbuotojui nebuvo išduota kortelė, kuria būtų galima bendrovės sąskaita atsiskaityti už kurą degalinėse. Darbo reikalais naudojamų automobilių kuro išlaidos buvo įtraukiamos į avansines apyskaitas, kartu su išlaidomis detalėms ir kitoms medžiagoms pirkti. Tų automobilių buvo sudarytos panaudos sutartys. Kokie tai buvo automobiliai nepamena, tačiau tai buvo paprasti gan seni neprabangūs automobiliai. Ar bendrovės vardu, kaip bendrovės nuosavybė, buvo registruoti kokie nors automobiliai, ji nežino. Ar buvo gautos kokios nors išmokos iš draudimo bendrovių dėl bendrovės vardu registruotų automobilių, taip pat nežino. UAB „( - )“ dirbo ne ilgiau kaip iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos. Dar prieš tai (birželio – liepos mėn.) atėjo kita šviesiaplaukė moteris, kurios vardo nepamena, (būsima buhalterė). D. Ž. jai pasakė, kad jo netenkina jos darbas ir, kad jis nori, kad dirbtų nauja jau minėta buhalterė. Jai buvo pasakyta ruoštis dokumentacijos perdavimui ir ji turėjo padaryti įmonės balansą už pusę metų. Tuo metu kai rengė balansą nauja buhalterė jau faktiškai dirbo. Kas parengė jos darbo sutartį ji nežino. Ji parengė dokumentaciją ir perdavė, kada tiksliai nepamena, tikriausiai liepos mėn. Buvo nuspręsta, kad ji išeis iš darbo ir prieš tai išeis atostogų. Atostogų išėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. parašiusi prašymą dėl atostogų. Atostoginių jai nesumokėjo. Ji D. Ž. registruotu laišku yra rašiusi laišką su reikalavimu jai pervesti į jos nurodytą banko sąskaitą jai priklausančius visus nesumokėtus pinigus (atostoginius, nesumokėtą darbo užmokestį už liepos mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas). Pinigų jai nepervedė ir jokio atsakymo nesulaukė. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. su D. Ž. nebendravo ir į servisą nebuvo atėjusi. Ar buvo rašiusi prašymą išeiti iš darbo neprisimena, jai atrodo, kad nerašė. Jos darbo pabaigoje jai buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo, D. Ž. buvo priėmęs įsakymus dėl papeikimų jai dėl jos tariamų pažeidimų t. y. vėlavimo į darbą ir pan. Kaip ir kada tiksliai su ja buvo nutraukta darbo sutartis jai nėra žinoma, apie tai nebuvo informuota. Paskutinius pinigus, t. y. atlyginimą iš D. Ž. gavo ne vėliau kaip 2009 m. liepos mėn., t. y. už birželio mėn. Kodėl Sodros duomenų bazė rodo, kad ji galimai dirbo dar 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje ji nežino. Realiai visą įmonės buhalteriją perdavė 2009 m. liepos mėn. (t. 9, b. l. 35-38)

67Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. parodė, kad visi jos parodymai, duoti apklausiant LR BPK 80 str. 1p., 82 str. 3d. tvarka, teisingi. Šių apklausų metu parodė, kad UAB „( - )“ buhaltere dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Ją į darbą priėmė ir darbo sutartį pasirašė su įmonės direktoriumi D. Ž., 1 (vienai) valandai per dieną, t. y. pusei etato. Sutarė, kad jos mėnesio atlyginimas ,,ant popieriaus“ bus 500 litų. Darbo apmokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos pildydavo, visada buvo rodomas jos atlyginimas 500 Lt sumai neatskaičius mokesčių. Atlyginimą į rankas jai beveik visada mokėjo D. Ž., gal kokį kartą, tik kuomet nebuvo D., šią sumą gavo iš S. C.. S. C. bendrovėje įdarbintas komercijos direktoriaus pareigose, pagal pirkimo dokumentus, gali spręsti, kad S. C. veiklos sfera bendrovėje buvo pirkimų organizavimas, taip pat jis jai telefonu nurodydavo atlikti bankinius mokėjimus tiekėjams ar kitiems paslaugos teikėjams, kuriems UAB „( - )“ turėjo įsiskolinimus. Gali pasakyti, kad UAB „( - )“ su tiekėjais pagrinde atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, mokėjimus internetine bankininkyste dažniausiai atlikdavo ji D. Ž. arba S. C. nurodymu, taip pat internetinės bankininkystės prisijungimus turėjo ir jie patys. Paskutiniu metu įmonėje dirbo 10 ar 11 darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos sutartys darbui UAB „( - )“ pilnam etatui. Gal keli darbuotojai buvo, kurie dirbo puse etato. Su visais sutartyse buvo numatyta, kad UAB „( - )“ mokės minimalią mėnesinę algą. Iš jos asmeniškai UAB „( - )“ darbuotojai pinigų negaudavo. Gali tik numanyti, jog tai atlyginimus mokėjo įmonės vadovas D. Ž.. Jai niekada neteko matyti, kaip ir kas mokėjo darbuotojams pinigus, ji su atlyginimų išmokėjimu nieko bendro neturėjo, išskyrus tai, kad įmonės darbuotojai ateidavo pas ją pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Ji jokių atlyginimų pervedimų darbuotojams į sąskaitas nedarydavo. D. Ž. ją informuodavo, kad darbuotojai atlyginimus gavo ir jie gali ateiti pas ją pasirašyti. Tuo metu, kas būdavo iš darbuotojų autoservisuose, adresu ( - ), tie ir ateidavo pasirašyti. Šių žiniaraščių direktoriui, kad jis paduotų įmonės darbuotojams pasirašyti, nepalikdavo, todėl gali būti, kad kai kurių parašų dar nėra, nors atlyginimus jie jau gavę. Dirbdama UAB „( - )“ buhaltere turėjo šias pareigas - D. Ž. jai pateiktų dokumentų sutvarkymas, suvedimas į apskaitos programą „Centas", kuri yra UAB „( - )“ autoservise, adresu ( - ), ofise esančiame kompiuteryje, deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikimas. Dokumentus D. Ž. jai dažniausiai sudėdavo į dėžutę, kuri stovėjo ofise. Į ofisą atvažiuodavo kartą per savaitę, už kasą įmonėje atsakingas buvo D. Ž.. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose UAB „( - )“ darbuotojai ateidavo pasirašyti kartą per mėnesį. Ji stengėsi į tai, ką daro D. Ž., nesigilinti. Sutvarkydavo dokumentus, kuriuos jis jai pateikdavo, suvesdavo juos į buhalterinės apskaitos programą ir padarydavo tai, ką jis jai nurodydavo. Esant tarp jo pateikiamų dokumentų nesutapimų, jis duodavo nurodymus, ką su tais nesutapimais daryti. Pati savavališkai nieko nedarė. D. Ž. arba S. C. duodavo jai nurodymą išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą apie jų nurodytus atliktus darbus. Ji šiuos jų nurodymus ir vykdė. Duomenis VMI teikdavo, t. y. deklaruodavo pirkimo – pardavimo dokumentų pagrindu, apskaitytų įmonės buhalterijoje. Iki jos įmonės buhalteriją tvarkė E. M.. Apie 90 000 litų paskolą, kurią 2009-08-17 gavo UAB „( - )“ iš M. V. gali papasakoti tik tiek, kad D. Ž. jai 2009 m. atnešė paskolos sutartį ir nurodė, kad užpajamuotų šiuos pinigus įmonės kasoje, t. y. užpildytų kasos pajamų orderį. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad M. V. UAB „( - )" skolina 90 000 litų. Ji pinigų nematė, tik, kaip minėjo, D. Ž. nurodymu, supildė kasos pajamų orderį ir įtraukė jį į buhalterinę apskaitą. Vėliau paskolos sutartis kasmet buvo pratęsiama. Paskola M. V. nėra grąžinta. Už šiuos pinigus, kiek pamena, buvo nupirktas automobilis M. B. UAB „( - )“ vardu, pati ji asmeniškai šio automobilio nematė. Pačioje pradžioje buvo panaudos sutartis, kad UAB „( - )“ leidžia šiuo automobiliu naudotis. Kam, deja, nepamena. J. D. sakė, kad automobilis naudojamas įmonės reikmėms. Kuro čekius tarp visų dokumentų pateikdavo jai D. Ž.. Jie, D. nurodymu, skaidomi UAB „( - )“ turimiems automobiliams ir jų sunaudotoms kuro sąnaudoms padengti. Įmonės buhalterijoje atsispindėjo tai, kad visi įmonės automobiliai yra naudojami įmonės veikloje. Įmonėje buvo apskaityti šie automobiliai: M. B., BMW X6, Toyota Land Cruiser, Subaru Legacy ir dar vienas Subaru, modelio nepamena. Kiek pamena, buvo dar vienas Mercedes automobilis, kuris buvo parduotas, tačiau modelio nepamena. Negali pasakyti ir jo įsigijimo aplinkybių. Apie įmonės deklaracijoje pateiktus duomenis apie 183 000 litų išmoką M. R. gali pasakyti, kad šie pinigai buvo sumokėti už automobilį BMW X6 - vizualiai pamena, kad jai D. Ž. pateikė šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kiek pamena, jai buvo pateikti šį automobilį pardavusio asmenų paso kopijos, ji paprastai reikalaudavo, kad jai tokie dokumentai būtų pateikiami, tad mano, kad šie dokumentai turėtų būti tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų – ji pamena, kad pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta pirkimo suma eurais, kuriuos ji išvertė į litus ir įtraukė į deklaraciją. Kiek pamena, jai atrodo, kad akcininkų nuostoliams buvo įnešti pinigai ir per debetą kreditą matėsi, kad akcininkas D. Ž. pats asmeniškai atsiskaitė už šį automobilį. Šis automobilis taip pat pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo naudojamas įmonės veikloje. Su šiuo automobiliu važinėjo R. S.. Jo pareigos yra ūkvedys ir dirbo puse etato. Per avansines apyskaitas matė jo pasirašytus dokumentus detalių pirkimui. Kokių detalių, konkrečiai nurodyti negali, tačiau tarp jų buvo ir BMW detalių. Pagal savo finansinę būklę įmonė UAB „( - )“ automobilio BMW X6 pirkimo dienai neturėjo lėšų jam įsigyti. Kokiu tikslu automobiliai buvo forminami UAB „( - )“ vardu ji negali pasakyti. Kas fiziškai tiekdavo detales įmonei ji nematė, kadangi, kaip minėjo, ateidavo tik kartą per savaitę ir dažniausiai vakarop. L. Ž. įmonėje nedirbo, ji buvo tik akcininkė ir, ar ji atlikdavo kokius nors veiksmus atstovaudama įmonę, ji negali pasakyti. Klientai, atvykę remontuoti automobilio, pasakydavo D. ar S., koks yra gedimas, tuomet, jos manymu, D. ar S. patys užpildydavo paraiškas, pagal kurias vėliau, D. nurodymu, turėjo įmonės, kurios remontuodavosi automobilius, išrašyti sąskaitą faktūrą pagal, vėlgi, D. nurodytus atliktus darbus. Detalės buvo apskaitomos pagal pirkimo dokumentus, t. y. pirkimo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo D. Ž. ji suvesdavo į apskaitos registrus. Buhalterijoje D. Ž. ir S. C. atsiskaitymai už detales matėsi atskaitingo asmens suvestinėse. D. Ž. detales UAB „( - )“ pirko iš asmeninių pinigų ir jai pateikdavo už jas sumokėtus kvitus įtraukimui į buhalterinę apskaitą, kasos išlaidos orderiai būdavo tik tuomet, kai kasoje būdavo pinigų. Už detales D. Ž. ar S. C. sumokėdavo grynaisiais įmonei kasoje neturint lėšų. Dėl tokių pirkimų ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais jie pateikdavo tiekėjų PVM sąskaitas faktūras su kasos aparato kvitais, kad sumokėta ir ji atitinkamai atskaitingo asmens suvestinėse atlikdavo įrašus apie UAB „( - )“ padidėjusią skolą D. Ž., S. C.. UAB „( - )“ turi sąskaitą banke Danske bank, į šią sąskaitą pinigines įplaukas už paslaugų ir prekių pirkimą pervesdavo pagrinde juridiniai asmenys. Gali būti, kad buvo pavienių atvejų, kai D. Ž., S. C. į šią sąskaitą įnešė ir grynuosius pinigus. Už įmonei priklausančių automobilių draudimą gali būti, kad būdavo apmokama tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais, tiksliai negali dabar pasakyti. Kuras ar kitos eksploatacinės medžiagos automobiliams bendrovėje buvo įsigyjamas už grynuosius pinigus. Prieš oficialiai įsidarbindama kurį laiką, gal apie 2 sav. (tikslaus laikotarpio neprisimena) ji ateidavo į UAB „( - )“ ir ruošėsi buhalterinių dokumentų perėmimui. Prieš ją buhalterės pareigose dirbo E. M.. Tuo „pereinamuoju“ laikotarpiu E. M., tvarkė seniau nepadarytus darbus, rengė finansinės atskaitomybės ataskaitą už praėjusius metus, kadangi ta ataskaita dar nebuvo priduota. Taip pat buvusi buhalterė baigė tvarkyti ir kitus dokumentus, kad jai perėmus buhalteriją neliktų kokių nors neaiškumų ar nesklandumų. Kaip suprato ir kiek teko matyti, E. M. servise lankydavosi kiekvieną dieną ir ten praleisdavo bent po pusę darbo dienos. Kokiu etatu E. M. dirbo ir kiek ši uždirbdavo, jai nėra žinoma. Kaip suprato, E. M. buvo atleista iš darbo, nes UAB „( - )“ direktoriaus D. Ž. netenkino pastarosios darbas. Kaip buvo sutvarkyti visi reikalingi atleidimo dokumentai, ar pilnai atsiskaityta, ji jau nebeatsimena. Pagal darbo sutartį dirbo po 1 val. per dieną. Atvykdavo į servisą ir tvarkydavo reikalingą dokumentaciją nereguliariai, pagal poreikį. Su grynaisiais pinigais ji apskritai nedirbo. Kartais D. Ž. el. paštu jai atsiųsdavo sąrašus įmonių, kurioms ji turėjo išrašyti sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Būdavo nurodyti pirkėjai, sumos, taip pat atlikti darbai ir panaudotos detalės. Išrašytas sąskaitas faktūras ji arba išsiųsdavo el. paštu arba atspausdindavo nuvykusi pas D. Ž. į servisą. Kai būdavo servise sąskaitas faktūras išrašydavo vietoje pagal D. Ž. pateikiamus duomenis. Kartą per 1-3 mėn. kartu su D. Ž. peržiūrėdavo pardavimo sąskaitas, pagal kurias buvo atlikti darbai, bet nenurodytos sunaudotos detalės ir D. Ž. pasakydavo, kokias detales reikia nurašyti iš apskaitos. Kaip minėjo, detalės ir automobilių remontui reikalingos medžiagos bendrovėje dažniausiai buvo perkamos už grynuosius pinigus. Detales daugiausiai pirkdavo D. Ž. ir S. C.. Matydavo tik minėtų asmenų pateikiamus įsigijimo dokumentus. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, kuomet kasoje būdavo pinigų. Dažnais atvejais trūkdavo apyvartinių lėšų ir D. Ž. ar S. pirkdavo detales iš savo lėšų. Ant kasos išlaidų orderio pasirašydavo vadovas, kasininkas (bendrovėje kasininkas buvo D. Ž.), buhalteris ir pinigų gavėjas (tas, kas paimdavo pinigus iš kasos). S. paprastai pasirašydavo kaip gavėjas. D. Ž. ar S. pristatydavo pirkimo dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į vadinamą avansinę apyskaitą. Iš šios apyskaitos matyti, kiek kokių operacijų buvo padaryta už grynuosius pinigus. Iš šių dokumentų matyti, kad D. Ž. ir S. nupirkdavo detalių už didesnę sumą, negu paimdavo iš įmonės kasos, taigi detalių įsigijimui naudojo ne įmonės, o nuosavas lėšas. Tokia situacija buvo nuolat, bendrovė dirbo nuostolingai ir dėl aukščiau minėtų priežasčių UAB „( - )“ direktoriui D. Ž. bei S. buvo apskaitytos didelės bendrovės kreditorinio įsiskolinimo sumos. Tokia situacija buvo ir dirbant E. M.. D. Ž. žinojo, kad yra tokia situacija, jis matydavo, kad įmonė jam skolinga, jis jai sakė, kad tai normalu, nes jis perka prekes už savo pinigus. Dėl jos gaunamo atlyginimo - neatsimena, kiek tiksliai jo gaudavo. Būdavo, kad jeigu dirbdavo kurį nors mėnesį mažiau, tai tą mėnesį D. jai sumokėdavo mažiau negu numatyta sutartyje pvz. 200 Lt, kitą mėnesį daugiau, kokius pvz. 500 Lt. Šiaip jie buvo žodžiu sutarę, kad per mėnesį į rankas ji iš viso gaus 500 Lt. T. y. sutartyje numatytą pusę minimalaus užmokesčio ir dar šiek tiek papildomai. Realiai gaudavo mažiau, tačiau ne mažiau negu pusę minimalaus darbo užmokesčio. Kaip jau ir minėjo, atlyginimas nebuvo pastovus. Atlyginimą visada gaudavo grynaisiais pinigais. Darbo užmokesčio žiniaraštyje, kurį ruošdavo pati, kiekvieną mėnesį pasirašydavo jog gauna tokį patį fiksuotą atlyginimą, lygų pusei minimalaus darbo užmokesčio, nors, kaip jau ir minėjo, realiai jos atlyginimas svyruodavo. Bendrovės buhalterijoje nurodoma, jog bendrovė jai sumoka pusė minimalaus darbo užmokesčio. Už kokias lėšas D. Ž. jai sumokėdavo šią sumą viršijančius pinigus ji nežino. Kaip jis atsiskaitydavo su kitais darbuotojais ir kiek tiksliai jiems sumokėdavo ji nežino. Ji sutvarkydavo dokumentaciją, paruošdavo atlyginimų išmokėjimų žiniaraščius ir D. Ž. jai pasakydavo, kad darbuotojams sumokėtas atlyginimas ir kad jie ateis pasirašyti. Jie ateidavo ir pasirašydavo, ar jiems D. Ž. mokėjo papildomai ji nežino, į tai nesigilino. Bendrovė turėjo degalų kortelę „Neste“, iš bendrovės „Neste“ kas mėnesį ateidavo sąskaita faktūra, kuri būdavo apmokama iš „( - )“ sąskaitos pavedimu. Kas naudojosi kortele, ji nežino. Kiek bendrovėje iš viso dirbo darbuotojų ji neprisimena, nes servise lankydavosi retkarčiais ir su darbuotojais nebendraudavo. Kaip jau minėjo, kaip vyko serviso darbas, kaip buvo skirstomi darbai, kaip buvo įforminami užsakymai, kaip klientai atsiskaitydavo su D. Ž. ji nežino. Ar visi užsakymai buvo įforminami ir ar gauti pinigai būdavo įmušami į kasą ji nežino. Buhalterinę apskaitą vedė pagal direktoriaus D. Ž. jai pateikiamus finansinius dokumentus. Iš bendrovės UAB „( - )“ išėjo 2013 m. gruodžio pradžioje. Bendrovės buhalteriją oficialiai tvarkė iki 2013 m. lapkričio 30, tačiau dar kartais ateidavo ir su nauja bendrovės buhaltere R. J. tvarkė likusius dokumentus (perdavė, ką turėjo, paaiškino tam tikrus klausimus). Bendrovėje „( - )“ dirbo naudodamasi buhalterine programa „Centas“. Minėta programa buvo įrašyta į UAB “„ ( - )“ patalpose buvusį kompiuterį, ( - ), taip pat minėta programa buvo įrašyta ir į jos asmeninį kompiuterį. Minėta programa reikalauja reguliaraus licenzijavimo, t.y. už naudojimąsi programa bendrovė turi mokėti tam tikrą mokestį ir atnaujinti licenziją. Programa, su kuria ji dirbo, buvo licenzijuota UAB „( - )“ vardu. Dokumentus programoje pildydavo ir namuose, ir UAB „( - )“ darbo vietoje. Jeigu parengdavo kažkokius dokumentus namuose, juos atėjusi į UAB „( - )“ įkeldavo į darbo vietoje buvusį kompiuterį, todėl visi aktualūs dokumentai būdavo UAB „( - )“ kompiuteryje. Kai išėjo iš darbo UAB „( - )“ 2013-12-20 surašė dokumentų perdavimo aktą, kuriuo perdavė turėtus dokumentus. Dalis perduotų dokumentų iki perdavimo galėjo būti pas ją, dalis UAB „( - )“ patalpose, tiksliai negali pasakyti nes neprisimena. 2013 m. lapkričio mėn., kai buvo atliktos kratos UAB „( - )“ patalpose, buvo paimti kompiuteriai su programa „Centas“ su joje buvusiais duomenimis. Naujoji bendrovės buhalterė naudojo jau kitokią programą, dėl to ji negalėjo jai į darbo kompiuterį perkelti savo kompiuteryje turėtų duomenų. Perėmus darbą naujai buhalterei ji dar baigė tvarkyti kai kuriuos dokumentus savo kompiuteryje, kadangi norėjo juos perduoti naujai buhalterei. Berods, 2014 m. pradžioje baigėsi programos „Centas“ licencija, ji prašė D. Ž., kad šis sumokėtų už licenziją, kad ji galėtų pabaigti tvarkyti bei perduoti dokumentus, kurių prašė naujoji buhalterė. D. Ž. atsisakė tai padaryti, todėl ji savo iniciatyva ir lėšomis sumokėjo už licencijos atnaujinimą (iki 2015, berods, balandžio ar gegužės.) ir dalį dokumentų iš programos el. paštu pateikė naujajai buhalterei. Kokia tai buvo data ji negali nurodyti, nes neprisimena, dokumentų perdavimą patvirtina surašytas aktas, kuriame nurodytas sąrašas perduotų dokumentų. Ant minėto akto nėra užrašyta data, kodėl taip yra nežino, tikriausiai, neapsižiūrėjo. Jos manymu, tai buvo 2014 m. pradžia. Iš bendrovės dar buvo gavusi raudonos spalvos segtuvą, kuriame daugiausiai buvo pirkėjų bei tiekėjų skolų suderinimo aktai, kiti su tuo susiję dokumentai. Jai buvo nurodyta sužiūrėti, kokie tai dokumentai, sutvarkyti tuos duomenis, kad naujoji buhalterė galėtų susiorientuoti. Kada jai perdavė tą segtuvą tiksliai neprisimena, tai galėjo būti 2014 m. vasara. Dokumentus ji sutvarkė ir informavo buhalterę, kad dokumentus galima iš jos paimti, tačiau UAB „( - )“ dokumentų iš jos nepasiėmė iki 2015-02-10. 2015-01-06 naujoji buhalterė persiuntė jai policijos įstaigos raštą, kuriuo reikalauja, kad UAB „( - )“ pateiktų tyrimui reikšmingus dokumentus. Minėtame rašte nurodytų dokumentų ji neturėjo. Raudoname segtuve jos turimi dokumentai tame sąraše nebuvo įvardinti. Kaip jau parodė prieš tai, tame rašte nurodyti dokumentai turėtų būti buhalterinėje programoje „Centas“, kuri buvo kratos metu paimtame kompiuteryje. Minėtą raudoną segtuvą perdavė D. Ž. 2015-02-10 ir daugiau jokių popierinių dokumentų, susijusių su UAB „( - )“ neturi, taip pat sutarė, kad jis savo bendrovės „( - )“ kompiuteryje įdiegs programą „Centas“, ją tinkamai licencijuos ir ji į ją įrašys visus savo kompiuteryje likusius duomenis, susijusius su UAB „( - )“ veikla. Vėlesnės apklausos metu liudytoja E. M. patikslino, kad UAB „( - )“ buhaltere ji dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. Ją į darbą priėmė UAB „( - )“ direktorius D. Ž., pusei etato. Su D. Ž. žodžiu buvo sutarę, kad jos mėnesio atlyginimas į rankas bus 500 litų. Kaip ir nurodė savo 2014-10-09 apklausos metu, iš tiesų atlyginimo gaudavo šiek tiek mažiau ir jis nebuvo pastovus. Būdavo, kad jeigu kurį nors mėnesį dirbdavo mažiau, tai tą mėnesį D. Ž. jai ir sumokėdavo mažiau, pvz. 200 Lt, tačiau kitą mėnesį galėdavo sumokėti ir daugiau. Visada gaudavo mažiau negu 500 litų į rankas, tačiau, ne mažiau negu pusę minimalaus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Atlyginimą visada gaudavo grynaisiais pinigais. Darbo užmokesčio žiniaraštyje, kurį ruošdavo pati, kiekvieną mėnesį pasirašydavo, jog gauna tokį patį fiksuotą atlyginimą, lygų pusei minimalaus darbo užmokesčio, nors, kaip jau ir minėjo, realiai jos atlyginimas svyruodavo. Nuo minimalaus darbo užmokesčio buvo atskaitomi ir valstybei sumokami atitinkami mokesčiai. Bendrovės buhalterijoje dokumentiškai būdavo kas mėnesį nurodoma, kad bendrovė jai sumoka pusę minimalaus darbo užmokesčio. Už kokias lėšas D. Ž. jai sumokėdavo šią sumą viršijančius pinigus ji nežino. Ar tai buvo iš UAB „( - )“ veiklos gauti pinigai, ar D. Ž. asmeniniai, nežino. Dirbdama UAB „( - )“ buhaltere turėjo šias pareigas - D. Ž. jai pateiktų dokumentų apiforminimas, suvedimas į apskaitos programą „Centas", kuri buvo UAB „( - )“ autoservise, adresu ( - ), esančiame kompiuteryje. Minėta programa buvo įrašyta ir į jos asmeninį kompiuterį, kuriuo, esant reikalui, dirbdavo namuose. Minėta programa reikalauja reguliaraus licenzijavimo, t. y. už naudojimąsi programa bendrovė turi mokėti tam tikrą mokestį ir atnaujinti licenziją. Programa su kuria ji dirbo buvo licencijuota UAB „( - )“ vardu. Dokumentus programoje pildydavo ir namuose ir UAB „( - )“ darbo vietoje. Jeigu parengdavo, kažkokius dokumentus namuose, juos atėjusi į UAB „( - )“ įkeldavo į darbo vietoje buvusį kompiuterį, todėl UAB „( - )“ kompiuteryje būdavo visi aktualūs dokumentai. UAB „( - )“ dokumentus, kuriuos jai reikėjo įtraukti į apskaitą D. Ž. jai dažniausiai sudėdavo į dėžutę, kuri stovėjo vadinamame ofise, autoservise, adresu ( - ). Ji į darbo vietą šiame servise atvykdavo nereguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kartais D. Ž. el. paštu jai atsiųsdavo sąrašus įmonių, kurioms ji turėjo išrašyti sąskaitas faktūras už joms suteiktas paslaugas (atliktus darbus). D. Ž. atsiųstoje informacijoje būdavo nurodyti pirkėjai, sumos, taip pat atlikti darbai ir panaudotos detalės. Išrašytas sąskaitas faktūras ji arba išsiųsdavo el. paštu D. Ž. arba atspausdindavo nuvykusi pas D. Ž. į servisą. Ji taip pat teikė deklaracijas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) ir kt.) valstybinei mokesčių inspekcijai. Deklaracijas parengdavo pagal jai žinomus UAB „( - )“ oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotus duomenis. Deklaracijas teikdavo per EDS sistemą elektroniniu būdu. D. Ž. informuodavo apie deklaracijų turinį ir teikimą. Deklaracijas pateikdavo tik jam pritarus. Kartais esant reikalui (įvykus klaidai, ar atsiradus naujų duomenų) suderinusi su D. Ž. pateikdavo papildomas patikslinančias deklaracijas. Taip pat elektroniniu būdu kas mėnesį teikdavo duomenis apie UAB „( - )“ darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį ir išskaičiuotas socialinio draudimo įmokas į Sodros elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Metų pabaigoje ši sistema automatiškai pagal mėnesinius duomenis suformuodavo metinę ataskaitą, kurią reikėdavo patvirtinti. Jos nepatvirtinus metinė ataskaita vis tiek būdavo oficialiai laikoma teisinga, todėl kiek pamena metines ataskaitos atskirai netvirtindavo. Aukščiau minėtus duomenis teikdavo ir apskaičiuodavo pagal bendrovėje UAB „( - )“ vedamą buhalterinę apskaitą. Į ataskaitas įtraukdavo jai žinomus, UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus duomenis. Apie darbuotojams galimai mokamą neapskaitytą darbo užmokestį jai nebuvo žinoma. Kiek prisimena visų jų darbo sutartyse buvo numatyta, kad UAB „( - )“ mokės minimalią mėnesinę algą, pagal etato dydį. T. y. jeigu kažkas dirbdavo puse etato, tai jam buvo mokama pusę minimalios algos. Kiek jai žinoma darbuotojams atlyginimą grynaisiais pinigais mokėjo D. Ž.. Kaip jis mokėdavo ar vienu kartu ar dviem, ar daugiau, ir kokią sumą mokėdavo ji nežino. Ji kaip buhalterė pagal darbuotojų darbo sutartyse numatytą užmokestį bei darbuotojų realiai dirbtas dienas paruošdavo darbo užmokesčio žiniaraštį. D. Ž. ją informuodavo, kad darbuotojai atlyginimus gavo ir jie gali ateiti pas ją pasirašyti. Darbuotojai ateidavo ir pasirašydavo UAB „( - )“ darbo užmokesčio žiniaraštyje, kuriame būdavo nurodytos sumos priklausančios darbuotojams pagal darbo sutartis. Darbuotojai jai nėra išreiškę jokių pastebėjimų, jog jie būtų iš D. Ž. gavę kitokias (mažesnes ar didesnes) sumas negu nurodyta žiniaraštyje. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose UAB „( - )“ darbuotojai ateidavo pasirašyti kartą per mėnesį. Suma, reikalinga pagal sutartis darbuotojams priklausančiam darbo užmokesčiui sumokėti, prieš išmokant atlyginimus D. Ž. būdavo išduodama iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį. Iš jo asmeniškai UAB „( - )“ darbuotojai pinigų negaudavo. Apie bendrovėje „( - )“ dirbantį S. C. gali parodyti, jog šis buvo bendrovės komercijos direktoriaus pareigose ir, kiek matė iš įvairių jai pateikiamų pirkimo dokumentų, gali spręsti, kad S. C. veiklos sfera bendrovėje buvo bendrovės veiklai reikalingų medžiagų ir detalių įsigijimo organizavimas. Kai detalės būdavo perkamos ne už grynuosius pinigus S. C. jai telefonu nurodydavo atlikti bankinius mokėjimus tiekėjams ar kitiems paslaugos teikėjams, kuriems UAB „( - )“ turėjo įsiskolinimus. Mokėjimus internetine bankininkyste dažniausiai atlikdavo ji D. Ž. arba S. C. nurodymu, taip pat internetinės bankininkystės prisijungimus turėjo ir jie patys. Kas fiziškai pristatydavo detales ir medžiagas, reikalingas UAB „( - )“ darbui, ji nematė ir nežino, kadangi, kaip jau minėta, į servisą tvarkyti dokumentų ateidavo maždaug kartą per savaitę ir į bendrovės su dokumentais nesusijusią veiklą nesigilino. Apie bendrovės UAB „( - )“ vardu registruotas transporto priemones ir jų įsigijimą gali parodyti, kad, kiek pamena, 2013 m. UAB „( - )“ apskaitoje buvo apskaityti šie automobiliai: M. B., BMW X6, Toyota Land Cruiser, Subaru Legacy ir dar vienas Subaru, modelio nepamena. Galimai buvo dar automobilių, kuriuos galėjo užmiršti. Pamena, kad UAB „( - )“ buvo gavusi paskolą iš M. V.. Tos paskolos datą nurodė ankstesnių apklausų metu. Paskola buvo 90 000 litų. D. Ž. 2009 m. jai atnešė šią paskolos sutartį ir nurodė, kad užpajamuotų šiuos pinigus įmonės kasoje, t. y. užpildytų kasos pajamų orderį. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad M. V. UAB „( - )“ skolina 90 000 litų. Ji pinigų nematė, tik, D. Ž. nurodymu, supildė kasos pajamų orderį ir įtraukė jį į buhalterinę apskaitą. Vėliau paskolos sutartis, kol ji dirbo minėtoje bendrovėje, kasmet būdavo pratęsiama. Už šiuos paskolos pinigus, kiek pamena, UAB „( - )“ vardu buvo nupirktas automobilis „M. B.“. Kas šiuo automobiliu naudojosi neprisimena ir negali nurodyti, bet D. Ž. jai sakė, kad automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms. Įmonės buhalterijoje atsispindėjo tai, kad visi įmonės automobiliai yra naudojami įmonės veikloje. Kuro čekius kartu su kitais dokumentais jai pateikdavo D. Ž.. Kuro čekiai, D. Ž. nurodymu, buvo priskiriami įvairiems UAB „( - )“ turimiems automobiliams ir jų sunaudotoms kuro sąnaudoms padengti. Apie automobilio BMW X6 įsigijimą gali parodyti, kad šį automobilį įsigijo UAB „( - )“ už, berods, 183 000 litų. Pagal savo finansinę būklę įmonė UAB „( - )“ automobilio BMW X6 pirkimo dienai neturėjo lėšų jam įsigyti. Automobilis buvo įsigytas dar jai nedirbant UAB „( - )“ (2009 m. birželio mėn.), tačiau tuo metu, kai buvo įforminami dokumentai, susiję su minėtu automobiliu, ji jau ateidavo ir ruošėsi darbui kartu su E. M.. Kiek pamena, automobilis (bei jį atitinkanti piniginė vertė) buhalteriškai buvo įformintas kaip akcininkų įnašas nuostoliams padengti. Gali būti, kad tai buvo 2009 m. liepos pabaiga. Kiek atsimena, D. Ž. jai pateikė šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta pirkimo suma eurais, kuriuos ji išvertė į litus ir įtraukė į deklaraciją kaip išmoką, išmokėtą asmeniui M. R.. Įmonės deklaracijoje už 2009 m. nurodyti duomenys apie 183 000 Lt išmoką M. R. yra būtent susiję su šio automobilio įsigijimu. Deklaraciją parengė pagal turimus dokumentus. Šis automobilis pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo naudojamas įmonės veikloje. Su šiuo automobiliu važinėjo bendrovės darbuotojas R. S.. Jis dirbo ūkvedžiu. Ar visi minėti UAB„( - )“ vardu registruoti automobiliai buvo naudojami tik bendrovės reikmėms ar ir kažkieno asmeninėms reikmėms jai nėra žinoma, ji į tai nesigilino. Kaip buvo priimami užsakymai iš klientų, kaip ir kam jie sumokėdavo už suteiktas paslaugas, kas nustatydavo darbų kainą ir pan. ji nežino. Tai buvo ne jos darbo sfera, kiek supranta, visa tai derino D. Ž. bei S. C.. Jos manymu, jie užpildydavo paraiškas dėl remonto, pagal kurias, bei D. Ž. nurodytus atliktus remonto darbus turėjo išrašyti sąskaitas faktūras, kurias turėjo apmokėti įmonės ar fiziniai asmenys, kurių automobiliai buvo remontuojami. Ar visi klientų užsakymai buvo įforminami, ir ar gauti pinigai visada būdavo įmušami į kasą, ji nežino, nes ji to proceso nematydavo. Ji buhalterinę apskaitą vedė pagal direktoriaus D. Ž. jai pateiktus finansinius dokumentus. Ji pati su grynaisiais pinigais UAB „( - )“ nedirbo. Apie bendrovės veikloje naudotų medžiagų ir detalių įforminimą gali parodyti, kad jos buvo apskaitomos pagal pirkimo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo D. Ž.. Šiuos duomenis ji suvesdavo į apskaitos registrus. D. Ž., taip pat ir S. C. detales bendrovei UAB „( - )“ dažnai pirko iš asmeninių (ne bendrovės) pinigų, tokiais atvejais jie jai pateikdavo tiekėjų PVM sąskaitas faktūras su kasos aparato kvitais įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Iš kur D. Ž. ir S. C. gaudavo šiuos asmeninius pinigus detalėms įsigyti jai nėra žinoma. Kai kasoje būdavo pinigų, detalės buvo įsigyjamos už bendrovės lėšas pagal kasos išlaidos orderius. Buhalterijoje D. Ž. ir S. C. atsiskaitymai už detales matėsi atskaitingo asmens suvestinėse (avansinėse apyskaitose). Jose buvo fiksuojami tokie pirkimai grynaisiais pinigais. Iš šių dokumentų matyti, kad D. Ž. ir S. nupirkdavo detalių už didesnę sumą negu paimdavo iš įmonės kasos, taigi detalių įsigijimui naudojo ne įmonės, o nuosavas lėšas. Tokia situacija buvo nuolat, bendrovė dirbo nuostolingai ir dėl aukščiau minėtų priežasčių UAB „( - )“ direktoriui D. Ž. bei S. buvo apskaitytos didelės bendrovės kreditorinio įsiskolinimo sumos. Tokia situacija buvo ir dirbant E. M.. D. Ž. žinojo, kad yra tokia situacija, jis matė ir suprato, kad įmonė jam yra skolinga, tačiau jis jai sakė, kad tai yra normalu, nes jis perka prekes už savo pinigus. Ar S. C. žinojo apie bendrovės skolą jam, ji nežino. Kartą per 1-3 mėn. kartu su D. Ž. peržiūrėdavo pardavimo sąskaitas, pagal kurias buvo atlikti darbai, bet nenurodytos sunaudotos detalės ir D. Ž. pasakydavo, kokias detales reikia nurašyti iš apskaitos. Ji pati nenusimano remonto darbuose, todėl buhalterinės apskaitos registruose užfiksuodavo tai, ką jai nurodydavo D. Ž.. UAB „( - )“ turėjo sąskaitą banke „Danske“, į šią sąskaitą pinigines įplaukas už suteiktas prekes ir paslaugas daugiausiai pervesdavo juridiniai asmenys. Gali būti, kad buvo pavienių atvejų, kai D. Ž., S. C. į šią sąskaitą įnešė ir grynuosius pinigus. Kaip buvo mokama už įmonei priklausančių automobilių draudimą, nepamena. Degalai ar kitos eksploatacinės medžiagos automobiliams bendrovėje buvo įsigyjamos už grynuosius pinigus. Bendrovė „( - )“ turėjo degalų kortelę „Neste“. Iš bendrovės „Neste“ kas mėnesį ateidavo sąskaita faktūra, kuri būdavo apmokama iš „( - )“ sąskaitos pavedimu. Kas iš darbuotojų naudojosi šia kortele jai nebuvo žinoma. Jai nebuvo žinoma, kad bendrovėje „( - )“ gali būti neapskaitomos pajamos, gautos už suteiktas paslaugas klientams. Ji tik dirbo savo darbą ir vykdydavo direktoriaus D. Ž. nurodymus. Sutvarkydavo dokumentus, kuriuos jis jai pateikdavo, suvesdavo juos į buhalterinės apskaitos programą ir padarydavo tai, ką jis jai nurodydavo. Esant nesutapimų tarp jo jai pateiktų dokumentų, jis jai duodavo nurodymus, kaip tuos nesutapimus sutvarkyti. Papildomai apklausta kaip liudytoja E. M. patikslino, kad buvusioje darbovietėje UAB „( - )“ jos atlyginimas svyruodavo ir kai kuriais mėnesiais gaudavo mažiau negu jai priklausė pagal darbo sutartį, kai kuriais galimai kažkiek daugiau. Visumoje vertinant ilgesnį laikotarpį jai buvo išmokėtas atlyginimas toks, koks ir priklausė pagal darbo sutartį, t. y. vidutiniškai per mėnesį gaudavo tiek, kiek jai ir priklausė pagal sutartį. Bendrovės buhalterijoje atsispindėjo stabilus jai išmokamas atlyginimas, kuris paėmus visą jos darbo laikotarpį šioje įmonėje atitinka realiai jos gautą darbo užmokestį. Tiksliai nurodyti, kokias konkrečias sumas kokį mėnesį gaudavo negali, nes praėję jau labai daug laiko. Kodėl buvo mokamas nevienodas atlyginimas gerai nežino. Pernelyg tuo nesidomėjo, nes, kaip ir minėjo, visumoje gaudavo tiek kiek, jai ir priklausė. Kiek pamena, jos darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje, buvo pusė tuo metu galiojusio minimalaus darbo užmokesčio. (t. 9, b. l. 50-53, 57-59, 60-62, 64-70)

68Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. C. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo, kaip įtariamojo parodymai apie jam žinomas aplinkybes susijusias su UAB „( - )“ veikla yra teisingi. UAB „( - )“ jis dirba jau labai seniai, tikriausiai daugiau kaip prieš dešimt metų. Šioje bendrovėje nuo pradžių dirbo komercijos direktoriumi. Jo darbo funkcijos buvo priimti užsakymus automobilių remontui, remontui reikalingų medžiagų ir detalių suradimas ir pirkimas, jų pristatymas į autoservisą. Jis, kaip komercijos direktorius, turėjo teisę įmušti pinigus, gautus už automobilio remontą į kasą. Visus pinigus, kuriuos klientai sumokėdavo už remontą jam, tuomet, kai nebūdavo D. Ž., jis įmušdavo į kasą. Paprastai klientai atsiskaitinėdavo su D. Ž.. Klientams pageidaujant sąskaitos faktūros, ją išrašydavo buhalterė pagal jo ar D. Ž. jai pateiktus duomenis. Remonto darbų kainos UAB „( - )“ automobilių servise nebuvo fiksuotos. Remonto kainą sudarydavo detalių kaina su arba be jų uždėto antkainio ir atliktų darbų kaina. Visą sumą paprastai paskaičiuodavo D. Ž.. Jei šio nebūdavo, tuomet paskaičiuodavo jis. Apskritai, tai visus sprendimus, susijusius su pinigais, priimdavo D. Ž.. Avansą klientai palikdavo tik šiam. Užsakymai automobilių remontui būdavo forminami ant užsakymų lapų. Užsakymo lape paprastai jis, arba D. Ž., o kartais ir pats klientas užrašydavo, ką reikia automobilyje suremontuoti, automobilio markę, modelį, valstybinius numerius, kliento duomenis. Po to autoserviso meistrai, apžiūrėję automobilį pasakydavo, kokių detalių reikia ir ką iš tiesų reikėtų remontuoti. Reikiamų detalių sąrašas būdavo užrašomas ant užsakymo lapo. Pagal poreikį jis telefonu arba automobilių detalių pardavėjų internetinėse svetainėse išsiaiškindavo, kiek kainuotų konkreti detalė ar detalės, ir apie tai informuodavo klientą telefonu. Kartais galėdavo informuoti D. Ž. ir būtent šis susisiekdavo su klientu. D. Ž., taip pat kaip ir jis, ieškodavo reikalingų medžiagų ir detalių ir jas, esant reikalui, pirkdavo. Pranešus klientui apie reikalingų detalių kainą klientas nuspręsdavo, ar tikrai reikia remontuoti automobilį. Taigi detales pirkdavo, kai jau būdavo aišku, kad jų tikrai reikės. Apie reikalingų detalių kainą informuodavo D. Ž., kuris jam duodavo grynųjų pinigų, kad jis nupirktų reikiamas detales. Iš kur D. Ž. paimdavo tuos pinigus jam nebuvo žinoma, bet jis manė, kad tai bendrovės veiklai naudojami pinigai. Į finansinius ir buhalterinius reikalus nesigilino. Paprastai D. Ž. arba buhalterės jam duodavo pasirašyti, berods, kasos išlaidų orderius (ar tikrai taip vadinosi tie dokumentai, nėra tikras) apie gautus pinigus detalėms pirkti, tačiau, ar pasirašydavo už tokias sumas, kokias gaudavo iš D. Ž., nežino, nes neprisimena. D. Ž. jam detalėms duodavo pinigų pagal poreikį, kuris svyruodavo. Tai galėjo būti ir 1 000 Lt ir 3000 Lt per dieną. Taip pat galėjo būti ir kitokios sumos. Tiksliai neatsimena. D. Ž. apie jam perduotus grynuosius pinigus detalėms pirkti, kiek pamena, pasižymėdavo ant kažkokio lapelio. Detales bei medžiagas paprastai pirkdavo su nuolaida, klientams paprastai būdavo nurodoma kaina be nuolaidos, t. y. UAB „( - )“ uždėdavo savo antkainį, kuris nebuvo fiksuotas, kartais tai buvo 5, 10 ar daugiau procentų. Nupirkęs reikalingas detales ar medžiagas, visada pristatydavo D. Ž. detalių įsigijimo dokumentus sąskaitas faktūras, ar kvitus. Šias sąskaitas – faktūras paprastai segdavo į segtuvą, kurį vėliau pasiimdavo įmonės buhalterė. Jeigu tą dieną neišleisdavo visų D. Ž. duotų pinigų, juos arba grąžindavo pastarajam, arba sutardavo, kad jie bus panaudoti detalių pirkimui sekančią dieną. D. Ž. detalėms pirkti duotus pinigus laikydavo prie savęs. Kaip ir minėjo, su buhalterinės apskaitos dokumentais jis neturėjo nieko bendro, išskyrus sąskaitas faktūras, kuriose pasirašydavo kaip detalių gavėjas. Žinoma taip pat pasirašydavo ir dokumentus dėl atlyginimo gavimo bei galimai kasos išlaidų orderius, jeigu jam tai nurodydavo padaryti D. Ž. arba bendrovės buhalterės, tačiau detaliai tų buhalterinių dokumentų negali įvardinti, nes nėra tikras, kaip tie dokumentai turėtų vadintis. Kaip UAB „( - )“ buhalterijoje buvo apskaitomi D. Ž. jam duodami pinigai, jis nežino. Už detales, kurias jis užsakinėdavo sąskaitose-faktūrose jis pasirašydavo kaip prekių gavėjas, o sąskaitos buvo išrašomos UAB „( - )“ vardu. Negali pasakyti, ar jų įmonės darbuotojai, mechanikai, atliekantys remonto darbus, kažkur žymėdavosi, kiek kokių konkrečių darbų jie atliko. Kaip jau minėjo, remonto užsakymai buvo fiksuojami užsakymų lapuose, tačiau ar tie lapai buvo saugomi bendrovės buhalterijoje, ar vėliau būdavo išmetami, jis nežino. Užsakymų lapus, atlikus remonto darbus, jis atiduodavo D. Ž.. Jeigu klientas nuspręsdavo, jog automobilio neremontuos, nes per brangu, tai tokius užsakymus tiesiog išmesdavo. Sąskaitas faktūras dėl detalių įsigijimo D. Ž. paprastai paduodavo atskirai nuo užsakymų lapų, t. y. prie užsakymo lapo nebuvo pridedamos sąskaitos faktūros, susijusios su detalių, kurios sunaudotos konkrečiam remonto užsakymui, įsigijimu. Kaip buhalteriškai buvo vedama įsigytų ir sunaudotų detalių apskaita jam nėra žinoma. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. bendrovėje dirbo dvi buhalterės. Galimai maždaug iki 2009 ar 2010 m. dirbo E. M., vėliau E. M.. Pastaroji bendrovėje nebedirba maždaug nuo 2013 m. pabaigos. Jos dirbo ne pilną darbo dieną, ateidavo į darbą pagal poreikį ir tvarkydavo reikalingą buhalterinę dokumentaciją. Jis į jų darbą nesikišo ir joms nurodymų neduodavo. Dirbdamas UAB „( - )“ gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo numatytas jo darbo sutartyje. Priedų ir premijų negaudavo. Kiek pamena, atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, galimai 1 200 litų. Atlyginimą jam kartą per mėnesį mokėdavo D. Ž.. Koks buvo numatytas jo atlygis pagal darbo sutartį neatskaičius mokesčių, gerai jau nepamena, 2013 m. galimai 1500 Lt, seniau galėjo būti ir mažesnis. Jis dirbo pilnu etatu. Algalapiuose pasirašyti jam duodavo D. Ž., tačiau tą algalapį, kiek supranta, parengdavo buhalterė. Atlyginimus kitiems darbuotojams mokėjo D. Ž.. Kaip jiems buvo apskaičiuojamas atlyginimas, ir kaip buvo sumokamas, jis nežino. D. Ž. apie tai kalbėdavosi asmeniškai su kiekvienu darbuotoju. Jis apie tai nieko nežino ir pasakyti negali. Jis pats atlyginimų darbuotojams nemokėjo, nebent retais atvejais, kai koks nors darbuotojas paprašydavo pas D. Ž. avanso ir D. Ž. turėdavo išvykti, šis jam palikdavo pinigų ir konkrečiai nurodydavo, kam juos duoti. Kaip jau minėjo, tai buvo išimtiniai atvejai. UAB „( - )“ yra jo vienintelė darbovietė, verslo liudijimo išsiėmęs neturi. Kiek bendrovėje iš viso dirbo darbuotojų sunku pasakyti, nes pastovesnių darbuotojų buvo tik keletas, tuo tarpu dalis darbuotojų dažnai keitėsi, todėl per laikotarpį nuo 2006 iki 2013 m. tikrai sunku viską atsiminti ir įvardinti. Apie R. S. gali parodyti, kad jis dirbo UAB „( - )“, berods, ūkvedžiu. Pastarasis labiau bendraudavo su D. Ž.. Jis pats R. matydavo retokai. Jam yra tekę matyti, kaip R. keletą kartų atvežė bendrovės veiklai naudojamų medžiagų ar detalių. Kokį atlyginimą D. Ž. jam mokėjo, ir ar apskritai mokėjo, jis nežino. Jis žino, kad 2013 m. rudenį, kai buvo atliktos kratos, UAB „( - )“ bendrovei priklausė automobiliai BMW X6 ir „M. B.“, valstybinių numerių nepamena, taip pat, berods, ir keletas kažkokių senesnių automobilių. Su automobiliu BMW X6 paprastai važinėjo R. S., o su M. B. – asmuo, vardu D. Jo pavardės nepamena. Apie šių automobilių įsigijimo aplinkybes papasakoti neturi ką, nes nežino, įsigijimo procese nedalyvavo. Ar šie automobiliai buvo naudojami UAB „( - )“ veikloje nežino, galimai jais kartais galėjo naudotis D. Ž.. Jis pats jais nesinaudojo. Apie buhalteriškai apskaitytą UAB „( - )“ skolą jam jis nieko nežino, t. y. jo žiniomis ši bendrovė jam niekada nebuvo skolinga. Kai iš D. Ž. gaudavo pinigų atsiskaitymams, t. y. detalių pirkimui, paprastai pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių, kuriuos jam pasirašyti paduodavo direktorius D. Ž. arba atitinkamu metu dirbusi įmonės buhalterė. Savo asmeninėmis lėšomis už prekes ir paslaugas neatsiskaitinėjo. Kaip jau ir minėjo anksčiau, jis į buhalterinę apskaitą nesigilino, pasirašydavo tik tuos dokumentus, kuriuos jam duodavo D. Ž. arba buhalterė. Negali paaiškinti, kodėl įmonės buhalterijoje atsispindėjo tokia įmonės skola jam. Dar kartą nori pasakyti, kad jis atsiskaitydavo tik jam įmonės direktoriaus D. Ž. duotais pinigais. Ar visada pasirašydavo ant buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su jam duotais pinigais detalių įsigijimui, negali pasakyti, nes į tai neatkreipdavo dėmesio. Kaip jau minėjo savo asmeninių pinigų detalėms pirkti jis nenaudojo ir nežinojo, kad pagal buhalterinę apskaitą bendrovė „( - )“ yra jam skolinga nemažas pinigų sumas. Jis pinigų bendrovei „( - )“ neskolino. Nuo 2015 m. gruodžio jis dirba UAB „( - )“ direktoriaus pareigose. D. Ž. servise šiuo metu dirba meistro pareigose. (t. 8, b. l. 129-132)

692013-11-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas E. C. pateikė apklausoje minimus užrašus bei 2015-01-27 šių dokumentų apžiūros protokolas. (t. 8, b. l. 82-89)

70Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-09-09 raštu pateikė 2013-08-27 L. Ž. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 388-83 ir D. Ž. mokestinio tyrimų rezultatų ataskaitą Nr. 388-84, iš kurių matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu šeimos pajamų neužteko nustatytoms išlaidoms padengti. (t. 1, b. l. 83-213, t. 2, b. l. 1-199, t. 3, b. l. 1-23)

712013-11-13 kratos, kurios metu UAB „( - )” autoserviso patalpose ( - ), rasti ir paimti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai, darbo kalendoriai, kuriuose D. Ž. bei kiti bendrovės darbuotojai, be kitos informacijos, fiksavo ir informaciją, susijusią su UAB „( - )“ autoservise atliekamais darbais, UAB „( - )“ darbuotojo V. G. užrašai, apie kuriuos jis davė parodymus liudytojo apklausos metu, kompiuterio sisteminis blokas, kuriame buvo kaupiami UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenys (naudojant programą Centas), protokolas. (t. 5, b. l. 103-112)

722014-07-21 apžiūros protokolu apžiūrint 2013 m. darbo kalendorius, rastus 2013-11-13 kratos metu UAB ,,( - )“ patalpose, aptikta įrašų, kurie galimai susiję su buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu UAB „( - )“ darbuotojams. (t. 5, b. l. 144-160)

732015-01-27 apžiūros protokolu apžiūrėti 2013-11-13 kratos UAB ,,( - )“ metu rasti V. G. užrašai, apie kuriuos liudytojas davė parodymus. (t. 6, b. l. 158-159)

74Specialisto išvada Nr. 140-(03828)-IS1-751, kurios metu kompiuteryje buvę su UAB „( - )“ veikla susiję duomenys specialisto buvo perkelti į skaitmeninę laikmeną. (t. 5, b. l. 116-118)

752013-11-13 kratos D. Ž. gyvenamajame name ( - ), metu buvo paimti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 5, b. l. 39-42)

762013-11-13 kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu paimti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 4, b. l. 56-57)

772013-11-13 kratos E. M. automobilyje metu paimti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 4, b. l. 54-55)

782014-07-01, 2014-07-02, 2014-07-03, 2014-07-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti D. Ž. telefoniniai pokalbiai susiję su galimai neapskaitytų piniginių sumų gavimu už suteiktas paslaugas, L. Ž. pokalbis su E. M. apie buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes. (t. 7, b. l. 175-183, 187-189, 197-199, 200-202, t. 8, b. l. 8-10)

792016-05-10 Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti protokolu atlikta D. Ž. 2016-04-26 daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktų UAB „( - )“ kasos juostų, taip pat UAB „( - )“ kasos operacijų žurnalo Nr. 6 bei duomenų, užfiksuotų 2014-07-01, 2014-07-23 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokoluose analizė, iš kurių matyti, kad dalis pokalbiuose minimų piniginių lėšų nėra užfiksuota buhalterinėje apskaitoje. (t. 8, b. l. 43-47).

802015-06-18 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-26 bei papildomoje 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-43 dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, konstatuota, kad ne visos UAB „( - )“ gautos pajamos už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir deklaruotos mokesčių deklaracijose.

81UAB „( - )“ neteisingai apskaitydama ir deklaruodama išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams, neapskaitydama ir nedeklaruodama visų gautų pajamų, įrašydama į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokėdama mokesčių laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatas:

82- 4 str. nuostatas – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Bendrovė pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės pajamas, darbuotojams apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

83- 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi skaitos dokumentais nepagrindė ir bendrovės buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13 neapskaitė visų už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas gautų pajamų, buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie tikrovės neatitinkantį darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

84- 12 str. 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatas „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 punktą „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“; UAB „( - )“ tiriamuoju laikotarpiu nepagrindė ir buhalterinės apskaitos registruose (kasos operacijų registre) neapskaitė atskirų ūkinių operacijų, nefiksavo visų pajamų, gautų už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas.

85- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, bendrovė nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus.

86Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalies nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ bei šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Dėl specialisto išvadoje išvardintų UAB „( - )“ padarytų Lietuvos Respublikos BAĮ pažeidimų (į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nė vienais mokestiniais metais, t. y. 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. 2013 m. sausio – lapkričio mėn. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius UAB „( - )“ į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas: t. y. įvertinus tyrimo metu nustatytų faktų visumą daroma išvada, kad UAB „( - )“ vietos mokesčių administratoriui už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2013-11-30 pateikė Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį, kuriuose įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“; taip pat UAB „( - )“ pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo Fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, kuriose įrašė neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas ir apskaičiuotas nuo jų įmokas; Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN04) už 2006 m. – 2012 m. įrašė neteisingus duomenis, tuo pažeidė pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. „Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką bei atvejus, <...>, nustato centrinis mokesčio administratorius“ nuostatas.

87Tyrimo metu įvertinus avansinių apyskaitų bei kt. duomenis, nustatyta, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-05-31 buvo neapskaitytos ne mažiau kaip 791 094 Lt (su PVM) pajamos, gautos už suteiktas klientams paslaugas, iš jų: 2006 m. 43129 Lt, 2007 m. 40791 Lt, 2008 m. 125224 Lt, 2009 m. 55646 Lt, 2010 m. – 68484 Lt, 2011 m. 149923 Lt, 2012 m. 217816 Lt, 2013 sausio-gegužės mėn. – 90081 Lt. Įvertinus apklausos protokoluose pateiktus faktus dėl gauto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio piniginių sumų bei palyginus juos su turimais bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad 24-iems darbuotojams tiriamuoju laikotarpiu buvo išmokėta buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ne mažiau kaip 181795 Lt, iš jų: 2006 m. - 22058 Lt, 2007 m. - 28119 Lt, 2008 m. - 17355 Lt, 2009 m. – 20563 Lt, 2010 m. –19644 Lt, 2011 m. - 28727 Lt, 2012 m. - 26538 Lt ir 2013 m. sausio – lapkričio - 18791 Lt.. Tyrimo metu įvertinus nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto išmokėto neoficialaus 181795 Lt darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, sumas, kurių bendrovė neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, nustatyta, kad bendrovė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ne mažiau kaip 250391 Lt (įskaitant mokesčius, susijusius su darbo užmokesčio išmokėjimu) priskaičiuoto darbo užmokesčio.

88Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-30 buhalterinės apskaitos registruose neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1 887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-11-30 nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų. (t. 13, b. l. 100-125, 177-183)

89BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika numato padarinius, kurie susiję su buhalterinės apskaitos dalyku – veiklos, turto, nuosavu kapitalo, įsipareigojimų dydžio nustatymo galimybe pagal ūkio subjekto buhalterinės paskaitos dokumentus.

90Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008,

912K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

92Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2011, 2K-7-330/2011, 2K-7-176-303/2015).

93Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28, laikinai buvo UAB „( - )“ (reg. ( - )) direktorius, nuo 2008-10-29 iki 2013-11-13 buvo šios bendrovės direktorius, t.y. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, taip pat šiuo laikotarpiu atliko bendrovės kasininko pareigas. Teismas vertina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Ž. apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos įmonės UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu. T.y. neapskaitė atskirų grynųjų pinigų ūkinių operacijų: dalies iš bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė EKA ar neįnešė į bendrovės kasą, neužpildydamas šioms sumoms kasos pajamų orderių, bei neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams, už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos, už jo bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko pats pasirašė bei nurodė pasirašyti apie jo nusikalstamus ketinimus nežinančiam S. C. šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas D. Ž. ir S. C.. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų jis organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, šių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip išlaidų iš bendrovės lėšų. Dėl šių D. Ž. veiksmų UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraštyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, realiai darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tokiu būdu D. Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto kaltinime nurodytu laikotarpiu.

94Kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokolai, atliktos UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai bei pateiktos specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo D. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. D. Ž. nusikalstama veika šiame epizode padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

95BK 220 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

96Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

97Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog dėl D. Ž. veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, jo vadovaujamos UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelną ir turtą, minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1 887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-11-30 nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų. Kaip minėta byloje nustatyta, jog dėl D. Ž. veiksmų įmonėje ,,( - )“ neapskaityta atskirų ūkinių operacijų – dalis gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurių dalis bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. ir S. C., pirkta bendrovės veiklai vykdyti naudojamos automobilių detalės ir kitos medžiagos, taip pat D. Ž. organizavo ir asmeniškai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu jis, D. Ž., neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir išlaidas neapskaitymo bus iškreipti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jo naudojimą, nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterėms pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną, parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas). Buhalterėms jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, jis, D. Ž., žinodamas, kad šiose deklaracijose ir ataskaitose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „( - )“ gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų, bet neapskaitytų, UAB „( - )“ pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotoms institucijoms - VMI bei SODRA: VMI UAB „( - )“ teikė, jo, D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-11-01 aukščiau minėtas deklaracijas VMI UAB „( - )“ teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 UAB „( - )“ SODRAI teikė jo, D. Ž. pasirašytas rašytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010-01-16 E. M. elektroniniu parašu patvirtintą ataskaitą (už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31), o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-13 UAB „( - )“ socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiškai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis.

98Kaltinamasis D. Ž. teisme pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. str. 1 d. Be pastarojo parodymų kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai bei atlikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus pateiktos specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 220 straipsnio 1 dalyje. Nustatytos aplinkybės rodo, jog D. Ž. nuspręsdamas UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaityti dalį pajamų, ir pateikus neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto dalies darbo užmokesčio, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

99Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų.

100Teismas vertina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti UAB „( - )“ kalta, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

101BK specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už BK 222 ir 220 straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nusikalstamas veikas, kurios inkriminuotos UAB „( - )“, padarė fizinis asmuo – UAB „( - )“ aktualiu laikotarpiu direktorius D. Ž., einantis vadovaujančias pareigas ir turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą. D. Ž. nėra kaltinamas pasisavinęs UAB „( - )“ priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų apie tai, kad UAB „( - )“ direktorius D. Ž. iš nusikalstamos veikos būtų gavęs asmeninės naudos ar neteisėtai praturtėjęs, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Ž., nusikalstamas veikas nurodytas kaltinime padarė juridinio asmens – UAB „( - )“ naudai ir interesais, todėl yra visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti ir UAB „( - )“ veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Nauda įmonei pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Kadangi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje, UAB „( - )“ nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pritaikius BK 20 straipsnio 2 dalį, todėl UAB „( - )“ veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.

102Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

103Skirdamas bausmę D. Ž., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad vienas padarytas nesunkus nusikaltimas, kitas padarytas apysunkis nusikaltimas, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant D. Ž. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,( - )“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis, Priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. Ž. baudą.

104Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad D. Ž. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

105Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą.

106Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-11-13 08.10 val. iki 2013-11-15 07.55 val. (2 paros)

107D. Ž. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

108Kadangi D. Ž. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 641 str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

109UAB „( - )“ atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

110Skirdamas bausmę UAB „( - )“, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad vienas padarytas nesunkus nusikaltimas, kitas padarytas apysunkis nusikaltimas, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus UAB „( - )“ baudą.

111Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena UAB „( - )“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ir mano, kad UAB „( - )“ skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

112Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą.

113Kadangi UAB „( - )“ prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 641 str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

114Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

115Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą UAB ,, ( - )“ atstovo advokato dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo pastarojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio 115,80 eurų netenkintinas.

116Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-09-15 byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį iš D. Ž. priteisti 27259,32 Eur Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai nesumokėtų Fondo biudžetui privalomųjų VSD ir PSD įmokų, iš jų: 24564,12 Eur VSD įmokų ir 2695,20 Eur PSD įmokų, motyvuojant, kad UAB „( - )" vadovas - D. Ž. laiku nesumokėdamas VSD įmokų Fondo biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų reikalavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, nurodytų šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir kt.), VSD Įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, VSD įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, įskaitant apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens VSD įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudėjo prievolė teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti VSD įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - civilinis kodeksas) 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis numato, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, o pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, už tinkamą draudėjo UAB „( - )" VSD Įmokų sumokėjimą atsakingas bendrovės vadovas D. Ž.. Informuoja, kad UAB „( - )“ žala padaryta VSD Fondo biudžetui patikslinto civilinio ieškinio pateikimo dienai nėra atlyginta.

117Vilniaus apskrities VMI 2016-09-12 pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti solidariai iš atsakovų valstybės naudai 54251,62 eurų PVM, 15140,17 eurų GPM, 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondą, 3741,89 eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir 546,51 eurų pelno mokesčio. Nurodo, kad pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 str. 25 p., 13 str. prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio. Dėl neteisėtų Bendrovės ir jos direktoriaus veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 73792,85 eurų (iš jų: 54251,62 eurų PVM, 15140,17 eurų GPM, 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondą, 3741,89 eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir 546,51 eurų pelno mokesčio) turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys. Specialisto išvadoje nustatyta žala valstybės biudžetui šio civilinio ieškinio pateikimo dienai atlyginta nebuvo. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nepatikslino atitinkamų mokestinių laikotarpių mokesčių deklaracijų pagal specialisto išvadoje nustatytus duomenis.

118BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.

119Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad baudžiamojoje byloje nesant turtinių BK straipsnių (sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo), nepagrįsta turtinė prievolė dėl turtinės žalos padarymo nei fiziniams, nei juridiniams asmenims ( LAT nutartis Nr. 2K-308-697/2016). BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokie padariniai atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius.

120Pagal teismų praktiką vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

121Sutiktina su kaltinamojo D. Ž. gynybos argumentais, kad teismų praktikoje mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai apibrėžti kaip specifiniai. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis ir visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį mokesčių santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pažymėta, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Ir tik tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

122Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad UAB ,,( - )“ mokesčiai negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka. UAB „( - )" nėra bankrutuojanti, nėra duomenų apie jokias kliūtis VMI ir SODRAI išsireikalauti mokesčius ta tvarka, kaip tai numato įstatymai ir teismų praktika. Be to pagal teismų praktiką (LAT nutartyje Nr. 2K-323-489/2016) net jei ir civiliniai ieškovai būtų pateikę duomenų, kad mokesčių mokėtojas - bendrovė „( - )" yra nemoki, nors tokių duomenų byloje nėra, norint reikšti reikalavimą fiziniam asmeniui - D. Ž. atlyginti bendrovės nesumokėtus mokesčius, reiktų įrodyti, kad būtent jo veiksmai lėmė bendrovės neigiamą būklę, nemokumą arba prie jo prisidėjo.

123Atsižvelgiant į išdėstytą VMI ir SODROS civiliniai ieškiniai šioje byloje paliktini nenagrinėti.

124Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. UAB "( - )" buhalterijos dokumentai ir kiti dokumentai, 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėse dėžėse Nr. 1-5, plombų Nr. 102720, 102721, 102722, 102723, 102724, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB ,, ( - )“; 2. UAB „( - )“ kratų metu paimti darbo kalendoriai, 8 vnt., užrašų knygutę ,, ( - )“ 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. Ž.; 3. V. G. užrašus (11 lapų), 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. G.. 4. E. C. užrašus, pateikti 2013-11-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. C.. 5. Kompaktiniai diskai, esantys voke pavadinimu ,,Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 38-1-00021-13 laikomų kompaktinių diskų apyrašas": 1) CD diskas „Verbatim“, kuriame yra 2013-11-14 įtariamojo D. Ž. apklausos garso įrašas. (Priedas prie 2013-11-14 įtariamojo D. Ž. papildomos apklausos protokolo); 2) DVD diskas „Platinum“, kuris buvo pridėtas prie 2015-02-06 specialisto išvados Nr. 140-(03828)-IS1-751. Diske yra specialisto atrinkti duomenys iš 2013-11-13 kratos metu, ( - ) paimtų UAB „( - )“ kompiuterių; 3) CD diskas „Verbatim“, kuris buvo pridėtas prie 2015-03-05 daiktų apžiūros protokolo; 4) CD diskas „Verbatim“ su užrašu „( - )“. Kompaktinio disko lipduko Nr. K8428. Diske yra 2014-07-01 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti D. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-08-27 – 2013-10-22)); 5) CD diskas „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8424. Diske yra 2014-07-01 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti D. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-22 - 2013-12-22)); 6) CD diskas „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8426 Diske yra 2014-07-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti L. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-22 – 2013-12-22)); 7) CD diskas „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8427 Diske yra 2014-07-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole E. M. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-04 – 2013-12-01)); 8) CD diskas „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8423 Diske yra 2014-07-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti S. C. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-08-27 -2013-10-22)); 9) CD diskas „Acme“, kuris buvo pridėtas prie 2016-10-17 Danske bank banko rašto Nr. 214/310509. Diske yra jungimosi prie UAB „( - )“ banko sąskaitų el. bankininkystės sistemos ataskaita; 10) CD diskas „Verbatim“, kuris buvo pridėtas prie 2013-09-26 AB „SEB“ banko rašto Nr. 07.04.08-16543, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

125Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

126D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 d., ir skirti 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

127D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 d., ir skirti 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą.

128Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti D. Ž. galutinę bausmę – 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

129Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. Ž. sumažintą 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

130Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 2 paras, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

131D. Ž. nustatyti galutinę mokėtiną baudą 56 MGL (2108,96 eurų).

132D. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

133Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 2 d., 222 straipsnio 1 d., ir skirti 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

134Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 2 d., 220 straipsnio 1 d., ir skirti 70 MGL (2636,20 eurų eurų) dydžio baudą.

135Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti UAB „( - )“ galutinę bausmę – 90 MGL (3389,40) eurų dydžio baudą.

136Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti UAB „( - )“ sumažintą 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

137Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. UAB "( - )" buhalterijos dokumentus ir kitus dokumentus, 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduotus saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėse dėžėse Nr. 1-5, plombų Nr. 102720, 102721, 102722, 102723, 102724, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ,, ( - )“; 2. UAB „( - )“ kratų metu paimtus darbo kalendorius, 8 vnt., užrašų knygutę ,,( - )“ 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduotus saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. Ž.; 3. V. G. užrašai (11 lapų), 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. G.; 4. E. C. užrašai, pateikti 2013-11-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2016-10-05 raštu Nr. 38-S-12360 perduoti saugojimui į Policijos Departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyrių (2016-10-05 perdavimo priėmimo aktas Nr. 5-15-IL1-509), esantys kartoninėje dėžėje Nr. 6, plombos Nr. 102725, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. C.; 5. Kompaktiniius diskus, esančius voke pavadinimu ,,Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 38-1-00021-13 laikomų kompaktinių diskų apyrašas“: 1) CD diską „Verbatim“, kuriame yra 2013-11-14 įtariamojo D. Ž. apklausos garso įrašas. (Priedas prie 2013-11-14 įtariamojo D. Ž. papildomos apklausos protokolo); 2) DVD diską „Platinum“, kuris buvo pridėtas prie 2015-02-06 specialisto išvados Nr. 140-(03828)-IS1-751. Diske yra specialisto atrinkti duomenys iš 2013-11-13 kratos metu, ( - ) paimtų UAB „( - )“ kompiuterių; 3) CD diską „Verbatim“, kuris buvo pridėtas prie 2015-03-05 daiktų apžiūros protokolo; 4) CD diską „Verbatim“ su užrašu „( - )“. Kompaktinio disko lipduko Nr. K8428. Diske yra 2014-07-01 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti D. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-08-27 – 2013-10-22)); 5) CD diską „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8424. Diske yra 2014-07-01 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti D. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-22 - 2013-12-22)); 6) CD diską „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8426 Diske yra 2014-07-03 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti L. Ž. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-22 – 2013-12-22)); 7) CD diską „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8427 Diske yra 2014-07-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole E. M. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-10-04 – 2013-12-01)); 8) CD diską „Verbatim“ su užrašu ( - ). Kompaktinio disko lipduko Nr. K8423 Diske yra 2014-07-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokole užfiksuoti S. C. pokalbiai (telefono Nr. ( - ) (laikotarpis 2013-08-27 -2013-10-22)); 9) CD diską „Acme“, kuris buvo pridėtas prie 2016-10-17 Danske bank banko rašto Nr. 214/310509. Diske yra jungimosi prie UAB „( - )“ banko sąskaitų el. bankininkystės sistemos ataskaita; 10) CD diską „Verbatim“, kuris buvo pridėtas prie 2013-09-26 AB „SEB“ banko rašto Nr. 07.04.08-16543, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

138Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

139VMI ir SODROS civilinius ieškinius šioje byloje palikti nenagrinėtus.

140Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

141Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė –... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą, -... 4. D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie... 5. jis, nuo 2006-01-01 iki 2008-10-28, laikinai eidamas UAB „( - )“ (reg. ( -... 6. Dėl šių D. Ž. veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki... 7. D. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:... 8. jis, būdamas UAB ,, ( - )“ (reg. ( - )) direktoriumi (nuo 2006-01-01 iki... 9. UAB „( - )“ pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o... 10. D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame... 11. Dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-13, 12. UAB „( - )“ apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:... 13. D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame... 14. Apklaustas teisme kaltinamasis D. Ž. parodė, kad kuo... 15. Juridinio asmens UAB ,, ( - )“ atstovas L. Ž. teisme... 16. Juridinio asmens UAB ,, ( - )“ atstovas advokatė E.... 17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta... 18. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. parodė, jog... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai D. Ž.... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. Ž. dėl kratos... 21. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. Ž.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. Ž.... 23. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas juridinio asmens UAB ,,( - )“ atstovas... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A.... 25. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. A.... 26. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A.... 27. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. A.... 28. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A.... 29. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B.... 30. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B.... 31. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. C.... 32. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G.... 33. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J.... 34. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas H. J.... 35. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. J.... 36. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K.... 37. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K.... 38. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K.... 39. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K.... 40. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K.... 41. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K.... 42. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. L.... 43. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M.... 44. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M.... 45. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M.... 46. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M.... 47. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas 48. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas 49. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M.... 50. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P.... 51. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P.... 52. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. R.... 53. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. R.... 54. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R.... 55. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S.... 56. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S.... 57. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š.... 58. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. T.... 59. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. U.... 60. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V.... 61. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. Ž.... 62. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Ž.... 63. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž.... 64. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas 65. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja specialistė 66. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M.... 67. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M.... 68. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. C.... 69. 2013-11-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas 70. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-09-09 raštu... 71. 2013-11-13 kratos, kurios metu UAB „( - )” autoserviso patalpose ( - ),... 72. 2014-07-21 apžiūros protokolu apžiūrint 2013 m. darbo kalendorius, rastus... 73. 2015-01-27 apžiūros protokolu apžiūrėti 2013-11-13 kratos UAB ,,( - )“... 74. Specialisto išvada Nr. 140-(03828)-IS1-751, kurios metu kompiuteryje buvę su... 75. 2013-11-13 kratos D. Ž. gyvenamajame name ( - ), metu... 76. 2013-11-13 kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu paimti... 77. 2013-11-13 kratos E. M. automobilyje metu paimti UAB „(... 78. 2014-07-01, 2014-07-02, 2014-07-03, 2014-07-23 elektroninių ryšių tinklais... 79. 2016-05-10 Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai... 80. 2015-06-18 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-26 bei papildomoje 2016-08-25... 81. UAB „( - )“ neteisingai apskaitydama ir deklaruodama išmokėtą darbo... 82. - 4 str. nuostatas – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos... 83. - 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines... 84. - 12 str. 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai... 85. - 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys... 86. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalies nuostatas „Už... 87. Tyrimo metu įvertinus avansinių apyskaitų bei kt. duomenis, nustatyta, kad... 88. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-11-30... 89. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos... 90. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008,... 91. 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos... 92. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis... 93. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. nuo 2006-01-01... 94. Kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs šią... 95. BK 220 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių... 96. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 97. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog dėl 98. Kaltinamasis D. Ž. teisme pilnai prisipažino padaręs... 99. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra... 100. Teismas vertina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti UAB... 101. BK specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už BK 222 ir 220 straipsniuose... 102. Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis... 103. Skirdamas bausmę D. Ž., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d.,... 104. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 105. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant... 106. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo... 107. D. Ž. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis... 108. Kadangi D. Ž. prisipažįsta padaręs nusikalstamas... 109. UAB „( - )“ atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi... 110. Skirdamas bausmę UAB „( - )“, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas... 111. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 112. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant... 113. Kadangi UAB „( - )“ prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, byloje... 114. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam,... 115. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą UAB ,, ( - )“ atstovo advokato... 116. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-09-15... 117. Vilniaus apskrities VMI 2016-09-12 pateikė byloje patikslintą ieškinį,... 118. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 119. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad baudžiamojoje byloje nesant... 120. Pagal teismų praktiką vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas... 121. Sutiktina su kaltinamojo D. Ž. gynybos argumentais, kad... 122. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad UAB ,,( - )“ mokesčiai... 123. Atsižvelgiant į išdėstytą VMI ir SODROS civiliniai ieškiniai šioje... 124. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1.... 125. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301... 126. D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą... 127. D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką,... 128. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant... 129. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 130. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 2... 131. D. Ž. nustatyti galutinę mokėtiną baudą 56 MGL... 132. D. Ž. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį... 133. Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kalta, padarius nusikalstamą... 134. Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kalta, padarius nusikalstamą... 135. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant... 136. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 137. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1.... 138. Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 139. VMI ir SODROS civilinius ieškinius šioje byloje palikti nenagrinėtus.... 140. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis... 141. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...