Byla 2K-426/2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nukentėjusiajam P. Ž., nukentėjusiojo atstovei Eglei Grucytei, nuteistajam S. Z., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. Ž. ir nuteistojo S. Z. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

2Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. Z. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – S. Z. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. Z. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Siglitos elektronika“ buhalterinę apskaitą, t. y., dirbdamas bendrovės direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2009 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2009-1 30164,30 Lt sumai, kuris 2008 m. rugpjūčio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo įtrauktas į kasos knygos išlaidų dalį ir užfiksuotas registre 30164,30 Lt sumai, dėl to tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 metų įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5S. Z. išteisintas pagal BK 186 straipsnį 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis, kaip UAB „Siglitos elektronika“ vadovas, iš bendrovės darbuotojo P. Ž. atlyginimo atliko 6091,07 Lt išskaitymus ir tik dalį šios sumos – 1114,10 Lt pervedė pagal vykdomąjį raštą P. Ž. kreditoriui UAB „General Financing“, t. y. vengė privalomų įmokų ir dėl to apgaule P. Ž. padarė turtinės žalos.

6S. Z. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Siglitos elektronika“ buhalterinę apskaitą, t. y., dirbdamas direktoriumi ir pagal galiojančius teisės aktus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė tam tikrų dešimties kasos išlaidų orderių, dėl to tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 m. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7S. Z. išteisintas ir pagal BK 183 straipsnį, bet kasacine tvarka ši teismų nuosprendžių dalis neskundžiama.

8Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. Ž. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžių dalis dėl S. Z. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant S. Z. kaltu dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje.

9Kasaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismai pažeidė BPK 1, 20 straipsnių nuostatas, nesilaikė BPK reikalavimų nuosprendžio surašymui. Teismo išvados, kad, nepervesdamas iš P. Ž. darbo užmokesčio išskaičiuotų lėšų jo kreditoriui, S. Z. jokios apgaulės prieš P. Ž. nepanaudojo ir nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, įmonė P. Ž. mokėjo darbo užmokestį, taigi buvo moki, o vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas, kad bankroto bylos UAB „Siglitos elektronika“ iškėlimas įrodo, jog piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, todėl tai yra civilinis deliktas ir tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė nekyla, yra nepagrįstos. Bankroto byla UAB „Siglitos elektronika“ iškelta 2009 m. liepos 10 d., t. y. daug vėliau, nei iš P. Ž. buvo išskaičiuotos ir nepervestos pinigines lėšos. Teismas nenurodė jokių motyvų išvadai pagrįsti, kad S. Z. veikoje nėra tiesioginės tyčios ir jo veiksmuose jokios apgaulės nebuvo atliekant išskaitas iš kasatoriaus atlyginimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą civilinėje byloje, neatsižvelgė į surinktų įrodymų visetą. Teismas nuosprendyje nurodo, kad UAB „Siglitos elektronika“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotasis atstovas visiškai neginčijo susidariusios 4976,97 Lt sumos, išskaitytos iš P. Ž. atlyginimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. sausio įmonė P. Ž. mokėjo darbo užmokestį, iš kurio ir vykdė išskaitymus, P. Ž. nuo 2009 m. balandžio UAB „Siglitos elektronika“ nedirba, o bankroto byla UAB „Siglitos elektronika“ iškelta tik 2009 m. liepos 10 d., kad UAB „Siglitos elektronika“ direktoriaus S. Z. raštas, informuojantis UAB „General Financing“ apie iš P. Ž. išskaičiuotas ir nepervestas pinigines lėšas, pateiktas be dokumento surašymo datos. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad iš esmės šiuo metu net nėra jokio ginčo tarp kasatoriaus P. Ž. ir UAB „Siglitos elektronika“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, kad P. Ž. kreditorinis reikalavimas, taip pat ir dėl 4976,97 Lt sumos, pripažintas, neginčijamas ir tenkintinas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pinigai nėra pasisavinti, nors antstolės Audronės Adomaitienės kontora iki šiol iš kasatoriaus P. Ž. kaip skolininko vykdo išieškojimus UAB „General Financing“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas skundo neišnagrinėjo, pirmosios instancijos teismo klaidų nepašalino, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, o tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

10Kasaciniu skundu nuteistojo S. Z. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl S. Z. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. išteisinamąjį nuosprendį.

11Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį nesilaikydamas BPK 329 straipsnio 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų ir reikalavimų motyvuoti išvadas. Šis teismas padarė išvadą, kad S. Z., dirbdamas UAB „Siglitos elektronika“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų saugojimą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė į kasos knygos išlaidų dalį įtraukto bei registre užfiksuoto 2009 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2009-1 30164,30 Lt sumai.

12Pagal BK 223 straipsnį atsako tik tas, kas privalo tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, bet to nedaro. Vienas iš šios nusikalstamos veikos subjektų yra įmonės vadovas, kuriam tokia pareiga nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 1, 2 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. Z. kaip UAB „Siglitos elektronika“ direktorius privalėjo organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir rūpintis buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, bet neatsižvelgė į nustatytą aplinkybę, kad S. Z. direktoriumi dirbo nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., t. y. iki tol, kol 2009 m. liepos 10 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla, o bendrovės vadovas S. Z. ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalėjo bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus ir tai padarė pagal 2009 m. liepos 21 d. perėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. perduodamų dokumentų sąrašą.

13Teismas, remdamasis nuteistojo ir liudytojų UAB „Siglitos elektronika“ buhalterės S. K., UAB „Valnetas“ direktoriaus G. A. parodymais, padarė išvadas, kad UAB „Siglitos elektronika“ nebuvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, šių dokumentų perdavimas-priėmimas UAB „Valnetas“ nebuvo tinkamai fiksuojamas ir kad tarp perduotų buhalterinių dokumentų 2009 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2009-1 nerastas. Tačiau teismas nenustatė būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti aplinkybių, jog šis orderis nebuvo rastas dėl to, kad įmonėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, dokumentų perdavimas bankroto administratoriui nebuvo reikiamai įformintas arba kad S. Z. nevykusiai to dokumento ieškojo UAB „Valnetas“ archyve, t. y. priežastinio ryšio tarp S. Z. veiksmų ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Kasatorius pripažįsta, kad UAB „Valnetas“ perduodamų dokumentų sąrašą pasirašė tik S. Z. ir jame nėra UAB „Valnetas“ atstovo parašo, tačiau šį sąrašą pateikė būtent UAB „Valnetas“ direktorius, radęs jį savo įmonės archyve tarp kitų dokumentų. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. Z. tinkamai sutvarkė perduodamus dokumentus, pasirašė perduodamų dokumentų perdavimo dokumente, bankroto administratorius nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad perduoti ne visi dokumentai arba kad jie blogai sugrupuoti ir pan. UAB „Valnetas“ vadovas teisme negalėjo paaiškinti, kodėl perduodamų dokumentų sąraše nėra jo įmonės atstovo parašo. Tai rodo, jog kaltinimas neįrodė, kad būtent S. Z. neišsaugojo nuosprendyje nurodyto buhalterinės apskaitos dokumento. Juo labiau, kad net ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas, kad nepasitvirtino kaltinimas dėl kitų dešimties kasos išlaidų orderių neišsaugojimo, faktiškai pripažino, jog perduotuosius apskaitos dokumentus nevykusiai saugojo bankroto administratorius, jog 2011 m. ikiteisminio tyrimo pareigūnams kitų kasos išlaidų orderių tyrimui neperdavė būtent UAB „Valnetas“ darbuotojai, pripažinę, kad dokumentus beveik dvejus laikė net keliose vietose ir kažkuriuos sumaišė, ir kad pirmosios instancijos teisme šie kasos išlaidų orderiai buvo pateikti. Taip teismas tais pačiais įrodymais faktiškai pagrindė priešingas išvadas.

14Be to, kasatorius teigia, jog dėl vienintelio dokumento neišsaugojimo negalima laikyti, kad atsirado BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Siglitos elektronika“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų bei juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2006, 2K-11/2008). Byloje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktas 2009 m. liepos 21 d. sudarytas UAB „Siglitos elektronika“ balansas, 2008 metų finansinė atskaitomybė, nustatyta, kiek turto pinigine išraiška bendrovė turėjo 2008 m. gruodžio 31 d., kiek jo sumažėjo pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą balansą, be to, sprendžiant iš specialisto išvados, tuose finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindėjo ir įmonės įsipareigojimai bei mokėtinos sumos, jų pokyčiai, kad S. Z. ir kiti atskaitingi asmenys nuolat turėjo grynųjų pinigų, kuriuos naudojo įvairiems mokėjimams, taip pat kad 2009 m. sausio 20 d. dokumentas yra ne UAB „Siglitos elektronika“ kasos išlaidų orderis, bet dokumentas, kurio Nr. (MKA 2009-1), jog šiuo dokumentu S. Z. pateisino 30164,30 Lt, gautų atsiskaityti už darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokį kasos pajamų orderį išrašė UAB „MK statyba“, kai su ja buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Taigi ir be priešpriešinio UAB „MK statyba“ dokumentų patikrinimo buvo galima nustatyti UAB „Siglitos elektronika“ turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, t. y. nustatyti, ar bendrovė išleido 30164,30 Lt, ar atsiskaitė su rangovu, ar rangovas gali būti laikomas įmonės kreditoriumi, nes visi tie dalykai atsispindėjo įmonės 2008 metų apskaitoje, kasos knygoje, finansinėje atskaitomybėje ir kituose dokumentuose. Pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles teismas suteikė prioritetą specialistės išvadai ir jos paaiškinimams pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kad nors dešimt kasos išlaidų orderių atsirado, o tas vienintelis – ne, jos išvada, jog negalima nustatyti, kokia išlaidų suma buvo įforminti kasos išlaidų orderiai, ir palyginti juos su į apskaitą įtrauktomis sumomis, nesikeičia. Bet specialistė nesiryžo tvirtinti, kad negalima iš dalies nustatyti 2008 metų įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

15Nukentėjusiojo P. Ž. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo S. Z. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas tenkintinas.

16Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies taikymo

17Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Turtinės žalos padarymas apgaule vengiant privalomų įmokų padaromas esant kaltininko tyčiai. Privalomų įmokų vengimas suprantamas kaip kaltininko neteisėti veiksmai, kai kaltininkas nevykdo įstatymo ar kito norminio akto arba juridinio fakto pagrindu atsiradusios prievolės sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, t. y. nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Tais atvejais, kai kaltininkas nevykdo savo piniginės prievolės, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas turi ekonominį padengimą turtu ar kitais įsipareigojimais ir toks reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai nurodo civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė taip pat negalima.

18Teismai nustatė, kad UAB „Siglitos elektronika“ nuo 2008 metų rudens susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl to 2009 m. liepos 10 d. teismo nutartimi UAB „Siglitos elektronika“ buvo iškelta bankroto byla. Iš UAB „Siglitos elektronika“ darbuotojo P. Ž. atlyginimo pagal antstolio vykdomąjį raštą buvo daromos išskaitos, bet kreditoriui UAB „General Financing“ nebuvo pervesta dalis, t. y. 4976,97 Lt, išskaitytų pinigų. Nepervesdamas iš P. Ž. darbo užmokesčio išskaičiuotų lėšų jo kreditoriui, S. Z. jokios apgaulės prieš P. Ž. nepanaudojo ir savo veiksmais nesutrukdė P. Ž. ginti savo interesų civilinio proceso tvarka ar bankroto procedūros metu. Remdamiesi S. Z., liudytojos S. K. bei paties P. Ž. parodymais, teismai konstatavo, jog P. Ž. ir kreditorius UAB „General Financing“ žinojo apie prasidėjusius įmonės finansinius sunkumus ir buvo informuoti, jog dėl to iš atlyginimo išskaičiuoti pinigai nepervedami. Nors S. Z. nemokėjo įmokų P. Ž. kreditoriui, bet P. Ž. neklaidino ir P. Ž. žalos padaryti nenorėjo. Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, S. Z. stengėsi palaikyti įmonės veiklą ir tikėjosi ateityje, pagerėjus įmonės finansinei padėčiai, atsiskaityti su P. Ž. kreditoriumi. Teismai pabrėžė, kad visos tuo metu įmonės turėtos lėšos buvo naudojamos išimtinai bendrovės interesais – įvairiems kitiems atsiskaitymams bei mokėjimams ir byloje nėra duomenų, kad bendrovės lėšos būtų naudojamos priešingai UAB „Siglitos elektronika“ interesams. Taigi piniginio reikalavimo padengimas buvo nutrauktas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, šiuo atveju ekonominių sunkumų ir bankroto bylos UAB „Siglitos elektronika“ iškėlimo. Šiuo metu P. Ž. kreditorinis reikalavimas, taip pat ir dėl 4976,97 Lt sumos, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nuostoliai (palūkanos, delspinigiai), kuriuos P. Ž. iki šiol patiria dėl nesumokėtos skolos UAB „General Financing“, yra civilinės teisenos reglamentavimo dalykas. Ištyrę įrodymus, teismai konstatavo, kad S. Z. veikoje nėra tyčios, taip pat, kad jo ir UAB „Siglitos elektronika“ veiksmuose nėra jokios apgaulės atliekant išskaitas iš darbuotojo P. Ž. atlyginimo, dėl to padarė teisingas išvadas, kad S. Z. veiksmuose nėra BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

19Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies

20BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

21BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

22S. Z. nuteistas už tai, kad neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „Siglitos elektronika“ 2009 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2009-1 30164,30 Lt sumai, kuris 2008 m. rugpjūčio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo įtrauktas į kasos knygos išlaidų dalį ir užfiksuotas registre 30164,30 Lt sumai.

23Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad S. Z. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kitų dešimties kasos išlaidų orderių, nes jie buvo pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nekėlė abejonių savo tikrumu. Atsižvelgęs į tai, kad įrodytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, šis teismas konstatavo, kad S. Z. veikoje nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

24Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, S. Z. veiksmus (buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimą) kvalifikavo kaip nusikalstamą aplaidų apskaitos tvarkymą. Aplaidaus apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nustatė remdamasis specialisto išvada Nr. 5-2/34 dėl UAB „Siglitos elektronika“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2008 metų šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kurią pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė visiškai patvirtino ir nurodė, kad, net ir suradus dalį trūkstamų kasos išlaidų orderių, vien tik nepateikus kasos išlaidų orderio Nr. 2009-1 30164,30 Lt sumai jos duota išvada nesikeičia, nes be šio dokumento negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tame pačiame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes dėl kitų kasos išlaidų orderių ir padarytas išvadas, kad jų tyrimui neperdavė ne S. Z., o UAB „Siglitos elektronika“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ darbuotojai dėl to, kad pačioje UAB „Valnetas“ dokumentai nebuvo laikomi tinkamai ir patys šios bendrovės darbuotojai, prašant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jų nesurado (ar tinkamai neieškojo), kad šie kasos išlaidų orderiai buvo pateikti nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir kad dėl to S. Z. atsakyti negali.

25Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008).

26Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Buhalteriškai vertinant, sutikrinti, ar teisingi duomenys įrašyti į kasos apskaitos knygą, ir kitus dokumentus, nesant pirminių apskaitos dokumentų nėra galimybės. Dokumentuose nesant dalies privalomų rekvizitų, toks dokumentas juridinės galios neturi. Tuo remiantis šioje byloje specialisto išvadoje nurodyta, kad šio kasos išlaidų orderio nebuvimas sukėlė BK 223 straipsnyje numatytas pasekmes.

27Teismai nagrinėdami šios kategorijos bylas neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo. S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „Siglitos elektronika“ kasos išlaidų orderio, tačiau negalima besąlygiškai teigti, kad vien dėl to nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 metų UAB „Siglitos elektronika“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje yra kiti UAB „Siglitos elektronika“ dokumentai dėl minimos pinigų sumos – 30 164,30 Lt panaudojimo. Šis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, neatsižvelgus į tai, kad nustatytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, neanalizuojant, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir nesprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, to išsamiau netyrė ir dėl to nuosprendyje nepasisakė.

28BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 1731 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.

29Kartu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus. Be to, tuo atveju, kai teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių ir išnaudojo visas galimybes, visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Kilus abejonių, ar buvo padarytas nusikaltimas, ar teisiamasis jį padarė, ar jis yra kaltas, ar pakanka byloje surinktų įrodymų daryti tokias neabejotinas išvadas, visais atvejais teisiamasis turi būti išteisintas.

30Šioje byloje svarbus aspektas, kad nustatytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas dėl tyrimui nepateikto UAB „Siglitos elektronika“ 2009 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2009-1 30164,30 Lt sumai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad šio vienintelio kasos išlaidų orderio neišsaugojo ir nepateikė būtent S. Z. Priešingai, byloje nustatyta, kad bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ darbuotojams nesuradus (ar tinkamai neieškojus) ir neperdavus tyrimui UAB „Siglitos elektronika“ dokumentų, jų pas bankroto administratorių UAB „Valnetas“, saugojusį perduotus dokumentus keliose vietose, ieškojo pats S. Z., dalį surado ir pateikė nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėties padaryta byloje nenustačius esminio šio nusikaltimo požymio – S. Z. kaltės, o tai yra būtina siekiant priimti teisėtą sprendimą. Bylos aplinkybės rodo, kad minėto dokumento galėjo neišsaugoti tiek S. Z., tiek bankroto administratorius UAB „Valnetas“. Teismai išnaudojo visas galimybes, bet pašalinti šių abejonių nepavyko, todėl jos aiškintinos nuteistojo S. Z. naudai. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. Z. veikoje nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

33Nukentėjusiojo P. Ž. kasacinį skundą atmesti.

34Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl S. Z. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį be pakeitimų.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokuroro,... 4. S. Z. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Siglitos elektronika“... 5. S. Z. išteisintas pagal BK 186 straipsnį 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis,... 6. S. Z. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad... 7. S. Z. išteisintas ir pagal BK 183 straipsnį, bet kasacine tvarka ši teismų... 8. Kasaciniu skundu nukentėjusysis P. Ž. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės... 9. Kasaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismai pažeidė BPK 1, 20... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo S. Z. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo... 11. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos... 12. Pagal BK 223 straipsnį atsako tik tas, kas privalo tvarkyti teisės aktų... 13. Teismas, remdamasis nuteistojo ir liudytojų UAB „Siglitos elektronika“... 14. Be to, kasatorius teigia, jog dėl vienintelio dokumento neišsaugojimo... 15. Nukentėjusiojo P. Ž. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo S. Z. gynėjo... 16. Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies taikymo ... 17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule... 18. Teismai nustatė, kad UAB „Siglitos elektronika“ nuo 2008 metų rudens... 19. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies... 20. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės... 21. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 22. S. Z. nuteistas už tai, kad neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „Siglitos... 23. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad S. Z.... 24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro... 25. Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų... 26. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės... 27. Teismai nagrinėdami šios kategorijos bylas neturi apsiriboti vien formaliu... 28. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra... 29. Kartu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje... 30. Šioje byloje svarbus aspektas, kad nustatytas tik vienas buhalterinės... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nukentėjusiojo P. Ž. kasacinį skundą atmesti.... 34. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013...