Byla 2S-360-823/2014
Dėl sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė ir J. I

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo VĮ „Šėlos parkas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybė ir J. I.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas VĮ „Šėlos parkas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2004 m. liepos 9 d. tarp Trakų rajono savivaldybės, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, VĮ „Šėlos parkas“ ir J. I. pasirašytą partnerystės (asociacijos) sutartį, pripažįstant, kad sutarties šalis – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl yra kalta dėl nuostolių kitiems partneriams atsiradimo. Nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsisako toliau tęsti sandorio vykdymą, reikalaudama visų partnerių pastangomis pagal sutartį kurto pažintinio turizmo objekto – apžvalgos aikštelės (regyklos), nugriovimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo VĮ „Šėlos parkas“ ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

5Teismas nurodė, kad nors ieškovas pareiškė savo prigimtimi civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą, ieškovo reiškiami reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, veiksmais. Tik nustatęs, ar Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas galės įvertinti ieškovo civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo – nutraukti partnerystės sutartį – pagrįstumą. Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartimi ir sprendė, kad šioje byloje taikyti absorbcijos principą netikslinga, o ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Atskiruoju skundu ieškovas VĮ „Šėlos parkas“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti kitam Trakų rajono apylinkės teismo teisėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

71) Byloje vyrauja civilinio teisinio santykio bruožai, nes atsakovo teisinė atsakomybė pirmiausia kildinama iš jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovo administracinis požymis čia svarbus tik tiek, kad jis, turėdamas specialųjį teisnumą, negalėjo nesuprasti savo įsipareigojimų esmės galiojančių teisės normų atžvilgiu ir dėl nežinojimo suklysti. Bylos, kylančios iš sandorių, o ne iš administravimo aktų, laikytinos civilinėmis.

82) Tai, kad atsakovas, kaip sandorio šalis, turinti institucijos statusą, yra padaręs žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog tai ginčas dėl turtinės žalos, padarytos institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimo, nes ieškovas žalos padarymo faktą šioje byloje sieja tik su kalte už sandorio sąlygų pažeidimą, bet neįvardija konkretaus žalos dydžio ir nereikalauja atlyginimo. Ieškiniu teismo neprašoma priteisti žalą, o tik prašoma pripažinti, kas yra kaltoji šalis dėl tolimesnių sutartinių santykių neperspektyvumo. Tai reiškia, kad teismo prašoma įtvirtinti ne tik ieškovo, bet ir kitų sandorio šalių atleidimą nuo sutartinių įsipareigojimų kai viena sandorio šalis (atsakovas) vienašališkai tai jau padarė, nesant kitų sandorio dalyvių pritarimo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Vadovaujantis CPK 320 ir 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Ginčas byloje kilęs dėl ieškovo pareikšto reikalavimo rūšinio teismingumo. Vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką, byloje esant pareikštiems susijusiems administracinio teisinio pobūdžio ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams, nesant išimtinių aplinkybių, byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. T-2010-04 bei 2010 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. T-2010-03).

11Ieškovas nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, reikalavimas grindžiamas vienos iš sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, taigi ieškovo reiškiamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat pripažino, kad ieškovas pareiškė civilinės teisinės prigimties reikalavimą, tačiau, sprendė kad ieškinys teismingas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui, remdamasis iš esmės vien tuo, jog ieškovo reikalavimas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo vertinimu. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos sutartiniuose santykiuose veikia kaip lygiateisiai sandorio dalyviai, sutarties šalių administracinio pavaldumo santykiai nesieja. Vien tai, kad viena iš sutarties šalių yra administracinius įgaliojimus turinti institucija, nesudaro pagrindo teigti, kad sutartiniuose santykiuose ši šalis veikia kaip viešojo administravimo subjektas, ir spręsti, kad tokio asmens veiksmų, kiek jie susiję su sudarytos civilinės sutarties vykdymu, teisėtumo vertinimas yra viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo vertinimas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovo ieškinį dėl jo neteismingumo bendrosios kompetencijos teismams atsisakyta priimti nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

12Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

13Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti.

14Ieškovo VĮ „Šėlos parkas“ ieškinio atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl sutarties nutraukimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai