Byla 3K-3-560/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, V. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Renostera“, dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija :

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į 0,3243 ha žemės sklypą atkūrimo natūra atsakovui V. K.. Šis žemės sklypas 2006 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra perleistas trečiajam asmeniui UAB „Renostera“. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 13.6.-3703 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ dalį dėl 0,3243 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A1-467 „Dėl žemės sklypų duomenų nustatymo ir grąžinimo natūra nuosavybėn žemės sklypo plano tvirtinimo“ dalį dėl 0,3243 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 822 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui V. K.“ dalį dėl 0,3243 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo V. K. 380 000 Lt į valstybės biudžetą (CK 1.80, 4.95, 6.145, 6.146 straipsniai, 6.147 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34, 106 punktai, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktas, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 19 straipsnis).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad ieškovas gali kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

8Teismas nurodė, kad pareikšti reikalavimai yra dėl administracinių teisės aktų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo, taigi viešojo administravimo srityje, pripažinimo negaliojančiais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 18 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie ginčai pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles yra teismingi administraciniam teismui. Reikalavimas dėl žalos priteisimo valstybės naudai (restitucijos taikymo) kildinamas iš atsakovų veiksmų, šiems vykdant teisės aktų pavestas viešojo administravimo funkcijas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

10Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tik pažymėjo, kad reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti atitinkamą pinigų sumą valstybės naudai yra išvestinis iš reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

131. Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai padarė aiškią proceso teisės normos (CPK 26 straipsnio 2 dalis) taikymo klaidą, turinčią esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškinyje pareikšti reikalavimai yra tiek administracinio teisinio (dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais), tiek civilinio teisinio pobūdžio (dėl restitucijos taikymo ir pinigų sumos, atsakovo gautos už parduotą žemės sklypą priteisimo į valstybės biudžetą), todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo kompetencijos atribojimas yra susijęs ir su viešuoju interesu: nuo to, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, priklauso, ar bus užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į operatyvų teismo procesą. Normos, reglamentuojančios rūšinį teismingumą, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo, operatyvumo, ekonomiškumo principus.

142. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika orientuoja į tai, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtini tik tokie ginčai, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu. Kai ginče yra keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-164/2006; Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras ir kiti v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2006 m. kovo 1 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kauno naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti, 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija ir kiti; kt.). Šia taisykle turėjo būti vadovaujamasi sprendžiant ir dėl aptariamo ginčo rūšinio teismingumo.

153. CPK 26 straipsnio nuostatos nuo jų įsigaliojimo nebuvo keičiamos ar koreguojamos. Tuo tarpu, kasatoriaus teigimu, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika dėl ginčų, kuriuose keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, rūšinio priskirtinumo 2007 metais pasikeitė. Praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai dalis ginčo yra susijusi su administraciniais teisiniais santykiais, ginčas šioje dalyje turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ginčo dalis, susijusi su civiliniais teisiniais santykiais, turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kai ginčą dalyje, susijusioje su administraciniais teisiniais santykiais, išnagrinės administracinis teismas. Tokia pozicija negali būti pateisinama, atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentracijos, įmanomai trumpiausio bylos nagrinėjimo teisme principus, taip pat nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl jurisprudencijos tęstinumo bei naujų precedentų formavimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, proceso teisės normas taikė tinkamai.

17Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19Dėl rūšinio teismingumo, Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikos

20Kasacinio nagrinėjimu dalykas yra bylų rūšinio teismingumo klausimai, kai kartu yra keliami administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl atitinkamų individualaus pobūdžio aktų nuosavybės teisės atkūrimo srityje panaikinimo ir restitucijos taikymo, kai žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais administraciniais aktais, yra perleistas trečiajam asmeniui, priteisiant iš atsakovo į valstybės biudžetą ekvivalentą pinigais).

21Kasacinis teismas pažymi, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, taip pat vadovaujamasi atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus (t. y. atsižvelgiant į ratio decidendi). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Taigi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali tik toji Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje pasisakyta būtent dėl analogiško, kaip nagrinėjama byla, pobūdžio ginčų rūšinio teismingumo (individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimas ir restitucijos taikymas). Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamojoje nutartyje rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (inter alia nebuvo keliamas restitucijos klausimas).

22Kasacinis teismas pažymi, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją (inter alia atitinkamais atvejais taip pat prašant pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnio 2 dalis) (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2004 m. spalio 21 d. nutartis, priimta byloje M. C. v. Druskininkų miesto savivaldybė ir kiti; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, rūšinio teismingumo taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje byloje Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-164/2006). Tai yra, restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme; šis reikalavimas neišskiriamas nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu (t. y. bendrosios kompetencijos teisme) (CPK 26 straipsnio 2 dalis).

23Dėl teismo veiksmų, kilus abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo

24Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad jeigu teismui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kyla abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, teismas turėtų kreiptis su motyvuotu prašymu į Specialiąją teisėjų kolegiją, bet ne (juolab vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi nėra analogiškas teismo nagrinėjamai bylai) atsisakyti priimti ieškinį. Tai inter alia yra susiję ir su bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

25Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamas nutartis, netinkamai aiškino bei taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikos, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kasacinis teismas konstatuoja, kad tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nutartys yra panaikinamos ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.