Byla A-1088-143/2016
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z., R. V. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Anykštos redakcija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Anykštos redakcija“, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SPR-29 „Dėl publikacijoje ( - ) („Anykšta“, ( - )) paskelbtos informacijos“ dalį pripažinti pareiškėjų V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. skundą dėl publikacijoje ( - ) („Anykšta“, ( - )) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Anykštos redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo; 2) priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. žyminį mokestį ir advokato išlaidas.

5Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė, jog jis pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kadangi laikraščio „Anykšta“ ( - ) publikacijoje ( - ) (toliau – ir Publikacija) paskelbė, kad panašias sumas, kaip ir V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“ (toliau – ir UAB „Anykščių šiluma“) už bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra skolingi ir tretieji suinteresuoti asmenys V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), dėl to yra iškelta civilinė byla. Teigė, kad negali būti laikomas atsakingu už šios informacijos paskleidimą, kadangi publikacijoje ( - ) pateiktą informaciją apie paminėtus asmenis pateikė UAB „Anykščių šiluma“ atstovas juristas E. M., ir šis informacijos šaltinis buvo nurodytas publikacijoje. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Pareiškėjo nuomone, šio straipsnio kontekste redakcinės atsakomybės netaikymas suprantamas plačiau, nei redakcinės atsakomybės netaikymas vien tik už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Įstatymų leidėjas redakcinę atsakomybę supranta plačiau, nei vien tik kaip atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Aplinkybę, kad UAB „Anykščių šiluma“ atstovas E. M. pareiškėjo žurnalistui suteikė informaciją, iš esmės pripažino ir atsakovas. Pabrėžė, kad publikacijoje neiškreipė UAB „Anykščių šiluma“ atstovo E. M. pasakytų žodžių apie vykstantį teisminį procesą, be to, ir asmenys, paminėti publikacijoje ( - ), neteigė, kad pareiškėjo žurnalisto pateikta informacija apie teisminį ginčą tarp šių asmenų ir UAB „Anykščių šiluma“ būtų neteisinga. Kita priežastis, kodėl pareiškėjui negali būti taikoma redakcinė atsakomybė, nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo viešai pasakyta per atvirus posėdžius ir kt. Šiuo atveju laikraščio „Anykšta“ žurnalistas A. L. dalyvavo viešuose Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžiuose civilinėje byloje UAB „Anykščių šiluma“ v V. P. ir kt. (civilinės bylos visiems atsakovams buvo sujungtos į vieną civilinę bylą), kuriuose buvo viešai skelbiama, kokia byla nagrinėjama, kas yra civilinės bylos ieškovas, atsakovai, kokio dydžio ieškinio reikalavimai reiškiami kiekvienam konkrečiam atsakovui, išklausomi šalių ir / ar jų atstovų paaiškinimai ir kt. (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 249–251 str.). Publikacijoje ( - ) buvo analizuojama aktuali tema, susijusi ne su joje paminėtų asmenų privačiomis skolomis, tačiau su viešųjų paslaugų teikimu bei galimomis skolomis viešųjų paslaugų teikėjai UAB „Anykščių šiluma“. Šilumos ir karšto vandens tiekimas iš centralizuotų tinklų yra viešoji paslauga, todėl šioje situacijoje egzistuoja ir viešojo intereso elementas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šilumos tiekėjas įsiskolinimą siekė prisiteisti ne už asmeninių butų, bet už namo bendrojo naudojimo patalpų, kurios visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. 1 d.), šildymą. Kai dalis šilumos vartotojų nesumoka, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, šilumos tiekėjas patiria nuostolių. Šiuo atveju Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas sudėtingas ir visiems šilumos naudotojams aktualus ginčas tarp šilumos tiekėjo ir asmenų – atskirų butų savininkų, kurie, kaip galima suprasti, yra atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, – dėl šių asmenų pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šis ginčas bei jo rezultatas aktualus ne tik asmenims, kuriems pareikšti ieškiniai, bet ir visiems daugiabučio namo gyventojams, kadangi už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą turi mokėti visi butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimų patalpų plotui (CK 4.82 str. 3 d.). Kai dalis butų ir kitų patalpų savininkų – bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių – atsisako mokėti, neišvengiamai kyla klausimas dėl nesumokėtos mokėjimo dalies už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą naštos paskirstymo. Kad toks klausimas jau yra iškilęs, matyti ir iš publikacijos ( - ) dalies, kur cituojamas UAB „Anykščių šiluma“ atstovas E. M.: „jos atstovai atsiliepime į ieškinį parašė, kad už laiptinės šildymą turėtų sumokėti gyventojai, naudojantys centralizuotą šilumą“. Taigi yra akivaizdus daugiabučio namo gyventojų – bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių – nesutarimas dėl to, kas turi mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, todėl nepagrįsta atsakovo išvada, esą nebuvo teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tokią informaciją žinoti. Atsakovo išvada, esą pareiškėjas publikacijoje ( - ) nurodė V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. gyvenamosios vietos adresą, nepagrįsta, kadangi to nebuvo padaryta. Namas yra daugiabutis, todėl gatvės ir namo numerio nurodymas (buto numeris nenurodytas) nereiškia gyvenamosios vietos nurodymo. Nurodytų asmenų vardai ir pavardės taip pat viešai skelbiami ne tik įvairiuose viešuosiuose registruose, bet ir dešimtyse įvairių interneto svetainių, tuo nesunku įsitikinti pasinaudojus „Google“ paieškos sistema. Kai kurie asmenys naudojasi „Facebooku“ ar kitais socialiniais tinklais, kur publikuojamos netgi kai kurių asmenų nuotraukos.

6Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21–23) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad, kaip viešojo administravimo subjektas, ištyrė skundą pagal Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą kompetenciją ir laikėsi šiame įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai

8ir išsamiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, publikacijos turinį, jos kontekstą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Nesutiko su pareiškėju, kad turėjo būti taikomas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kurio pagrindu pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo redakcinės atsakomybės. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto dispozicijoje atleidimui nuo redakcinės atsakomybės yra numatyta būtina sąlyga – paskelbta informacija turi neatitikti tikrovės, be to, ji turi būti pateikta kaip subjektyvaus, vertinamojo pobūdžio suvokimas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas skundą atsakovui pateikė dėl jo atstovaujamų asmenų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas nesikreipė, o atsakovas nenustatė paskelbtos informacijos neatitikties tikrovei, todėl Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, kadangi yra susijęs su kitos neturtinės teisės (garbės ir orumo), nei šiuo atveju, pažeidimu. Taigi informacijos teisingumo ar neteisingumo klausimas konkrečiu atveju nebuvo sprendžiamas. Nagrinėjamu atveju viešuose teismo posėdžiuose buvo nagrinėjamas civilinis ginčas dėl skolos priteisimo tarp fizinių asmenų ir juridinio asmens, teikiančio šildymo paslaugą. Nei iš publikacijos konteksto, nei iš jos turinio nėra pagrindo teigti, kad, sprendžiant teisminį privačių asmenų ginčą su paslaugos teikėju, prioritetas paskelbiant privataus pobūdžio informaciją turėjo būti teikiamas visuomenės teisei žinoti, o ne privačių asmenų teisei į privataus gyvenimo apsaugą. Viešame teismo posėdyje paviešinta privačių fizinių asmenų privataus pobūdžio informacija buvo skirta teismui ir civilinės bylos šalims, todėl, atsižvelgiant

9į ginčo pobūdį, be asmens sutikimo negalėjo būti skleidžiama viešai. Pabrėžė, kad, viešai skleidžiant informaciją visuomenės informavimo priemonėje, būtent viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) tenka pareiga ir atsakomybė įvertinti ketinamos skleisti informacijos pobūdį ir prioritetą tarp saviraiškos laisvės bei asmeninių neturtinių teisių, idant nebūtų peržengta teisės skleisti informaciją riba. Pareiškėjas, prieš skleisdamas viešai teismo posėdyje sužinotą informaciją, turėjo ją įvertinti asmens interesų apsaugos požiūriu, o, neturėdamas asmens sutikimo, susilaikyti nuo jį identifikuojančios informacijos paskleidimo. Tai, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą buvo gauta teisėtai, dar nereiškia, jog tokią gautą informaciją galima besąlygiškai skelbti. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą gavimas, nepaisant teismo posėdžio viešumo ar kitų byloje asmenų teisės susipažinti ir žinoti bylos medžiagą, nesuteikė teisės pareiškėjui viešinti tokią informaciją. Vertinant informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimo teisėtumą, ne tiek svarbu nustatyti, ar informacija buvo gauta teisėtai, kiek tai, ar tokios informacijos skelbimas atitiko teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą būti supažindintai su tokia informacija, šią informaciją žinoti. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio viešumas nesuteikė besąlygiškos teisės viešo teismo posėdžio metu sužinotą informaciją skelbti visuomenės informavimo priemonėje. Privataus pobūdžio informacijos paskelbimas skundžiamoje publikacijoje nebuvo būtinas situacijai analizuoti, nes tokia analizė tiek, kiek ji tenkina pagrįstą visuomenės interesą, galėjo būti atlikta nenurodant privačių asmenų vardų ir pavardžių. Šiuo atveju paskelbus su privačių asmenų tapatybe susijusius duomenis, buvo atskleista platesnė privataus pobūdžio informacija: namo, kuriame gyvena asmenys, numeris, nemokumas, skolos dydis ir tai, jog dėl skolos priteisimo iš jų buvo kreiptasi į teismą. Sistemiškai taikant įstatymų, reglamentuojančių asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei jo slaptumą, taip pat ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad būtina sąlyga informacijai apie privatų asmens gyvenimą paskelbti be to asmens sutikimo – teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas tokią informaciją žinoti, t. y. objektyvus šios informacijos žinojimo būtinumas visuomenėje. Privataus pobūdžio informacijos visumos apie privačius asmenis paskelbimas nėra pateisinamas viešuoju interesu, todėl laikytinas pertekliniu. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, atsižvelgiant į ginčo pobūdį (civilinis ginčas), privačių asmenų statusą bei pareiškėjo pareigas, netaikytina. Teismų praktikoje konstatuota, kad kiekvienu atveju skleidžiant privataus pobūdžio informaciją apie asmenį turi būti gaunamas jo sutikimas. Pareiškėjui neabejotinai žinoma, kad privatus asmens gyvenimas visada siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra, t. y. tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Viešame teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas civilinis privačių subjektų ginčas, sužinota informacija gali būti skleidžiama, informuojant visuomenę apie tam tikrą problematiką, įvykį, įvairius aktualius klausimus, tačiau privati ginčo šalių informacija, nesant pagrįsto ir teisėto visuomenės intereso, negali būti skleidžiama.

10Tretieji suinteresuoti asmenys V. G., G. L., L. S., L. Z. atsiliepimu į skundą (b. l. 69) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti 100 Eur už atsiliepimo parengimą.

11V. G., G. L., L. S., L. Z. nurodė, kad UAB „Anykštos redakcija“ paskelbtoje A. L. publikacijoje ( - ) („Anykšta“, ( - )) buvo nepagrįstai ir neteisėtai paviešinti jų asmens duomenys ir informacija apie privatų gyvenimą. Ginčo straipsnyje yra nurodyti asmenų vardai ir pavardės, gyvenamoji vieta ir tariamo įsiskolinimo dydis. Nors parengiamieji teismo posėdžiai buvo įvykę tik V. G., G. L. (2013 m. spalio 14 d. 13.30 val.), V. P. (2013 m. spalio 14 d. 15.00 val.), L. S. (2013 m. spalio 15 d. 9.00 val.) ir R. V. (2013 m. spalio 15 d. 13.30 val.), tačiau publikacijoje paminėta ir L. Z., nors jos posėdis dar neįvykęs (įvyko tik 2013 m. lapkričio 14 d. 9.00 val.). Pareiškėjo žurnalistas nedalyvavo šiuose posėdžiuose, todėl negalėjo žinoti informacijos apie bylos eigą ir joje nagrinėtus klausimus, nes ši informacija viešai neskelbiama.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 86–93) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar teisėta ir pagrįsta Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SPR-29 dalis pripažinti iš dalies pagrįstu pareiškėjų V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. skundą dėl publikacijoje ( - ) („Anykšta“, ( - )) paskelbtos informacijos ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Anykštos redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

15Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konstitucijos 22, 25 straipsniais ir pažymėjo,

16jog aukščiausios galios teisės aktas – Konstitucija, įtvirtindama informacijos laisvę, nenustato absoliučios informacijos laisvės, reikalauja, kad, naudojantis šia konstitucine vertybe, įstatymų nustatyta tvarka būtų užtikrintos kitos konstitucinės vertybės, iš jų – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teismas atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją dėl saviraiškos laisvės (žr. sprendimus bylose Hertel prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 25181/94, 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, par. 46; Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas, par. 87; Axel Springer AG prieš Vokietiją (GC), pareiškimo Nr. 39954/08, 2012 m. vasario 7 d., par. 78; ir kt.). Teismas pažymėjo, jog asmens privataus gyvenimo apsaugai skirtas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis (1, 2, 3 d.). Visuomenės informavimo įstatymas nurodo asmens privataus gyvenimo sąvokos apibrėžimą (2 str. 45 d.). Teismas taip pat vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu byloje Editions Plon prieš Prancūziją, 2004 m. birželio 24 d. sprendimu byloje Von Hannover prieš Vokietiją, 2007 m. birželio 14 d. sprendimu byloje Hachette Filipacchi Associes prieš Vokietiją. Pažymėjo, jog teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina atriboti visuomenės norą žinoti sensacijas ir teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą. Ginant asmens teisę į privatų gyvenimą, kyla dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informaciją) – konfliktas, todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros.

17Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Negalima sutikti su jo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytini Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, nes šis įstatymo straipsnis įtvirtina atvejus, kada viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Ši įstatymo nuostata neturi jokio ryšio su pozityvia pareiga rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

18Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad publikacijoje ( - ) („Anykšta“, ( - )) buvo paviešinti V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. asmens duomenys (vardai ir pavardės), taip pat įsiskolinimo faktas, duomenys apie namų ūkio tvarkymą (atsijungę nuo centralizuoto šildymo), dalyvavimas teismo procesuose („bylinėjamasi teisme“). Paminėtų asmenų sutikimo atskleisti šiuos duomenis pareiškėjas neturėjo. Vien aplinkybė, kad yra viešai nagrinėjama byla, nesudaro pagrindo viešosios informacijos rengėjui nevertinti, ar yra tikslinga atskleisti privataus pobūdžio informaciją. Privataus pobūdžio informacijos atskleidimas visais atvejais turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Šioje byloje, teismo nuomone, V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. privataus pobūdžio informacijos atskleidimas buvo neproporcingas, nes, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, publikacija yra nesusijusi su joje minimų asmenų privačiomis skolomis, o susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, todėl šioje byloje esantys tretieji suinteresuoti asmenys, kurie minimi publikacijoje, visiškai nesusiję su pareiškėjo nurodytu publikacijos tikslu, ir šių asmenų privataus pobūdžio informacijos atskleidimas yra iš esmės betikslis ir neproporcingas. Tai nesuderinama su pirmiau pateikta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

19Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundą atmetė.

20III.

21Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 103–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – žyminį mokestį ir išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Negali būti laikomas atsakingu už ginčo informacijos paskleidimą, kadangi publikacijoje ( - ), nurodant informacijos šaltinį, buvo pateiktas interviu su UAB „Anykščių šiluma“ atstovu juristu E. M. (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p.). Tai, kad pastarasis apelianto žurnalistui suteikė informaciją, iš esmės pripažino ir atsakovas. Publikacijoje neiškreipė UAB „Anykščių šiluma“ atstovo E. M. pasakytų žodžių apie vykstantį teisminį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Jersild prieš Denmark).

232. Žurnalistas A. L. dalyvavo viešuose Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžiuose civilinėje byloje UAB ,,Anykščių šiluma“ prieš V. P. ir kt. (civilinės bylos visiems atsakovams buvo sujungtos į vieną civilinę bylą), kuriuose buvo viešai skelbiama, kokia byla nagrinėjama, kas yra civilinės bylos ieškovas, kas atsakovai, kokio dydžio ieškinio reikalavimai reiškiami kiekvienam konkrečiam atsakovui, išklausomi šalių ir / ar jų atstovų paaiškinimai ir kt. (CPK 249–251 str.), teismo posėdžių tvarkaraštis skelbiamas viešai. Taigi tai yra vieša, neapibrėžtam subjektų ratui prieinama informacija, kuri tuo pačiu metu negali būti slapta, privataus gyvenimo paslaptį sudaranti informacija (allegans contraria non est audiendus (negalima to paties ir teigti, ir neigti)) (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.).

243. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto paskleista informacija apie tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys galbūt yra skolingi UAB „Anykščių šiluma“, dėl to Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, yra duomenys apie šių asmenų privatų gyvenimą. Visuomenės informavimo įstatymas turi būti vertinamas sistemiškai. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje nėra expressis verbis nurodyta, kas yra privatus gyvenimas. Privataus gyvenimo apibrėžimas pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje. Tokių duomenų nepaskleidė. Teismo išvada, kad nebuvo teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti paskelbtą informaciją, nėra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra priėmęs ne vieną nutartį dėl atsiskaitymo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2013 ir kt.).

254. Teismo išvada, kad paskelbimas apie civilinės bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje reiškia teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, nėra pagrįsta. Tokia informacija nėra slapta ar kitaip apribota, t. y. ji nėra skiriama tik teismui ir civilinės bylos šalims, neatitinka viešo teismo posėdžio sampratos, kadangi nėra draudimų ir apribojimų skelbti viešame teismo posėdyje viešai, t. y. neapibrėžtų subjektų ratui, paskelbtą informaciją. Teismo posėdžio viešumas neatskiriamai susijęs su teise informuoti apie viešą teismo posėdį.

265. Tik vykdė pareigą informuoti skaitytojus apie vykstantį Anykščių miesto bendruomenei reikšmingą ginčą tarp šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjų, nepalaikydamas nei vienos pusės ir nedarydamas apibendrinančių išvadų.

276. Neaišku, ar, pagal pirmosios instancijos teismą, buvo pažeista trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė į privatų gyvenimą dėl gyvenamosios vietos adreso tariamo nurodymo, ar ne. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir motyvuotu.

28Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115–118) prašo atmesti apeliacinį

29skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

301. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, kadangi yra susijęs su kitos neturtinės teisės (garbės ir orumo), nei buvo skųstasi šiuo atveju, pažeidimu. Informacijos teisingumo ar neteisingumo klausimas konkrečiu atveju nebuvo sprendžiamas. Teismas teisingai pažymėjo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos neturi jokio ryšio su viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pozityvia pareiga rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti asmens teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

312. Teismo posėdžių tvarkaraščiuose informacija skelbiama siekiant konkretaus tikslo – informuoti proceso dalyvius, suinteresuotus asmenis apie teismo posėdį, o prieinama ir žinoma neapibrėžtam asmenų ratui ši informacija tampa tik viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) ją paskelbus visuomenei. Paskelbus platesnio turinio informaciją, sužinotą teismo posėdžio metu, bei nesant teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti asmens privataus pobūdžio informaciją, teisė į privataus gyvenimo apsaugą yra pažeidžiama.

323. Pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), turi ne tik veiklos prigimties nulemtą teisę skleisti informaciją, bet ir pareigas bei atsakomybę už šios informacijos skleidimą. Tai, kad informaciją pareiškėjui galbūt pateikė viena iš civilinio ginčo šalių, nepanaikino jo pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos teisėtumu, taip pat nepanaikina atsakomybės už informacijos, pažeidžiančios asmenų neturtines teises, paskleidimą. Nei iš publikacijos konteksto, nei iš jos turinio nebuvo pagrindo teigti, jog, sprendžiant privačių asmenų teisminį ginčą su paslaugos teikėju, prioritetas paskelbiant privataus pobūdžio informaciją turėjo būti teikiamas visuomenės teisei žinoti, o ne privačių asmenų teisei į privataus gyvenimo apsaugą.

334. Pareiškėjas, prieš skleisdamas viešai teismo posėdžio metu sužinotą informaciją, turėjo ją įvertinti asmens interesų apsaugos požiūriu, o, neturėdamas asmenų sutikimo, susilaikyti nuo juos identifikuojančios informacijos paskleidimo. Tai, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą buvo gauta teisėtai, dar nereiškia, jog tokią informaciją galima besąlygiškai skelbti. Privataus pobūdžio informacijos paskelbimas skundžiamoje publikacijoje nebuvo būtinas situacijai analizuoti, nes tokia analizė tiek, kiek ji tenkina pagrįstą visuomenės interesą, galėjo būti atlikta nenurodant privačių asmenų vardų ir pavardžių.

345. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimas buvo nustatytas atsižvelgiant į visus publikacijoje nurodytus duomenis, įvertinant jų visumą, o ne izoliuotas informacijos detales. Privataus gyvenimo pažeidimų sąrašas nėra baigtinis ir yra siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra bei asmens diskrecijos teisės realizavimu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atskiri nustatyto pažeidimo elementai nelaikytini privačia informacija, yra nepagrįsti.

356. Tretieji suinteresuoti asmenys yra visiškai nesusiję su pareiškėjo nurodytu publikacijos tikslu. Todėl šių asmenų privataus pobūdžio informacijos atskleidimas buvo betikslis, neproporcingas ir nesuderinamas su teismų suformuota praktika. Privataus pobūdžio informacijos visumos apie trečiuosius suinteresuotus asmenis paskelbimas nėra pateisinamas viešuoju interesu, todėl laikytinas pertekliniu, o visuomeninės svarbos klausimas publikacijoje galėjo būti analizuojamas neatskleidžiant trečiuosius suinteresuotus asmenis identifikuojančių duomenų.

36Tretieji suinteresuoti asmenys V. G., G. L., L. S., L. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti 100 Eur už atsiliepimo parengimą.

37V. G., G. L., L. S., L. Z. pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinis skundas atmestinas.

41Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – Publikacijos dalies, kurioje yra (buvo) atskleista informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, paviešinimo teisėtumas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio taikymo prasme.

42Byloje nėra kvestionuojama, kad Visuomenės informavimo įstatymo taikymo požiūriu ši informacija (V. G., R. S., G. L., L. S., L. Z. ir R. V. asmens duomenys (vardai ir pavardės), namo, kuriame jie gyvena, adresas, jų įsiskolinimo UAB „Anykščių šiluma“ faktas, duomenys apie namų ūkio tvarkymą (atsijungę nuo centralizuoto šildymo), dalyvavimas teismo procesuose („bylinėjamasi teisme“)) yra laikytina privataus pobūdžio informacija, t. y. informacija, kurios apsaugai yra skirtas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis. Taip pat nėra kvestionuojama, kad ši informacija jos skleidėjo (pareiškėjo) buvo paviešinta be trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimo. Todėl konstatuotina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio taikymo požiūriu bylai reikšmingo fakto nustatymo prasme ginčo tarp šalių nėra. Nagrinėjamai bylai yra reikšmingas ir spręstinas klausimas dėl paminėto fakto įvertinimo teisės taikymo požiūriu, t. y. klausimas dėl teisės taikymo.

43Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymo

4414 straipsnis (bylai aktuali 2006-07-11 įstatymo Nr. X-752 redakcija) yra specialioji teisės norma, kuri skirta asmens privataus gyvenimo apsaugai ir kurioje, be kita ko, yra apibrėžta tokios informacijos atskleidimo (viešo paskelbimo) leistina riba. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal jo 2 dalį, informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Straipsnio

453 dalyje nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

46Aiškindama išvardytas teisės normos nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad aptariamo straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka arba nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, tokios abejonės turi būti traktuotinos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad, taikant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnį, prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai yra suformuluota šio straipsnio

471 dalyje. Atskirai pasisakydama dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies aiškinimo, kolegija pažymi, kad šioje straipsnio dalyje panaudota formuluotė dėl pareigos užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (akcentuojant žodį „užtikrinti“) savaime nenustato vienareikšmiškai aiškios ribos, kai informacija apie asmens privatų gyvenimą negali būti paviešinta, siekiant privataus gyvenimo apsaugos. Todėl, vertinant kiekvieną konkrečią situaciją dėl privataus pobūdžio informacijos paviešinimo leistinumo, turi būti taikomi bendrieji teisės taikymo principai, tarp jų (pirmosios instancijos teismo pritaikytas) proporcingumo siekiamam tikslui principas.

48Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Publikacijos, paminėti duomenys (privataus pobūdžio informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis) buvo paskelbti tik tokio paties pobūdžio informacijos apie kitą asmenį (Anykščių rajono savivaldybės tarybos narę, t. y. politikę V. P.) kontekste. Publikacijos turinys, kolegijos vertinimu, parodo pareiškėjo (kaip informacijos skleidėjo) tikslą taip paviešinti būtent paminėtos politikės, kaip viešojo asmens, socialinę reikšmę turinčias gyvenimo (elgesio) aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir padarytai išvadai, kad Publikacijoje paviešinta paminėta privataus pobūdžio informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis laikytina pertekline ir akivaizdžiai neproporcinga Publikacijos siekiamam tikslui.

49Pasisakydama dėl Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymo (pareiškėjo teigimu, būtent šio straipsnio nuostatos turi būti taikomos byloje nagrinėjamoje situacijoje), kolegija, sistemiškai aiškindama šio straipsnio 1 ir 2 dalis, daro išvadą, kad šio straipsnio nuostatos yra skirtos reglamentuoti redakcinės atsakomybės taikymo klausimą esant situacijai, kai yra paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. kitai, negu šioje administracinėje byloje nagrinėjamai, situacijai. Todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatos nagrinėjamai bylai nėra aktualios ir nėra reikšmingos.

50Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, taip pat iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms nagrinėjamos situacijos vertinimo išvadoms, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą teisingu ir pagrįstu.

51Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl 100 eurų už atsiliepimo parengimą priteisimo šioje apeliacinės bylos nagrinėjimo stadijoje nenagrinėtinas, nes jis (nurodytas prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl būtinumo jį pagrįsti (byloje nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad paminėta suma trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo sumokėta).

52Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

53Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio

541 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ apeliacinį skundą atmesti.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Anykštos redakcija“ (toliau –... 5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė, jog jis... 6. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21–23) prašė atmesti skundą kaip... 7. Atsakovas nurodė, kad, kaip viešojo administravimo subjektas, ištyrė... 8. ir išsamiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą,... 9. į ginčo pobūdį, be asmens sutikimo negalėjo būti skleidžiama viešai.... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys V. G., G. L., L. S., L. Z. atsiliepimu į... 11. V. G., G. L., L. S., L. Z. nurodė, kad UAB „Anykštos redakcija“... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar teisėta... 15. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Konstitucijos 22, 25 straipsniais ir... 16. jog aukščiausios galios teisės aktas – Konstitucija, įtvirtindama... 17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių... 18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad publikacijoje (... 19. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad ginčijamo... 20. III.... 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 103–107) prašo panaikinti Vilniaus... 22. 1. Negali būti laikomas atsakingu už ginčo informacijos paskleidimą,... 23. 2. Žurnalistas A. L. dalyvavo viešuose Anykščių rajono apylinkės teismo... 24. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto paskleista informacija... 25. 4. Teismo išvada, kad paskelbimas apie civilinės bylos nagrinėjimą viešame... 26. 5. Tik vykdė pareigą informuoti skaitytojus apie vykstantį Anykščių... 27. 6. Neaišku, ar, pagal pirmosios instancijos teismą, buvo pažeista... 28. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115–118) prašo atmesti... 29. skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su... 30. 1. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis šiuo atveju netaikytinas,... 31. 2. Teismo posėdžių tvarkaraščiuose informacija skelbiama siekiant... 32. 3. Pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas),... 33. 4. Pareiškėjas, prieš skleisdamas viešai teismo posėdžio metu sužinotą... 34. 5. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į privataus gyvenimo apsaugą... 35. 6. Tretieji suinteresuoti asmenys yra visiškai nesusiję su pareiškėjo... 36. Tretieji suinteresuoti asmenys V. G., G. L., L. S., L. Z. atsiliepimu į... 37. V. G., G. L., L. S., L. Z. pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinis skundas atmestinas.... 41. Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – Publikacijos dalies, kurioje yra... 42. Byloje nėra kvestionuojama, kad Visuomenės informavimo įstatymo taikymo... 43. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Visuomenės informavimo... 44. 14 straipsnis (bylai aktuali 2006-07-11 įstatymo Nr. X-752 redakcija) yra... 45. 3 dalyje nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama... 46. Aiškindama išvardytas teisės normos nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo... 47. 1 dalyje. Atskirai pasisakydama dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14... 48. Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad, kaip matyti... 49. Pasisakydama dėl Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio taikymo... 50. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, taip pat iš esmės... 51. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl 100 eurų už atsiliepimo... 52. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 53. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140... 54. 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 55. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą... 56. Nutartis neskundžiama....