Byla 3K-3-658/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. , R. S. , R. S. , uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ginklai“, uždarosios akcinės bendrovės „R. M. firma“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretieji asmenys I. Z. , M. Š. , E. Ž. , uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, uždaroji akcinė bendrovė „15 minučių“, M. G. , V. V. (V. V. ), V. G. B., T. G. , G. J. Š., V. P. , uždaroji akcinė bendrovė „Ribosa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baklis“, uždaroji akcinė bendrovė „Muzikos prekės“, E. V. , Kauno miesto savivaldybė, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už patiektą šilumos energiją, kai dalis pastato patalpų šildomos autonominiu būdu, keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvavimą, pažeidimo klausimai.

6Ieškovai yra patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (toliau – ir namas, pastatas) ( - ), savininkai ir jiems nuosavybės teise priklauso: V. Š. – 155,87 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – įstaiga (yra rūsys, pirmas aukštas), 102,35 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – biuras (antras aukštas) ir 102,93 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – biuras (yra rūsys, trečias aukštas); UAB „R. M. firma“ ir UAB „Vilniaus ginklai“ – po ½ dalį 207,94 kv. m administracinių patalpų (su rūsiu nuo 2-1 iki 2-11, antras aukštas); R. S. ir R. S. – po ½ dalį 118,16 kv. m patalpos – buto su rūsiu (trečias aukštas). Šiame pastate tretiesiems asmenims priklauso: I. Z. – 89,88 kv. m gyvenamoji patalpa – butas su rūsiu; M. Š. – 79,41 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – kavinė–baras (pirmas aukštas); E. Ž. – 82,05 kv. m gyvenamoji patalpa – butas (trečias aukštas). Visų ieškovų ir trečiojo asmens I. Z. patalpos 2004 m. sausio 8 d. atjungtos nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, pripažinus šilumos punktą, esantį ( - ), tinkamu naudoti. Į trečiųjų asmenų M. Š. ir E. Ž. patalpas šilumą tiekia atsakovas, kuris ieškovams mokesčius už šilumą skaičiuoja pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, įrengto namo šilumos punkte, rodmenis, šis apskaitos prietaisas taip pat matuoja pastatų, esančių ( - ), suvartotą šilumą.

7Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo gautas lėšas: ieškovui V. Š. – 6995,06 Lt, ieškovui UAB „Vilniaus ginklai“ – 9558 Lt, ieškovams R. S. ir R. S. – 1520,66 Lt, ieškovui UAB „R. M. firma“ – 7408,88 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad, rekonstravus šilumos mazgą, pastate veikia autonominė šildymo sistema, atsijungta nuo centralizuoto šilumos šaltinio; atsakovas nepagrįstai skaičiuoja mokesčius ir ieškovams siunčia sąskaitas už paslaugas, kurių neteikia, ir šilumos nuostolius, kurių nepatiria; pastate neišvedžioti šilumos tiekimo įrenginiai, nenutiestos šildymo trasos, ieškovai nesudarę su atsakovu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių; ieškovams, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. sumokėjus neteisėtai apskaičiuotus mokesčius, atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, nustatęs, kad tik dalis patalpų, ne visas pastatas, buvo atjungtos nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, pastate esančios patalpos Nr. 4 ir Nr. 7 šildomos centralizuotai atsakovo tiekiama šiluma, atmetė ieškovų argumentus, kad bendraturčiai naudoja autonomines šildymo sistemas ir nėra atsakovo tiekiamos šilumos vartotojai, visos pastate esančios patalpos šildomos dujiniu katilu, bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos, todėl jie neturi pareigos mokėti už šilumos energiją.

11Iš byloje esančių įrodymų nustatęs, kad pastato rūsio patalpose prie lubų eina šilumos tiekimo vamzdžiai, teismas nesutiko ir nesivadovavo eksperto išvada (2012 m. vasario 20 d. ekspertizės aktas), pagal kurią 153,41 kv. m ploto rūsio patalpose R-14, R-17, kurių paskirtis – sporto klubas, nėra šildymo įrenginių, todėl bendrųjų šilumos nuostolių iš atsakovo centralizuotai tiekiamos šilumos pastato bendrojo naudojimo patalpose nėra.

12Teismas nurodė, kad pastato laiptinių, palėpės, autonomiškai ir centralizuotai šildomų patalpų išsidėstymas, eksperto atlikti temperatūros matavimai autonomiškai ir centralizuotai šildomose patalpose leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bendrųjų centralizuotai tiekiamos šilumos nuostolių pastato bendrojo naudojimo patalpose nėra, tik tuo atveju, jei 153,41 kv. m rūsio patalpos nebūtų priskirtos bendrojo naudojimo patalpoms. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatęs, kad rūsio patalpose esantys šilumos tiekimo vamzdžiai nėra izoliuoti taip, kad neskleistų į patalpas šilumos, konkretaus (fizinio ar juridinio) asmens nuosavybės teisės į pirmiau nurodytas rūsio patalpas neįregistruotos, teismas padarė išvadą, kad šios patalpos priskirtinos bendraturčių (ieškovų ir trečiųjų asmenų) bendrojo naudojimo patalpoms, o bendruosius šilumos nuostolius turi apmokėti visi name esančių patalpų savininkai, proporcingai jiems priklausančiai daliai, neatsižvelgiant į tai, kad dalis šildymo sistemos yra atjungta (arba patalpos šildomos kitokiu būdu); ieškovai neturėtų pareigos sumokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tuo atveju, jei visi daugiabučio pastato šildymo sistemos įrenginiai būtų atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos.

13Atsakovui nurodžius, kad namo bendraturčiai, tarpininkaujant pastato valdytojui (administratoriui) UAB „Žaidas“, nepasirinko ir nepateikė atsakovui kito, visiems pastato vartotojams priimtino, šilumos paskirstymo metodo, parengto, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintomis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę patalpų, esančių name, savininkams – šilumos vartotojams skirstyti šilumą pagal įvadinio šilumos apskaitos punkto rodmenis, vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, apmokestinant vartotojus už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą šilumą, nes dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtas šilumos kiekis paskirstomas visiems namo vartotojams proporcingai jiems nuosavybės priklausančių butų ir kitų patalpų naudingajam tūriui.

14Nustatęs, kad atsakovas tiekė šilumos energiją į ieškovams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, ją apskaitė pagal skaitiklio rodmenis, individualiai paskirstė mokesčius vartotojams įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas namams, esantiems ( - ), nepatiekė tiek šilumos energijos, kiek apskaitė šilumos apskaitos prietaisas, teismas sprendė, kad ieškovai privalo sumokėti už patiektą energiją; ne visiems vartotojams esant atsijungusiems nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, pastate esant bendrojo naudojimo patalpoms, per kurias eina šilumos tiekimo vamzdžiai, atsiranda faktiniai šilumos nuostoliai, kuriuos privalo apmokėti bendraturčiai. Teismas konstatavo, kad ieškovai už jiems tiektą šilumą atsakovui mokėjo pagrįstai.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. Š. apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, esančios pastate ( - ), vadovaudamasi CK 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.73 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad šie asmenys yra pirmiau nurodyto pastato bendraturčiai, jį valdantys bendrosios dalinės nuosavybės teise.

17Remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 5.1 punkte bei ginčo laikotarpiu galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 2 straipsnyje pateikta bendrojo naudojimo patalpų apibrėžtimi, pagal kurią šios patalpos – tai daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, teismas konstatavo, kad rūsio patalpos R-14 ir R-17 (dabar patalpos R-19, R-20, R-21, R-22, R-23, R-24 ir R-25) priskirtinos pastato bendrojo naudojimo patalpoms ir ieškovai – pastato bendraturčiai – privalo mokėti mokesčius už į jas patiektą šilumos energiją.

18Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. Š. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nuosavybės teise valdomų patalpų skirtingą nuo kitų bendraturčių turimų patalpų faktinę ir teisinę padėtį, nes V. Š. nuosavybės teise priklausančios patalpos yra įregistruotos su konkrečiomis rūsio patalpomis (nuo R-2 iki R-5 ir nuo R-8 iki R-11), atidalytos nuo bendrosios dalinės pastato nuosavybės; nurodė, kad ginčo atveju yra svarbus nuosavybės teisės į pastatą, ne atskiras jo patalpas, nustatymas; šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, dalis pagrįstai nustatoma, nes namas yra daugiabutis.

19Remdamasis šilumos punkto rekonstrukcijos metu galiojusio 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 21 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos atitinka 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1329 25 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 8, 9, 16, 18.1 punktais, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai neginčijo aplinkybės, jog namo bendraturčiai nepasirinko ir nepateikė atsakovui jiems priimtino šilumos paskirstymo metodo, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovas, apskaičiuodamas bendraturčių suvartotą šilumos dalį, skirtą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, pagrįstai rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu metodu Nr. 5, kuris taikomas ir tada, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.); sprendė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos patekimas ar nepatekimas į bendrai naudojamas patalpas, atsižvelgiant į teisinį bendrai suvartotos šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo reglamentavimą, neturi esminės reikšmės; pastato bendraturčių pareiga apmokėti už suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti išlieka, nes tik dalis pastato patalpų yra atjungta nuo centralizuotai tiekiamos šilumos šaltinio; pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatinėjo pirmiau nurodytas (šilumos patekimo ar nepatekimo) aplinkybes bei tai, ar atsakovas patiria šilumos nuostolius, ir jomis grindė sprendimą.

20Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai, atjungę savo patalpas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau turėdami pareigą apmokėti už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, turi galimybę kitokiu būdu ginti savo teises, t. y. pasirinkti jų interesus ir faktines aplinkybes atitinkantį šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, kuris gali būti nustatytas pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis; sprendimą dėl kitokio šilumos kiekio dalies koeficiento nustatymo bendraturčiai gali priimti pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

241. Teismai nepagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 2 dalies, todėl netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į individualią kiekvieno atsakovo faktinę ir teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovui V. Š. nuosavybės teise priklauso 155,87 kv. m ploto patalpos, VĮ Registrų centre įregistruotos kartu su rūsio patalpomis (rūsio plane žymimomis nuo R-2 iki R-5 ir nuo R-8 iki R-11), ir jos yra atidalytos nuo bendrosios dalinės pastato bendraturčių nuosavybės (CK 4.82 straipsnio 1 dalis); nepagrįstai rūsio patalpas (plane pažymėtas R-14 ir R-17), kurių paskirtis sporto klubas, priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms ir sprendė, kad atsakovo patiriamus šilumos nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsniu, turi apmokėti visi namo gyventojai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos. Įgyvendinus CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę – atidalijus savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia bendro daikto teisinis režimas, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jei daugiau bendraturčių neliko) valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Tuo atveju, kai savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalija vienas bendraturtis, kiti lieka likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkais. Ieškovui V. Š. nuosavybės teise priklausančios rūsio patalpos buvo atidalytos natūra, nes tai buvo galima padaryti be žalos šio turto paskirčiai – šios patalpos yra toje pačioje pastato pusėje kaip ir visos kitos ieškovui V. Š. priklausančios patalpos, jomis galima naudotis nepažeidžiant kitų pastato bendraturčių interesų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas nelaikytinas patalpų R-14 ir R-17, kuriose yra įrengtas sporto klubas, jos atskirtos įvažiavimu (broma) į pastato kiemą ir su kitomis patalpomis neturi sąlyčio taškų, savininku. Be to, jokiose kitose pastato bendrosiose patalpose (laiptinėse, palėpėse ar holuose) nėra centralizuoto šildymo įrenginių, dėl kurių atsakovas patirtų šilumos nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nevertino kiekvieno ieškovo situacijos individualiai, neatsižvelgė į tai, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių ieškovui neliko pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą; ieškovo ir atsakovo nesieja jokie civiliniai turtiniai santykiai. Ieškovui priklausančios patalpos nesiriboja su centralizuotu būdu šildomomis namo bendrojo naudojimo patalpomis.

25Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta teismui neįsigilinus į bylos esmę, neįvertinus byloje pateiktų pirmiau nurodytų įrodymų.

262. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nevertino teismo ekspertizės išvados, pagal kurią: nustatyta, kad pastate nuo 2004 m. vasario mėn. veikia autonominė šildymo sistema; pastatas nėra visiškai atjungtas nuo centralizuoto šildymo: pastate yra vienas butas (Nr. 7), priklausantis E. Ž. , ir vienerios negyvenamosios patalpos (Nr. 4), priklausančios M. Š. , kurios šildomos centralizuotai tiekiama šiluma; „patalpos, kuriomis iš AB „Kauno energijos“ yra tiekiama šiluma, nesusisiekia su pastato bendrojo naudojimo patalpomis, ir bendrųjų šilumos nuostolių čia būti negali, yra tik šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai i vamzdynų izoliaciją ir galimai žemės gruntą. Tačiau pastato bendrojo naudojimo patalpos susisiekia su autonomiškai šildomomis patalpomis ir pastato autonominio šildymo sistema per sienas, lubas, grindis į pagrindines pastato konstrukcijas skleidžia labai nedidelę šilumos dalį“; šiluminis mazgas yra tinkamai izoliuotas izoliacija, padaryta iš akmens vatos kevalo, padengto aliuminio folija, ir šilumos nuostolių į aplinką atsakovas nepatiria. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas reikiamų specialių žinių ir vadovaudamasis tik ekspertizės metu surinktais įrodymais – patalpų nuotraukomis, neatsižvelgdamas į eksperto pateikto vertinimo visumą, padarė nepagrįstą išvadą, kad rūsio patalpose yra šilumos tiekimo vamzdžiai, kurie nėra izoliuoti tokiu būdu, kad neskleistų į patalpas šilumos. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nepatiria bendrųjų šilumos nuostolių, centralizuotai tiekiama šiluma nepatenka į bendrai naudojamas patalpas, nurodydamas, jog remiasi teisiniu bendrai suvartotos šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo reglamentavimu.

273. Neišsami apeliacinės instancijos teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentą, kad patalpos R-14 ir R-17, kurios pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos bendrojo naudojimo patalpomis, iš tiesų tokiomis nelaikytinos. Patalpos, kuriose įrengtas sporto klubas, nėra skirtos bendram naudojimui, tai specialios paskirties patalpos, ir aplinkybė, kad jos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos konkretaus asmens nuosavybe, negali būti pagrindas priešingai išvadai (kad patalpos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms).

28Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistus ir nurodo tokius esminius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus:

29Teismai išsamiai išnagrinėjo visas procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Kasatorius ginčijo mokesčių apskaičiavimo teisinį pagrindą, šių mokesčių apskaičiavimo ir paskirstymo pagrįstumo klausimo nekėlė. Patiekta šiluma apšildo ne tik butus, bet (per atitvarų konstrukcijas) ir name esančias bendrojo naudojimo patalpas, priklausančias namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl kasatorius, būdamas namo bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiu, turi tas pačias prievoles kaip ir kiti savininkai. Į daugiabutį namą, kuriame yra kasatoriui bendrosios nuosavybės teise priklausanti šio namo šildymo ir karšto vandens sistema, tiekiama šiluma per sienas, šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiame name turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu: viena vertus, jie yra vartotojai, vartojantys šilumą savo patalpoms šildyti, kita vertus jie yra ir šilumos kiekio vartotojai kaip turto savininkai, t. y. jie turi sumokėti už tam tikrą šilumos kiekį, kuris susijęs su bendro daikto išlaikymu; teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos praktikos. Teismų procesiniai sprendimai atitinka eksperto atsakymų nuostatas, todėl nesutikimo motyvų nurodyti nereikia, be to, pateikti atsakymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o ekspertizės išvada teismui neprivaloma.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigos mokėti mokesčius už patiektą šilumos energiją, kai dalis pastato patalpų šildomos autonominiu būdu

33Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar ji yra asmeninė, ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų – bendraturčių naudai. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

34Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausantys objektai detaliau reglamentuojami Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 punkte (ankstesnės įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2010 m. sausio 4 d., 5 punkte), kuriame nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Pastaroji nuostata įtvirtinta ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.1 punkte, kur nustatyta, kad patalpos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

35CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 257-oji DNSB v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. B. G. , bylos Nr. 3K-3-651/2004). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Pirmiau nurodytai bendrajai taisyklei, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, įtvirtintai įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

36Pagal 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Ta pati nuostata įtvirtinta 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymu išdėstytos naujos šio teisės akto redakcijos 25 straipsnyje.

37Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai rūsio patalpas, plane pažymėtas R-14 ir R-17, kurių paskirtis – sporto klubas, priskyrė bendrojo naudojimo patalpoms, ir sprendė, kad atsakovo patiriamus šilumos nuostolius turi apmokėti visi namo gyventojai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos; teismai nepagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes kasatoriui atidalijus savo dalį (rūsio patalpas) iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam neliko pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, juolab kad pastato palėpėse, holuose, laiptinėse nėra centralizuoto šildymo įrenginių, dėl kurių atsakovas patirtų šilumos nuostolių. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasatoriaus argumentus teisiškai nepagrįstais. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatoriui nuosavybės teise priklauso 155,87 kv. m, 102,35 kv. m ir 102,93 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, esančios atitinkamai daugiabučio gyvenamojo namo pirmajame, antrajame ir trečiajame aukštuose; kasatoriui taip pat priklauso rūsio patalpos nuo R-2 iki R-5 ir nuo R-8 iki R-11; dalis pastato patalpų, tarp jų ir kasatoriaus patalpos, teisėtai atjungtos nuo centralizuotai tiekiamos šilumos šaltinio, į likusias patalpas šilumą tiekia atsakovas; name esančios rūsio patalpos, plane pažymėtos R-14 ir R-17 (po patalpų rekonstrukcijos – R-19, R-20, R-21, R-22, R-23, R-24 ir R-25), kurių paskirtis – sporto klubas, atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims nuosavybės teise nepriklauso. Esant tokiai situacijai, kai dalis daugiabučio gyvenamojo namo patalpų neturi konkretaus savininko, kuriam jos priklausytų nuosavybės teise, laikytina, kad šios patalpos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms ir name esančių patalpų savininkams jos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 5.1 punktu, sprendė, kad pirmiau nurodytos rūsio patalpos laikytinos bendrojo naudojimo patalpomis, nuosavybės teise priklausančiomis visiems pastato, esančio ( - ), bendraturčiams. Aplinkybė, kad, kaip nurodo kasatorius, jam nuosavybės teise priklausančios rūsio patalpos atidalytos, šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga, nes byloje nustatyta, kad ne visos patalpos atidalytos ir priklauso konkretiems savininkams, o tik dalis jų. Namo bendraturčiui suformavus nuosavybę į dalį pastato patalpų, tai savaime nereiškia visiško atsidalijimo nuo tokio pobūdžio patalpų, kai dalis jų lieka neatidalytos. Tokių patalpų proporcinga dalis pirmiau nurodytam bendraturčiui priklauso nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys, 4.82 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ne tik pastato bendrojo naudojimo patalpos, bet ir pagrindinės jo konstrukcijos pastato bendraturčių yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise.

38Bendrųjų namo objektų savininkams priklauso nuosavybės teisė, kartu jie turi vykdyti ir su šia teise susijusias pareigas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Konstatavus, kad teismai pagrįstai priskyrė rūsio patalpas (R-14 ir R-17) bendrajai dalinei pastato bendraturčių nuosavybei, kasatorius privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti šį turtą proporcingai savo daliai, kaip ir kitą turtą, patenkantį į bendrosios dalinės nuosavybės objektų sąrašą. Šiluma į namo patalpas tiekiama šilumos energijos vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes, bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse, palėpėse, holuose atjungti šildymo įrenginiai, nepagrindžia, jog laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Namo bendraturčiams nutarus, kad pastato konstrukcijų apsaugai nuo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės bei kitų bendrųjų patalpų šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tokiu būdu tik sumažinami mokesčiai, proporcingai sutaupytai energijai, kuri būtų įprastai tiekiama šildyti pirmiau nurodytas patalpas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams; kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas; namo gyventojai gauna šilumą ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų, kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji DNSB v. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-342/2009). Byloje nustatyta, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinio namo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, pagal kuriuos, nustačius konkrečių vartotojų suvartotą šilumos kiekį, nustatoma, kokia dalis teko bendriems objektams šildyti. Kasatorius, kaip bendrųjų namo konstrukcijų bendraturtis, yra atsakingas už namo tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, kaip ir kiti savininkai. Kaip jau minėta, šiai prievolei neturi teisinės reikšmės konkrečių patalpų atjungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos faktas. Kasatorius atsako atsakovui už bendrojo naudojimo objektų šildymą, nes tokia prievolė įstatymo nuostatų jam priskirtina kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkui.

39Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog kasatorius turi pareigą mokėti mokesčius atsakovui, nepaisant to, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos (negyvenamosios paskirties ir rūsiai) nėra šildomos centralizuotai tiekiama šiluma. Ši pareiga, kaip jau minėta, kasatoriui yra nustatyta įstatymo ir bylos faktinės aplinkybės tam teisinės reikšmės neturi.

40Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

41Pagrindinės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; kt.).

42Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes teismai nepagrįstai nevertino teismo ekspertizės išvados, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nepatiria bendrųjų šilumos nuostolių, centralizuotai tiekiama šiluma nepatenka į bendrai naudojamas patalpas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Iš bylos medžiagos, teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino 2012 m. vasario 20 d. teismo eksperto išvadą ir nurodė, kad ja nesivadovauja, nes nesutinka su padarytomis išvadomis. Teismas motyvavo nesutikimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu metodu Nr. 5, kuris taikomas ir tada, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), o centralizuotai tiekiamos šilumos patekimas ar nepatekimas į bendrai naudojamas patalpas, atsižvelgiant į teisinį šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo reglamentavimą, neturi esminės reikšmės.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teismų procesinių sprendimų turinį ir kasacinio skundo argumentą dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą pažeidimo, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Proceso metu įrodinėtos aplinkybės išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis aktualiomis teisės normomis, išvados padarytos įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą. Skundo argumentais iš esmės siekiama kitokių, nei padarė teismai, faktinių aplinkybių nustatymo, kvestionuojamos teismų padarytos išvados.

44Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo

45Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį, kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analize, išaiškino, kad pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009).

46Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentą, kad patalpos R-14 ir R-17, kurios pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos bendrojo naudojimo patalpomis, iš tiesų tokiomis nelaikytinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatoriaus apeliacinio skundo ir šią bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, pirmiau nurodytą kasatoriaus argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

47Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodyto argumento, susijusio su patalpų priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms, ne tik pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirmiau nurodytos patalpos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms, bet ir teisiškai išsamiai šią išvadą motyvavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 331 straipsnio pažeidimo.

48Dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

49Dėl procesinės bylos baigties

50Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

53Kasaciniame teisme patirta 255,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Priteisti iš kasatoriaus V. Š. (a. k. ( - ) 255,65 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovai yra patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (toliau –... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo be teisinio... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, nustatęs, kad tik dalis patalpų, ne visas pastatas, buvo atjungtos... 11. Iš byloje esančių įrodymų nustatęs, kad pastato rūsio patalpose prie... 12. Teismas nurodė, kad pastato laiptinių, palėpės, autonomiškai ir... 13. Atsakovui nurodžius, kad namo bendraturčiai, tarpininkaujant pastato... 14. Nustatęs, kad atsakovas tiekė šilumos energiją į ieškovams... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad... 17. Remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11... 18. Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. Š. argumentus, kad pirmosios... 19. Remdamasis šilumos punkto rekonstrukcijos metu galiojusio 2003 m. gegužės 20... 20. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai, atjungę savo patalpas nuo... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013... 23. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 24. 1. Teismai nepagrįstai netaikė CK 4.80 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 2... 25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kaip ir pirmosios instancijos teismo... 26. 2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimą... 27. 3. Neišsami apeliacinės instancijos teismo nutartis. Apeliacinės... 28. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Kauno apygardos... 29. Teismai išsamiai išnagrinėjo visas procesinio sprendimo priėmimui... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigos mokėti mokesčius už... 33. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo... 34. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise... 35. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų... 36. Pagal 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, įsigaliojusio 2003 m.... 37. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai rūsio patalpas, plane pažymėtas... 38. Bendrųjų namo objektų savininkams priklauso nuosavybės teisė, kartu jie... 39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą... 40. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ... 41. Pagrindinės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kuriomis turi... 42. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teismų procesinių sprendimų... 44. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo... 45. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti nutartį,... 46. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 47. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatoriaus... 48. Dėl kitų kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip... 49. Dėl procesinės bylos baigties... 50. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 53. Kasaciniame teisme patirta 255,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 56. Priteisti iš kasatoriaus V. Š. (a. k. ( - ) 255,65 Lt (du šimtus... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...