Byla 2A-61-544/2012
Dėl 12 000 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6023-755-2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui J. N., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Š. R., dėl 12 000 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Lt nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. liepos mėnesį tretysis asmuo Š. R. paliko jo žinioje remontuoti automobilį Peugeot 206 14 000 Lt vertės. Šį automobilį 2007-07-17 d. vakare be jo ar automobilio savininko leidimo, neturėdamas teisės vairuoti paėmė atsakovas, jį vairuodamas padarė autoįvykį ir automobilį nepataisomai sugadino. Nors atsakovas savo kaltę dėl padarytos žalos pripažino, tačiau atlygino tik 2000 Lt žalos. Kadangi likusią 12 000 Lt sumą trečiajam asmeniui atlygino jis, todėl įgijo regreso teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovą. Atsakovo kaltė nustatyta baudžiamojoje byloje, kuri baigta nuosprendžiu (b. l. 2-3).

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas, ištyręs bylos duomenis, nustatė, jog atsakovas 2007-07-17 neblaivus vairuodamas automobilį Peugeot 206, valst. Nr. ( - ) padarė autoįvykį, kurio metu nepataisomai sugadino minėtą automobilį, faktiškai priklausiusį trečiajam asmeniui ir perduotą remontuoti ieškovui. Trečiojo asmens paaiškinimo, pakvitavimo duomenimis teismas nustatė, jog ieškovas trečiajam asmeniui atlygino už nepataisomai sugadintą automobilį 12 000 Lt. Įrodymų, jog ieškovui kas nors ir kokia nors forma būtų atlyginęs sumokėtą žalos atlyginimą ar jos dalį, nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas automobilį vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasekoje padarė autoįvykį, kurio metu nepataisomai sugadino 12 000 Lt vertės automobilį, kas ir laikytina nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str.). CK 6.280 str. pagrindu ieškovas įgijo į atsakovą (padariusį žalą asmenį) regreso teisę į tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo žalos atlyginimo žalą patyrusiam asmeniui. Todėl teismas sprendė jog ieškinys teisėtas ir pagrįstas (b. l. 48-49).

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimą priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Skundui pagrįsti nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jį priimdamas teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas. Nuostoliai atlyginti ne tam asmeniui, kuriam priklausė jų reikalavimo teisė, nes automobilio ( - ), valst. ( - ) savininkė buvo R. Č. ir tik ji galėjo pareikšti ieškinį. Pinigų suma, kurią ieškovas atidavė trečiajam asmeniui Š. R., šioje byloje neturi reikšmės. Byloje nebuvo įrodytas žalos dydis. Po to, kai buvo apgadintas automobilis ( - ), V. G. pasirašė skolos raštelį, jog yra skolingas Š. R. 14 000 Lt, tačiau pinigų nėra skolinęsis. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (LR CK 1.75 str.) Skolos sandoris sudarytas dėl akių negalioja (LR CK 1.86 str.). Tais atvejais kai sandoris sudaromas tam, kad būtų pridengtas kitas sandoris (apsimestinis sandoris), taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (LR CK 1.87 str.). Kadangi skolinimosi nebuvo, tai teismas turėjo patikrinti, kokia iš tikrųjų buvo padaryta žala. Ieškovas neišsaugojo automobilio ar jo atsarginių detalių arba juos slepia. Žalos dydis buvo nustatytas ne tai turinčių teisę daryti įmonių, jam nedalyvaujant, o tik pagal trečiojo asmens Š. R. pasakymą, kas negali būti vertinama kaip žalos dydžio įrodymas, turint galvoje, kad minėtus asmenis sieja giminystės ar draugystės ryšiai. Teismas be pagrindo sprendė, jog 12 000 Lt regresinis ieškinys pagrįstas tik pagal ieškovo paaiškinimą (b. l. 52-53).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, jog, esant CK 6.280 str. nurodytoms aplinkybėms, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl teismas nustatęs, jog žalą atlygino ieškovas, pagrįstai sprendė, jog jis CK 6.280 str. pagrindu įgijo teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens – atsakovo - atlyginti tokią sumą, kokią sumokėjo nukentėjusiajam. Aplinkybę, jog atsakovas pripažįsta, kad ieškovas atlygino jo (atsakovo) padarytą žalą trečiajam asmeniui, patvirtina 2010-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės. Šio nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, kokią pinigų sumą turi atlyginti atsakovas, kuris, apklaustas liudytoju, pripažino, jog ieškovui yra skolingas 12 000 Lt, nes šis atlygino automobilio „( - )" savininkui žalą už jo nepataisomą sužalojimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tretysis asmuo yra faktinis automobilio „Peugeot 206" savininkas, automobilis tik registruotas R. Č. vardu, todėl žala dėl automobilio nepataisomo sužalojimo buvo padaryta jam ir šią žalą atlygino ieškovas (b. l. 61-62).

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo konkrečius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atsakovo J. N. atžvilgiu tenkinti, su kuo nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra tie, kad ieškovu šioje byloje galėjo būti tik automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) savininkė R. Č., o ne ieškovas, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra 14 000 Lt ir kad be pagrindo taikytos regresą reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.

10CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais vadovaujasi priteisdamas žalą ir nustatydamas jos dydį. Kaip matyti iš teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvų, teismas faktiškai atsižvelgė į visus faktus, kuriuos apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, bet juos įvertino atsakovui nepalankiai, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai įvertinti ne pagal CPK reikalavimus.

11Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškove šioje byloje gali būti tik automobilio savininke viešame registre registruota R. Č.. Bylos tretysis asmuo Š. R. nurodė, kad jis yra faktinis automobilio savininkas ir valdytojas, o automobilis buvo pirktas jo skyrybų metu, todėl buvo įregistruotas R. Č. vardu, kuri jokių turtinių pretenzijų neturėjo ir neturi, o šiuo metu automobilis iš viso išregistruotas (b. l. 11-12, 46-47, 61-62). Pats atsakovas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-02000-08 parodė, kad žinojo, jog automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) pas E. G. tėvą V. G. buvo paliktas remontui jo draugo, pripažino, kad tas draugas po autoįvykio žalą už sudaužytą automobilį įvertino 12 000 Lt, kad su ieškovu ieškojo būdų kaip atlyginti žalą, tuo tikslu paliko ieškovui realizuoti savo automobilį FIAT BRAVO bei siekė realizuoti likusias tinkamas naudoti ( - ) detales bei kad su ieškovu dalinai atsiskaitė (b. l. 7-10, 21-25). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2003-12-03 Nr. 3K-3-1158/2003; 2010-04-27 Nr. 3K-3-192/2010; 2010-11-11 Nr. 3K-7-309/2010 ir kt.). Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad žala buvo padaryta Š. R., todėl ją už atsakovą atlyginęs V. G. CK 6.280 straipsnio pagrindu įgijo regreso teisę išieškoti sumokėtą žalos atlyginimą į žalą padariusį asmenį – atsakovą, todėl yra tinkamas ieškovas šioje byloje.

12Nepagrįstais vertinti ir apeliacinio skundo argumentai, kad neįrodyta, jog žalos dydis yra 14 000 Lt ir kad šią sumą ieškovas yra tikrai atlyginęs trečiajam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi duomenimis, nustatytais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Civilinėje byloje pateiktų dokumentų iš baudžiamosios ir administracinės bylos turinys patvirtina ir byloje neginčijama, kad turtinę žalą neteisėtais veiksmais padarė atsakovas J. N.. Iš šių faktinių duomenų matyti, kad atsakovas Panevėžio mieste Piniavos skg. 2007-07-17 neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, be automobilio valdytojo Š. R. ir ieškovo, kuriam automobilis buvo paliktas remontuoti ir saugoti, leidimo, neįsitikinęs, ar automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pasiėmė ir vairavo automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) nepasirinko saugaus greičio sukdamas į kairę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apvirto, sugadino automobilį ir betoninį šulinėlį. Pats apeliantas paaiškinimuose policijai pilnai pripažino savo kaltę dėl autoįvykio kilimo, nurodė, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio stogas, priekinis stiklas, variklio gaubtas, priekinis sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės šoninis stiklas, durys, užpakalinės durų pusės sparnas, dešinės pusės veidrodėlis, užpakalinis bamperis, pripažino, kad automobilis buvo sudaužytas (b. l. 7-10, 13-15, 71-80). Ieškovas minėtą trečiojo asmens Š. R. automobilį buvo priėmęs remontuoti ir išsaugoti, todėl šių savo įsipareigojimų neįvykdęs turėjo atlyginti ir atlygino automobilio savininkui (valdytojui) 12 000 Lt žalą. Atsakovas ieškovui, sumokėjusiam už jį žalos atlyginimą trečiajam asmeniui, sumokėtos sumos negrąžino. Iš minėtų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovas yra nurodęs: „aš padariau avariją su Eimanto tėvo draugo automobiliu Peugeot 206, po ko likau skolingas 14 000 Lt dalį skolos, t. y. 2000 Lt grąžinau“, „nebuvo nustatytas terminas, per kurį aš turiu grąžinti 12 000 Lt skolą“, taip pat yra paaiškinęs, kad jis buvo skolingas ne E. G., bet jo tėvui ir skolos negrąžina dėl to, kad neturi iš ko (b. l. 7-10, 16-20, 21-22). Nei administracinėje, nei baudžiamojoje, nei šioje civilinėje atsakovas neginčijo ir nenurodė, kad jis nesutinka su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokį, negu nurodė kiti dalyvaujantys byloje asmenys, žalos dydį. Atsakovas savo paaiškinime pats pripažino, kad automobilis buvo sudaužytas, nes stipriai apgadintas automobilio stogas, priekinis stiklas, variklio gaubtis, priekinis kairysis sparnas, priekinis dešinysis sparnas, dešinysis šoninis stiklas, dešinės priekinės durys, užpakalinis dešinysis sparnas, užpakalinis bamperis, dešinysis priekinis veidrodėlis. Tretysis asmuo Š. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nuosekliai parodė, kad automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) kuri paliko pataisyti ir saugoti ieškovui, buvo nebepataisomai sudaužytas autoįvykio metu, todėl žalą vertina 14 000 Lt, kad ją dalimis atidavinėjo ir atlygino ieškovas V. G., o automobilį išregistravo maždaug po trijų mėnesių (b. l. 11-12, 46-47). Įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nuosprendyje, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas atitinkama bausme pagal BK 294 str. 2 d., konstatuota, kad minėtas asmuo vykdė J. N. pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens, t. y. V. G., teisę ir nesilaikydamas įstatyme numatytos tvarkos reikalavo iš J. N. 12 000 Lt skolos E. G. tėvo V. G. naudai už eismo įvykio metu apgadintą automobilį (b. l. 21-25). Iš atsakovo motinos I. N. baudžiamojoje byloje duotų parodymų bei teismo nuosprendyje konstatuotų aplinkybių matyti, kad ji taip pat žinojo, jog jos sūnus skolingas už sudaužytą automobilį 12 000 Lt (b. l. 21). Iš ieškovo pasižadėjimo trečiajam asmeniui matyti, kad jis įsipareigojo už minėtą automobilį, kurio neišsaugojo, iki 2007-08-20 sumokėti 14 000 Lt (b. l. 44). Iš viešoje erdvėje esančių skelbimų apie analogiško tipo automobilio ( - ) rinkos (pardavimo) kainą matyti, kad 14 000 Lt vertė patenka į panašių gamybos metų ir panašių parametrų automobilio vertę. Atsakovui nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus įrodymus apie automobilio apgadinimo įvertinimą, tačiau jis jokių įrodymų kitokiam žalos dydžiui nustatyti nepateikė ir jo neginčijo, nors po autoįvykio praėjo beveik ketveri metai. Nurodytos virš apimties bei pobūdžio automobilio apgadinimus, kai pats kaltas asmuo neginčija dydžio ir sugadinimų masto ir apimties, yra pagrindas ir be specialios turto vertintojo išvados pripažinti kaip tokius, dėl kurių automobilis laikomas sugadintu nepataisomai (b. l. 7-12, 72-77).

13Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą tiesiogiai padariusį asmenį (CK 6.111 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo. Tokiu atveju, kai asmuo regreso tvarka reikalauja nuostolių atlyginimo, nustatyto ir sumokėto pagal galiojantį ir neginčijamą regredento ir nukentėjusiųjų (trečiųjų asmenų) tarpusavio susitarimą, regredento prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip nustatytas, nebent paaiškėtų, kad nurodytas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šioje byloje nenustatyta, kad susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tačiau sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma gali būti peržiūrima ar ginčijama asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas. Toks asmuo gali įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-28 nutartis Nr. 3K-3-210/2007, 2007-11-26 nutartis Nr. 3K-63-517/2007 ir kt.). Tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje, atsakovas nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisinių sandorio negaliojimo pagrindų nurodymu, yra deklaratyvaus pobūdžio, jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme ir neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Dėl išdėstyto naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

14Apeliantui 360 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo CPK 84 str. pagrindu (b. l. 58). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš apelianto į valstybės biudžetą priteisiamas 360 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 96 str.).

15Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš atsakovo J. N. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba bankas Nordea, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660).

Ryšiai