Byla 2-273-534/2013
Dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

2sekretoriaujant E.Radėnienei,

3dalyvaujant ieškovui 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkui R. V. ir atstovui D. V.,

4atsakovei Ž. J.,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams S. J. ir Ž. J. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovas procesiniame dokumente ir jo atstovai bendrijos pirmininkas R. V. ir atstovas D. V. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai S. J. ir Ž. J. yra garažo Nr.G-8, Vilniuje, Rugių g. 9 C savininkai. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-09-30 nesumokėjo bendrijai mokesčių už komunalines paslaugas 770,83 litų. Nurodo, kad jokių susitarimų tarp 834-os ir 846 – os daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad jų administruojamuose namuose esančių garažų savininkai, gyvenantys skirtingose bendrijose, mokesčių nemokės, nėra. Nurodo, kad atsakovai nenuginčyjo 2010 m. lapkričio 18 d. 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijos namo įgaliotojų atstovų susirinkimo nutarimo, kad valdybos nariai atleidžiami nuo mokesčių.

9A. Ž. Jučė prašo ieškinį atmesti, nes buvo susitarimas tarp 834-os ir 846 – os daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad jų administruojamuose namuose esančių garažų savininkai, gyvenantys skirtingose bendrijose, mokesčių nemokės. Nurodo, kad mokesčių jai mokėti nereikia, nes LR CK 4.82 str. numatytas mokesčių paskaičiavimas pagal naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį. Nurodo, kad bendrija neteisėtai diferencijuoja mokesčius – valdybos nariai mokesčių nemoka, 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijos butų savininkai, turintys Rugių g. 9F garažus, moka mažesnius mokesčius už garažus, nei atsakovai, gyvenantys Rugių g. 9C, Vilniuje, ir turintys garažą Rugių g. F. N., kad ieškovas nesilaikė proporcingumo principo nustatydamas mokesčius.

10Teismas ieškinį atmeta. Teismas ieškinį atmeta, nes pagal byloje esančius įrodymus ir turimus duomenis negali paskaičiuoti atsakovams privalomo mokėti mokesčio. Atsakovai privalo ieškovui mokėti mokesčius proporcingai turimų patalpų plotui, neatsižvelgiant, kad patalpos negyvenamosios.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, atsakovai S. J. ir Ž. J. yra garažo G-8 Rugių g. 9F, Vilniuje, savininkai (b.l.4). Ieškovas atsakovams, kaip bendraturčiams, pareiškė ieškinį dėl skolos už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-09-30 sumokėjimo, pateikė paskaičiavimą (b.l.3). LR CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas įgyvendina namo, esančio Rugių g. 9F, Vilnius, patalpų savininkų teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b.l.114-121). Butų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str.6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje normoje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių. Vadinasi, įstatymo nustatyta pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų kasacinis teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Vadovaujantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad atsakovai Ž. J. ir S. J. turi prievolę apmokėti 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijai išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

12Atsakovai kvestionuoja jiems paskaičiuotų mokesčių dydį, nurodo, kad bendrija mokesčius paskaičiavo neproporcingai jų nuosavybės daliai. Iš 2010-11-18 846 – ai daugiabučių namų savininkų bendrijos namo įgaliotųjų atstovų susirinkimo protokolo (b.l.24-26) nustatyta, kad bendrijos valdybos nariai atleisti nuo visų, išskyrus kaupiamąsias lėšas ir lėšas einamojo remonto darbams, mokėjimo bendrijai. Ieškovas paaiškino, kad valdybą sudaro 5 bendrijos nariai. Tai reiškia, kad 11 įgaliotinių priėmė sprendimą dėl valdybos narių atleidimo nuo mokesčių, mokesčių naštą proporcingai paskirstant tarp bendrijos narių, jų tarpe atsakovams. Teismas ex oficio turi patikrinti, ar toks nutarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas. LR CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Bendrijos įstatų (b.l.114-121) 29.6. punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas numato namo gyvenamųjų ir negyvanamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už namo komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas tvarką (b.l.117). Bendrijos narių įgaliotiniai pagal įstatus neturėjo teisės nustatyti atsiskaitymo už namo komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas tvarką, nes tai priskirta bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Neįgalinto juridinio asmens organo priimtas neteisėtas sprendimas negali sukelti atsakovas pasekmes, jo pagrindu negali atsirasti prievolė, nes iš neteisėtumo negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Teismas išanalizavo rašytinius įrodymus – sąskaitas (b.l.184-187), iš kurių matyti, kad ieškovas netaiko proporcingumo principų namo gyvenamųjų ir negyvanamųjų patalpų savininkų atžvilgiu. Iš bylos 138, 139, 187 lapų matyti, kad buto Rugių g.9F-11, Vilniuje, savininkas A. P. gauna sąskaitą paskaičiuotą tik pagal buto plotą, garažo plotas neįeina. Iš bylos 186 lapo sąskaitos matyti, kad buto ir garažo savininko sąskaita skiriasi nuo garažo savininko sąskaitos (b.l.185). Ieškovas privalo perskaičiuoti mokesčius atsakovams laikantis proporcingumo principo – imti iš atsakovų mokesčius tik proporcingai jų turimam negyvenamųjų patalpų garažo plotui. Atsakovai negali turėti pareigos apmokėti už bendrijos valdybos narius mokesčių, nes namo įgaliotinių susirinkimas neturėjo teisės nustatyti atsakovams ir kitiems bendraturčiams prievolės apmokėti valdybos narių mokesčius. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovas atsakovams mokesčius paskaičiavo nesilaikydamas proporcingumo principo, teismas perskaičiuoti mokesčių negali dėl duomenų apie bendrijos valdomų patalpų, butų ir kitų patalpų savininkų, turėtų išlaidų trūkumo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,

Nutarė

15

16 Ieškinį atmesti.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai