Byla 2A-1049-781/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lesto“ ir trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. L. (H. L.) patikslintą ieškinį atsakovui AB ,,Lesto”, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, D. G., I. G., R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, Z. D., Z. R., R. G., A. K., J. B., A. V., D. V., J. M., F. M. (M.), D. P., M. P., J. D., S. D. (S. D.), A. B., L. B., V. B., R. B., Audrius A. K., O. K., T. D., G. D., F. S., H. M. (H. M.), M. R., A. Č., R. Č., Ž. A., R. A., A. P., L. P., T. L., A. A., J. A., E. S., A. S. dėl valdymo teisės gynimo - įpareigojimo iš savininko žemės sklypo pašalinti elektros įrenginius, bei atsakovo AB ,,Lesto” patikslintą priešieškinį ieškovui H. L., tretieji asmenys byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, D. G., I. G., R. M. IĮ „Mažasis atriumas“, Z. D., Z. R., R. G., A. K., J. B., A. V., D. V., J. M., F. M. (M.), D. P., M. P., J. D., S. D. (S. D.), A. B., L. B., V. B., R. B., Audrius A. K., O. K., T. D., G. D., F. S., H. M. (H. M.), M. R., A. Č., R. Č., Ž. A., R. A., A. P., L. P., T. L., A. A., J. A., E. S., A. S. dėl servituto nustatymo elektros įrenginiui.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas H. L. (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą AB ,,Lesto“ (toliau - Atsakovas) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius – transformatorinę pastotę Nr. MT Až-702 ir 10 kV požeminio kabelio liniją, priteisti iš Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-29571, kuriuo Ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir tuo pagrindu ekvivalentine natūra suteiktas žemės sklypas, unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr. ( - ), adresas ( - ). Nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą metu jame nebuvo pastatyti jokie statiniai, nustatyti servitutai, tame tarpe - servitutas, sietinas su teise tiesti požemines, ar antžemines komunikacijas ir jas aptarnauti, nenustatytos ir elektros linijų apsaugos zonos. 2010 m. pavasarį Ieškovas, nuvykęs apžiūrėti aukščiau paminėto žemės sklypo, pamatė jame įrengtus elektros įrenginius - transformatorinę pastotę. Į 2010 m. kovo 19 d. Ieškovo pretenziją dėl Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsiradusių elektros įrenginių AB Rytų skirstomieji tinklai (šiuo metu AB Lesto) atsakė, jog minėtas įrenginys Ieškovo žemės sklype yra įrengtas 2009 metų lapkričio-gruodžio mėn. pagal PĮ „Mažasis atriumas“ parengtą techninį projektą „Vienbučiai gyvenamieji namai, garažai su dirbtuvėmis, ūkiniai pastatai (( - ))'“ ir pagal jo vykdymui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. vasario 4 d. statytojui D. G., bei 2008 m. vasario 26 d. statytojai I. G. išduotus statybos leidimus Nr. 0127 ir 0191, taip pat remiantis 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu Nr. (41)-1.2-4799-(3.31), kuriame nurodoma, jog minėta institucija neprieštarauja, jog transformatorinė pastotė būtų statoma valstybinėje žemėje greta suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1199-1. Atsakovas šiuos įrenginius iškelti (pašalinti) iš Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nesutiko, nes manė, jog jie įrengti teisėtai, nepažeidžiant žemės savininko teisių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype elektros įrenginiai - transformatorinė pastotė ir požeminio elektros kabelio linija - buvo įrengti neteisėtai, be žemės savininko sutikimo, nenustačius žemės servituto antžeminių, bei požeminių komunikacijų tiesimui ir jų eksploatavimui, ir apskritai ne toje vietoje, kur buvo numatytąją įrengti (valstybiniame žemės sklype šalia ieškovo žemės sklypo).

4Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais nesutinka. Nurodė, jog pagal trečiojo asmens PĮ „Mažasis atriumas“ parengtą techninį projektą „Vienbučiai gyvenamieji namai, garažai su dirbtuvėmis, ūkiniai pastatai (( - )) ir jo vykdymui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. vasario 4 d., bei 2008 m. vasario 26 d. išduotus statybos leidimus Nr. 0127 ir Nr. 0191, 2009 m. lapkričio - gruodžio mėn. buvo vykdomi elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų darbai. Projekto rengimo, derinimo bei statybos leidimų išdavimo metu žemės sklypas, šiuo metu priklausantis Ieškovui nuosavybės teise, nebuvo suformuotas ir nuosavybės teise priklausė valstybei. Ieškovas nuosavybės teises į šį sklypą įgijo tik 2009 m. vasario 19 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr.2.5-41-29571 pagrindu, o nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teisės į šį sklypą įregistruotos 2009 m. rugsėjo 4 d , t. y. po to, kai buvo išduotas statybos leidimas aukščiau nurodytam projektui vykdyti. Todėl elektros įrenginių įrengimas žemės sklype (unikalus Nr.( - ), kad. Nr. ( - )) buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri 2007 m. lapkričio 27 d. raštu Nr.(41)-1.2-4799-(3.31) pareiškė neprieštaraujanti, kad transformatorinė pastotė pagal aukščiau nurodytą techninį projektą būtų statoma valstybinėje žemėje, greta suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1199-1. Manė, jog elektros įrenginiai šiuo metu Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra įrengti teisėtai, todėl jų iškelti Atsakovas neturi pagrindo. Ieškovo su ieškiniu pateiktame žemės sklypo išraše nurodyta, kad Ieškovo sklypas suformuotas tik 2009 m. kovo 5 d., tai yra po to kai jau buvo parengtas projektas ir gauti statybos leidimai. Darytina išvada, jog 2009 m. kovo mėnesį atlikus šiuo metu jau Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimo darbus, pasikeitė sklypo koordinatės (koordinačių taškai) - sklypas buvo suformuotas taip, jog pasislinko aukštyn (link kelio), ir transformatorinė ir 10 kV požeminė elektros kabelio linija pagal parengtą projektą, turėjusi būti valstybinėje žemėje, atsidūrė šiuo metu Ieškovui priklausančiame žemės sklype. Todėl padarė išvadą, jog transformatorinė, bei 10 KV požeminė elektros kabelio linija buvo įrengtos Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype ne dėl Atsakovo kaltės, nes jau po projekto parengimo atlikus šiuo metu Ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo ribos buvo pakoreguotos taip, kad valstybinėje žemėje suprojektuota transformatorinė atsidūrė Ieškovui priklausančiame žemės sklype, o apie šiuos pasikeitimus nei Atsakovas, net transformatorinės darbus atlikęs rangovas - UAB „Elmova“ nebuvo informuoti.

5Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (toliau - NŽT) nurodė, kad 2009 m. gruodžio 23 d. Atsakovas pastatė elektros įrenginį - transformatorinę pastotę Nr. MT Až-702 Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Transformatorinė pastotė buvo pastatyta jau ant privataus žemės sklypo. 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu žemės ūkio paskirties 0, 3300 ha ploto žemės sklypui, suformuotam atliekant preliminarius matavimus, nenustatytos elektros linijų apsaugos zonos ir žemės servitutai. Pritarė, kad Ieškovas negali pagal paskirtį naudoti, bei valdyti nemažos dalies jam priklausančio žemės sklypo.

6Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2008 m., išduodami statybos leidimus D. G. ir I. G., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų, statybos leidimo išdavimo procedūros nepažeidė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas suderinti elektros įrenginių statybos projektas, kuriame buvo žemės sklypo savininko atstovo, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas. Projekto rengimo, derinimo, bei statybos leidimų išdavimo metu žemės sklypas, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis Ieškovui, nuosavybės teise priklausė valstybei. Mano, kad jokių papildomų sutarčių, ar Ieškovo sutikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai negalėjo reikalauti, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2009 m. šis žemės sklypas bus suteiktas Ieškovui.

7Trečiasis asmuo R. M. IĮ ,,Mažasis atriumas“ (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad Ieškovo teiginiai, jog statinys jo sklype, buvo pastatytas savavališkai, be jo, kaip savininko sutikimo, neatitinka tiesos. Dar 2007 m. buvo pradėta projektuoti ginčo transformatorinė. 2007 m. lapkričio 8 d. tretieji asmenys D. G. ir I. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri tuo metu buvo žemės sklypo savininkė, dėl transformatorinės pastotės statybos valstybinės žemėje. 2011 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad D. G. ir I. G. prie suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1199-1, ( - ), neformuojant atskiro žemės sklypo, valstybės žemėje statytų transformatorinę pastotę. 2008 m. vasario 4 d., bei 2008 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius pagal parengtus projektus išdavė statybos leidimus. Nesant savininko sutikimo, nebūtų buvę išduoti leidimai statyti. Taigi projekto rengimo, derinimo bei statybos leidimų išdavimo metu buvo įvykdyti visi įstatymuose numatyti reikalavimai. Trečiojo asmens nuomone, 2009 m. vasario 19 d. priimant sprendimą, kuriuo Ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir tuo pagrindu ekvivalentine natūra suteikiant žemės sklypas, tuometinis žemės sklypo savininkas privalėjo informuoti Ieškovą apie tai, kad grąžinamoje žemėje yra išduotas sutikimas, bei statybos leidimas statyti transformatorinę.

8Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti Ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), pagal PĮ ,,Mažasis atriumas“ parengtą techninį projektą ir UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ parengtą servituto žemės sklype projektą, įrengtos transformatorinės pastotės MT Až-702 ir nutiestos 10 kV požeminės kabelių linijos apsaugos zonų ribose, koordinačių sistemos taškuose (koordinačių sistemos taškai nurodyti), neterminuotą servitutą, suteikiant teisę aptarnauti, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti, tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus, bei naudoti transformatorinę pastotę Nr. MT Až-702 ir 10 kV požeminio kabelio liniją, taip pat nustatyti, kad servituto plotas yra 243, 04 kv. m. Manė, jog susiklosčius situacijai, kai transformatorinė jau yra įrengta Ieškovui priklausančiame žemės sklype, tikslinga būtų nustatyti servitutą žemės sklypo daliai transformatorinės apsaugos zonų ribose, suteikiantį teisę Atsakovui naudotis, prižiūrėti, eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, bei modernizuoti transformatorinę pastotę. Pažymėjo, kad nors transformatorinės, įrengtos pagal parengtą projektą savininku yra Atsakovas, suprojektuota transformatorinė ir nutiesti elektros tinklai yra reikalingi elektros energijos vartotojams: D. G. ir I. G. - be jų jie nebūtų galėję tapti elektros energijos vartotojais ir normaliomis sąlygomis eksploatuoti savo žemės sklypų ir būsimų pastatų; nenustačius servituto Ieškovo žemės sklypui nebūtų įmanoma eksploatuoti transformatorinės, bei nutiestų elektros tinklų, kuriais elektros energija tiekiama vartotojams, o vartotojams priklausančių žemės sklypų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Manė, jog teismas, spręsdamas Ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, turėtų įvertinti tai, jog Atsakovas normaliomis sąnaudomis negalės perkelti (iš naujo įrengti) transformatorinės ir požeminę kabelių liniją, ir taip realizuoti jam priklausančią nuosavybės teisę, o būtent pažymėtina, kad transformatorinės iškėlimas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šiuo metu yra neįmanomas; iš transformatorinės kabelio linija elektros energija tiekiama vartotojams, todėl ši transformatorinė negali būti atjungta, t. y. perkelta į kitą vietą. Pabrėžė, jog tokiu atveju, jei teismas įpareigotų iškelti transformatorinę iš žemės sklypo, Ieškovo nuosavybės teisių gynimas pažeistų kitų asmenų (elektros energijos vartotojų) teises ir jas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų, t. y. nepagrįstai būtų suvaržytos elektros energijos vartotojų teisės gauti kokybišką elektros energiją. Transformatorinė yra įrengta Ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje žemės ūkio veikla nevykdoma, todėl mano, jog servituto nustatymas jokių papildomų apribojimų ar trukdymų naudotis žemės sklypu nesukels.

9Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir manė, jog jis turi būti atmestas. Nurodė, kad Atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą Ieškovo žemės sklypo daliai tikslu eksploatuoti Atsakovo nuosavybės teise priklausantį įrenginį - transformatorinę pastotę ir požeminį elektros kabelį - galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei šis įrenginys Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų įrengtas teisėtai, t. y. jo buvimas šioje vietoje nebūtų kvestionuojamas. Nurodė, kad bylos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog transformatorinė pastotė turėjo būti suprojektuota ir įrengta kitoje buvusios valstybinės žemės vietoje, o ne Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nesant teisėto pagrindo įrengti transformatorinę pastotę Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bei vadovaujantis esminiu teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, Atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą minėto įrenginio eksploatavimui Ieškovo žemės sklype yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, nepaisant Atsakovo paminėtų galimų sunkumų perkeliant minėtą įrenginį, prioritetas turi būti teikiamas savininko teisių gynimui, kadangi savininko teisės gali būti suvaržytos tik esant teisės aktų nustatytam, kitaip tariant - teisiniam, o ne praktiniam-ekonominiam pagrindui. Pažymėjo, jog Atsakovas nenurodė jokių papildomų argumentų, komentarų, sietinų su jo prašomo nustatyti servituto dydžiu, lokalizacija ir kt., tik pridėjo dokumentą, pavadintą servituto žemės sklype projektu. Kadangi šis dokumentas neatitinka servituto projektui keliamų reikalavimų tai pagal jį servitutas Ieškovo žemės sklypui bet kuriuo atveju negali būti nustatomas. Dėl šios priežasties Atsakovo priešieškinis taip pat negali būti tenkinamas.

10Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame 2007 m. rugsėjo 17 d. techniniame projekte numatyta transformatorinės pastotės vieta nesutampa su vieta, kuri buvo suprojektuota vėliau pateiktame techniniame projekte Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai. Abejojo, ar Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateiktas techninis projektas laikytinas ir teritorijų planavimo dokumentu. Manė, kad Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyrius 2008 m. vasario 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. 0127 D. G. ir 2008 m. vasario 26 d. statybos leidimą Nr. 0191 I. G. pagal IĮ „M. A.“ techninį projektą, neturint teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų pažymėta transformatorinė pastotė, per kurią statomiems statiniams bus tiekiama elektra. 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašte sutikimas išduotas su sąlyga, kad transformatorinės pastotės statybos vieta bus suderinta ir pažymėta atitinkamai teritorijų planavimo dokumentuose. NŽT neturi duomenų apie planavimo dokumentą, kuriame ginčijama transformatorinė pastotė būtų pažymėta, o taip pat neturi duomenų apie tai, kad būtų atlikti jos buvimo vietos derinimo veiksmai su atsakingomis institucijomis. Atsakovas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis tiekiant elektrą vartotojams šiuo atveju elgėsi atsainiai ir nerūpestingai. Teigė, kad pastotės buvimas Ieškovui galimai sukeltų tam tikrus nepatogumus, ribotų veiklą žemės ūkio paskirties žemės sklype. Informavo, kad pagal turimus Nekilnojamo turto registro duomenis, projektinę medžiagą su žemės sklypu kadastrinis Nr.( - ) ribojasi privatūs žemės sklypai - kadastrinis( - ), o taip pat kelias, t. y. laisvos valstybinės žemės šiuo metu nėra.

11Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė - įpareigojo Atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio( - )., pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius – transformatorinę pastotę Nr. MT Až-702 ir 10 kV požeminio kabelio liniją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog dar 2007 m. rugsėjo 17 d. tretieji asmenys D. G. ir I. G. kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydami leisti tiesti lauko elektros tinklą prie projektuojamų ūkininkų sodybų su priklausiniais ( - )kadastriniai Nr. ( - )ir tuo pagrindu vyko projektavimo ir derinimo darbai tuo metu dar valstybinėje žemėje, nesukuria nuosavybės teisinių santykių ir nesuteikia Atsakovui teisinio pagrindo jam nepriklausančiame žemės sklype, nesant savininko sutikimo, statyti bet kokį statinį. Pažymėjo, kad Atsakovas, būdamas stipresnioji tarp šalių susiklosčiusių santykių šalimi, turinti savo dispozicijoje daugybę kvalifikuotų teisininkų, bei visas galimybes gauti reikiamą informaciją ir dokumentus iš kompetentingų įstaigų, privalėjo būti atidus ir rūpestingas ir prieš statydamas transformatorinę pastotę išsiaiškinti, ar nepasikeitė žemės, ant kurios statoma transformatorinė pastotė teisinis statusas, ar ją statant nebus pažeidžiami aplink esančių savininkų nuosavybės teisės, ar nėra kliūčių servituto nustatymui. Kadangi buvo patenkintas patikslintas ieškinys, teismas nurodė, kad Atsakovo priešieškinio dėl servituto nustatymo tenkinimui nelieka teisinio pagrindo, todėl teismas jį atmetė. Iš Atsakovo Ieškovo naudai teismas priteisė Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bei iš Atsakovo buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (266, 96 Lt) valstybės naudai. Kadangi patikslintas ieškinys buvo patenkintas, o patikslintas priešieškinis atmestas, teismas atmetė trečiojo asmens Atsakovo pusėje prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos įrodinėjimo procese ir šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovo manymu, trečiojo asmens parengto projekto rengimo, derinimo bei statybos leidimų išdavimo metu žemės sklypas, šiuo metu priklausantis Ieškovui, nebuvo suformuotas ir nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl sutikimą dėl elektros įrenginių įrengimo Ieškovui priklausančiame žemės sklype davė tuometinis žemės sklypo savininko atstovas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pažymėjo, kad rengiant įrenginius, jokių pažeidimų padaryta nebuvo, buvo gauti visų kompetentingų institucijų leidimai statyti transformatorinę. Pažymėjo, kad Ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas tik 2008 m. spalio mėn., o Vilniaus apskrities viršininko sprendimas grąžinti Ieškovui žemės sklypą priimtas 2009 m. vasario 19 d., ir tik 2009 m. rugsėjo 4 d. Ieškovas jį įregistravo kaip savo nuosavybę. Todėl akivaizdu, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. vasario 19 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsižvelgdamas į tai, kad jo paties 2007 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas sutikimas Ieškovui grąžintoje žemėje įrengti elektros įrenginius, privalėjo apie šį sutikimą pažymėti 2009 m. vasario 19 d. sprendime, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nėra Atsakovo kaltės, kad Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie elektros įrenginių įrengimą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Anot Atsakovo, jokie teisės aktai neįpareigoja jo aiškintis, ar nepasikeitė žemės sklypo, ant kurio bus statomi elektros įrenginiai, savininkas, kai elektros įrengimo projektai yra suderinti pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti statybos leidimai jiems įrengti.

14Trečiasis asmuo teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti jo naudai 2 500 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Nurodė, kad įvertinus ginčo turinį, procesas negalėjo paveikti trečiojo asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Nors trečiąjį asmenį siejo su Atsakovu teisinis santykis dėl projektavimo darbų atlikimo, tačiau šis santykis dar nepagrindžia trečiojo asmens procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad jis į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo patrauktas į bylos nagrinėjimą Atsakovo pusėje, neturi jokios teisinės reikšmės, nes trečiasis asmuo ir Atsakovas neturi bendro suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie prašymo pagrįstumą, t. y. neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės.

15Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir Atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai ir prašymas nėra susijęs su Ieškovo teisėmis ir pareigomis, todėl jis dėl jo nepasisako. Teigia, kad Ieškovas, net ir elgdamasis apdairiai bei rūpestingai, negalėjo žinoti bei numanyti, kad jam grąžintame žemės sklype bus įrenginėjami elektros įrenginiai, todėl jo kaltės bet kokia forma ar galimai prisiimtos rizikos dėl šių įrenginių atsiradimo nėra. Mano, kad net jei ir būtų neginčijamai nustatyta, kad Atsakovo kaltės dėl elektros įrenginių įrengimo nagrinėjamoje byloje nėra, Atsakovas vis tiek privalo pašalinti šiuos įrenginius iš Ieškovo žemės. Įvykdęs šią pareigą, Atsakovas turėtų teisę reikalauti, kad dėl to patirtas išlaidas padengtų kalti asmenys, dėl kurių priimtų neteisėtų sprendimų ar atliktų veiksmų elektros įrenginiai buvo įrengti toje vietoje, kur jų neturėjo būti. Nurodė, kad civilinėje byloje nustatyta, jog nepaisant įpareigojimo su žemės sklypų, per kuriuos eis kabeliai, savininkais susitarti dėl servituto nustatymo, keliuose sklypuose kabeliai buvo nutiesti nenustačius servitutų. Vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog Atsakovas privalėjęs dalyvauti projekto derinime ir tikrinti, kaip įvykdytos jo užduotos techninės sąlygos, pats šio reikalavimo nepaisė ir elektros kabelį iki ginčo įrenginio nutiesė pažeisdamas tvarką. Nurodė, kad trečiojo asmens atstovės teismo posėdyje ir NŽT pateiktas techninio projekto brėžinys patvirtina aplinkybę, kad transformatorinė pastotė buvo suprojektuota įrengti kitoje vietoje, o ne Ieškovui grąžintame žemės sklype. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui rengiant techninį projektą, o Atsakovui jį derinant, nebuvo atsižvelgta į 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašto imperatyvų reikalavimą, jog elektros įrenginys gali būti statomas ne bet kur, o teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje. Manė, kad Atsakovo patikslintas priešieškinis negali būti tenkintinas ir dėl to, kad Atsakovo pateiktas dokumentas, pavadintas servituto žemės sklype projektas, neatitinka servituto projektui keliamų reikalavimų.

16Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Nesutiko su Atsakovo teiginiu, kad jis neprivalėjo veikti apdairiai ir rūpestingai statant elektros įrenginį. Tokią pareigą jam sukuria Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 punktas. Nurodė, kad trečiasis asmuo NŽT neturi duomenų apie planavimo dokumentą, kuriame būtų pažymėta ginčijama transformatorinė pastotė, taip pat neturi duomenų, kad būtų atlikti jos buvimo derinimo veiksmai su atsakingomis institucijomis.

17Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

19Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė prašantis bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsiliepimus, šalių pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl Atsakovo prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

20Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-29571 Ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir tuo pagrindu ekvivalentine natūra suteiktas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) (I t., b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Ieškovo nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įregistruotos nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. (I t., b. l. 26). , neformuojant atskiro žemės sklypo (I t., b. l. 16). Vilniaus rajono savivaldybės skyrius 2008 m. vasario 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. 0127 D. G. ir 2008 m. vasario 26 d. statybos leidimą Nr. 0191 I. G. pagal IĮ „M. A.“ „( - )“ techninį projektą (I t., b. l. 10-11, 12-13). Iš 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkama naudoti tarpinio akto Nr. 10520/591102 matyti, kad Atsakovas 2009 m. gruodžio 23 d. pastatė elektros įrenginį - transformatorinę pastotę Nr. MT Až-702 (I t., b. l. 14). Trečiojo asmens NŽT specialistai 2011 m. balandžio 5 d. patikrino Ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr.( - ), adresas( - ), ribų paženklinimą, naudojimą ir transformatorinės pastatymo vietą, bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-25, kuriame yra konstatuota, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio Nr. ( - ), adresas ( - ), ribos paženklintos riboženkliais, prie ribos (3-4) atstumu 3,10 m nuo riboženklio Nr. 4 pastatyta transformatorinė pastotė (2,30x2,80 m) Nr. MT Až-702 Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kelio apsaugos zonoje (I t., b. l. 22-23).

21Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata reiškia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiškų nuosavybės santykių apsaugą, kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtą savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises. Tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnyje, apibrėžiančiame nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

22Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad Ieškovui priklausančiame žemės sklype transformatorinės pastotės statyba buvo vykdoma be Ieškovo sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant jo kaip žemės savininko teises. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, kad transformatorinė pastatyta Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau teigia, kad rengiant statybos techninį projektą, jį derinant bei išduodant statybos leidimą, žemės sklypas, ant kurio pastatyta transformatorinė, nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl Ieškovo, kuriam nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjo po 2009 m. vasario 19 d., sutikimo nereikėjo, elektros įrenginiai žemės sklype buvo įrengti teisėtai pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą. Atsakovas byloje taip pat siekė elektros kabelių linijoms nustatyti neterminuotą neatlygintiną servitutą.

23Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ) nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse (įstatymo 1 straipsnis). Ginčo elektros įrenginių įrengimo metu galiojusio EEĮ 50 straipsnio 5 dalis numatė, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Analizuojant nurodytą teisės normą matyti, kad ji įpareigojo Atsakovą tiesiant naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus, įrenginėjant kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje su žemės savininkais sudaryti sutartis dėl galimybės įrengti jų sklypuose elektros įrenginius, tiesti kabelius, ar nustatyti žemės servitutą. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra pastatyta transformatorinė, įregistruotos nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. (I t., b. l. 26). Byloje taip pat nustatyta, kad transformatorinės statyba pradėta 2009 m. gruodžio mėn. (I t., b. l. 14). Taigi, statybos darbai buvo vykdomi jau po nuosavybės teisių Ieškovui į žemės sklypą atkūrimo ir Ieškovui būnant teisėtu šio sklypo valdytoju. Byloje duomenų, kad su juo buvo sudaryta sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustatytas žemės servitutas, kaip to reikalavo EEĮ 50 straipsnio 5 dalis, nėra. Esant šiai nustatytai aplinkybei negalima teigti, kad Ieškovo žemės sklype esantys Atsakovo elektros įrenginiai buvo įrengti teisėtai.

24Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė apie Atsakovo nurodytas Ieškovo žemės sklypo formavimo ir grąžinimo aplinkybes, kurios, Atsakovo nuomone, lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Anot Atsakovo, Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui H. L.“, privalėjo apie išduotą 2007 m. lapkričio 27 d. sutikimą pažymėti sprendime, tačiau to nepadarė, todėl Atsakovo kaltės, kad Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie elektros įrenginių įrengimą jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, nėra. Kitų motyvų dėl Ieškovo žemės sklypo formavimo ir grąžinimo, kurie galėjo lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi bei 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“, grąžinant žemę natūra arba žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Įstatymų leidėjas, teisės aktuose imperatyviai numatydamas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą formuojant žemės sklypus ir grąžinant juos privatiems asmenims įgyvendinant žemės reformą, siekė apsaugoti savininko teisėtus interesus. 2 (I t., b. l. 26). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) žemės reformą įgyvendino ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priėmė apskričių viršininkai. Apskričių viršininkai kontroliavo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei tvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektus (Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“).

25Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu sutiktina su Atsakovu, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. vasario 19 d. sprendimą, turėjo atsižvelgti į jo paties 2007 m. lapkričio 27 d. duotą sutikimą statyti transformatorinę pastotę valstybinėje žemėje, ir apie tokio sutikimo egzistavimą informuoti Ieškovą. Byloje įrodymų, kad Ieškovui buvo žinoma apie Atsakovo ketinimą tiesti elektros kabelius ir statyti transformatorinę žemės sklype, į kurį yra atkuriamos nuosavybės teisės, nėra. Tačiau ši aplinkybė neeliminuoja Atsakovo pareigos, kuriam nuosavybės teise priklauso elektros įrenginiai, pašalinti juos iš Ieškovo žemės sklypo. Nustačius, kad Atsakovo įrenginiai pažeidžia Ieškovo teises, joks kitas subjektas neturės teisės jų pašalinti be Atsakovo, kaip jų savininko, sutikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Atsakovas, dėl atitinkamų įgaliotų institucijų neteisėtų veiksmų patyręs nuostolių, turi teisę reikalauti jų atlyginimo iš kaltųjų asmenų, tačiau negali šios aplinkybės panaudoti prieš Ieškovą kaip žemės sklypo savininką, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.

26Dėl išdėstyto teisėjų kolegija palaikydama pirmosios instancijos teismo motyvus mano, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl Ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo, tinkamai taikė CK 4.37 straipsnį, numatantį savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Todėl konstatuojama, jog Ieškovo reikalavimas tenkintas pagrįstai.

27Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nusprendęs tenkinti Ieškovo reikalavimą ir įpareigoti Atsakovą pašalinti iš jo sklypo elektros įrenginius – transformatorinę pastotę ir požeminio kabelio liniją, turėjo pagrindą nespręsti dėl servituto šiems įrenginiams aptarnauti, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti bei naudotis, nes priėmus tokį sprendimą nelieka objekto servitutui. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikęs prašymą patenkinti jo patikslintą priešieškinį, neįrodinėjo būtinybės nustatyti servitutą ir tai, kad nėra galimybės iškelti požeminę kabelio liniją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

28Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui nėra pagrindo.

29Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas netenkinimo.

30CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 47 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai.

31Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog jis į bylą įtrauktas Atsakovo pusėje, neturi jokios reikšmės, nes trečiasis asmuo ir Atsakovas neturi bendro procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi; Ieškovo iškeltas patikslintame ieškinyje reikalavimas niekaip nėra susijęs su trečiojo asmens teisėmis. Teisėjų kolegija su tokiais trečiojo asmens teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio dalyviai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Iš byloje esančio 2012 m. kovo 21 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas protokoline nutartimi nutarė į procesą trečiuoju asmeniu įtraukti (I t., b. l. 77). 2013 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė atmesti patikslintą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl priešieškinio nepasisakė (III t., b. l. 135). Trečiasis asmuo, būdamas projekto, kuriuo remiantis Ieškovas vykdė transformatorinės statybą ir tiesė kabelius, palaikydamas Atsakovą, išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo. Šiuo atveju, įpareigojus Atsakovą pašalinti elektros įrenginius iš Ieškovui priklausančio žemės sklypo, Atsakovui atsiranda pagrindas kelti klausimą dėl trečiojo asmens parengto projekto teisėtumo ir teisingumo. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamos bylos rezultatas tiesiogiai įtakoja trečiojo asmens teises ir pareigas.

32Įvertinusi trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, kad byla išspręsta trečiojo asmens naudai, todėl neatsiranda šio asmens teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

33Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

34Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009, 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Apeliacinį skundą atmetus, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos išlaidos, patirtos apeliaciniame procese 2 000 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Nutarė

38Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovui H. L. (H. L.), a. k. ( - ) iš atsakovo AB Lesto, j.a.k. 302577612, 2000 Lt išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas H. L. (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu... 4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su Ieškovo... 5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 7. Trečiasis asmuo R. M. IĮ ,,Mažasis atriumas“ (toliau – trečiasis asmuo)... 8. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti Ieškovui nuosavybės... 9. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo... 10. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė,... 11. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti... 14. Trečiasis asmuo teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo iš dalies... 15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundžiamą teismo... 16. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą nurodė su... 17. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini. ... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė prašantis bylą apeliacinės... 20. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininko... 21. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo... 22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad Ieškovui... 23. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ) nustato... 24. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos... 25. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu sutiktina su Atsakovu, kad Vilniaus... 26. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija palaikydama pirmosios instancijos teismo... 27. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas... 28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus motyvus,... 29. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo... 30. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis... 31. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog jis į... 32. Įvertinusi trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų... 33. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo... 34. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios... 36. Apeliacinį skundą atmetus, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos išlaidos,... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 38. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti ieškovui H. L. (H. L.), a. k. ( - ) iš atsakovo AB Lesto, j.a.k....