Byla 2A-476-265/2015
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. C

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė D. C.,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2011-07-20 V. Z. sudarytą testamentą. Nurodė, kad ieškovės motina V. Z. 2011-07-20 testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui atsakovui A. Z.. Pasak ieškovės, ji nuo 2006-07-27 gyveno su motina ir jos sugyventiniu motinos bute, ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Ieškovė nurodė, kad 2011-11-12 ypač pablogėjo motinos sveikata, ji neturėjo atminties, nesiorientuodavo aplinkoje, jai skaudėdavo galvą. 2011 m. motiną ištiko išeminis galvos smegenų insultas, pablogėjo regėjimas, motinai nuolat buvo išrašomi raminantys vaistai, kuriuos ji visada vartojo. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydama 2011-07-20 testamentą motina nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių, testamentą surašė sūnaus (atsakovo) poveikyje, o tai nebuvo jos tikrosios valios išraiška.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog V. Z. testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, šio ieškinio pareiškimo tikslas yra ne motinos tikrosios valios nustatymas, o ieškovės siekis užsitikrinti sau gyvenamąją vietą. Šią aplinkybę teismo posėdžių metu savo paaiškinimais patvirtino pati ieškovė nurodydama, jog jeigu testamentas būtų surašytas tomis pačios aplinkybėmis, tačiau tiek ieškovei, tiek atsakovui paliekant po ½ dalį motinos turto, ieškovei nebūtų kilę abejonių dėl motinos sugebėjimo suprasti savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti ½ dalį testatorės turto, nes yra testatorės duktė, savaime nėra pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Teismo vertinimu, testamento sudarymo teisėtumui neturi reikšmės ir aplinkybė, kas atvežė testatorių pas notarą, kokiu būdu atvyko pas jį sudaryti testamento. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatorės valiai. Tariamą prievartą, bauginimus ieškovė grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (CPK 178 str., 185 str.).

4Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ekspertizės išvada kelia abejonių, ji nėra pagrįsta visa jiems pateikta medicinine dokumentacija. Dėl to ja remtis visa apimtimi nėra teisinio pagrindo. Taip pat apeliantė nurodė, kad ekspertai išvadas grindė tik galimų psichikos sutrikimų pagrindu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik ekspertizės aktą, tačiau ir kitus įrodymus. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos V. Z. parodymais, kadangi jie nenuoseklūs. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netikėjo N. A., A. L., E. K., M. A. D. parodymais, nes jos buvo testamentą sudariusios velionės draugės ir nuolat bendraudamos matė jos būklę.

5Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad velionės veiksnumą patvirtino ekspertizės aktas, o liudytojų parodymais neįmanoma nustatyti, ar sudarydama testamentą velionė buvo veiksni. Be to atsakovas nurodo, kad liudytojų parodymai taip pat nepaneigė ekspertizės akte padarytų išvadų.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, jame kvestionuojamas ekspertizės akto pagrįstumas ir liudytojų paaiškinimų vertinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad asmeniui, pareiškusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Tokio pobūdžio bylose, kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi ekspertizė, nes sprendžiamo klausimo pobūdis suponuoja išvadą, kad būtinos specialios medicinos žinios. Tokio pobūdžio žinių bylą nagrinėjantis teismas paprastai neturi (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Dėl to asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Šia teismų praktikos nuostata siekiama išvengti tokių situacijų, kai byloje yra akivaizdžių įrodymų, kurie prieštarauja ekspertizės išvadoms. Tokiais atvejais remtis vien tik ekspertizės aktu ir grįsti juo sprendimą ignoruojant kitus įrodymus nėra teisinio pagrindo. Dėl to įrodymai turi būti vertinami kompleksiškai su ekspertizės aktu ir gali arba jį patvirtinti, arba paneigti. Pavyzdžiui, ekspertizės išvadą, kuri patvirtina testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmus, galėtų paneigti ir sukelti abejonę atliktos ekspertizės išsamumu, testatorių gydžiusių, nuolat jo sveikatą prižiūrėjusių medikų parodymai. Teismų praktikoje būta atvejų, kai ekspertizė nustatė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, tačiau gydę medikai, notarė ir tiesiogiai su testatore testamento sudarymo dieną bendravę liudytojai patvirtino, jog testatorė suprato savo veiksmų esmę, nors jos sveikatos būklė buvo sunki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog ekspertizės akto, kaip vienam iš įrodymų paneigimui, būtina kitų svarių įrodymų visuma. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė ekspertizės akto išvadas ir velionę gydžiusios gydytojos parodymus siekia paneigti testatorės draugių parodymais apie nuolat blogėjusią jos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju paneigti ekspertizės akto išvadas apie asmens psichinę būseną sandorio sudarymo metu liudytojų parodymais, kuriuose testatoriaus būsena nusakoma buitiniu supratimu apie prastą jo būklę, nėra teisinio pagrindo. Šie parodymai negali paneigti kompetentingų savo sritį išmanančių asmenų išvadų, tuo labiau nesant duomenų, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos testamento sudarymo dieną su velione būtų bendravusios. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ekspertizės išvada kelia abejonių, ji nėra pagrįsta visa jiems pateikta medicinine dokumentacija ir grindžiama tik galimų psichikos sutrikimų pagrindu. Ieškovė pabrėždama, jog ekspertizė nėra pagrįsta visa pateikta dokumentacija, nenurodė, kokie medicininiai dokumentai liko neįvertinti, kuriuos įvertinus būtų padarytos kitokios išvados apie testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmus. Tuo tarpu apeliantės teiginys, jog ekspertizės išvada grindžiama galimų psichikos sutrikimų pagrindu, neargumentuotas. Ekspertizės akto išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad testatorė suprato savo veiksmų esmę dėl sudaromo sandorio.

9Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

10CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas turėjo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš ieškovės N. J. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Z. (A. Z.) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai