Byla e2A-15-826/2018
Dėl suklydimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant apeliantui (atsakovui) R. V. ir jo atstovui advokatui G. L., ieškovui T. B. ir jo atstovui advokatui L. Z.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovui T. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 900,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui automobilį „Volvo V70“, VIN kodas YV1SW714062561357, valst. Nr. ( - ) už 2 000,00 Eur. Automobilį atsakovui perdavė po sutarties pasirašymo. Atsakovas tą pačią dieną bankiniu pavedimu pervedė į jo sąskaitą 1 100,00 Eur, nes tą pačią dieną jis negalėjo pervesti didesnės sumos dėl banko nustatyto mokėjimo sumos limito. Likusią pinigų dalį atsakovas turėjo pervesti kitą dieną, tačiau šios prievolės nevykdė ir liko skolingas 900,00 Eur.
  3. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 900,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur žyminio mokesčio.
  4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus teismo sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti.
  5. Atsakovas T. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2016 m. rugpjūčio 10 d. pardavėjo T. B. ir pirkėjo R. V. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo; tenkinus šį prašymą, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui visą sumokėtą 3 100,00 Eur sumą, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui automobilį „Volvo V70“; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. iš ieškovo įsigijo automobilį už 4 000,00 Eur, t. y. sumokėjo 200,00 Eur avansą, 1 100,00 Eur pervedė per banką ir 1 800,00 Eur davė grynaisiais, o likusius 900,00 Eur susitarė ieškovui sumokėti kitą dieną. Paaiškino, kad pats su automobiliu nevažiavo, ieškovas jam vairuoti jo nedavė. Apžiūrint automobilį dalyvavo J. V. ir I. S.. Pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovo prašymu buvo nurodyta mažesnė kaina. Po sutarties sudarymo paaiškėjo, jog automobilis turi defektą, t. y. sugedusi greičio dėžė. Apie šį faktą iš karto informavo ieškovą telefonu. Tą pačią dieną abu su ieškovu nuvyko į UAB „Sostena“, kur meistras nurodė, jog yra gedimas automatinėje automobilio pavarų dėžėje. Siūlė ieškovui suremontuoti greičio dėžę savo lėšomis arba panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jis nė su vienu pasiūlymu nesutiko. 2016 m. rugpjūčio 16 d. ieškovui per antstolę įteikė pretenziją. Ieškovas, atsakydamas į jo pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareikalavo sumokėti 900,00 Eur. Mano, jog ieškovas apie automobilio gedimą žinojo, tačiau parduodamas automobilį apie tai jo neįspėjo. Žinodamas šį faktą, automobilio nebūtų pirkęs. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovas nurodė neteisingą automobilio kainą. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, automobilis grąžintas ieškovui, o ieškovas turi jam grąžinti pinigus. Z. G. IĮ nustatė, jog automobilio remonto kaina sudaro 1 500,00 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, t. y. pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą, o pardavėjui automobilį. Todėl atsakovo pasirinktą teisės gynybos būdą – priešieškinio reikalavimo formuluotę „pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo“ vertino kaip teisiškai ydingą ir nutarė taikyti teisės normas, reglamentuojančias šiuos santykius, ir plačiau nepasisakė dėl atsakovo nurodyto priešieškinio teisinio pagrindo.
    2. Sprendė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas ją nutraukti.
      1. Teismo vertinimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes jo veiksmai tiek parodant automobilį prieš pirkimą, tiek pirkimo dieną leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jis neabejotinai žinojo apie esamą automobilio automatinės pavarų dėžės gedimą, tačiau šios aplinkybės atsakovui (pirkėjui) neatskleidė, priešingai, ją nuslėpė ir tokiu būdu suklaidino dėl parduodamo automobilio techninės būklės.
      2. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas pardavė automobilį su gana dideliais techniniais trūkumais, t. y. netinkamos kokybės automobilį, kurio automatinės pavarų dėžės defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai nenustatomas, o atliekant automobilio techninę apžiūrą negali būti nustatomas), atsakovui tapo žinomas iš karto po sutarties sudarymo – kai atsakovas nuvažiavo automobiliu nedidelį atstumą. Nors automobilį, esant šiam gedimui, galima dar eksploatuoti, tačiau jį būtina šalinti, nes toks gedimas toliau progresuoja ir automobilio nebebus galima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti), o šio defekto šalinimas gana brangiai kainuoja. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles.
    3. Nurodė, kad sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsirado pagrindas taikyti restituciją, t. y. ieškovą įpareigojo atsakovui grąžinti 1 100,00 Eur, o atsakovą – grąžinti ieškovui automobilį. Byloje ginčo nebuvo, kad automobilis buvo perduotas atsakovui. Sprendžiant klausimą dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas neįrodė, kad perdavė ieškovui 200,00 Eur avansą ir 1 800,00 Eur grynaisiais. Neginčijamai rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 1 100,00 Eur. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, perduodamas ieškovui pakankamai didelę pinigų sumą grynaisiais, turėjo apie tai pažymėti šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje arba pareikalauti, jog ieškovas patvirtintu raštu ant sutarties arba atskiro lapo, jog gavo pinigus.
    4. Nurodė, kad nutraukus sutartį, kurios pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo, ir taikius restituciją, nebėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo.
    5. Nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas patyrė iš viso 1 039,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus 65 procentus jo priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 675,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendė, kad įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo paruošto procesinio dokumento apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, atsižvelgus į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas šią sumą sumažinti iki 450,00 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas R. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo, prašė jo dalis dėl kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, t. y. priteistos kompensacijos dydį padidinti nuo 1 100,00 Eur iki 3 100,00 Eur, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 450,00 Eur iki 675,52 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, netinkamai aiškino faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas buvo nesąžiningas, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė, vertindamas pardavėjui sumokėtos sumos dydį. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais motyvuodamas tuo, kad jie yra šališki ir negali būti objektyvūs. Jo manymu, liudytojai davė priesaiką sakyti tiesą ir buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog jis buvo nenuoseklus lygindamas jo paaiškinimus dėl pinigų sumokėjimo dalimis, nurodytus pretenzijoje ir teismo posėdžio metu. Paaiškino, kad pateikdamas pretenziją nedetalizavo pinigų sumokėjimo, o tik nurodė visą sumokėtą sumą, t. y. 2 000,00 Eur grynaisiais ir 1 100,00 Eur bankiniu pavedimu.
    2. Nurodė, kad nepagrįstai buvo sumažintina jam priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Jis prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą pagrindė rašytiniais įrodymais. Rinkdamas įrodymus teismui, patyrė ne tik finansinių išlaidų, bet ir skyrė daug laiko informacijos ieškojimui, vertinimui, lyginimui, ekspertizės atlikimui.
  2. Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog jam buvo sumokėti pinigai grynaisiais už parduodamą automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kainą jis sumažino pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nes pastebėjo atsakovo dvejones, bijojo prarasti pirkėją, o jam reikėjo grynųjų pinigų prieš išvykstant į užsienį. Tad pagrįstai buvo netenkintas atsakovo reikalavimas iš jo priteisti 3 100,00 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino liudytojų parodymų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad liudytojų parodymai nėra laikytini tinkamais pinigų perdavimo fakto įrodymais.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Pažymėjo, jog atsakovas didino savo bylinėjimosi išlaidas prašydamas UAB „Klasera“ atlikti automobilio vertinimą, nes jis neprieštaravo, kad automobilio rinkos vertė galėjo būti apie 4 100,00 Eur. Taip pat prieštaravimus atsakovas galėjo įteikti jo gyvenamosios vietos adresu, nes jį žinojo. Atsakovas du kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, tačiau įrodymai byloje nebuvo pateikti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp šalių buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriuos pagrindu ieškovas pardavė atsakovui transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. ( - ) kurios rida 245000 km, už 2 000,00 Eur. Sutartis surašyta ieškovo, nurodant, jog jam žinomos informacijos apie trūkumus neturi. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėjo ieškovui 1 100,00 Eur, mokėjimo paskirtis – už automobilį (AB „Swedbank“ elektroninių paslaugų sutartyje su R. V. yra numatytas dienos limitas 1 158,00 Eur).
  2. Nagrinėjamoje byloje buvo keliami klausimai dėl 900,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo 2016 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, pagrindu ir dėl atsakovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes pirkėjas (atsakovas) buvo suklaidintas, kadangi parduota netinkamos kokybės transporto priemonė ir ji negali būti naudojama pagal paskirtį.
  3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai skundžiamu sprendimu priėmė galutinį sprendimą, kuriuo 2016 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė tarp ieškovo T. B. ir atsakovo R. V. sudarytą 2016 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo atsakovą R. V. grąžinti ieškovui T. B. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. ( - ) o iš ieškovo T. B. priteisė atsakovui R. V. 1 100,00 Eur.
  4. Apeliantas R. V., nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl jam iš ieškovo priteistos gražintinos sumos dydžio, prašė šią sprendimo dalį pakeisti, ją padidinti nuo 1 100,00 Eur iki 3 100,00 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam iš ieškovo grąžintinos sumos dydį, neatsižvelgė į paties ieškovo nesąžiningą elgesį, liudytojų parodymus. Ieškovas T. B. sprendimo dalies, kuria netenkintas jo ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo, neskundė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pasisako tik dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo dalies, kuria buvo priteista iš ieškovo atsakovui 1 100,00 Eur.
  5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra iš dalies neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  6. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimas–pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo–pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai).
  7. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis).
  8. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
  9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. ( - ) Šalys fakto, kad atsakovui po sutarties sudarymo buvo perduotas automobilis ir bylos nagrinėjimo metu yra jo dispozicijoje, neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  10. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad automobilis buvo parduotas su automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos bloko ir hidraulinės sankabos gedimais. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus: Z. G. įmonės pažymą, liudytojų Z. G., E. L. parodymus, 2017 m. vasario 23 d. UAB „Sostena“ išduotą atsakovui techninės apžiūros kortelės (ataskaitą) dublikatą. Teismas vertino aptartų įrodymų visumą, lygino jų informaciją, išsamiai ištyrė jų duomenis (CPK 178–185 straipsniai). Taip pat teismas pripažino ieškovą kaip nesąžiningą sutarties šalį. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai, t. y. neleidimas atsakovui vairuoti automobilio, nenurodymas esminio automobilio trūkumo, šalių sutartos kainos neįrašymas į pirkimo–pardavimo sutartį, rodo, jog ieškovas nebuvo sąžininga sutarties šalis (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovas šios sprendimo dalies neskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas įrodė, kad ieškovas pardavė netinkamos kokybės automobilį, kurio automatinės pavarų dėžės defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai nenustatomas, o atliekant automobilio techninę apžiūrą negali būti nustatomas), ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį (važiuoti).
  11. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. prašyti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu; prašyti sumažinti pirkimo kainą; prašyti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; prašyti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
  12. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pasirinktą teisės gynybos būdą – priešieškinio reikalavimo formuluotę „pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo“ – vertino kaip teisiškai ydingą ir nurodė, jog atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, t. y. pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą, o pardavėjui – automobilį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas naudojasi pirkėjo reikalavimų teisių gynimo būdu, išdėstytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, – pirkėjo teise prašyti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
  13. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje (priešieškinyje) turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio (priešieškinio) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).
  14. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu prašė pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir taikyti restituciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartis gali būti nutraukiama tik nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, jog jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
  15. Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka atsakovas nurodė, jog jis nori automobilį pasilikti, jį susiremontuoti, o ieškovas turėtų jam atlyginti šias išlaidas. Šis apelianto reikalavimas išdėstytas ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. pretenzijoje ieškovui. Joje nurodyta, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, patvirtinus oficialiam „Volvo“ atstovui Klaipėdoje, paaiškėjo, jog transporto priemonė parduota su defektais, siūlė ieškovui suremontuoti greičio dėžę per 10 dienų, kitu atveju reikalaus padengti remonto išlaidas arba kreipsis į teismą. Išklausius 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio įrašą nustatyta, jog atsakovas nebuvo tikras, ko jis nori iš ieškovo, t. y. ar kad jis atlygintų automobilio defekto taisymo išlaidas, ar kad grąžintų pinigus. Pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovui kreiptis teisinės pagalbos. Atsakovas sudarė sutartį su advokatu G. L. ir teismui pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pasirinktą teisės gynybos būdą – priešieškinio reikalavimo formuluotę „pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo“, vertino kaip teisiškai ydingą ir laikė, kad atsakovas prašo pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti ir šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Kituose teismo posėdžiuose klausimas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo tikslinimo keliamas nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinį pasirašė ne atsakovas, o jo atstovas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, jog apelianto ir jo atstovo pozicijos byloje skiriasi.
  16. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti ginčo aplinkybes bei išsiaiškinti ginčo esmę, turėdamas pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes (CPK 176 straipsnis), pagal savo įgaliojimų ribas turėjo taikyti priešieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti atsakovui terminą patikslinti savo reikalavimus, t. y. konkretizuoti, kuriuo iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkėjo reikalavimų teisių gynimo būdų jis naudojasi.
  17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad priešieškinio reikalavimai atitiktų atsakovo valią, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taigi neatskleidė šios bylos dalies esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  18. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo iš dalies panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

15Dėl baudos panaikinimo

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovui T. B. paskyrė 200,00 Eur baudą valstybės naudai.
  2. 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pateikė prašymą jam paskirtą baudą panaikinti. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. turėjo išvykti į komandiruotę Belgijoje. Jis išlaiko du nepilnamečius vaikus. Nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. nedirbo, nes sunkiai sirgo jo motina ir jis ja rūpinosi bei slaugė. Tuo laikotarpiu negavo jokių pajamų ir negalėjo sumokėti advokatui A. P. 300,00 Eur, kad jis sudalyvautų 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje.
  3. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad teismo posėdis paskirtas 2017 m. liepos 13 d., tačiau apie išvykimą į komandiruotę teismą informavo tik 2017 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas nurodė, jog nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. nedirbo ir negavo pajamų, tačiau dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 31 d., iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovui atstovavo advokatas A. P.. Šios faktinės aplinkybės pagrindžia, kad baudos skyrimas ieškovui yra pagrįsta procesinė sankcija, siekiant ne tik teisingo galutinio teismo sprendimo, bet ir įpareigojant atsakovą elgtis sąžiningai, laiku pasinaudoti procesinėmis teisėmis, gerbti kitus proceso dalyvius bei teismą.
  4. Prašymas netenkintinas.
  5. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių (CPK 246 straipsnio 3 dalis).
  6. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
  7. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
  8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo T. B. dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu. Apie 2017 m. rugsėjo 6 d. 14.00 val. teismo posėdį ieškovui pranešta tinkamai, t. y. per EPP 2017 m. liepos 17 d. T. B. atstovui advokatui A. P. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neginčijo, kad jam apie paskirtą teismo posėdį buvo žinoma. 2017 m. rugpjūčio 31 d. byloje užregistruotas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes tą pačią dieną kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos jam suteikimo. Prie prašymo pridėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2017 m. rugsėjo 1 d. byloje užregistruotas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis nuo 2017 m, rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 29 d. bus komandiruotėje. Prie šio prašymo pridėtas 2017 m. rugsėjo 1 d. pranešimas iš darbovietės UAB „Trust Projects Services“ ir lėktuvo bilietas. Į 2017 m. rugsėjo 6 d. 14.00 val. paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovas neatvyko.
  9. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog ieškovas neatvyko į 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdį, pateikdamas pranešimus dėl civilinės bylos atidėjimo dėl atstovo neturėjimo ir komandiruotės, yra laikoma ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už tai jam skiriama bauda. Apie paskirtą posėdį ieškovui pranešta 2017 m. liepos 17 d. Iš teismui pateikto advokato A. P. 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimo matyti, kad atstovavimo sutartis su juo buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo 1 d. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis laikytina, jog ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje. Atsainiai atlikdamas šią savo pareigą jis trikdė teismo darbą, gaišino kitų proceso dalyvių laiką, dėl to nėra pagrindo tenkinti jo prašymą ir panaikinti paskirtą baudą.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo R. V. priešieškinis ieškovui T. V. iš dalies, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Likusią galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19Ieškovo T. B. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirtos 200,00 Eur baudos panaikinimo netenkinti.

20Nutarties dalis dėl ieškovo prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinimo per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai