Byla 2-1492/2013

Dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litplastic“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dahelma“bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Litplastic“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dahelma“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litplastic“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dahelma“bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Litplastic“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo UAB „Dalhelma“ bankroto byloje.

62008 m. balandžio 18 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas už 1 340 000 Lt pardavė atsakovui žemės sklypą bei statinius (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Atsakovas su pareiškėjui nevisiškai atsiskaitė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjui iš atsakovo priteista 361 984 Lt skolos ir 56 715,50 Lt delspinigių, taip pat iš parduoto turto iškeldintas UAB „Atlas homes“, kuris juo naudojosi su atsakovu sudarytos pagrindu.

7Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo bankroto byla. Pareiškėjas prašė patvirtinti bankroto byloje jo finansinį reikalavimą, iš esmės kildinamą iš Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu su atsakovu susiklosčiusių santykių. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta dalis pareiškėjo finansinio reikalavimo – 476 229,94 Lt, o kito dalies pagrįstumą nutarta spręsti toliau.

8Pareiškėjas, be kita ko, prašė patvirtinti (1) 89 283,89 Lt dydžio reikalavimą, susijusį su Pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto turto mokesčiais valstybei, taip pat įsiskolinimu valstybei už perleistą žemės sklypą, kurį prieš tai iš valstybės buvo įgijęs ir nevisiškai už jį atsiskaitęs pats pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, prievolė mokėti su turtu susijusius mokesčius bei įsiskolinimą už žemę pagal Pirkimo–pardavimo sutartį perėjo atsakovui. Pareiškėjas taip pat prašė patvirtinti (2) 177 162,16 Lt dydžio reikalavimą, kurį sudaro atsakovo iš nuomininko UAB „Atlas homes“ nuomojant Pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą turtą gauta pajamų dalis; šis dalis apskaičiuota proporcingai už turtą pareiškėjui nesumokėtai kainos daliai. Pareiškėjo teigimu, tokios pajamos neteisėtai gautos už naudojimąsi pareiškėjo turtu, todėl tokių pajamų dalis priklauso jam. Pareiškėjas taip pat prašė patvirtinti (3) 47 277,03 Lt dydžio reikalavimus, susijusius su pareiškėjo darbuotojos komandiruotėmis, vertimo ir teisinės pagalbos išlaidomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą atmetė.

11Teismas nurodė, kad Pirkimo–pardavimo sutarties VII dalies 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo nesudaryti jokių kliūčių atsakovui po šios sutarties sudarymo dienos naudotis turtu bei vykdyti jame veiklą. Pareiškėjui neprašant pripažinti, kad atsakovas neteisėtai išnuomojo turtą ir iš to nepagrįstai praturtėjo, negalima daryti išvados, kad iš nuomos gautos pajamos yra neteisėtos ir dalis jų priklauso pareiškėjui. Teismas nurodė, kad Pirkimo–pardavimo sutarties IX dalies 3 punktu atsakovas perėmė visus įsipareigojimus pagal 2006 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, įskaitant ir pareiškėjo pareigą iki 2011 m. sausio 15 d. sumokėti valstybei visą likusią žemės sklypo kainą. Teismo nuomone, atsakovo atstovas melagingai nurodo, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti šias sumas tik po to, kai žemės sklypas pereis atsakovo nuosavybėn; skola valstybei turėjo būti sumokėta Pirkimo–pardavimo sutartyje numatytais terminais. Teismas pažymėjo, kad valstybė sutiko su aptariamu skolos perkėlimu, tačiau, nepaisant nurodyto, skolininku tebelaiko pareiškėją. Teismo nuomone, valstybė 89 283,89 Lt reikalavimą turėtų nukreipti į atsakovą, o ne į pareiškėją. Teismas taip pat netvirtino finansinio reikalavimo dalies dėl pareiškėjo darbuotojos komandiruočių, vertimo ir teisinės pagalbos išlaidų.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13Pareiškėjas UAB „Litplastic“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti jo 313 678,08 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalį.

14Pareiškėjo teigimu, Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartas turto, už kurį nevisiškai atsiskaityta, nuomos klausimas. Atsakovas, neteisėtai nuomodamas turtą, gavo pajamų, tačiau jomis nedengė nesumokėtos turto kainos dalies. Pareiškėjo teigimu, kadangi atsakovas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį su juo bei valstybe nevisiškai atsiskaitė, turtas atsakovo nuosavybėn neperėjo, todėl valstybė pagrįstai reikalauja įsiskolinimo iš žemės sklypo ir mokesčių iš pareiškėjo. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis dėl finansinio reikalavimo dalies dėl pareiškėjo darbuotojos komandiruočių, vertimo ir teisinės pagalbos išlaidų turėtų būti persvarstyta.

15Atsakovas BUAB „Dahelma“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl valstybei mokėtino įsiskolinimo už įsigytą žemės sklypą.

16Atsakovas pažymi, kad tarp šalių šiuo metu vyksta ginčas dėl Pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto turto nuosavybės; šį turtą prašoma pripažinti atsakovo nuosavybe. Pirkimo–pardavimo sutartis turi būti aiškinama taip, kad atsakovas perima įsipareigojimus valstybei nuo to momento, kai atsakovui pereina nuosavybės teisė į žemės sklypą. Atsakovas pažymi, kad teismas apskritai nepasisakė dėl su turtu susijusių mokesčių. Ši reikalavimo dalis negali būti tvirtinama, nes mokesčiai susidarė tuo metu, kai atsakovas nebuvo turto savininkas. Teismas visiškai nepagrįstai atsakovo atstovo pateiktą Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų interpretavimą prilygino melagingiems nurodymams.

17Atsakovas BUAB „Dahelma“ prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

18Atsakovas atkreipia dėmesį, kad su UAB „Atlas homes“ buvo sudaryta ne Pirkimo–pardavimo sutartimi perduoto turto, o atsakovui priklausančių įrenginių nuomos sutartis.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Dėl įsiskolinimo valstybei už Pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą žemės sklypą bei mokesčių, susijusių su šia sutartimi perleistu turtu

22Pirkimo–pardavimo sutarties VI dalies 1, 2 punktai nustatė, kad atsakovui nuosavybės teisė į pareiškėjo perleistą turtą pereis po visiško atsiskaitymo už jį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 str. 4 d., 6.398 str. 1, 2 d.). Atsakovas nevisiškai atsiskaitė už perleistą turtą, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, priteisti nesumokėtą kainos dalį (t. 2, b. l. 121-129). Nurodytas pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011 m. vasario 1 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį palikti šį sprendimą nepakeistą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti nesumokėtą turto kainos dalį, pasirinko vieną iš galimų savo teisių gynybos būdų (CK 6.314 str. 5, 6 d., 6.345 str., 6.349 str. 2 d.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisus nesumokėtą kainos dalį, vėliau šį reikalavimą teismo nutartimi patvirtinus atsakovo bankroto byloje (t. 2, b. l. 110-113; t. 3, b. l. 159-164), pareiškėjas nebegali reikalauti ginti savo teisių kitu būdu, pavyzdžiui, reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į šį turtą, nes tokios teisės jau yra apgintos pareiškėjo anksčiau pasirinktu būdu. Išdėstyta kartu reiškia, kad, 2011 m. vasario 1 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimui, Pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas turtas tapo atsakovo nuosavybe. Tai, kad šis faktas nėra įregistruotas viešame registre, atsakovo, kaip turto savininko, statusui neturi įtakos, nes registravimas šiuo atveju atlieka teises išviešinančią, o ne sukuriančią funkciją (CK 1.75 str. 6.393 str. 3 d.). Tai konstatavus, turėtų būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-98-302/2013 dėl nuosavybės teisių į aptariamą turtą tęsimo tikslingumo klausimas (t. 6, b. l. 112-118). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl turto priklausymo atsakovui nuosavybės teise buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje pirmą kartą buvo keltas atsakovo nemokumo klausimas (t. 4, b. l. 68-71).

23Pirkimo–pardavimo sutarties IX dalies 3 punktas nustatė, kad atsakovas šia sutartimi perima visus pareiškėjo įsipareigojimus pagal 2006 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įskaitant ir pareiškėjo pareigą iki 2011 m. sausio 15 d. sumokėti valstybei visą likusią žemės sklypo pardavimo kainą, t. y. 49 578 Lt, ir 991,56 Lt palūkanų; šios sumos neįskaičiuotos į turto pardavimo kainą. Tokia nuostata, be kita ko, reiškia, kad nurodyta pareiškėjo skola ir kiti iš valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kylantys įsipareigojimai buvo perkelti naujajam skolininkui – atsakovui; tokiam skolos perdavimui buvo gautas išankstinis kreditoriaus sutikimas (t. 7, b. l. 168) (CK 6.116 str.). Konstatavus, kad atsakovas tapo perleisto turto savininku, nurodytos pareigos tenka atsakovui, o ne pareiškėjui. Įvertinus nurodytą, pažymėtina, kad aplinkybės, ar šios pareigos atsakovui atsirado nuo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo nuosavybės įgijimo, taip pat momentas, nuo kurio atsakovas laikytinu turto savininku, neturi esminės reikšmės, nes vėlesnį nei numatytą nuosavybės teisės į turtą įgijimą lėmė paties atsakovo neteisėti veiksmai (nevisiškas atsiskaitymas). Dėl nurodyto visas valstybės reiškiamas reikalavimas pareiškėjui sumokėti nesumokėtą žemės sklypo kainos dalį, palūkanas ir delspinigius už delsimą atsiskaityti (t. 5, b. l. 35) negali būti tvirtinamas atsakovo bankroto byloje kaip pareiškėjo reikalavimas – valstybė tokį reikalavimą gali reikšti atsakovui.

24Pareiga mokėti su Pirkimo–pardavimo sutartimi perleistu turtu susijusius mokesčius – žemės mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį – tenka šio turto savininkui; tokia pareiga atsiranda ne aptariamos sutarties, o įstatymų pagrindu (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str.). Pripažinus, kad atsakovas turto savininku tapo nuo 2011 m. vasario 1 d., atsižvelgiant į šį momentą bei į atitinkamus mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas dėl mokestinio laikotarpio ir mokestinės prievolės atsiradimo momento, pareiga mokėti aptariamus mokesčius tenka atsakovui. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų laiku atsiskaitęs su pareiškėju, atsakovas turto savininku būtų tapęs daug anksčiau – 2008 m. rugpjūčio mėn., ir nuo laiko jam būtų tekusi pareiga mokėti su turtu susijusius mokesčius. Pareiškėjo sumokėti mokesčiai nuo to momento, kai atsakovas turėjo tapti turto savininku ir mokėti mokesčius, iki to momento, kai atsakovas tapo turto savininku ir jam atsirado atitinkama pareiga mokėti mokesčius, galėtų būti pripažįstama atsakovo neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytais nuostoliais (CK 6.256 str. 2 d.). Tačiau, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas tokius mokesčius būtų mokėjęs, t. y. šiuo metu būtų patyręs nuostolių (t. 5, b. l. 34, 36-49), nėra pagrindo tenkinti aptariamą reikalavimo dalį.

25Dėl atsakovo gautų pajamų iš UAB „Atlas homes“

26Pirkimo–pardavimo sutarties VIII dalies 3 punktas nustatė, kad pareiškėjas įsipareigoja nesudaryti jokių kliūčių atsakovui po šios sutarties sudarymo dienos naudotis turtu, įskaitant, bet neapsiribojant patekti į patalpas, vykdyti jose veiklą, duoti sutikimus rekonstruoti pastatus, gerinti ar kitaip juos keisti. Tokio turto nuoma yra vienas iš galimų turto naudojimo būdų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto suteikimas naudotis UAB „Atlas homes“ savaime yra neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad Pirkimo–pardavimo sutarties tikslas buvo perleisti atsakovui turto nuosavybę, galimybė atsakovui naudotis turtu buvo suteikta iš karto po sutarties sudarymo, todėl pareiškėjas negalėjo pretenduoti pats naudoti turtą.

27Kita vertus, jeigu iš turto nuomos kitam asmeniui atsakovo gautos pajamos galėtų būti prilyginamos atsakovo neteisėtai gautai naudai, susijusiai su atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu – nevisišku atsiskaitymu pagal Pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.249 str. 2 d.), tektų konstatuoti, kad pareiškėjas neįrodė tokios atsakovo naudos dydžio (CPK 178 str.). Iš byloje esančios 2009 m. sausio 30 d. tarp atsakovo ir UAB „Atlas homes“ sudarytos įrengimų nuomos sutarties (t. 8, b. l. 55-56) matyti, kad nuomos mokestis nustatytas ne už atsakovui perleisto turto, o už įrengimų, nepriklausančių pareiškėjui, nuomą.

28Dėl pareiškėjo darbuotojos komandiruočių, vertimo ir teisinės pagalbos išlaidų

29Nors pareiškėjas savo apeliaciniame skunde prašo persvarstyti teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti finansinį reikalavimą nurodytoje dalyje, jokių argumentų, kurie pagrįstų tokios nutarties dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą nepateikiama, nors tokie argumentai ir privalo būti atskirajame skunde (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo revizuoti aptariamos teismo nutarties dalies (CPK 320 str.).

30Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti nagrinėtą pareiškėjo finansinio reikalavimo dalį, priėmė teisingą procesinį sprendimą, nors jis ir yra nevisiškai tinkamai motyvuotas. Motyvai, kuriais turėjo būti priimtas toks procesinis sprendimas, nurodyti šioje nutartyje. Remiantis tuo, dėl atsakovo atskirojo skundo išsamiau nepasisakytina.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.