Byla 2-575-524/2010

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos statyba“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“ atstovui K. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos statyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nektonas“ ir Ko, individualiai statybos firmai „Selsa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2008-01-02 Trišalį tarpusavio užskaitymų aktą, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovių, ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-08-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, todėl įmonės administratorius remdamasis CK 6.66 str. gina pažeistas kreditorių teises. Teigia, jog remiantis 2008-01-02 aktu ieškovė sumažino įsiskolinimą kreditorei UAB „Nektonas“ ir Ko iki 19 623,38 Lt, o debitoriaus IĮ statybos firmos „Selsa“ skola ieškovei sumažėjo iki 2708,75 Lt. Pažymi, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kuris pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes sudarant šį sandorį ieškovė buvo nemoki, tačiau suteikė pirmenybę vienam iš pasirinktų kreditorių. Nurodo, kad ginčijamu sandoriu ieškovė suteikė vienam iš kreditorių pirmenybę prieš kitus kreditorius, nors kitų kreditorių interesai nebuvo patenkinti net iš dalies, jų reikalavimai buvo didesni nei kreditoriaus UAB „Nektonas“ ir Ko.

3Atsakovė IĮ statybos firma „Selsa“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad 2008-01-02 akto sudarymo metu atsakovės skolos ieškovei mokėjimo terminas buvo suėjęs, todėl atsakovė ginčijamą sandorį sudaryti turėjo teisę. Mano, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė veikė nesilaikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teigia, kad ieškinyje nenurodyta, kokią įtaką ginčijamas sandoris sukėlė įmonės finansinei situacijai ir ar turėjo reikšmės ieškovės mokumui, nes po akto pasirašymo ieškovės skola atsakovei sumažėjo. Nurodo, kad akto sudarymo metu atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovės nemokumą.

4Ieškovė dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus, be argumentų, išdėstytų ieškinyje, papildomai nurodo, kad ginčijamo akto sudarymo metu atsakovės IĮ statybos firmos „Selsa“ skola buvo užskaitoma pagal 2007-09-10 neapmokėtą sąskaitą faktūrą. Pažymi, kad IĮ statybos firmos „Selsa“ valdymo organams buvo žinoma ieškovės finansinė situacija, nes įmonės vadovas ir savininkas yra vieno iš ieškovės akcininkų artimi giminaičiai.

5Atsakovė IĮ statybos firma „Selsa“ pateiktame triplike palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad remiantis 2008-09-06 auditoriaus išvada, tiek 2006, tiek 2007 metais ieškovė buvo moki. Teigia, kad nėra nesąžininga sandorio šalis, nes ieškovės teiginys dėl giminystės ryšių neatitinka CK 6.67 str. įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos.

6Ieškinys tenkintinas.

7Bankrutuojančios įmonės ieškiniu prašoma panaikinti 2008-01-02 trišalį tarpusavio įskaitymo aktą, kurio suma -285,56 Lt. Šiuo aktu 285,56 litais buvo sumažinta ieškovės skola UAB ,,Nektonui ir Ko‘‘ ir IĮ statybos firmos,,Selsa‘‘, būdama skolinga ieškovei, sumažino šia suma savo skolą jai.

8Vienas iš Civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam užtenka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuota kita šalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl CK 6.130 straipsnyje reglamentuoto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įskaitymui būtinos įstatyme numatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonę „ Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB „ Autostartas, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010). Įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokius prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, būtina nustatyti, ar ginčijamame akte esantis pareiškimas apie įskaitymą atitiko įstatymo nustatytas sąlygas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Trišalio tarpusavio užskaitymo akto (b.l.28) analizė leidžia padaryti išvadą, kad jis neatitinka paminėtų sąlygų, nes visų pirma teisiškai reikšminga yra aplinkybė, jog UAB ,,Selkos statyba’’ jo sudarymo dieną buvo skolinga UAB ,,Nektonas ir Co’’, tačiau UAB ,,Nektonas ir Co’’ nebuvo skolinga UAB ,,Selkos statyba’’, o buvo skolinga IĮ Statybos firmai ,,Selsa’’, todėl ši akto dalis neatitinka paminėtos nuostatos, jog skolininkas turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas.

10Be to, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, iš kurio gali būti išieškoma, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Teismas kiekvienoje byloje, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia klausimą, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės. Šioje byloje UAB ,,Selkos statyba’’ ginčo akto sudarymo metu jau buvo nemoki, nes pelno nuostolio ataskaita įrodo, kad įmonė dirbo nuostolingai ( b.l.14), centrinės hipotekos įstaiga raštu (b.l.15) įrodo, kad tarpusavio užskaitymo akto metu įmonės turtas buvo areštuotas ir nors įskaityta suma yra nedidelė, dėl jos įskaitymo negalėjo sumažėti įmonės nemokumas, tačiau buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Pažymėtina, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus. Šioje byloje, nustačius, jog sudarydama ginčijamą sandorį UAB „Selkos statyba“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui prieš kitus, todėl šiuo sandoriu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Tokia išvada atitinka suformuotą CK 6.66 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl 2008-01-02 trišalis tarpusavio užskaitymo aktas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

11Iš UAB ,,Nektonas‘‘ ir Ko ir IĮ statybos firma ,,Selsa‘‘ priteistini po 25 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str., 80 str.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2008-01-02 trišalį tarpusavio užskaitymo aktą, sudarytą tarp UAB „Nektonas“ ir Ko, IĮ statybos firmos „Selsa“, UAB ,,Selkos statyba‘‘, ir pripažinti , kad 2008-01-02 UAB ,,Nektonas‘‘ ir Ko skolinga IĮ statybos firmai ,,Selsa‘‘ 285,86 Lt, IĮ statybos firma ,,Selsa‘‘ skolinga bankrutuojančiai UAB ,,Selkos statyba‘‘ 2 994,31 Lt, bankrutuojanti UAB ,, Selkos statyba‘‘ skolinga UAB ,,Nektonas‘‘ ir Ko19 908,94 Lt.

14Iš UAB ,,Nektonas‘‘ ir Ko ir IĮ statybos firmos ,,Selsa‘‘ priteisti po 25 Lt žyminio mokesčio valstybei.

15Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.