Byla e2S-716-252/2015
Dėl atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kašgarija“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-760-724-2015 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB „Kašgarija“ ir J. D. dėl atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 9 011,42 Eur nesumokėto atlyginimo ir įstatymo nustatytų palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Kašgarija“ ir J. D.. Prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB „Kašgarija“ ir J. D. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumai. Nurodė, kad įmonės savininkas ir vadovas vengia atsiskaityti už paslaugas ir nuolatos atidėlioja mokėjimą, susisiekus telefonu vis nurodo, jog nėra pinigų, arba išvis nekelia ragelio.

3Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovų UAB „Kašgarija“ ir J. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankant, areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 9 011,42 Eur sumos, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui UAB „Kašgarija“ leisdamas atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas įvertino tai, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl nesumokėto atlyginimo priteisimo yra turtinio pobūdžio, įvertino ieškovo paaiškinimą, jog UAB „Kašgarija“ savininkas ir vadovas J. D. vengia atsiskaityti už paslaugas ir nuolatos atidėlioja mokėjimą, susisiekus telefonu vis nurodo, jog nėra pinigų, arba išvis nekelia ragelio ir neperskambina. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra 9 011,42 Eur, t. y. pakankamai didelė net juridiniam asmeniui, teismas sprendė, jog yra tikimybė, kad teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą atsakovai gali jiems priklausantį turtą paslėpti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Atskiruoju skundu atsakovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas UAB „Kašgarija“ nepateikė nei vienos sąskaitos faktūros apmokėjimui, tuo tarpu padaryti pavedimai ieškovui yra įforminti kaip avansas, kas reiškia, jog pats ieškovas UAB „Kašgarija“ yra apskaitytas kaip debitorius (skolininkas), todėl UAB „Kašgarija“ buhalterinėje apskaitoje skolos ieškovui nėra. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto arešto reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

9CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bus svarstomi tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. pats ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, todėl minėtų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys, kaip procesinis dokumentas, nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kas yra atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi iš esmės išnagrinėjus bylą ieškinys gali būti ir atmestas. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

10Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmiausia taikė turto areštą kilnojamam ir nekilnojamam turtui ir tik jo esant nepakankamai – piniginėms lėšoms. Be to, įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 146, 150 str. nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą.

11Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai