Byla 2A-494-524/2009
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Zitai Mockuvienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Sergejui Butai, atsakovui R. K., jo atstovei adv. Zofijai Andriuškevičiūtei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovams R. K., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5125 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu atsisakė priimti atsakovo R. K. pareiškimo dėl ieškinio pripažinimo dalį dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nutraukė bylos dalį dėl 2000 Lt išlaidų, susijusių su specialisto išvados baudžiamojoje byloje pateikimu, kitą ieškinio dalį atmetė, iš ieškovo priteisė 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. K. bei 20,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pažymėjo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atsakovei UADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovei prašant ieškinio senatį taikė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovo nurodyti V. N. sveikatos sužalojimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo R. K. veiksmais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Konstatavo, jog išlaidų, susijusių su specialisto išvados baudžiamojoje byloje pateikimu, atlyginimo klausimas nagrinėjamas LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4Apeliaciniu skundu ieškovas D. N. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas baudžiamojoje byloje, be to, draudikas neatsisakė atlyginti žalos. Nurodo, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau tai nereiškia, kad šio priežastinio ryšio nėra. Teigia, kad ieškinį perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, jame turi būti išnagrinėti visi reikalavimai.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad žala nebuvo draudimo bendrovės atlyginta, nes ieškovas nepateikė jokių jos faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes ieškovas akivaizdžiai nesąžiningas ir siekia pasipelnyti.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškinys atsakovei yra pareikštas praleidus numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai atmestas. Nurodo, kad atsakovas R. K. yra atsakingas tik dėl nesunkaus V. N. sveikatos sutrikdymo, todėl neturtinės žalos kompensacijos galimybė nėra numatyta.

7CPK 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles, t. y. tokiu atveju taikomos CPK nustatytos rūšinio (CPK 27 straipsnio 1 punktas) ir teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 29, 30 straipsniai). Nurodyta proceso teisės norma taikytina tais atvejais, kai civilinis ieškinys iš viso nepareikštas baudžiamojoje byloje arba civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, jis turi būti galutinai išnagrinėtas teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima smulkiai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nustatymo nagrinėja tas pats arba kitas šio apylinkės teismo teisėjas, o kai baudžiamoji byla išnagrinėta apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus apylinkės teismui, remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu (kai ieškinio suma daugiau negu 100 tūkst. Lt) civilinė byla dėl ieškinio dydžio, būdama teisminga apygardos teismui, yra perduodama jam nagrinėti pagal rūšinį teismingumą ir nagrinėjama atitinkamo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų. Šiuo metu galiojančio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

8Baudžiamojoje byloje, kuri iškelta 2003 m. gruodžio 10 d., ieškovas D. N. dėl jo 2004-11-11 mirusiam tėvui V. N. eismo įvykio metu padarytos fizinės ir materialinės žalos Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (baudžiamoji byla, t.1, b.l.88, t.3, b.l. 62-67). Baudžiamojoje byloje D. N. pareiškė ieškinį R. K. dėl 3 125 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt išlaidų, patirtų kreipiantis pas specialistą, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pateikė jo dydį pagrindžiančius įrodymus (baudžiamoji byla t. 2, b. l. 21-24). Šiame ieškinyje nurodė, kad jo prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo išlaidos apima 697,61 Lt vaistams, 1180 Lt funkcinei lovai, 1020 Lt ligonio priežiūrai, 227,40 Lt kurui ir ligonio buvimui ligoninėje. Be to, baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla, t.3, b.l.21) atsakovės UADB ,,Ergo Lietuva‘‘ pareiškimas bei nuosprendis šioje byloje įrodo, kad tas pats ieškinys buvo pareikštas ir šiam atsakovui. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodika ,,Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga‘‘(Teismų praktika Nr. 29, p. 489) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009.

9Iš civilinėje byloje pareikšto ieškinio elementų (pagrindo ir dalyko) matyti, kad ieškovas pareiškė tapatų reikalavimą abiem atsakovams, kuris buvo pareikštas ir nagrinėtas paminėtoje baudžiamojoje byloje (t.1, b. l. 65), todėl šiuo atveju nenustatyta alternatyvaus teritorinio teismingumo pagrindų (CPK 33 str. 5 d.). Paminėti motyvai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė išimtinio teismingumo taisyklę, ir tuo pagrindu skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui pagal teismingumą (CPK 329 str.1 d., 2 d. 6p.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai