Byla 2S-51-538/2017
Dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys O. B., UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis A. S., antstolė V. V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens O. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys O. B., UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis A. S., antstolė V. V.,

Nustatė

3

  1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“.
  2. Nurodė, kad 2006-02-22 sudarė paskolos sutartį su AB „Snoras“ banku, pagal kurią bankas suteikė 34899,21 Eur (120500,00 Lt) paskolą nekilnojamajam turtui – ( - ), kuriame pareiškėjas ketino vykdyti kolektyvinių sodų sklypų formavimą ir jų pardavimą, 2006-07-18 susitarimu paskolos suma padidinta iki 86886,00 Eur (300000 Lt). 2007-04-04 AB „Snoras“ bankas papildomu susitarimu suteikė jam vartojimo tikslams 289620,02 Eur (1000000,00 Lt) paskolą. 2008 metais kilus ekonominei krizei pareiškėjas nebeturėjo galimybės vykdyti planuojamas statybas ir vykdyti skolinius įsipareigojimus AB „Snoras“ bankui. Už banko suteiktą kreditą įsigytas nekilnojamasis turtas – ( - ), kurie buvo įkeisti pagrindiniam kreditoriui, buvo realizuoti ir pinigai panaudoti skolinių įsipareigojimų AB „Snoras“ dengimui. Išlaikomų asmenų neturi. Nuosavybės teise priklauso transporto priemonė O. Z., valst. Nr. ( - ), taip pat ( - ), akcijų, kurias vykdymo proceso metu areštavo antstolis A. S.. Taip pat nurodė, jog siekdamas laiku vykdyti savo skolinius įsipareigojimus bankui ir siekdamas išvengti apyvartinių lėšų trūkumo 2008-04-04 iš O. B. vieno mėnesio terminui pasiskolino 29541,24 Eur (102000 Lt) sumą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas 0,3926 ha žemės sklypo įkeitimu, kuris jau buvo įkeistas bankui. Bendra jo susidariusio įsiskolinimo suma kreditoriams siekia 192555,45 Eur ir jų pagal savo turtinę padėtį jis sumokėti negali. Pažymėjo, kad kilus finansiniams sunkumams suprastėjo jo sveikata, nuo 2013 m. neteko 30 procentų darbingumo. Nurodė, kad dirba ( - ), vidutiniškai gauna apie ( - ), darbo užmokesčio per mėnesį atskaičius mokesčius, taip pat gauna ( - ), netekto darbingumo pensiją. Nuo ( - ), pervestas dirbti 0,5 etato. Nurodė, kad yra ( - ), siekia ateityje iš šios veiklos gauti daugiau pajamų, kurios būtų skiriamos skolinių įsipareigojimų vykdymui. Taip pat nurodė, jog reikalingos lėšos pragyvenimui sudaro 150 Eur kas mėnesį.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-07 nutartimi iškėlė pareiškėjui R. Š. bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjo R. Š. bankroto administratoriumi UAB „Adminova“. Nustatė 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 50 Eur lėšų sumą per mėnesį (įskaičius mokesčius), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. Š. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 150 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą R. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
  4. Nurodė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA – pareiškėjas yra nemokus. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei jo kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų visiems jo kreditoriams. Tuo tarpu, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
  5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-6468-980/2016 ir atsisakyti pareiškėjui R. Š. iškelti bankroto bylą.
  6. Nurodo, kad byloje yra duomenys, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo pirmosios paskolos gavimo, t.y. nuo 2006-06-22 iki 2008-04-08 iš savo banko sąskaitos grynais pinigais pasiėmė 143 868,74 Eur (496 750,00 Lt) sumą. Kur panaudojo šiuos pinigus pareiškėjas paaiškinti teismui negalėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje yra išsamiai išanalizuotos pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastys, kaip to reikalauja įstatymas. Mano, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Taip pat nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju buvo neaktyvus, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą teismo nutartį.
  7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus motyvus, atsisakyti iškelti bankroto bylą neturėjo pagrindo. Mano, kad atskirasis skundas grindžiamas vien deklaratyviais aiškinimais ir teorija, kuri nėra aktuali. Be to, pasisakydama apie nemokumo priežastis, apeliantė nutyli ir vieną iš pagrindinių faktorių, lėmusių jo nemokumo atsiradimą, tai sveikatos būklę, kuri ypač pablogėjo pastaraisiais metais. Pažymi, jog teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, siūlė pateikti papildomus įrodymus, apeliantė nenurodo, kokius įrodymus vertindamas teismas pažeidė įrodymų vertinimą.

4Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas iškelti bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.
  3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
  4. Nustatyta, kad 2006-06-22 pareiškėjas R. Š. sudarė paskolos sutartį su AB „Snoras“ banku pagal kurią bankas R. Š. suteikė 34899,21 Eur (120500,00 Lt) paskolą nekilnojamajam turtui – ( - ), pirkti, kuriame pareiškėjas ketino vykdyti ( - ), 2006-07-18 papildomu susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 86886,00 Eur (300000 Lt). Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas nekilnojamasis turtas – 3,21 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis ( - ), (b. l. 142). Išaugus vykdomų projektavimo darbų kainoms, apyvartinių lėšų pareiškėjui nebeužteko, todėl 2007-04-04 AB „Snoras“ bankas papildomu susitarimu suteikė R. Š. vartojimo tikslams 289620,02 Eur (1000000,00 Lt) paskolą, šios sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas 2,9186 ha žemės sklypas, esantis ( - ). BAB „Snoras“ bankas 2009-02-10 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį sudarytą su R. Š. ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2009-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 107-2N/2009 nuspręsta realizuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio įkeitimu buvo užtikrinta kredito sutartis - 3,21 ha žemės sklypą ( - ), (b. l. 138). BAB „Snoras“ bankas 2009-02-10 vienašališkai nutraukė ir antrąją su R. Š. sudarytą paskolos sutartį, kuri sudaryta 2007-04-04, ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, teismas 2009-05-22 nutartimi nusprendė realizuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio įkeitimu buvo užtikrinta kredito sutartis – 2,9186 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Minėtas sklypas vykdymo proceso metu buvo perduotas išieškotojui BAB „Snoras“ už 198 795,18 Eur (686 400 Lt) sumą (b. l. 182). Išieškojimą pagal minėtas teismo nutartis vykdo antstolė V. V.. 2016-01-06 antstolės V. V. atliktu paskaičiavimu nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00674 pareiškėjo skolą sudaro 96469,78 Eur nepadengta skolos suma 8 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2006-12-23 ir 2031,38 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00673, esančioje antstolės V. V. žinioje, likusi išieškotina suma yra 61631,02 Eur, 8 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2007-04-04 bei 1617,78 Eur priskaičiuotų vykdymo išlaidų (b.l. 79). Skolininko kreditore taip pat yra O. B., kurios naudai pagal 2009-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, antstolis A. S. vykdo išieškojimą iš skolininko R. Š.. Minėtoje vykdomojoje byloje negrąžintos skolos likutis sudaro 26460,05 Eur, taip pat išieškomos 5 procentų metinės palūkanos, taip pat išieškoma 1598,41 Eur vykdymo išlaidų antstolio A. S. naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė O. Z., valst. Nr. ( - ),. Pareiškėjo vardu taip pat atidarytos banko sąskaitos AB „Danske Bank“ banke, kurioje pareiškimo pateikimo teismui dieną piniginių lėšų likutis yra 172,53 Eur, bei sąskaitą AB „Swedbank“ banke, kurioje yra 202,73 Eur suma. Pareiškėjas dirba ( - ), vidutiniškai gauna apie 200 Eur darbo užmokesčio per mėnesį atskaičius mokesčius, taip pat gauna ( - ). Pareiškėjui R. Š. nuo( - ), nustatytas netektas 70 procentų darbingumas, dėl to pareiškėjo galimybės dirbti tam tikro pobūdžio darbą ir daugiau užsidirbti yra ribotos (b. l. 51-52). Pareiškėjas yra ( - ), siekia ateityje iš šios veiklos gauti daugiau pajamų, kurios būtų skiriamos skolinių įsipareigojimų vykdymui. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas skolininkų ir išlaikomų asmenų neturi.
  5. Apeliantė argumentuoja, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo pirmosios paskolos gavimo, t.y. 2006-06-22 iki 2008-04-08, iš savo banko sąskaitos grynais pinigais pasiėmė 143 868,74 Eur (496.750,00 Lt) sumą, tačiau kur panaudojo šiuos pinigus pareiškėjas paaiškinti teismui negalėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje yra išsamiai išanalizuotos pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastys, kaip to reikalauja įstatymas. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui.
  7. Kaip byloje nustatyta, vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00674 pareiškėjo skolą sudaro 96469,78 Eur nepadengta skolos suma 8 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2006-12-23 ir 2031,38 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00673, esančioje antstolės V. V. žinioje, likusi išieškotina suma yra 61631,02 Eur, 8 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2007-04-04, bei 1617,78 Eur priskaičiuotų vykdymo išlaidų (b.l. 79). Skolininko kreditore taip pat yra O. B., kurios naudai pagal 2009-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, antstolis A. S. vykdo išieškojimą iš skolininko R. Š.. Minėtoje vykdomojoje byloje negrąžintos skolos likutis sudaro 26460,05 Eur, taip pat išieškomos 5 procentų metinės palūkanos bei išieškoma 1598,41 Eur vykdymo išlaidų antstolio A. S. naudai. Pareiškėjas dirba ( - ), vidutiniškai gauna apie 200 Eur darbo užmokesčio per mėnesį atskaičius mokesčius, taip pat gauna ( - ). Pareiškėjui R. Š. nuo ( - ), nustatytas netektas 70 procentų darbingumas. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas gaudamas nedideles pajamas, neturi pakankami lėšų padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus, o šių įsipareigojimų suma didesnė nei 9500 Eur, todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA ir pareiškėjas yra nemokus.
  8. Atmestinas ir apeliantės argumentas dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
  9. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
  10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pagal paskolas realiai buvo įsigijęs ( - ), bet dėl finansinės krizės ir sveikatos pablogėjimo tapo nemokus. Jo netektas 70 procentų darbingumas taip pat riboja gauti didesnes pajamas, todėl vien tai, kad pareiškėjas būdamas skolingas bankui pasiskolino ir iš apeliantės pinigų, negali būti vertinamas kaip aiškus nesąžiningumas FABĮ prasme, kitų pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė, todėl šiuo atveju atsisakyti kelti bankroto bylą apeliantės nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais, tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui didžiausią reikalavimą turintis kreditorius neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui.
  11. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas buvo neaktyvus, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
  12. Kaip byloje nustatyta, teismas atidėdamas bylos nagrinėjimą siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, todėl darytina išvada, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  13. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai