Byla A-495-261/2015
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų R. J., I. J., T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant R. J., I. J., T. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Geosoma“, dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 127-131), prašydama panaikinti: 1) 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus sprendimą Nr. 6SD-(14.6.104)-1505; 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 04-2197 dalį dėl 0,68 ha žemės sklypo, esančio ( - ), suteikimo T. J.; 3) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 9-8840 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 4) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, reg. Nr. ( - ) kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. priklausančio 0,6720 ha žemės sklypo, esančio ( - ); 5) 2011 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų planą.

5Nurodė, kad nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), kurį įsigijo 1994 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas buvo paženklintas vietoje 1994 m., jo ribos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, tačiau 2013 m. vasarą pastebėjo, kad jos žemės sklypo riboženkliai yra perkelti. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 pareiškėja buvo informuota, kad jai suteikto namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos persidengia su Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotu žemės sklypu Nr. 152-2 (kadastro Nr. ( - )) (toliau – ir Žemės sklypas), grąžintu natūra T. J. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 9-8840. Taip pat buvo nurodyta, kad 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Geosoma“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

6Nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 04-2197, kuriuo atkurtos T. J. nuosavybės teisės į 2,80 ha žemės ( - ), ir 1998 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 9-8840, kuriuo gražintas natūra žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), bei šio žemės sklypo ribų 2011 m. gegužės 26 d. paženklinimo aktu JU-457 ir žemės sklypo ribų planu, nes šiais ginčijamais administraciniais aktais jai nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo suteiktas trečiajam suinteresuotam asmeniui.

7Nurodė, kad formuojant, ženklinant vietoje, atkuriant T. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyviosios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 24 punkto nuostatos, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į laisvą, o į valstybės išperkamą žemę – namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo žymiai anksčiau, nei žemės sklypas toje vietoje buvo suformuotas T. J., todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi pirmoji sandorį įregistravo pareiškėja, spręstina, kad ji ir įgijo nuosavybės teisę į persidengiantį žemės sklypą.

8Pažymėjo, kad jai anksčiau nebuvo žinoma, jog 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Geosoma“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, be to, žemės sklypų ribos su pareiškėja suderintos nebuvo. Taip pat nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 buvo patikslinti žemės sklypo, Reg. Nr. ( - ), kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. 0,6720 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad šis administracinis aktas priimtas ginčijamų administracinių aktų pagrindu, jis taip pat turi būti panaikintas.

9Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 62-64) su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies.

10Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991 m. rugsėjo 24 d. sprendimu G. M. skirtas 0,1500 ha žemės sklypas Nr. 277 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai. Pagal 1994 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P49/94-0059 G. M. įsigijo iš valstybės 0,1500 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 04-2197 bei Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840 atkurtos nuosavybės teisės T. J. grąžinant natūra 1,2100 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), bei 0,6800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ). Vėliau T. J. žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) dovanojimo sutartimi perleido R. J. ir I. J..

11Nurodė, kad nepaisant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytos valstybės pareigos išpirkti žemę, užimtą namų valdų sklypų, žemės sklypas, priklausantis G. M., nebuvo išpirktas, o jo vietoje atkurtos nuosavybės teisės T. J. 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 04-2197 bei 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840. Ištrauka iš kadastro žemėlapio patvirtina, kad Žemės sklypas persidengia su G. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )).

12Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neatsižvelgė į aplinkybę, kad T. J. atkurtos nuosavybės teisės ne į laisvą žemės fondo žemę, bet į valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą ir sprendė, kad teisingos yra šio Žemės sklypo ribos, kurios ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

13Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.1.1 punktą pareiškėja nebuvo kviesta į Žemės sklypo ribų paženklinimą, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, tačiau nepaisant šio teisės akto pažeidimo, 2011 m. liepos 28 d. buvo suderintas Žemės sklypo planas ir Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 patikslinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys.

14Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad tiek atkuriant T. J. nuosavybės teises, tiek vykdant Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo (4 str. 2 d., 12 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (3 str.), Kadastro nuostatų (32.1.1 p.) teisės normos, naikintini 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas bei sprendimo dalis dėl 0,1500 ha ploto, esančio 0,6800 ha Žemės sklype, taip pat 2011 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2011 m. birželio 28 d. Žemės sklypo planas bei 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2013 m. liepos 12 d. raštas Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 yra informacinio pobūdžio, kuriame išdėstytos ginčo situacijos faktinės ir teisinės aplinkybės, jame nėra išreikšta atsakovo valia ir joks sprendimas šiuo raštu nepriimtas, taip pat jame nėra melagingų, tikrovės neatitinkančių duomenų. Dėl to pareiškėjos prašymas panaikinti šį raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu (b. l. 175–180) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino: 1) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 04-2197 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 2) Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 9-8840 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195; 4) 2011 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų planą. Kitą bylos dalį nutraukė.

17Teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991 m. rugsėjo 24 d. sprendimu G. M. skirtas 0,1500 ha žemės sklypas Nr. 277 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai (b. l. 65). Pagal 1994 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P49/94-0059 G. M. įsigijo iš valstybės 0,1500 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b. l. 17, 66). Sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1994 m. rugpjūčio 19 d. ir jo ribos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre (b. l. 17). Skundžiamais Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 04-2197 ir Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840 buvo atkurtos nuosavybės teisės T. J. grąžinant natūra 1,2100 ha žemės sklypą bei 0,6800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esančius ( - ) (b. l. 28, 29). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad T. J. 2009 m. birželio 30 d. Žemės sklypą dovanojimo sutartimi perleido R. J. ir I. J. (b. l. 85, 86). UAB „Geosoma“, dalyvaujant R. J. ir I. J., 2011 m. gegužės 26 d. paženklino Žemės sklypo ribas, surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2011 m. birželio 28 d. nubraižė Žemės sklypo planą, iš kurių matyti, kad Žemės sklypo plotas – 0,672 ha (b. l. 52, 53). VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė derinti Žemės sklypo planą, nes šio sklypo ribos neatitiko gretimo geodeziškai pamatuoto ir Registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. ( - )), t. y. pareiškėjai priklausančio sklypo, ribų (b. l. 67). Atsižvelgiant į R. J. ir I. J. prašymus, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir ginčijamas Žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 85, 86, 121, 122).

18Įvertinęs išvardintus duomenis, teismas nusprendė, jog akivaizdu, kad T. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha žemės sklypą, toje pačioje vietoje, kurioje nuosavybės teise pareiškėja jau valdė 0,15 ha žemės sklypą, o vėliau atlikus kadastrinius matavimus, suformavus Žemės sklypą ir patikslinus sklypo kadastrinius duomenis, Žemės sklypas buvo įregistruotas Registrų centre R. J. ir I. J. vardu. Atsižvelgus į tai, kad R. J. ir I. J. vardu įregistruotas Žemės sklypas persidengia su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, susidarė situacija, kai tą pačią dalį Žemės sklypo Registro duomenimis valdo ir G. M. ir R. J. su I. J..

19Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m. birželio 2 d.) 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 punkto, Įgyvendinimo tvarkos 70 punkto (ginčui aktuali redakcija nuo 1997 m. spalio 4 d. iki 1998 m. spalio 1 d.) nuostatos leido teismui daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 04-2197 bei Kauno apskrities viršininko 1998 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 9-8840 buvo atkurtos nuosavybės teisės T. J. į Žemės sklypą, kurio dalis nuosavybės teise priklausė G. M. (pareiškėjai), tuo grubiai pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 punkto nuostatas, pagal kurias valstybė privalėjo išpirkti žemę, užimtą namų valdų sklypų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo teiginius, kad atsakovas turėjo išpirkti iš pareiškėjos Žemės sklypą, teismas vertino, kaip visiškai nepagrįstus, nes pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, žemės iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių (nagrinėjamu atveju turėjo būti išpirkta būtent iš T. J.) išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

20Atsižvelgus į tai, panaikinti 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas bei sprendimas, dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į 0,68 ha Žemės sklypą, esantį ( - ).

21Kiti pareiškėjos reikalavimai panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, reg. Nr. ( - ) kadastro duomenys pagal priedą – R. J. ir I. J. priklausančio 0,6720 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 2) 2011 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų paženklinimo aktą Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų planą, yra išvestiniai, tiesiogiai susiję su pirmu reikalavimu, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija plačiau nepasisakė. Dėl išvardintų priežasčių panaikinus įsakymą bei sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą, panaikinti ir jų pagrindu priimtas 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-1195 bei surašytas 2011 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų paženklinimo aktas Nr. JU-457 ir šiuo aktu suformuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribų planas.

22Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta tikslių duomenų, koks konkrečiai pareiškėjai priklausantis žemės sklypo plotas patenka į T. J. atkurtą 0,68 ha žemės sklypą (iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad nedidelė dalis G. M. priklausančio 0,15 ha žemės sklypo neįeina į T. J. nuosavybės teisėmis atkurtą 0,68 ha žemės sklypą, b. l. 68), panaikino ginčijamus 1998 m. balandžio 20 d. įsakymą bei sprendimą dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą 0,68 ha žemės sklypą.

23Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus sprendimą Nr. 6SD-(14.6.104)-1505 (b. l. 13, 14) teismas, vertindamas šio skundžiamo akto pobūdį ir turinį, pabrėžė, kad jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Skundžiamas aktas buvo atsakymas į pareiškėjos 2013 m. birželio 17 d. prašymą Nr. 6FP-976 dėl sklypo ribų (b. l. 19), kuriame pateikta informacija yra informacinio pobūdžio. Aktas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. jame nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių. Taigi, šis aktas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, t. y. ginčas dėl jo panaikinimo teisme negalimas, skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, dėl ko administracinė byla šioje dalyje nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).

24III.

25Tretieji suinteresuoti asmenys R. J., I. J., T. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 188-193), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. T. J. 1991 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi su prašymu į Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, dėl jos tėvui M. S. priklausiusios žemės ( - ), nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės atkūrimo įstatymo įgyvendinimas užsitęsė ir tik 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8840 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,89 ha žemės sklypą, esantį ( - ), o 1998 m. liepos 10 d. buvo išduotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Šiame pažymėjime nurodyta, kad vienas iš grąžintinų sklypų yra 0,68 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) Rumšiškių k. v., adresas – ( - ). 2009 m. birželio 30 d. po 1/2 dalį šio žemės sklypo padovanojo savo sūnui R. J. ir dukrai I. J., kurie 2011 m. gegužę kreipėsi į UAB „Geosoma“ dėl minėto žemės sklypo geodezinių-kadastrinių matavimų atlikimo. Juos atlikus, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 6 VĮ-(14.6.2.)-1195 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino sklypo bendrą plotą ir eksplikaciją.
  2. Tretieji suinteresuoti asmenys šiuo žemės sklypu naudojosi nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, nors nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos tik 1998 m. balandžio 20 d. Visą šį laikotarpį mokėjo žemės mokestį, naudojosi žemės sklypu ir valdė jį, o 2013 m. pabaigoje sužinojo, kad į dalį šio žemės sklypo pretenduoja pareiškėja G. M., kuri nuo 1991 m. iki 2013 m. nereiškė jiems jokių pretenzijų dėl šio žemės sklypo dalies. Kokiu pagrindu Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės taryba 1991 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą skirti G. M. 0,15 ha žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai Rumšiškių gyvenvietėje, jiems visiškai neaišku. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp Kaišiadorių r. žemėtvarkos tarnybos vadovės R. Č., valstybinės žemės pardavėjos, ir pareiškėjos G. M. buvo sudaryta 1994 m. rugpjūčio 19 d., kai prašymas atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą trečiojo suinteresuoto asmens T. J. buvo pateiktas 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. prieš tris metus. Pabrėžtina, kad ta pati Kaišiadorių r. žemėtvarkos tarnybos vadovė R. Č. 1998 m. balandžio 20 d. parengė Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 04-2197 dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J. į du žemės sklypus – 1,21 ha ir 0,068 ha. Kadangi T. J. nuosavybės teisių atkūrimo procesas pradėtas 1991 m. rugsėjo 20 d., tai po šio termino atlikti veiksmai, parduodant žemės sklypą pareiškėjai G. M. tame pačiame žemės sklype, yra neteisėti. Į šią aplinkybę Kauno apygardos administracinis teismas nekreipė jokio dėmesio.
  3. Kaišiadorių r. Rumšiškių apylinkės tarybos 1991 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 81 „Dėl sklypo individualaus gyv. namo statybai“ suteikti pareiškėjai 0,15 ha pasodybinį žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų Rumšiškių gyvenvietėje statybai yra neteisėtas ir todėl, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis 0,6273 ha (pagal naujus matavimus) žemės sklypas visas yra Kauno marių vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, kur jokia statyba negalima. Tuo pačiu neteisėta yra ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P49/94-0059, kuria pareiškėja už 23 Lt ir 29 ct nusipirko iš valstybės 1 500 kv. m žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai (esantį tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame 0,68 ha ploto žemės sklype). Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
  4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad, kaip nurodo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas, visų šiame punkte įvardintų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau pareiškėja šių dokumentų teismui nepateikė. Teismui iš viso nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kokia G. M. žemės sklypo dalis yra trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype, kurio įregistruotas plotas 0,06800 ha. Iš pareiškėjos teismui pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos aiškiai matyti, kad ne visas 0,1500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Rumšiškių k. v., patenka į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantį žemės sklypą.
  5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu grubiai pažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, t. y. kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Teismui, panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymo ir sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. J., be jokio teisinio pagrindo jie neteko viso jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusio 0,6800 ha ploto žemės sklypo, nors ginčo esmė – 0,1500 ha žemės sklypo plotas, lyg tai teisėtai priklausantis pareiškėjai G. M.. Tretieji suinteresuoti asmenys R. J. ir I. J. yra sąžiningi nekilnojamojo turto – Žemės sklypo – įgijėjai. Jų mama T. J. 2009 m. birželio 30 d. padovanojo jiems po 1/2 dalį šio Žemės sklypo notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. 2-3497. Todėl su šiuo Žemės sklypu jie sieja savo lūkesčius. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Teismo sprendime nėra nurodytas nuosavybės atėmimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis pagrindas. Tačiau net jeigu šio Žemės sklypo dalis ir būtų pripažinta negaliojančio sandorio dalyku, visas Žemės sklypas negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens (Civilinio kodekso 1.80 str. 4 d.). Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo galimas tik tuo atveju, jeigu yra sąlygos, numatytos CK 4.96 straipsnyje. Nuosavybės atėmimo ar net žemės sklypo dalies grąžinimo kitam asmeniui veiksmas, jeigu kitas asmuo nuosavybę (žemę) gavo neteisėtai ar per klaidą, iškelia restitucijos klausimą, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.145 - 6.153 straipsnių nuostatomis.
  6. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nepanaikinta minėta žemės sklypo 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-3497 taip pat nepanaikinti viešo registro duomenys apie šio žemės sklypo įregistravimą.
  7. Pirmosios instancijos teismas iš viso neteisėtai nagrinėjo šią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 14) jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamas atvejis visiškai atitinka šią praktiką. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iki galo. Panaikinus nuosavybės teisių atkūrimo aktus į visą 0,68 ha žemės sklypą, buvo neteisėtai atimta nuosavybė į žemės sklypo dalį, dėl kurio ginčo nėra. Tretieji suinteresuoti asmenys R. J. ir I. J., įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, netenka nuosavybės teisių net ir į tą žemės sklypo dalį, dėl kurios jokio ginčo nėra. Tokiu būdu civilinis ginčas yra nebaigtas. Jeigu ši byla būtų išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme, tai ginčas būtų išspręstas vienoje byloje iki galo, t. y. būtų nustatyta tiksliai, kokia žemės sklypo dalis, priklausanti pareiškėjai G. M., yra R. J. ir I. J. priklausančiame žemės sklype, kaip turi būti pakeista 2009 m. birželio 30 d. žemės sklypo 0,68 ha ploto dovanojimo sutartis Nr. 2-3497 ir kokiu būdu R. J. ir I. J., turi būti kompensuojama už atimamą žemės sklypo dalį.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis privalo patikrinti visą bylą.

30Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo jas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

31Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991 m. rugsėjo 24 d. sprendimu G. M. buvo skirtas 0,1500 ha žemės sklypas Nr. 277 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai (b. l. 65). Pareiškėja minėtą sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), 1994 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P49/94-0059 įsigijo iš valstybės ir jis buvo įregistruotas VĮ Registrų centre (b. l. 17).

32Šie faktai nėra nuginčyti, todėl pareiškėja yra šio sklypo savininkė. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei (...). Valstybė, remdamasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalo išpirkti žemę, suteiktą individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

33Pareiškėjos įgytas sklypas atitinka šias sąlygas, todėl turėjo būti valstybės išpirktas ir nuosavybės teisės kitiems asmenims į pareiškėjo sklypą ar jo dalį negalėjo būti atkurtos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad administravimo subjekto aktai riboja pareiškėjos nuosavybės teises, todėl pagrįstai ginčijamus aktus panaikino.

34Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad panaikinus aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jie nepagrįstai neteko teisės į visą žemės sklypą 0,68 ha ploto, nors ginčas byloje dėl pareiškėjos sklypo, kurio plotas 0,15 ha dydžio.

35Pažymėtina, kad administraciniai teismai, nagrinėdami ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, remdamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatytomis ribomis, patikrina administravimo akto teisėtumą ir jį panaikina, nustatę Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatytą pagrindą. Šio straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad gali būti panaikintas skundžiamas aktas ar jo dalis. Teismas turi siekti, kad, esant galimybei būtų naikinama tik ta akto dalis, kuri riboja asmens teises, tačiau nuosavybės teisių atkūrimui yra nustatytos privalomos procedūros, tik atlikus kurias gali būti priimtas aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 16 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Todėl teismas, šioje situacijoje nustatęs, kad buvo pažeistos pagrindinės žemės sklypo projektavimo taisyklės ir dėl to neteisėtai dalis pareiškėjos žemės sklypo pateko į kitą sklypą (b. l. 67-68), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, galėjo visiškai panaikinti aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims į visą 0,6720 ha žemės sklypą tam, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra būtų atlikta iš naujo ir nustatyta tvarka suformuotas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui bei priimtas naujas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį laisvą žemės plotą.

36Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ginčą, privalo bylą išspręsti iš esmės taip, kad ginčas būtų išbaigtas ir priimtas teismo sprendimas nesudarytų sąlygų kilti iš tų pačių santykių kitam ginčui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu nepanaikino ginčo žemės sklypo 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-3497. Tretieji suinteresuoti asmenys yra teisūs, kad dėl to ginčas nėra užbaigtas. Administracinis teismas, remiantis rūšinio teismingumo taisyklėmis, galėjo nagrinėti ir ginčą dėl dovanojimo sutarties, kadangi nagrinėjamoje byloje vyraujantys teisiniai santykiai yra administraciniai, todėl administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą savo žinion pagrįstai ir teismingumo taisyklių nepažeidė.

37Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. birželio 10 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-69/2015 yra konstatavusi, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Nors šioje byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent administracinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis Nr. T-52/2015, priimta byloje Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir kt.; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T-41/2015, priimta byloje Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Mažeikių rajono savivaldybė; 2014 m. kovo 3 d. nutartis Nr. T-32-2014, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; ir kt.).

38Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjai jos teisę šioje byloje ginčyti žemės sklypo 2009 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-3497 (ABTĮ 10 str.). Tačiau dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sudaryti pareiškėjai galimybę ginčyti šioje byloje dovanojimo sutartį nėra tikslinga, kadangi tai pažeistų bylų nagrinėjimo operatyvumo principą, be to, sprendimas šioje byloje nekliudo pradėti kitą bylą ir dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

39Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41trečiųjų suinteresuotų asmenų R. J., I. J., T. J. apeliacinį skundą atmesti.

42Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Nurodė, kad nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas, esantis ( - ),... 6. Nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr.... 7. Nurodė, kad formuojant, ženklinant vietoje, atkuriant T. J. nuosavybės... 8. Pažymėjo, kad jai anksčiau nebuvo žinoma, jog 2011 m. gegužės 26 d. UAB... 9. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės... 11. Nurodė, kad nepaisant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 12. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neatsižvelgė į aplinkybę, kad... 13. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d.... 14. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad tiek atkuriant T. J. nuosavybės... 15. II.... 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu (b.... 17. Teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos 1991... 18. Įvertinęs išvardintus duomenis, teismas nusprendė, jog akivaizdu, kad T. J.... 19. Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m.... 20. Atsižvelgus į tai, panaikinti 1998 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities... 21. Kiti pareiškėjos reikalavimai panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos... 22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta tikslių duomenų,... 23. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės... 24. III.... 25. Tretieji suinteresuoti asmenys R. J., I. J., T. J. pateikė apeliacinį skundą... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. T. J.... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs... 31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių... 32. Šie faktai nėra nuginčyti, todėl pareiškėja yra šio sklypo savininkė.... 33. Pareiškėjos įgytas sklypas atitinka šias sąlygas, todėl turėjo būti... 34. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad panaikinus aktus dėl nuosavybės... 35. Pažymėtina, kad administraciniai teismai, nagrinėdami ginčus dėl teisės... 36. Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ginčą, privalo bylą... 37. Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. birželio 10 d. nutartimi teismingumo... 38. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjai jos teisę... 39. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 40. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 41. trečiųjų suinteresuotų asmenų R. J., I. J., T. J. apeliacinį skundą... 42. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....