Byla e2-1266-943/2017
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „FC Real Estate“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1784-619/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį minėtoms atsakovėms dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Sun Industries“ bei UAB „FC Real Estate“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ne mažesnei kaip 251 800,10 Eur sumai, o nesant ar nepakankant atsakovių kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovių turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 251 800,10 Eur sumos, leidžiant atsakovėms iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
  3. Atsakovės pateikė prašymą pakeisti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą. Nustatyti, kad bendra atsakovei UAB „FC Real Estate“ leidžiama per mėnesį atsiskaitymams su tiekėjais suma negali viršyti 500 Eur, o atsakovei UAB „Sun Industries“ – 1 300 Eur, neskaičiuojant privalomų mokesčių ir įmokų valstybės/savivaldybės biudžetams.
  4. Prašymas grindžiamas tuo, jog taikomas areštas neproporcingai varžo atsakovių teises ir galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei gauti pajamas. Atsakovių veiklos specifika lemia, jog tam tikroms funkcijoms atlikti nėra samdomi darbuotojai, o perkamos paslaugos iš tiekėjų, todėl atsakovės neturėdamos galimybės atsiskaityti su paslaugų teikėjais gali patirti nuostolius.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė atsakovių prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, jog atsakovės pakartotinai prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą tokį prašymą tenkinti.
  3. Teismo vertinimu, tenkinus prašymą leisti atsiskaityti su tiekėjais, bus nepagrįstai suvaržyti ieškovės interesai šioje byloje, nes atsakovėms būtų suteikta teisė atsiskaityti su didžiąja dalimi kreditorių. Nenustačius atsakovių kreditorių pirmenybės ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti atsakovėms atsiskaityti su kitais kreditoriais.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantės UAB „FM Real Estate“ ir UAB „Sun Industries“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliančių vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinio sumos ir prima facie pagrįstumo. Atsakovė UAB „FM Real Estate“ paskolos panaudojimo tikslui gavo ir pagal paskirtį panaudojo 168 450 Eur, tačiau ieškinyje nurodyta, jog negrąžintos paskolos likutis sudaro 192 084 Eur.
    2. Palikus galioti šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias atsakovių galimybes vykdant veiklą generuoti pajamas, pažeidžiami ir pačios ieškovės interesai. Be to, būtinosios išlaidos paslaugų teikėjams savo esme prilygintinos darbo užmokesčiui.
    3. Prašoma leisti kas mėnesį tiekėjams išmokėti suma neviršija skirtumo tarp atsakovės UAB „FM Real Estate“ pajamų ir įmokos pagal paskolos sutartį, todėl šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimas negali neigiamai paveikti ieškovės interesų.
    4. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės patiria neproporcingus ir neekonomiškus suvaržymus, kurie sukuria papildomus nuostolius.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė aiškiai ir motyvuotai suformulavo ieškinio reikalavimą, pateikė teismui ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl nepagrįsti apeliančių argumentai dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.
    2. Ieškovė įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos ši aplinkybė preziumuojama, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
    3. Atsakovių gaunamos pajamos akivaizdžiai nėra pakankamos įvykdyti įsipareigojimus ieškovei. Apeliantės nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų gerą finansinę padėtį.
    4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principai, kadangi atsakovėms nustatyta leidžiamų disponuoti lėšų suma yra pakankama užtikrinti ūkinės veiklos funkcionavimą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti jų taikymo apimtį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
  3. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, svarbu įvertinti, ar toks prašymas yra objektyviai pagrįstas, t. y. ar įrodyta, kad objektyviai egzistuoja pagrindas pakeisti (ne naikinti, o pakeisti) taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir toks pakeitimas nepaneigs taikomų laikinųjų apsaugos priemonių esmės.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių gerą atsakovių finansinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą ar turimas pinigines lėšas. Vien pateiktas atsakovių veiklos detalizavimas nesudaro pagrindo spręsti, jog sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nekils grėsmė galimai palankiam ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Be to, per metus atsakovių gaunamos pajamos yra tris kartus mažesnės už ginčo sumą.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Nagrinėjamu atveju leidus atsakovėms vykdyti atsiskaitymus su prašyme nurodytais kreditoriais bei teismui nustačius, jog atsakovių per metus gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės už taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, iš esmės būtų atliktas ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, o jų panaikinimas, kadangi tokiu būdu būtų paneigtos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties išvados dėl galimos grėsmės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  6. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2017 m. sausio 26 d. nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas. Kitų argumentų, susijusių su preliminariu ieškinio pagrįstumu, kurie nebuvo nagrinėti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantės nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patikslintas ieškinys byloje nepaduotas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pakartotinai nepasisako dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien tik apeliančių prašyme pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, detalizuoti atsiskaitymai (pavyzdžiui, su buhalterinės apskaitos tvarkymo ir konsultacijų paslaugas teikiančia įmone, advokatų kontora) ir vykdomos veiklos aprašymas, savaime nesudaro pagrindo leisti atsiskaityti su išvardintais kreditoriais. Tenkinus tokį prašymą ir laikinąsias apsaugos priemones pakeitus apeliančių pageidaujamu būdu, susidarytų tokia teisinė situacija, jog su nurodytais kreditoriais atsakovės galėtų atsiskaityti suteikdamos jiems pirmumo teisę prieš ieškovę. Tiek iš prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirojo skundo argumentų, galima spręsti, jog apeliantės būtent to ir siekia. Nors atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvuoja būtinybe toliau vykdyti veiklą ir tokiu būdu generuoti pajamas, jas didinti, tačiau pastebėtina, jog ne visi prašyme išvardyti kreditoriai tiesiogiai susiję su apeliančių vykdoma veikla, pavyzdžiui, advokatų kontora atstovauja atsakovių interesus teismuose, tačiau tiesiogiai negali nulemti atsakovių vykdomos veiklos ir iš jos gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169/2016). Todėl net ir leidus atsakovėms atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, negali būti garantuojamos nei stabilios ir nuolatinės pajamos, nei iš veiklos gaunamas pelnas. Priešingai, vykdant veiklą galimi ir nuostoliai, todėl nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami procesiniai tikslai ir tokiu būdu užtikrinti ieškovės reikalavimai.
  8. Apeliantės, prašydamos pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti vykdyti atsiskaitymus su nurodytais kreditoriais, turėjo pagrįsti, kad tokiais atsiskaitymais nebus padaryta žalos įmonės finansinei padėčiai, o kartu ir galimybei įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis bus palankus ieškovei, t. y. turėjo įrodyti, kad įmonei atsiskaičius su kreditoriais jos finansinė padėtis nesuprastės, ji užsitikrins veiklos tęstinumą, bei pajamų, kurios galės būti skirtos atsiskaitymui ir su BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, gavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliančių kartu su prašymu pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį pateikti duomenys ir įrodymai – sutartys su kreditoriais, neįrodo atsakovių finansinių galimybių atsiskaityti ne tik su prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones išvardintais kreditoriais, bet ir su ieškove, kadangi vien šie duomenys, nepateikus numatomų gauti pajamų ir pelno, neleidžia objektyviai įvertinti tikėtinų pajamų ir/ar pelno bei jų dydžio. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliančių argumentus, jog atsiskaitymas su prašyme nurodytais kreditoriais yra būtinosios išlaidos, prilyginamos darbo užmokesčiui. Toks apeliančių teiginys nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai. Pažymėtina, jog organizuojant kiekvieną verslo modelį ir prognozuojant po pelningumą yra įvertinami tiek samdomų darbuotų, tiek analogiškas paslaugas teikiančių firmų samdymo kaštai. Šie kaštai paprastai yra nulemiami skirtingo apmokestinimo, todėl vien tai, jog apeliantės iš skirtingų šaltinių gali gauti vienodą rezultatą/paslaugas, jokiais aspektais nepagrindžia, kad atsiskaitymai su paslaugas teikiančiais kreditoriais gali būti prilyginami atsiskaitymui su įmonėje dirbančiais darbuotojais.
  9. Skunde apeliantės akcentuoja, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo veiklą, daro didelę žalą, neužtikrina ne tik apeliančių, bet ir ieškovės interesų bei tuo pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad įmonės lėšų areštas yra labiausiai įmonės veiklą varžanti laikinoji apsaugos priemonė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, nepatogumais asmeniui, kurio turtas areštuotas, bet tai nėra savarankiškas pagrindas jų netaikyti ar taikomas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis. Prašomais atlikti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimais neturi būti sudarytos išimtinės sąlygos vieniems iš įmonės kreditorių, ieškovą, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pastačius į prastesnę nei kitų kreditorių vietą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakė pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, negali būti vertinama, kaip pranašesnės padėties byloje suteikimas ieškovei, kadangi apeliantės turi teisę pateikti objektyviai pagrįstą prašymą ir pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, arba pasinaudoti kitais CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytais alternatyviais teisių gynimo būdais (sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą) ir prašyti panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones arba paduoti teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnyje numatyta tvarka.
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą kitomis, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai