Byla e2-562-196/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, civilinėje byloje Nr. e2-305-232/2018 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams R. Č. ir A. Č. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas E. B. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. Č. ir A. Č. 119 327,54 Eur skolą, kurią sudaro 69 000 Eur pagrindinė skola, 39 397,94 Eur palūkanos, 10 929,60 Eur delspinigiai, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat užsienyje, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; nutarė areštuoti atsakovams priklausantį 119 327,54 Eur vertės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir / ar turtines teises, leidžiant atsakovams kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.
  3. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 162 143,66 Eur skolą, kurią sudaro 97 180,84 Eur pagrindinė skola, 49 639,02 Eur palūkanos, 16 913,08 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų R. Č. ir A. Č. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat užsienyje, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti apie tai nepranešus atsakovams R. Č. ir A. Č.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino; padidino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 162 143,66 Eur sumos, t. y. nutarė ieškovo E. B. reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 162 143,66 Eur sumai areštuoti atsakovams R. Č. ir A. Č. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams R. Č. ir A. Č. kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame padidino ieškinio reikalavimą iki 162 143,66 Eur sumos.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas turtinio pobūdžio, reikalavimas pareikštas fiziniams asmenims, nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie atsakovų turtą, ieškiniu prašoma priteisti suma (162 143,66 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teismas sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
  5. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, sprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, mokant mokesčius valstybei.
  6. Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimus, neįvertino visų reikšmingų tokiai nutarčiai priimti aplinkybių, nepakankamai įsigilino į pareikšto ieškinio reikalavimus ir šių laikinųjų priemonių taikymo būtinybę, todėl nepagrįstai ir neteisėtai padidino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 162 143,66 Eur sumos.
    2. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, pakartotinai prašė taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos (t.y. nenurodydamas konkrečios sumos), nors tokios priemonės jau buvo pritaikytos atsakovams galiojančia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi. Ieškovas patikslintu ieškiniu nereiškė teismui prašymo padidinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2018 m. sausio 4 d. nutartį, išėjo už prašymo ribų ir nepagrįstai padidino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 162 143,66 Eur sumos.
    3. Atsakovai yra mokėję ieškovui pagal ieškinyje nurodytus skolos dokumentus, tą patvirtina pridedami mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovas R. Č. dar 2016 m. pervedė 9 400 Eur į ieškovo sąskaitą banke. Teismas privalėjo įvertinti šiuos mokėjimus ir atitinkamai mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, o ne jį didinti.
    4. Taip pat, teismas privalėjo įvertinti, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 49 693,02 Eur palūkanų ir 16 913,08 Eur delspinigių (sudarantys 41% nuo ieškinio sumos) yra teisiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas prašo priteisti ir palūkanas, ir delspinigius už tas pačias prievoles pagal 2008-06-10, 2008-07-23, 2008-12-20, 2009-04-09 paskolos sutartis. Be to, ieškovo reikalaujami palūkanos ir delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl jie mažintini pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismų suformuotą praktiką. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl akivaizdu, kad dėl tokių nepagrįstų ir neįrodytų reikalavimų negali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmos instancijos teismas neturėjo didinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą akivaizdžiai abejotinų ir ginčytinų palūkanų ir delspinigių suma.
    5. Teismas neįvertino, kad ieškinys yra pareikštas solidariai atsakovams A. Č. ir R. Č., kaip sutuoktiniams, nors atsakovė A. Č. yra nurodyta kaip paskolos gavėja vienintelėje 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje dėl 30 000 Lt paskolos. Be to, atsakovai 2008 m. rugsėjo 12 d. sudarė vedybų sutartį, pagal kurios 4.1 punktą kiekvienas sutuoktinis pagal savo asmenines prievoles atsako tik asmeniniu turtu ir neatsako už kito sutuoktinio prievoles. Kadangi visos ieškinyje nurodytos paskolos sutartys ir vekseliai yra pasirašyti tik atsakovo R. Č. (išskyrus 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, kuri yra pasirašyta ir atsakovės), tai atsakovė A. Č. negali solidariai atsakyti už atsakovo R. Č. prisiimtus asmeninius įsipareigojimus. Be to, 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartys sudarytos iki atsakovų santuokos 2008 m. rugsėjo 12 d., o vėlesni skolos dokumentai pasirašyti tik atsakovo R. Č., todėl, atsižvelgiant į pateiktos atsakovų vedybų sutarties nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti solidariai priteisti iš atsakovų ieškinyje nurodytas sumas. Juo labiau, kad sumos pagal 2008 m. birželio 10 d. ir 2008 m. liepos 23 d. paskolos sutartis ieškovui jau yra sumokėtos, tą iš dalies patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai.
    6. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į A. Č., t.y. A. Č. yra netinkama atsakovė šioje byloje (CPK 45 str.), atitinkamai jos atžvilgiu 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos ir naikintinos. Ginčijama nutartis naikintina ir atsakovo R. Č. atžvilgiu, nes kaip buvo minėta aukščiau, ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, be to, nesąžiningai nuslėpė, kad atsakovai jam iš dalies yra grąžinę pinigus pagal ieškinyje nurodytus skolos dokumentus, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad pagal ieškovo ieškinio reikalavimus galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas.
    7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovams turės galimai neproporcingai neigiamos įtakos jų išlaikomų dviejų nepilnamečių vaikų interesams, jų finansinei padėčiai (atsakovai turi mokėti įmokas ir palūkanas pagal būsto kredito sutartis), galimybėmis naudotis mokama teisine pagalba, vedant šią bylą, o vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį, turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui.
    8. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimų apimtį ir pagrįstumą, todėl skundžiamos nutarties pagrįstumas persvarstytinas. Skundžiama nutartis naikintina arba keistina sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mąstą 75 952,10 Eur suma.
  2. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovas pagrindė ieškinį atsakovų pasirašytomis paskolos sutartimis, paprastaisiais vekseliais, taip pat pinigų perdavimo atsakovams faktą patvirtinančiais dokumentais. Tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai per savo atstovą pradėjo kontaktuoti su ieškovu ir ieškoti galimybės nors iš dalies atsiskaityti su ieškovu ir galbūt išspręsti šį ginčą taikiai. Antstolė, kurį vykdė skundžiamą nutartį, informavo ieškovą, kad visas atsakovų turtas jau yra areštuotas ir / ar įkeistas kitiems kreditoriams.
    2. Atsakovų pateikti duomenys apie ieškovui pervestas pinigų sumas nepatvirtina, kad šie mokėjimai buvo atlikti vykdant prievoles pagal ieškinyje nurodytas paskolos sutartis.
    3. Atsakovai iki vedybų vedė bendrą ūkį, gyveno kartu ir abu kreipdavosi į ieškovą dėl paskolų. Ieškovui iki šiol nebuvo žinoma apie atsakovų sudarytą vedybų sutartį, be to, vedybų sutartis Vedybų registre įregistruota tik po metų nuo santuokos sudarymo ir iki paskolų sutarčių sudarymo.
    4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, priėjo tinkamos išvados, kad 162 143,66 Eur suma atsakovams yra didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes prieš pateikiant ieškinį buvo skelbiama apie atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą.
    5. Atsakovų turtui ir piniginėms lėšoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atsakovų, kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovų nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas apsunkina tik tokio turto perleidimą, bet ne valdymą.

10Teismas konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia jame nurodytas aplinkybes. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į atsakovų argumentus.
  2. Atsakovai savo įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes jiems apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kaip matyti iš bylos medžiagos, nebuvo pranešta, o ieškovas dalį įrodymų (antstolės sudarytą turto aprašą) gavo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kitus įrodymus pateikė siekdamas paneigti atsakovų argumentus. Šalys su viena kitos pateiktais įrodymais yra susipažinusios, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visi abiejų šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

13Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1266-943/2017).
  2. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1266-943/2017).
  3. Nagrinėjamu atveju ne atsakovai kreipėsi dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimą, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti.
  4. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys preliminariai pagrįstas, be to, sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgęs į patikslintų ieškinio reikalavimų dydį ir į tai, kad atsakovų turtui laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi, skundžiama nutartimi padidino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 162 143,66 Eur sumos.
  5. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018). Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
  6. Nors ieškovas savo prašymą užtikrinti patikslinto ieškinio reikalavimus pavadino prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal ieškovo prašymą atsakovų turtui jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones, turėjo pagrindą ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kvalifikuoti kaip prašymą padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neviršijo ieškovo prašomo taikyti atsakovų turtui arešto masto. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, padidinęs atsakovų turtui taikomo arešto mastą, išėjo už prašymo reikalavimo ribų.
  7. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nutardamas padidinti atsakovų turtui taikomo arešto mastą, nepagrįstai nepranešė jiems apie gautą ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, CPK 148 straipsnyje nustatyta, kad apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovams apie gautą ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimo tvarką, o tai turėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
  8. Nagrinėjamu atveju patikslinus ieškinio dalyką (padidinus sumas), pirmosios instancijos teismas, neišklausęs atsakovų pozicijos, sprendė, kad ir šie patikslinto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, papildydamas ieškinio pagrindą naujomis aplinkybėmis, prašo priteisti didesnes pinigų sumas, pridėjo, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsakovai atskirajame skunde teigia, kad ieškinio reikalavimai preliminariai nėra pagrįsti.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria padidintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 162 143,66 Eur sumos, atsižvelgęs į atskirojo skundo argumentus dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo, nagrinėja, ar padidinti ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti (CPK 320 straipsnis).
  10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas 2017 m. spalio 2 d. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 119 327,54 Eur skolą, kurią sudaro 69 000 Eur pagrindinė skola, 39 397,94 Eur palūkanos, 10 929,60 Eur delspinigiai, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; nutarė areštuoti atsakovams priklausantį 119 327,54 Eur vertės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir / ar turtines teises, leidžiant atsakovams kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria atsakovų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
  11. Ieškovas 2018 m. sausio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 162 143,66 Eur skolą, kurią sudaro 97 180, 84 Eur pagrindinė skola, 49 639,02 Eur palūkanos, 16 913,08 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, sumokėtą žyminį mokestį, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio ieškinio reikalavimams užtikrinti. Skundžiama nutartimi šis prašymas tenkintas.
  12. Ieškovas 2018 m. sausio 22 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, pateikė dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 91 088,39 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas, iš atsakovo R. Č. asmeniškai 71 944,80 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 71 944,80 Eur sumos, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai sumokėtą žyminį mokestį nuo 91 088,39 Eur sumos ir bylinėjimosi išlaidas, o likusią žyminio mokesčio dalį ir bylinėjimosi išlaidas asmeniškai iš R. Č.. Taip pat ieškovas prašo palikti galioti jau atsakovų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. sausio 21 d. patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 24 d. posėdžio metu priėmė.
  13. Iš 2018 m. sausio 22 d. pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas yra pakeitęs poziciją dėl 162 143,66 Eur skolos solidariai iš atsakovų priteisimo. Iš patikslinto ieškinio dalyko matyti, kad solidariai iš atsakovų prašoma priteisti tik 91 088,39 Eur, papildomai iš atsakovo R. Č. prašoma priteisti 71 944,80 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2018 m. sausio 3 d. pateikto ieškinio, kuriuo prašoma solidariai iš atsakovų priteisti didesnes nei 2017 m. spalio 2 d. ieškinio reikalavimų sumas, reikalavimų ieškovas nebepalaiko. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą 2018 m. sausio 3 d. pateiktą patikslintą ieškinį laikyti preliminariai nepagrįstu.
  14. Nustačius, kad 2018 m. sausio 3 d. pateikto patikslinto ieškinio reikalavimai preliminariai nepagrįsti, konstatuotina, kad nėra vienos sąlygos, būtinos tenkinti ieškovo prašymą, kuriuo prašoma užtikrinti padidintus ieškinio reikalavimus.
  15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria padidintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, naikintina. Atskirasis skundas tenkintinas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išsprendžiant iš esmės – ieškovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas, tačiau ne atskirajame skunde, o šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

16Nutarties kopijas išsiųsti šalims, viešajam registrui, antstolei I. K.

Ryšiai