Byla e2-39-853/2017
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. A. (M. A.), trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. B. ir D. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje vykdanti savo veiklą per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, dėl išmokėtų sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė „( - )“ Lietuvoje veikianti per „( - )“ Lietuvos filialą (toliau – „(duomenys neskelbtini)“) teismui 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. iš viršutinio buto, esančio ( - ), priklausančio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė), buvo aplietas ir apgadintas ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ). Įvykio metu apgadintas butas buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale. Vadovaudamasis surinkta medžiaga, „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas išmokėjo draudėjui 1139,08 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1139,08 Eur išmokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės draudėjui priklausančio buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas ir tai, kad vandens nutekėjimas įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo išsiaiškinti name įvykusios avarijos priežastis ir jas pašalinti, šias aplinkybes fiksuojant akte, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiaiškino name įvykusios avarijos priežastis bei užfiksavo jas akte.

6Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad užliejimas įvyko dėl buto, esančio ( - ), valdytojo kaltės. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti, visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė byloje neįrodinėjo būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės. Atitinkamai nėra įrodinėjamas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir ieškovės ieškinyje nurodomos žalos. Be to, nors ieškovė prie ieškinio pridėjo UAB „( - )“ informacinį raštą, kuriame yra nurodyta, kad apliejimas galimai įvyko dėl vidaus įrangos aukščiau esančiame bute, tačiau tai taip pat neįrodo atsakovės kaltės, todėl prašo ieškinį atmesti.

7Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. UAB „( - )“ klientų aptarnavimo centre buvo užregistruotas gyventojo, gyvenančio ( - ), skambutis apie vandens prasiskverbimą į minėto buto patalpas. UAB „( - )“ avarinei tarnybai nuvykus į iškvietimo vietą, gedimų, avarijų bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose nebuvo užfiksuota, į butą, esantį ( - ), nebuvo patekta. 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 472 informavo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, kad gedimų nebuvo, o apliejimas galimai įvyko dėl vidaus įrangos gedimo aukščiau esančiame bute. Dėl ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų nepasisakė.

8Ieškovei ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ieškovė ir trečiais asmuo „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko.

9Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes mano, jog vandens nutekėjimas įvyko ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi įvykus minėtam įvykiui atsakovei priklausančiame bute niekas negyveno, nes butas buvo pirktas perpardavimui, todėl tik po kurio laiko buvo pastebėta, jog vandens pratekėjimas prasidėjo ne atsakovės bute, o virš jo, t. y. iš balkono pusės nuo stogo, atsižvelgus į tai mano, kad įvykis įvyko dėl netvarkingo stogo, o ne dėl bute esančių inžinerinių vamzdynų. Atsakovei priklausantis butas yra penkiaaukščio namo penktame aukšte, bute matėsi dėmės virš balkono, ant sienos ir ant buto lubų, pačiame bute jokių gedimų inžineriniuose tinkluose nebuvo pastebėta – jokių vandens žarnelių trūkimų ar pan., be to vandens kraneliai ir visa tai, kas nenaudojama bute buvo užsukta. Mano, kad jeigu gedimas būtų buvęs inžineriniuose tinkluose, vanduo būtų tekėjas ištisai, o pastoviai bėgantis vanduo būtų padaręs didesnę žalą, tokiu atveju namo administratorius būtų apie avariją žinojęs ir jam būtų tekę užsukti vandenį, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą. Nurodė, kad vandens pratekėjimas vyko ne vonioje, virtuvėje ar koridoriuje, o balkone ir kambario siena, todėl mano, kad vanduo tekėjo nuo stogo, nes balkone nėra vamzdynų, pro radiatorius prabėgti taip pat negalėjo, kadangi siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą namo administratorius būtų buvęs apie tai informuotas, nes jam būtų tekę užsukti vandenį. Įtarimą atsakovei sukėlė ir tai, jog po įvykio buvo tvarkomas stogas, mano, jog galimai buvo tvarkomi smulkūs stogo defektai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo prašo ieškinio netenkinti, nes šis yra nepagrįstas, o ieškovė byloje jokių įrodymų, kad dėl atsakovės kaltės įvyko įvykis, nėra pateikusi.

10Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jie būdami namo administratoriais yra atsakingi už bendrąsias namo konstrukcijas ir bendruosius inžinerinius tinklus. Atvykus pagal iškvietimą, bendro naudojimo namo inžineriniuose tinkluose avarijų nenustatyta. Vandens tekėjimas buvo nustojęs, todėl buvo konstatuotas faktas, kad vanduo tikėtinai į butą pateko iš aukščiau esančio buto patalpų, tačiau kadangi į atsakovės butą nebuvo patekta, vandens pratekėjimo priežastis taip ir liko nenustatyta. Aktas nesurašytas, nes vandens pratekėjimo procesas jau buvo pasibaigęs. Po įvykio, 2015 m. vasarą, buvo tvarkomas tik trečiosios laiptinės stogas, tuo tarpu antrosios laiptinės, kur randasi minėti butai, stogo dalies kosmetinis remontas gyventojų pageidavimu atliktas 2009 metais.

11Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra draudimo brokeris ir po įvykio atliko užlieto buto apžiūrą. Gavęs nusiskundimą iš užlieto buto valdytojo, kad jo butas yra užlietas, susitarė dėl galimybės atvykti ir apžiūrėti minėtą butą. Atvykus į butą, vizualiai buvo matyti, kad po kaire esantys kambariai ir balkonas buvo užlieti iš aukščiau esančio buto. Atvykus į butą, vanduo iš viršaus nebetekėjo. Aiškaus nustatymo iš kurio kambario vyko pratekėjimas nebuvo, bet, kad tai nebuvo susiję su inžinerinių tinklų avarija buvo aišku. Tuomet jis padarė minėto vidaus buto nuotraukas. Klientas po kurio laiko vėl kreipėsi į jį pakartotinai dėl aptaškytų su smala langų, tuomet jis iš lauko darydamas nuotraukas matė, kad ant stogo vaikščiojo žmonės su žaliomis uniformomis ir galimai vykdė kažkokius stogo remonto darbus. Pirminį draudiminį įvykį jis galimai susietų su vėliau darytomis nuotraukomis, nes matė, kad kažkas buvo daroma ant stogo.

12Ieškinys atmestinas.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija aiškinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reguliuojančias bendrąsias žalos atlyginimo normas.

14Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

15Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad draudikas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas ir draudėjas R. K. pagal gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. IS 136842, laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 7 d. apdraudė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ) ir jame esančius kilnojamuosius daiktus. 2014 m. lapkričio 10 d. draudėjas R. K. telefonu informavo UAB „( - )“ apie vandens prasiskverbimą į minėto buto patalpas, taip pat informavo draudiką, kad buvo užlietas jo butas. Atvykus UAB „( - )“ darbuotojams gedimų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose nebuvo nustatyta, vanduo į butą nebesiskverbė. Buvo nurodyta, kad buto užliejimas galimai įvyko dėl vidaus įrangos aukščiau esančiame bute, tačiau į minėtą butą nebuvo patekta. 2014 m. lapkričio 26 d. draudikas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas už įvykio priežasties nustatymą ir informacijos pateikimą UAB „( - )“ išmokėjo 31,28 Eur 2014 m. lapkričio 30 d. draudiko atstovas surašė Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą, žalos Nr. 1-405-001571, kuriame nurodė apgadintą draudėjo turtą. 2014 m. gruodžio mėn. Šiaulių žalos sureguliavimo centro ekspertas A. Ž. sudarė lokalinę sąmatą, kurios pagrindu 2015 m. sausio 5 d. draudikas išmokėjo 1107,80 Eur draudėjui R. K.. „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 2015 m. gegužės 11 d. pretenzija ir 2015 m. liepos 8 d. ikiteisminiu raginimu, prašė atsakovės atlyginti žalą.

16Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti tą aplinkybę, kad trečiojo asmens buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, neteisėti veiksmai ar kitas pavojingas, gadinantis turtą elgesys ar nerūpestingumas. Ieškovė privalo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovei priklausiusių patalpų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

17Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas draudėjui išmokėjo draudimo išmoką už užlietą butą, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Vis tik, vien šis faktas nėra pakankamas pagrindas, suteikiantis ieškovei teisę reikšti subrogacinį reikalavimą atsakovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už buto užliejimą, remdamasi vien tik 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „( - )“ informaciniu raštu. Pažymėtina, kad nei šiame rašte, nei vėliau nebuvo nustatyta pro kur ir dėl kokių priežasčių vanduo pateko į užlieto buto patalpas. Iš UAB „( - )“ informacinio rašto matyti, kad buto užliejimo priežastis buvo galimai įvykęs vidaus įrangos gedimas aukščiau esančiame bute, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas aukščiau esantis atsakovei priklausęs butas būtų apžiūrėtas bei nustatyta galimo defekto priežastis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog bent vizualiai būtų buvęs apžiūrėtas pastato stogas ar išorinės pastato sienos, nes pasibaigus vandens pratekėjimo procesui apžiūros aktas nebuvo surašytas. Todėl nenustačius vandens pratekėjimo į butą priežasties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buto užpylimo židinys buvo aukščiau esantis, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs butas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po įvykio, praėjus tiksliai nenustatytam laiko tarpui, ant pastato stogo buvo atliekami remonto darbai, dėl ko su smala buvo aptaškyti butų, esančių ( - ) ir ( - ). Taip pat šias aplinkybes apie aptaškytus langus patvirtina byloje liudytojo M. B. pateiktos fotolentelės.

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtintas rungimosi principas, numatantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose (reiškiant reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo) įrodinėjimo našta tenka draudikui, nes jis bendradarbiaudamas su draudėju bei reikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų turi siekti tinkamai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę ir nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes. Teismas pažymi, jog daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą galima tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

19Atsižvelgus į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs butas, o ne kiti šaltiniai. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

20Kadangi byloje nėra prašymo ir duomenų apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veikiančios per „( - )“ Lietuvos filialą ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė „( - )“ Lietuvoje veikianti per „( - )“ Lietuvos filialą... 5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais... 6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje... 7. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“... 8. Ieškovei ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 9. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas... 10. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas... 11. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1... 14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos... 15. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių... 16. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad... 17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas draudėjui išmokėjo draudimo... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra... 19. Atsižvelgus į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta... 20. Kadangi byloje nėra prašymo ir duomenų apie atsakovės UAB „ 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270... 22. ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje veikiančios per „( - )“... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...