Byla 2YT-19690-475/2016
Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. ( - ), suinteresuoti asmenys antstolis M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja skunde nurodė, kad kreditorei UAB „Medicinos bankas“ 2007 m. spalio 31 d. laidavimo sutartimis Nr. ( - ) su savo broliu D. K. laidavo už trečiojo asmens piniginių prievolių pagal 2007 m. spalio 31 d. kredito sutartį Nr. ( - ) įvykdymą. Skolininkas prievolių neįvykdė, todėl Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-2735-273/2010 priėmė preliminarų sprendimą. Su šio teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-1070-273/2011 kreditorė UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į antstolį M. P., kuris areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą patalpą/butą, esantį ( - ), kuris šiuo metu yra parduodamas iš varžytinių. Nurodė, kad butą, kuris yra jos ir jos nepilnametės dukros vienintelė gyvenamoji vieta įgijo 2008 m. sausio 2 d., tai yra jau po laidavimo sutarties sudarymo. Pareiškėjos teigimu, minėtas butas viešajame registre nurodomas kaip kūrybinės dirbtuvės, tačiau faktiškai yra vienintelis šeimos turtas, todėl jam taikomi disponavimo apribojimai. Pareiškėja teigia, kad tokia informacija atsispindi internetiniame puslapyje www.evarzytines.lt, skelbimo Nr. ( - ), kuriame iš pateiktų fotonuotraukų, darytų nekilnojamojo turto vertintojo Ober haus, yra akivaizdu, kad tai nėra kūrybinės dirbtuvės, o gyvenamoji patalpa su virtuve ir būtinais gyvenimo sąlygoms užtikrinti apstatymo reikmenimis (buitine technika, baldais). Pareiškėja įrodinėja, kad ginčo butas yra šeimos turtas, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 24 d. rašte Nr. ( - ) pateikta informacija, jog ši patalpa kaip vienintelė gyvenamoji patalpa nėra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu. Šiame rašte taip pat yra nurodyta, jog dėl arešto pareiškėja negalėjo pakeisti negyvenamosios patalpos paskirties į gyvenamąją, kaip ir deklaruoti savo faktinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjos teigimu, reikia sustabdyti varžytines, kurių skelbimo Nr. ( - ), nes nukreipdamas išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, kur gyvena pareiškėja su nepilnamečiu vaiku ir kuriam taikomi disponavimo apribojimai, antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Negavus teismo leidimo sudarytas sandoris prieštaraus imperatyvioms įstatymo normoms, todėl bus negaliojantis.

5Antstolis M. P. 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad vykdydamas 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1070-273/2011 dėl 290 633,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. J., a. k. ( - ) UAB „Medicinos bankas“ naudai, vykdomoje byloje Nr. ( - ). Antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą areštavo, įvertino ir paskelbė J. V. priklausančio turto – kūrybinių dirbtuvių, esančių ( - ), varžytynes. Nustatydamas skolininko turto paskirtį antstolis vadovaujasi viešojo registro duomenimis – VĮ Registrų centras NTR duomenimis. NTR registre yra nurodyta, kad patalpų paskirtis – gamybos, patalpos apibūdinimas – negyvenamoji patalpa Kūrybinės dirbtuvės. Viešojo registro duomenys yra teisingi, kol jie yra nepaneigti įstatymo nustatyta tvarka. Duomenys apie tai, kad minimas skolininkės šeimos turtas yra gyvenamoji patalpa, turi būti įregistruoti viešame registre. VĮ Registrų centras NTR registre tokių duomenų nėra išviešinta, todėl antstolis vadovaujasi NTR registro viešais duomenimis teisėtai paskelbė skolininkės priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų – varžytynes. Antstolio teigimu, skolininkės J. V. nurodytas įrodymas – VMI 2014 m. kovo 24 d. raštas, kuriame pateikta informacija, jog ši patalpa nėra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, nėra tinkamas įrodymas, įrodantis priešingas aplinkybės, nei įregistruota NTR registre. VMI raštas yra dokumentas skirtas J. V., kuriame nurodomi nekilnojamojo daikto apmokestinimo klausimai, tačiau nepatvirtina to nekilnojamojo daikto teisinio režimo. Antstolis nurodė, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas gauti teismo leidimą sudaryti sandoriui yra taikomas sutuoktiniams, bet ne antstoliui vykdančiam teismo sprendimą. CK 3.85 str. 3 d. nustatytas draudimas kreditoriams vykdyti išieškojimą iš šeimos turto yra taikomas tik turtui, kuris yra šeimos turtas. Duomenų, kad kūrybinės dirbtuvės yra pripažintos šeimos turtu, viešame registre nėra. Antstolis nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą ieškinine tvarka dėl daikto teisinio režimo, daikto naudojimo paskirties pakeitimo, bet ne skųsti antstolio veiksmus, siekdama pakeisti daikto paskirtį, jo režimą.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas (b. l. 21-25). Atsiliepime nurodė, kad laidavimo sutartis su pareiškėja sudaryta 2007 m. spalio 31 d., pareiškėjos nuosavybės teisė į turtą įregistruota 2008 m. sausio 23 d., pareiškėjos duktė gimė ( - ). Pareiškėja skunde duomenų apie santuokos sudarymą, ir sutuoktinį nepateikė, todėl neaišku, kada buvo sudaryta santuoka, ar santuoka galioja iki šiol, t. y. ar nėra nutraukta ar sutuoktinis gyvena kartu ar ne, neaišku, su kuriuo iš tėvą nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jeigu santuoka nutraukta. Atsiliepime nurodė, kad laidavimo sutarties sudarymo metu pareiškėja buvo skolininko vienintelė akcininkė, todėl ji buvo tiesiogiai suinteresuota, kad bankas suteiktų kreditą skolininkui ir būtų vystoma skolininko veikla bei ji kaip akcininkė gautų iš skolininko naudą dividendų ar kita forma. Tuo labiau, kad skolininko direktoriumi dirbo jos brolis D. K.. Tuo būdu, laidavimo sutarties sudarymas buvo susijęs su pareiškėjos poreikių tenkinimu. Vėliau pareiškėjai sudarius santuoką, laidavimo sutartis dėl tų pačių priežasčių tapo susijusi su šeimos poreikių tenkinimu ir negalėjo prieštarauti šeimos interesams. Be to, kadangi pareiškėja santuoką sudarė jau po laidavimo sutarties sudarymo, bankas neturėjo galimybės žinoti, ar sudaromas sandoris prieštarauja šeimos interesams. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad turtas viešame registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl jam negali būti taikomi apribojimai išieškojimo procese.

7Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 26). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta tinkamai (b. l. 27).

8Skundas atmestinas.

9Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1070-273/2011 dėl 290 633,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. J. išieškotojos UAB „Medicinos bankas“ naudai (vykdomoji byla Nr. ( - )). Vykdydamas išieškojimą antstolis paskelbė skolininkės turto varžytynes. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydama, kad varžytinės paskelbtos dėl turto, iš kurio išieškojimas negalimas, t. y. iš vienintelio pareiškėjos turto, vienintelės gyvenamosios patalpos laikytinos šeimos turtu. Antstolis nesutikdamas su skundu, atmetė jį 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu. Byloje kilo ginčas dėl skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), teisinio statuso, t. y. pareiškėja patalpas laiko šeimos turtu ir teigia, kad išieškojimas iš šeimos turto negalimas, nes tai yra vienintelė jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Tuo tarpu antstolis nesutinka, kad skolininkės turtas yra laikytinas šeimos turtu, nemano, kad turtui turi būti taikomi apribojimai išieškojimo procese.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. R. A., bylos Nr. 3K-3-571/2013; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. 3K-3-539/2010; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; kt.). Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. R. A., bylos Nr. 3K-3-571/2013). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau lieka galioti nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. S. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2006). Taigi turtas įstatymo nuostatos pagrindu įgyja šeimos turto teisinį režimą tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. 3K-3-539/2010; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. S. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2006).

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kurį pareiškėja laiko šeimos turtu ir prašo taikyti išieškojimo apribojimą, įsigijo 2008 m. sausio 2 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 12-13). Duomenų, kad turtas įgytas santuokos metu pareiškėja nepateikė, to negalima nustatyti ir iš viešo registro duomenų. Remiantis Nekilnojamojo turto registrų cento duomenimis, minėtas pareiškėjos turtas yra negyvenamoji patalpa – kūrybinės patalpos, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos (b. l. 12). Antstolis nurodė, kad skelbdamas nekilnojamojo turto varžytines, turto paskirtį vertino pagal viešame registre esančius duomenis. Nors pareiškėja nurodė, kad minėtas turtas nėra apmokestintas, remiantis VMI pažyma, nes tai yra faktinė pareiškėjos gyvenamoji vieta, VMI pažyma nėra laikytina šeimos turto statusą išviešinančiu dokumentu. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Šiuo atveju, turtas viešajame registre ne tik kad nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, tačiau turto paskirtis nėra gyvenamoji, todėl pareiškėja negali naudoti šeimos turto teisinio statuso prieš kreditorių.

12Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl būtinumo gauti teismo leidimą parduoti turtą iš varžytinių, nes antstoliui įstatymas nenumato pareigos gauti teismo leidimą turtą parduodant iš varžytinių. Leidiminė tvarka numatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus tėvams sudarant nekilnojamojo turto sandorius, tačiau netaikoma išieškojimo procese. Išieškojimo apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, numatyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola atsirado pagal laidavimo sutartį, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Pareiškėjos įsipareigojimas, atsiradęs iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl išieškojimo apribojimai tokiam turtui negali būti taikomi.

13Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose ir nustatytas teisines aplinkybes, konstatuotina, kad antstolio atlikti veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą ir buvo atlikti tinkamai, turint tam teisėtą pagrindą, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 512 str., 513 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290-291, 510-513 straipsniais, teismas,

Nutarė

15Atmesti pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. ( - ).

16Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

17Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai