Byla I-825-815/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 6 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – po 20 Eur už parą, praleistą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis nuo 2017 m. kovo 29 d. iki kalinimo pabaigos (b. l. 1–4).

52. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K yra apgyvendintas avarinės būklės kamerose. Kamerose vienam asmeniui neužtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas 3,6 m2 kameros plotas. Dvivietėse kamerose įrengtos 2 dviaukštės lovos, tad apgyvendinus 2 asmenis viena lova be reikalo užima 2 m2 plotą, be to, tam tikrą kameros plotą užima sanitarinis mazgas ir staliukas. Kamerose įrengti staliukai yra maži, todėl nėra galimybės valgyti prie stalo. Kamerose neįrengta ventiliacija, todėl trūksta gryno oro, yra didelė drėgmė, kuri nusėda ant geležinių lovų, sienų, jos dengiasi pelėsiais ir grybeliais, nuo lubų krenta tinkas, lupasi dažai, be to, kamerose yra parazitų. Kameros vėdinamos per langus, todėl žiemą jose yra šalta, o vasarą karšta. Kamerų sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, nes yra neuždaras, įrengtas prie įėjimo į kamerą, nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik sienele, o pareigūnai per stebėjimo langelį gali stebėti, kaip asmuo naudojasi tualetu. Kamerose netiekiamas šiltas vanduo, į dušą išveda tik kartą per savaitę ir suteikiama tik 15 minučių pasinaudoti dušu, nors per tokį trumpą laiką neįmanoma normaliai nusiprausti. Tokios kalinimo sąlygos neužtikrina asmens higienos reikalavimų. Kalint tokiomis sąlygomis neįmanoma fiziškai pailsėti. Be to, pareiškėjas į pasivaikščiojimo kiemelį išvedamas tik 1 val., nors turėtų būti ne mažiau kaip 2 val., į sporto salę yra išvedamas tik kartą per savaitę.

72.2. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K pareigūnus ir prašė perkelti jį į saugią, įstatymų reikalavimus atitinkančią kamerą, tačiau sulaukė tik necenzūrinių žodžių ir grasinimų. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K administracija tokiems kaip pareiškėjas asmenims inkriminuoja kalėjimo režimo pažeidimus ir nuobaudas skiria už akių, neleidžia dalyvauti bausmės skyrimo komisijoje, tokiais veiksmais užkerta kelią galimybei pasiaiškinti ir pateikti paaiškinimus. Pasak pareiškėjo, jį įbauginę Lukiškių TI-K pareigūnai, todėl jis bijo raštu pateikti skundą įstaigos administracijai dėl blogų kalinimo sąlygų, kita vertus, pareiškėjas žino, kad blogos kalinimo sąlygos yra beveik visose kamerose ir skundo pateikimas būtų tik formalus veiksmas ir iš esmės nieko nepakeistų, tik užtrauktų pareigūnų nemalonę.

82.3. Pareiškėjas nurodo, kad yra kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to nuolat patiria didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, periodiškai pablogėja jo sveikata, jis negali pasilsėti, yra dirglus ir nervingas, jaučia baimę aplinkai, dėl padidėjusios nervinės įtampos periodiškai sutrinka skrandžio veikla, dėl to krenta svoris, todėl pareiškėjui turi būti materialiai atlyginta patiriama neturtinė žala.

9II

10Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–21).

111. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

12Pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo apgyvendintas kamerose, kuriose plotas, tenkantis vienam asmeniui, visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

  1. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
  2. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat užtikrinanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcija, užtikrindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

134. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

145. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs kasmet pratęsiamą paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri atliko analogiškus darbus, o nuo 2015 m. tokia sutartis vėl buvo sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

156. Dėl kamerų remonto

16Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

177. Dėl kamerų įrengimo

18Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų; kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m2). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.

19Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. A-1230-502/2016). Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

208. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio

218.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m2), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2) ir praustuvas (apie 0,2 m2).

22Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

238.2. Pažymėtina, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, 2017 m. įrengtos užuolaidos, dengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, jos įrengtos, be kita ko, šiose kamerose Nr. 1–Nr. 75, Nr. 226A–Nr. 244, Nr. 104–Nr. 200, Nr. 202–Nr. 227. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose įstaigos gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose.

248.3. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

258.4. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

268.5. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

279. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

28Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2910. Dėl dušų

30Tiek pagal HN 76:2010 68 punktą, tiek pagal HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

31Dušų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie valomi kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

3211. Dėl apšvietimo

33Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7 punktu.

3412. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimo kiemelių, judėjimo

3512.1. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 1 dalį kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau kaip 1 valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

3612.2. Pagal TI taisykles, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

3712.3. Pasivaikščiojimo kiemelius pastoviai valo, esant būtinumui visada barsto kiemsargis. Be to, vadovaujantis BVK 134 straipsnio 1 dalimi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius.

3812.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K įrengti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 17,34 m2–23,14 m2, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – 34,16 m2–37,40 m2, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 15,55 m2–31,05 m2.

3913. Dėl neturtinės žalos

4013.1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Pažymėtina, jog būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Be to, tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

41Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla A438-336/2012).

42Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

4313.2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimą įstatymas siejama su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

44Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

45Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

46I

47Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

  1. Pareiškėjas R. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendintas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12–21):

48– 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 108 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

49– 2017 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

50– 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys;

51– 2017 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

52– 2017 m. balandžio 4 d. – 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys;

53– 2017 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 152 buvo 1 asmuo;

54– 2017 m. balandžio 29 d. – 2017 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys;

55– 2017 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 152 buvo 1 asmuo;

56– 2017 m. gegužės 11 d. – 2017 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys;

57– 2017 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 331 (plotas – 7,21 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

58– 2017 m. gegužės 28 d. – 2017 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 331 buvo 2 asmenys;

59– 2017 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

60– 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 188 buvo 2 asmenys;

61– 2017 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 188 buvo 1 asmuo;

62– 2017 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 183 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

63– 2017 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 183 buvo 2 asmenys;

64– 2017 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 183 buvo 1 asmuo;

65– 2017 m. birželio 23 d. – 2017 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 183 buvo 2 asmenys;

66– 2017 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 183 buvo 1 asmuo;

67– 2017 m. liepos 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 183 buvo 2 asmenys;

68– 2017 m. rugpjūčio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

69– 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys;

70– 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo;

71– 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys;

72– 2017 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo;

73– 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys;

74– 2017 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje buvo 7 asmenys;

75– 2017 m. rugpjūčio 26 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys;

76– 2017 m. rugpjūčio 30 d. – 2017 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;

77– 2017 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys;

78– 2017 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;

79– 2017 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys;

80– 2017 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;

81– 2017 m. rugsėjo 30 d. – 2017 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys;

82– 2017 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys;

83– 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;

84– 2017 m. spalio 11 d. – 2017 m. spalio 17 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;

85– 2017 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m2), kameroje buvo 7 asmenys;

86– 2017 m. spalio 19 d. – 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

87– 2017 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

88– 2017 m. spalio 27 d. – 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

89– 2017 m. spalio 31 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

90– 2017 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

91– 2017 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

92– 2017 m. lapkričio 4 d. – 2017 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys.

932. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. pranešime Nr. 24-7541 „Dėl R. P. skundo“, be kita ko, nurodė, kad: gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir Taisyklių reikalavimus; sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, be kita ko, gyvenamosiose kamerose Nr. 252– Nr. 257, kitose kamerose, kur įrengti tokių kabinų nėra techninių galimybių, ši patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse; gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; Lukiškių TI-K įrengta 13 dušinių, jų įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus; į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo; galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras; pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, ši įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 29–30).

943. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 20 d. maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akte Nr. 69MPĮ-538 atliko maisto saugos, kokybės, higienos ir ženklinimo kontrolę ir trūkumų nenustatė (b. l. 36–38).

954. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-129, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 63–65).

96II

971. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas R. P. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, po 20 Eur už parą neturtinės žalos atlyginimą dėl galimai neteisėto laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. (skundo surašymo teismui dienos (b. l. 1)).

982. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

99Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

100„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

101Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

102Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1033. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjo laikymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. (žr. skundą, b. l. 1-4).

104Pabrėžtina, jog pareiškėjas R. P. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas R. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 22 paras. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1721-502/2017). Kitaip tariant, pareiškėjui neužteko ploto, kai jis buvo ne vienas kamerose Nr. 331, kurios plotas 7,21 m2, bei Nr. 188, kurios plotas 7,56 m2.

1054. Taip pat pareiškėjas ypač skundėsi privatumo nebuvimu, nes sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, kad tai atitinka nacionalines teisės instrukcijas, tačiau tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. Kartu pabrėžtina, jog Lukiškių TI-K pastaruoju metu (2017 m.) asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengė užuolaidas, be kita ko, šiose kamerose Nr. 1–Nr. 75, Nr. 226A–Nr. 244, Nr. 104–Nr. 200, Nr. 202–Nr. 227 (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 8.2 punktą). Vadinasi, kai pareiškėjas dvidešimt tris paras buvo kamerose Nr. 306 bei Nr. 258 jo privatumas taip pat buvo pažeistas (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 8.2 punktą bei konstatuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą).

1065. Kita vertus, pareiškėjo nusiskundimai netinkama ventiliacija, temperatūra kamerose, kenkėjais, netinkamu vandens tiekimu į kameras, be kita ko, neleidimu nusiprausti po šiltu vandeniu, neleidimu pasivaikščioti nepasitvirtino. Nustatyta, kad kameros yra tinkamai vėdinamos per langus kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Be to, pareiškėjo argumentas apie tai, kad žiemą kamerose šalta, kai jis buvo laikomas 2017 m. kovo 30 d. – 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. ne žiemą, niekuo nepagrįsti. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2017 m. vasara nebuvo karšta: ji buvo itin lietinga. Lukiškių TI-K įrengta 13 dušinių, jų įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus; į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo; galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras; pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, ši įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 2, 4 punktus). Be to, pareiškėjui buvo leidžiama pasivaikščioti po kiemelius 1 val., o tai atitinka teisės aktų nuostatas.

1076. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (žr. šio teismo sprendimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 3, 4 punktus), todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1087. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

109Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

110Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

1118. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į skundą), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą)). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, kenkėjų, pasivaikščiojimų nesuteikimo, prausimosi sąlygų nesudarymo, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

112Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (22 paras pareiškėjas R. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo 23 paras atvirumą), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 360 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 360 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

113Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

114Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

115Priteisti pareiškėjui R. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d.

116Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

117Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K yra apgyvendintas avarinės... 7. 2.2. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K pareigūnus... 8. 2.3. Pareiškėjas nurodo, kad yra kalinamas nežmoniškomis, žmogaus orumą... 9. II... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 11. 1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 12. Pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo... 13. 4. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 14. 5. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 15. 6. Dėl kamerų remonto... 16. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 17. 7. Dėl kamerų įrengimo... 18. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 19. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti... 20. 8. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo,... 21. 8.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino... 22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m.... 23. 8.2. Pažymėtina, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų... 24. 8.3. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362... 25. 8.4. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir... 26. 8.5. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais... 27. 9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 28. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 29. 10. Dėl dušų... 30. Tiek pagal HN 76:2010 68 punktą, tiek pagal HN 134:2015 44 punktą laisvės... 31. Dušų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai lygūs, lengvai valomi,... 32. 11. Dėl apšvietimo... 33. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Departamento 2011... 34. 12. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimo kiemelių,... 35. 12.1. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms... 36. 12.2. Pagal TI taisykles, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir... 37. 12.3. Pasivaikščiojimo kiemelius pastoviai valo, esant būtinumui visada... 38. 12.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K įrengti I, II bei III... 39. 13. Dėl neturtinės žalos... 40. 13.1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia... 41. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam... 42. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą... 43. 13.2. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 44. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl... 45. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 46. I... 47. Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
    48. – 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo... 49. – 2017 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m2),... 50. – 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 306 buvo 2... 51. – 2017 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m2),... 52. – 2017 m. balandžio 4 d. – 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 152 buvo... 53. – 2017 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 152 buvo 1 asmuo;... 54. – 2017 m. balandžio 29 d. – 2017 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 152 buvo 2... 55. – 2017 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 152 buvo 1 asmuo;... 56. – 2017 m. gegužės 11 d. – 2017 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 152 buvo 2... 57. – 2017 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 331 (plotas – 7,21 m2),... 58. – 2017 m. gegužės 28 d. – 2017 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 331 buvo 2... 59. – 2017 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 m2),... 60. – 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 188 buvo 2... 61. – 2017 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 188 buvo 1 asmuo;... 62. – 2017 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 183 (plotas – 7,94 m2),... 63. – 2017 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 183 buvo 2 asmenys;... 64. – 2017 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 183 buvo 1 asmuo;... 65. – 2017 m. birželio 23 d. – 2017 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 183 buvo 2... 66. – 2017 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 183 buvo 1 asmuo;... 67. – 2017 m. liepos 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 183 buvo 2... 68. – 2017 m. rugpjūčio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m2),... 69. – 2017 m. rugpjūčio 8 d. – 2017 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 165 buvo... 70. – 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo;... 71. – 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 165... 72. – 2017 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo;... 73. – 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 165... 74. – 2017 m. rugpjūčio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57... 75. – 2017 m. rugpjūčio 26 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 257... 76. – 2017 m. rugpjūčio 30 d. – 2017 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 257 buvo 7... 77. – 2017 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys;... 78. – 2017 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 257 buvo 7... 79. – 2017 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys;... 80. – 2017 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 257 buvo 7 asmenys;... 81. – 2017 m. rugsėjo 30 d. – 2017 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 257 buvo 8... 82. – 2017 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 257 buvo 6 asmenys;... 83. – 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 257 buvo 7... 84. – 2017 m. spalio 11 d. – 2017 m. spalio 17 d. kameroje Nr. 257 buvo 7... 85. – 2017 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m2),... 86. – 2017 m. spalio 19 d. – 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 258 buvo 8... 87. – 2017 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;... 88. – 2017 m. spalio 27 d. – 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 8... 89. – 2017 m. spalio 31 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 7... 90. – 2017 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;... 91. – 2017 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;... 92. – 2017 m. lapkričio 4 d. – 2017 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 258 buvo 6... 93. 2. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. pranešime Nr.... 94. 3. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 20... 95. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 96. II... 97. 1. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas R. P. prašo priteisti iš... 98. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 99. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 100. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 101. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 102. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 103. 3. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. P. Lukiškių tardymo... 104. Pabrėžtina, jog pareiškėjas R. P. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo... 105. 4. Taip pat pareiškėjas ypač skundėsi privatumo nebuvimu, nes sanitarinis... 106. 5. Kita vertus, pareiškėjo nusiskundimai netinkama ventiliacija, temperatūra... 107. 6. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus... 108. 7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 109. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 110. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 111. 8. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 112. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 113. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 114. Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.... 115. Priteisti pareiškėjui R. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 116. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 117. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...