Byla 2-2065/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. K. firmai „Floribunda”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Conlex” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui, civilinėje byloje Nr. B2-656-212/2013 pagal ieškovo UAB ,,Conlex” ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. K. firmai „Floribunda”,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą R. K. firmai „Floribunda”. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Rudilė” perėmė reikalavimo teisę į atsakovo 26 335,65 Lt skolą UAB „Rudilė”. Atsakovui 2013 m. vasario 22 d. išsiuntė pranešimą dėl perimto reikalavimo bei informavo, kad jei per 31 dieną įsiskolinimas nebus padengtas, bus keliama bankroto byla. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir jam turi būti keliama bankroto byla.

4Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra veikianti, sudaro sutartis, jas vykdo ir yra moki. Artimiausiu metu ketina atsiskaityti su ieškovu.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui R. K. firmai „Floribunda”. Teismas konstatavo, kad R. K. firma „Floribunda” įregistruota 1995 m. balandžio 13 d. Iš balanso, sudaryto 2013 m. birželio 1 d. matyti, kad įmonė turi turto už 733 519 Lt, ilgalaikio turto vertė 386 928 Lt, o trumpalaikio – 346 591 Lt. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 339 103 Lt. Pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 72 848,90 Lt, o debitorinės skolos įmonei siekia 233 542,31 Lt. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad įmonė vykdo veiklą: 2012 m. liepos 20 d. su UAB „Irdaiva” sudaryta statybos rangos sutartis, 1 194 855,89 Lt vertės; 2012 m. spalio 17 d. su UAB „Irdaiva” sudarytas papildomas susitarimas, 358 467,55 Lt vertės; 2013 m. birželio 19 d. su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai” sudaryta statybos rangos sutartis, 38 863,99 Lt vertės. Teismas padarė išvadą, kad šie duomenys rodo, jog įmonė yra moki, vykdo veiklą, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, prašymą iškelti R. K. firmai „Floribunda” bankroto bylą teismas atmetė.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas UAB „Conlex” atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti bankroto bylą atsakovui arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo pareigos viešojo intereso bylose ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, nutartį priėmė įvertinęs tik balansinius įmonės duomenis, nesistengė įvertinti realios įmonės finansinės situacijos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas sudaro įmonės turimą turtą, kurio vertė, remiantis balansu, yra 733 519 Lt. Teismas nesikreipė nei į Nekilnojamojo turto registrą, kuris galėtų pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, nei į VĮ „Regitra”, kuri galėtų informuoti apie įmonės nuosavybės teise valdomas transporto priemones. Nutartyje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs duomenis, kurie įrodytų kokį ilgalaikį bei kokį trumpalaikį turtą įmonė turi. Remiantis išdėstytu, apeliantas mano, kad deklaratyvus turimo turto vertės nurodymas balanse nepatvirtina įmonės faktiškai turimo turto vertės. Skundžiamoje nutartyje, remiantis teismui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis sudaro 72 848,9 Lt. Tuo tarpu iš teismui teikiamos creditinfo ataskaitos matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. liepos 4 d. turi septynis įregistruotus antstolių raginimus. Ieškovo UAB „Conlex” darbuotojui telefonu susisiekus su dviem atsakovo kreditoriais UAB „Dyzelita” bei UAB „Storent”, šie patvirtino, kad antstolių raginimai iki šiol nėra įvykdyti. Atsakovo įsiskolinimas UAB „Dyzelita” siekia 99 791,68 Lt, o įsiskolinimas UAB „Storent” 33 994, 51 Lt. Vien minėtų įsiskolinimų bendra suma siekia 133 786,19 Lt, tuo tarpu atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytas pradelstų įsipareigojimų dydis tik 72 848,9 Lt. Darytina išvada, kad atsakovo vadovė pirmosios instancijos teismui nepateikė teisingų duomenų apie įmonės finansinę situaciją bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kas atitinkamai leidžia daryti prielaidą, jog atsakovo vadovė įvykdė su dokumentų klastojimu susijusią nusikalstamą veiką, kvalifikuotą Baudžiamajame kodekse. Teismas nustatė, kad R. K. firma „Floribunda” turi laikinų finansinių sunkumų. Apeliantas nesutinka su šiuo teismo argumentu. Iš teismui teikiamos creditinfo ataskaitos, kuri paremta viešųjų registrų duomenimis, matyti, kad pareiškimai teismui dėl bankroto bylos iškėlimo „Floribunda” teikiami jau nuo 2011 metų. Tai patvirtina faktą, kad su kreditoriais nėra atsiskaitinėjama jau nuo 2011 metų. Tai rodo, kad R. K. firmos „Floribunda” finansiniai sunkumai nėra laikini. Pažymi, kad 2011-2013 m. laikotarpiu, kuomet buvo nagrinėjamos bylos dėl R. K. firmos „Floribunda” bankroto, prie šių bylų jungėsi ne tik antros ar trečios eilės kreditoriai, bet ir pirmos eilės kreditoriai (pvz., darbuotojas J. R. ir kt.). Tai patvirtina faktą, kad nebuvo atsiskaitinėjama net ir su pirmos eilės - labiausiai įstatymo ginamais kreditoriais - darbuotojais. Remiantis išdėstytu, R. K. firmos „Floribunda” finansiniai sunkumai jokiu būdu negali būti laikomi laikinais. Atsakovo pažadai artimiausiu metu atsiskaityti su apeliantu taip pat abejotini. Panevėžio apygardos teismas žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą Nr. B2-545-227/2013 dėl bankroto bylos iškėlimo R. K. firmai „Floribunda”, prie kurios buvo prisijungęs ir kreditorius UAB „Conlex”, 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodė, kad: „Atsakovės atstovė - trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. S. teismo posėdyje pripažino 21 335,65 Lt skolą ieškovei ir patvirtino, kad su ieškove-kreditore atsiskaitys pilnai balandžio mėnesį, nes dėl darbų sezoniškumo (darbai: aplinkotvarka, takai, mažoji architektūra ir kt.) bei vėluojančio pavasario, darbų pradžia pagal prisiimtus įsipareigojimus sutartimis (...), nusitęsė ir todėl nusitęsė atsiskaitymas su kreditoriais”. Nepaisant minėtų pažadų atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su apeliantu, todėl nutartyje nurodytas atsakovo pažadas artimiausiu metu atsiskaityti, taip pat negali būti vertinamas kaip pakankamai rimtas ir realus. Remiantis išdėstytu apeliantas UAB „Conlex” nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, rėmėsi tik balansiniais duomenimis, kurie šiuo atveju nėra laikytini pakankamai patikimais. Faktinė įmonės finansinė situacija nustatyta nebuvo, todėl laikytina, kad priimta nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui nėra pagrįsta.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Ieškovas UAB „Conlex“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Creditinfo ataskaitos 2013-07-08 datai kopiją bei 2013-04-09 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-545-227/2013 kopiją. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto bylose yra viešojo intereso. Viešojo intereso byloje buvimas įpareigoja teismą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, būti aktyviam, esant reikalui įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį. Ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai susiję su atsakovės finansinės-turtinės padėties vertinimu, svarbūs nagrinėjamai bylai, todėl jie priimtini ir yra vertintini kartu su kita bylos medžiaga.

13Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas UAB „Conlex“ atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla neiškelta neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti bankroto bylą atsakovui arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus, taip pat ar tinkamai vertino įrodymus nustatant įmonės (ne)mokumo būseną (CPK 185 str.).

14Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje yra išvardintos sąlygos, iš kurių bent vienai esant kreditoriai turi teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Nagrinėjamai bylai aktuali viena iš šių sąlygų – įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustato sąlygas, iš kurių bent vienai esant įmonei bankroto byla iškeliama. Nagrinėjamai bylai yra aktualus įmonės nemokumo klausimas kaip pagrindinė bankroto bylos iškėlimo sąlyga (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

15Įmonės nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme reiškia tokią įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su netinkamu atsakovo finansinės būklės ir pradelstų įsipareigojimų bei šių abiejų rodiklių santykio nustatymu pirmosios instancijos teisme.

16Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog jau ne kartą buvo sprendžiamas bankroto bylos atsakovui R. K. firmai „Floribunda” iškėlimo klausimas. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-407-278/2012, patenkino ieškovų R. I. ir E. M. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. K. firmai „Floribunda“, kurioje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtrauktas UAB „Bobcatoma“. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-671/2012, toks procesinis sprendimas buvo panaikintas ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Civilinę bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1453/2012, toks procesinis sprendimas buvo panaikintas ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta iš naujo aiškintis atsakovo mokumą. Po apeliacijos grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-768-425/2012, ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-366/2013, toks procesinis sprendimas buvo panaikintas ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Civilinę bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bei surinkus papildomus įrodymus apie tuo metu aktualią atsakovo finansinę padėtį bei pradelstus įsiskolinimus, Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-501-227/2013, atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Ši nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2013 m. kovo 27 d.

17Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo UAB „Conlex“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. K. firmai „Floribunda”, visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytą civilinę bylą, kurioje jau ne kartą buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas atsakovui, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nurodytus išaiškinimus į kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį bei kokius papildomus įrodymus išsireikalauti vertindamas atsakovo (ne)mokumo klausimą, bei priimdamas skundžiama nutartį vadovavosi tik atsakovo pateikto įmonės balanso duomenimis.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali iškelti bankroto bylą tuo atveju, jeigu yra pagrindas teigti, jog įmonė yra nemoki. Tikrąją įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti bankroto bylos metu išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius tikslią realią įmonės turto vertę. Teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal šalių pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) vis tik viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos ilgalaikio turto apskaitos (b. l. 82-83), į ilgalaikio turto sąrašą (likutinę vertę) įtrauktos pastato rekonstrukcijos išlaidos (164920 Lt), investicijos į medelyną (5024 Lt ir 14775 Lt). Vertindamas atsakovės turimą turtą dėl tokių sumų įtraukimo į ilgalaikio turto sąrašą pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovės nuosavybės teise turimam turtui yra taikyta areštas (b. l. 87-97). Toks teismo atliktas duomenų, paremtų tik atsakovės pateikto balanso duomenimis, įvertinimas netinkamas. Be to, siekiant nustatyti santykį tarp turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų itin reikšminga pastarųjų reali apimtis.

19Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, kad teismas formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, kad byloje yra duomenų apie atsakovo turimo turto vertę, areštus ir iš turto vykdomus išieškojimus (b. l. 21-24, 40-41, 82-83, 87-96).

20Nors į bylą pateikta atsakovo ilgalaikio turto ataskaita (b. l. 82-83) iš kurios matyti, kad likutinė šio turto vertė 2013 m. gegužės 30 d. yra 226 591,27 Lt, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktame 2013 m. gegužės 31 d. balanse, kurio duomenimis pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį, nurodoma, jog ilgalaikį turtą sudaro – 386 928 Lt. Iš bylos duomenų taip pat neaišku, koks yra realiai įmonės trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (balanse nurodyta jo vertė 106 583 Lt), kokia reali galimybė atgauti balanse nurodytas 233 542 Lt skolas (b. l. 98, 114).

21Vertindamas pradelstus įmonės įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismui pateiktu atsakovo kreditorių sąrašu 2013 m. birželio 1 d. (b. l. 98), kuriame nurodoma, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 72 848,90 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovo pateiktą creditinfo ataskaitą (b. l. 21-25) matyti, jog į šį sąrašą yra įtraukti ne visi įmonės kreditoriai. Į kreditorių sąrašą nėra įtrauktas UAB „Dyzelita“ su daugiau nei 99 791,68 Lt kreditoriniu reikalavimu. Taip pat į kreditorių sąrašą įtrauktas tik 19 998,25 Lt UAB „Storent“ kreditorinis reikalavimas, nors creditinfo ataskaitoje nurodoma, kad iš atsakovo išieškotina suma siekia daugiau nei 33 994,51 Lt. Paminėtų kreditorių kreditorinių reikalavimų sumas patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-884-755/2012, kuriuo iš R. K. firmos „Floribunda” UAB „Dyzelita“ naudai priteisė 92 574,42 Lt sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 8 d. ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5276-141/2012, kuriuo iš R. K. firmos „Floribunda” UAB „Storent“ naudai priteisė 29 564,34 Lt skolą, 1 070,05 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų bent dalinai atsiskaitęs su šiais kreditoriais, todėl jų kreditorinių reikalavimų sumos privalėjo būti įtrauktos į 2013 m. birželio 1 d. sudarytą kreditorių sąrašą.

22Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į kreditorių sąrašą nėra įtraukta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors iš informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, kad šiai dienai R. K. firmos „Floribunda” pradelsta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 14 195,24 Lt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų kreipęsis su užklausimu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos dėl atsakovo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Taigi, pirmosios instancijos teismo iš esmės nėra išaiškintos aplinkybės, susijusios su pradelstais atsakovo įsipareigojimais kreditoriams.

23Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, formaliai vertino atsakovo pateiktus finansinius dokumentus, neišsiaiškino atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad apygardos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

24Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad į bylą pateiktos atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys (b. l. 104-113) rodo, jog įmonė vykdo veiklą ir yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, taip pat atsižvelgiant į atsakovo nurodomas aplinkybes, kad turi būti atsižvelgiama į įmonės vykdomos veiklos (parkų aplinkos tvarkymo) sezoniškumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiai dienai į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog iš vykdomos veiklos atsakovas yra gavęs lėšų ir bent dalinai atsiskaitęs su ieškovu ar kitais įmonės kreditoriais, taigi daryti išvadą, kad atsakovas yra mokus ir turėjo tik laikinus finansinius sunkumus nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovui jau ne kartą yra inicijuotas bankroto bylos iškėlimas (2006 m. – Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-98-338/2006; 2008 m. - Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-344-227/2008; 2012 m. - Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-407-278/2012), todėl šiuo konkrečiu atveju realios atsakovo įmonės finansinės padėties nustatymas reikalauja atidesnio tyrimo.

25Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir Įmonių bankroto įstatymo normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas Įmonių bankroto įstatyme ir Civilinio proceso kodekse, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą.

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl atsakovo finansinės padėties, t. y., iš vienos pusės pagal atsakovo balansą atsakovas turi daug turto, iš kitos pusės atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti iš atsakovo paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimą.

27Dėl šių nepašalintų abejonių apie atsakovo finansinę būklę Panevėžio apygardos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).

28Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto... 4. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad įmonė turi... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas UAB „Conlex” atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Atskirasis skundas tenkintinas.... 11. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos... 12. Ieškovas UAB „Conlex“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Creditinfo... 13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti... 14. Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje yra išvardintos sąlygos, iš kurių... 15. Įmonės nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme reiškia tokią įmonės... 16. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos... 17. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali iškelti bankroto... 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės... 20. Nors į bylą pateikta atsakovo ilgalaikio turto ataskaita (b. l. 82-83) iš... 21. Vertindamas pradelstus įmonės įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas... 22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į kreditorių sąrašą nėra įtraukta... 23. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, nustatydamas atsakovo... 24. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad į bylą pateiktos... 25. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems... 27. Dėl šių nepašalintų abejonių apie atsakovo finansinę būklę Panevėžio... 28. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 29. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir...