Byla 2A-284/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2 -239- 153/2009 pagal ieškovo R. A. S. ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai, dėl įsakymo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, viešo konkurso rezultatų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas R. A. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu atsakovui Kauno technologijos universitetui prašė:

51) grąžinti ieškovą į darbą Kauno technologijos universitete eiti meno vadovo pareigas ir išieškoti iš atsakovo 1 513,66 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo 2007 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš atsakovo atlyginti 100 000,00 Lt moralinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo;

62) panaikinti Kauno technologijos universiteto rektoriaus R. B. 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 dalį dėl universiteto Tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją bei priteisti iš atsakovo 50 000,00 Lt moralinės žalos, padarytos neteisėtu rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-132;

73) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą bei delspinigius po 0,06 procento nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, nesumokėjus ieškovui viso sulygto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. birželio 5 d.: 8,5 BMA, 170,00 Lt priedo ir 170,00 Lt priemokos, t. y. kiekvieną mėnesį neprimokėjus 658,75 Lt, kas iš viso sudaro 15 810,00 Lt skolos, ir 3 594,32 Lt delspinigių. Papildomai priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio 1 513,66 Lt išeitinę išmoką, 4 511,23 Lt neprimokėtos išeitinės kompensacijos bei 3 720,91 Lt, nesumokėtus už nepanaudotas atostogas;

84) priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais padarytą 70 000,00 Lt moralinę žalą dėl to, kad ieškovas nebuvo atestuotas kaip meno vadovas, o jo darbas nelaikytas pedagoginiu;

95) anuliuoti atsakovo paskelbto viešo konkurso Dizaino studijos meno vadovo (1,0 etato) pareigoms užimti rezultatus ir pripažinti ieškovą laimėjusiu konkursą;

10Ieškovas nurodė, kad nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. jis pagal darbo sutartį dirbo meno vadovu – vadovavo saviveikliniam meno kolektyvui „Dailės studija“. 1995 m. Dailės studija buvo pervadinta ir tapo KTU Tapybos studija. 2007 m. balandžio 5 d. ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P-0522/10 dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2007 m. birželio 5 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, remiantis 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-132 „Dėl Meno kultūros grupės Tapybos studijos bei Dailės ir Dizaino studijos reorganizavimo“. Ieškovas nurodė, kad jo atleidimas iš darbo ir 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymas Nr. A-132 yra neteisėti. Ieškovo atleidimas pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nebuvo galimas dėl to, kad po studijų reorganizavimo ieškovui buvo leidžiama toliau dirbti, mokamas darbo užmokestis ir tik 2007 m. spalio 3 d. paskelbtas konkursas Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti. Kadangi įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo pasirašytas įgaliojimų atleisti meno vadovus neturinčio personalo direktoriaus, o pačiame įspėjime nenurodytos konkrečios darbo sutarties nutraukimo priežastys, toks įspėjimas yra niekinis. Atsakovas nepasiūlė ieškovui eiti Dizaino studijos vadovo pareigų, nors šios pareigos atitiko ieškovo profesiją, specialybę bei kvalifikaciją. KTU Tapybos studijos reorganizacija apskritai negalėjo būti vykdoma, nes tai yra saviveiklinis meno kolektyvas, o ne KTU padalinys. Tokių kolektyvų veikla gali baigtis ne administracijos sprendimu, bet Asociacijų įstatyme numatytais pagrindais. Saviveiklinio meno kolektyvo struktūriniai pertvarkymai negali būti prilyginami darbovietės struktūriniams pertvarkymams. Ieškovas nurodė, jog darbdavys pažeidė DK 175 straipsnį, nes jį atleisdamas nesuteikė nepanaudotų kasmetinių atostogų, nors ieškovas padavė tokį prašymą. Be to, darbdavys pažeidė DK 130 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes nedavė laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, ir, prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Ieškovas nurodė, kad dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo ir KTU Tapybos studijos reorganizavo jis patyrė neturinę žalą. Reikalavimą priteisti darbo užmokesčio skirtumą bei delspinigius ir padidinti išeitinės išmokos sumą ieškovas grindė paties atsakovo ieškovo vardu 2005 m. balandžio 27 d. surašytu prašymu rektoriui, kuriuo prašoma nuo 2005 m. gegužės 1 d. nustatyti ieškovui tarnybinio atlyginimo koeficientą, lygų 8,5 BMA, kas sudaro 977,5 Lt, ir skirti 170 Lt dydžio priedą iki 2005 m. gruodžio 31 d. Be to, šiame prašyme studentų reikalų direktorius savo ranka įrašė, kad ieškovui turi būti mokama 170 Lt dydžio priemoka už papildomus darbus. Šio prašymo pagrindu universiteto prorektorius 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-0429/25 nurodė ieškovui nuo 2005 m. gegužės 1 d. mokėti atlyginimą ir 170 Lt priedą iki 2005 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nurodė, kad jam 170 Lt priemoka visiškai nebuvo mokama, o 170 Lt priedas buvo mokamas iki 2007 m. sausio 1 d. Atsakovui mokant priedą po 2005 m. gruodžio 31 d., priedo skyrimas prasitęsė ir tapo neterminuotas. Priedui panaikinti priežasčių nebuvo, nes ieškovo darbo rezultatai gerėjo. Reikalaujamas priteisti neišmokėto darbo užmokesčio sumas patvirtina VDI 2006 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 307-371, kuriame nurodyta, kad „R. A. S. 2005 m. balandžio 27 d. prašymu nuo 2005 m. gegužės 1 d. nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,5, etato dalis 0,5, priedas 170,00 Lt. R. A. S. nemokamas šalių sulygtas darbo užmokestis, t. y. vietoje sulygto 8,5 darbo užmokesčio koeficiento taikoma 0,5 x 8,5 darbo užmokesčio koeficiento. R. A. S. nepaskaičiuoti ir neišmokėti delspinigiai už laikotarpius, kai dėl darbdavio kaltės jam nebuvo išmokėtas visas sulygtas darbo užmokestis“. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad jam pagal DK 140 straipsnio 6 punktą turėjo būti išmokėta šešių, o faktiškai buvo išmokėtą penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jam papildomai turi būti išmokėta už vieną mėnesį. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl to, jog jis nebuvo atestuotas, o jo darbas nelaikytas pedagoginiu, ieškovas grindė dvasiniais išgyvenimais, neturint kvalifikacinės kategorijos gaunamu mažesniu darbo užmokesčiu, sąlygojančiu prastesnę materialinę ir psichologinę gerovę, pablogėjusia dvasine ir psichologine pusiausvyra. Nurodė, jog pagal LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 511 biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, priedai nustatomi atsižvelgiant į jų kvalifikaciją. Pagal švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. ISAK-1407 meno vadovo pareigybė yra priskirtina meninio ugdymo pedagogams, todėl ieškovo darbas laikytinas pedagoginiu. Pagal švietimo ir mokslo ministro 1998 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 311 kiekvienas pedagogas turi teisę būti atestuojamas, nes nuo to priklauso gaunamo darbo užmokesčio dydis. Reikalavimą dėl konkurso rezultatų anuliavimo ieškovas grindė tuo, kad konkursas meno vadovo pareigoms buvo paskelbtas neteisėtai. Remiantis DK 101 straipsnio 2 dalimi, pagal Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 906 nustatytą tvarką mokslo ir studijų institucijose konkursai numatyti tik mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigoms užimti. KTU nebuvo patvirtinta Dizaino studijos meno vadovo pareigybė bei jos aprašas, kurioms užimti paskelbtas konkursas. Pagal KTU rektoriaus 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A-495 patvirtintą meno vadovo pareigybės aprašą, į meno vadovo pareigas skiriama rektoriaus įsakymu. Kadangi Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti konkurso tvarka nenumatyta, konkursas iš viso neturėjo būti rengiamas. Ieškovas nurodė, kad būtent jis turėjo būti paskelbtas konkurso nugalėtoju dėl jo didesnės meno vadovo darbo patirties ir dėl to, jog jo dailininko pedagogo kvalifikacija atitinka magistro išsilavinimo laipsnį. Be to, ieškovui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, kurio neturėjo kitas pretendentas. Įvertinant studijos veiklos pobūdį vaizduojamojo meno srityje, ieškovas laikė nepagrįstu konkursinį reikalavimą, kad pretendentas išmanytų kompiuterines grafikos programas ir turėtų kompiuterinį raštingumą, atitinkantį ECDL reikalavimus, kadangi tai nėra aktualu vaizduojamojo meno profilio studijai. Nurodė, jog terminas konkursui apskųsti nebuvo praleistas, nes apie jo rezultatus sužinojo gavęs atsakovo 2007 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 18-1660.

11Atsakovas Kauno technologijos universitetas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, t. y. darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 130 straipsnio nustatyta tvarka, esant svarbiai priežasčiai ir nesant galimybės perkelti ieškovą jam sutikus į kitą darbą. 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-132 „Dėl meno ir kultūros grupės tapybos studijos bei dailės ir dizaino studijos reorganizavimo“ buvo patvirtintas naujos Dizaino studijos įkūrimas, jos įstatai, Dizaino studijos vadovo priėmimas į darbą atrankos būdu ir ieškovo negalėjimas atlikti prisiimtas funkcijas. KTU darbuotojų bei profesinės sąjungos neprieštaravo, jog ieškovui būtų pradėtos atleidimo iš darbo procedūros, o darbo sutartis su ieškovu būtų nutraukta. 2007 m. balandžio 4 d, ieškovui buvo surašytas ir 2007 m. balandžio 5 d. įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo. Ieškovui nedavus sutikimo dėl jo perkėlimo į kitą jam siūlomą darbą ir nurodžius, kad jam siūlomas darbas turėtų atitikti jo kvalifikaciją, įgytą gavus KTU ir VDA diplomus, suėjo dviejų mėnesių įspėjimo terminas ir įsiteisėjo rektoriaus įgalioto prorektoriaus pasirašytas 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. P-0522/10 nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Ieškovo argumentai dėl DK 130 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir jam nesuteikto laisvo laiko naujo darbo paieškoms nepagrįsti, nes pats ieškovas nesikreipė dėl to į atsakovą. Be to, ieškovui dirbant 4 valandas per parą, laisvo laiko jam suteikimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ieškovo prašymas dėl atostogų buvo pateiktas tik 2007 m. birželio 4 d., o 2007 m. birželio 5 d. ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas atsakovo rašytinis atsakymas, kuriame nurodyta, jog prašymas dėl atostogų prieštaravo KTU nustatytai kasmetinių atostogų suteikimo tvarkai, patvirtintai 2007 m. balandžio 20 d. rektoriaus įsakymu. Be to, pinigai už nepanaudotas atostogas jau buvo pervesti į ieškovo sąskaitą. Ieškovas negali būti grąžinamas į darbą KTU, nes ieškovo pareigybė yra panaikinta. Universitete nėra laisvų pareigybių, atitinkančių ieškovo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Nurodė, jog ginčijamas 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. A-132 buvo priimtas atsižvelgiant į 2006 m. spalio 16 d. KTU rektorato posėdžio sprendimą bei 2006 m. gegužės 18 d. rektoriaus įsakymu sudarytos KTU komisijos protokolinį nutarimą siūlyti universitetui reorganizuoti Meno ir kultūros grupės organizacinius padalinius Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į vieną Dizaino studiją. Rektoriaus įsakymu atlikta reorganizacija (struktūriniai pakeitimai) yra reali ir užbaigta. Tačiau šiam reikalavimui yra suėjęs ir turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti 8,50 BMA pareigybinį koeficientą, skirtą apmokėti dirbant visą darbo dieną, nes ieškovas dirbo tik 4 val. per darbo dieną, t. y. puse etato. Priedo prie darbo užmokesčio mokėjimas ir jo dydis nustatomas KTU rektoriaus įsakymu, esant padalinio vadovo teikimui iki finansinių metų pabaigos. Priedas ieškovui buvo mokamas nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog priedas mokėtas be pagrindo, nuo 2007 m. sausio 1 d. jis nebuvo mokamas. Dėl šio ieškovo reikalavimo ginčas buvo sprendžiamas KTU Darbo ginčų komisijoje (toliau ? DGK), kuri 2007 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė netenkinti šio ieškovo reikalavimo. Šis DGK sprendimas yra įsiteisėjęs, nes ieškovas dėl jo nesikreipė į teismą per DK 293 straipsnio nustatytą terminą. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl VDI Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo Nr. 307-371 yra niekinės, nes Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-957-353/2006 2007 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino VDI Kauno skyriaus reikalavimą, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, jog ieškovo pareigybė – meno ir kultūros grupės meno vadovas ? buvo ir yra nepedagoginė, todėl atestacijos visiems meno vadovams universitete, taip pat ir ieškovui, nebuvo atliekamos. Šis reikalavimas buvo nagrinėjamas KTU DGK, kurį DGK atmetė. Ieškovas DGK sprendimo neginčijo, todėl šiam reikalavimui yra suėjęs ir turi būti taikomas senaties terminas. Reikalavimas dėl atestavimo turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kaip nustato CPK 412 straipsnio 1 dalis, nes turėjo galimybę, bet nesikreipė į vieną ar kitą iš universiteto atestavimo ir konkursų komisijų arba į Darbo ginčų komisiją. Atsakovas nurodė, jog ieškinio reikalavimas ieškovą pripažinti viešo konkurso laimėtoju nenagrinėtinas teisme, nes jis nėra teismo kompetencijos dalykas. Konkursas įvyko po to, kai pasibaigė darbo santykiai su ieškovu ir ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl šio konkurso rezultatai turėjo būti apskųsti ieškovui pateikiant atskirą ieškinį Kauno apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiam ieškinio reikalavimui prašė taikytina ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 3 dalį.

12Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus ir priteisė iš ieškovo R. A. S. valstybei 74,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nustatė, kad 2001 m. gruodžio 21 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 8707 su pakeitimais ir ieškovas buvo priimtas dirbti 0,5 etato į meno vadovo pareigas KTU Meno ir kultūros grupėje. Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. KTU rektoriui bei studijų prorektoriui buvo pateikti prašymai šiuolaikinių technologijų pagalba papildomai lavinti studentus kompiuterinio dizaino, kompiuterinio projektavimo ir kitose srityse. KTU rektoriaus 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A-291 buvo sudaryta komisija, kuri 2006 m. gegužės 18 d. posėdyje priėmė protokolinį nutarimą siūlyti universitetui reorganizuoti Meno ir kultūros grupės organizacinius padalinius Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į vieną Dizaino studiją. 2007 m. kovo 26 d. buvo priimtas rektoriaus įsakymas Nr. A-132 „Dėl Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos ir Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo“. Šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas ne tik dėl reorganizavimo, bet ir patvirtinti naujos Dizaino studijos nuostatai bei įsteigta nauja Dizaino studijos vadovo pareigybė, dėl kurios buvo paskelbtas konkursas. 2007 m. balandžio 4 d. buvo surašytas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo Nr. 1-32, kuriuo ieškovas įspėtas, kad jis bus atleistas iš darbo pagal DK 129 str. 2 p. Ieškovui įspėjimas įteiktas pasirašytinai 2007 m. balandžio 5 d.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas minėto įspėjimo neginčijo, jame klaidingai nurodytą įstatyminį pagrindą (vietoj 2 d. nurodytas 2 p.) vertino kaip neesminį DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą. Teismas laikė, kad atsakovo nustatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas atitinka DĮK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimus (du mėnesiai). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad, surašydamas darbo sutarties Nr. 8707 pakeitimą, atsakovas suklastojo ieškovo darbo sutartį. Ieškovui neginčijant šio pakeitimo, teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad jam buvo žinoma apie darbo sutarties pakeitimus ir gaunamo atlyginimo dydį. Teismas atmetė ieškinio argumentus, jog atsakovas, pažeisdamas DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepasiūlė ieškovui tinkamo darbo, kadangi nustatė, jog atsakovas neturėjo darbo, atitinkančio ieškovo pageidavimą ir kvalifikaciją, o ieškovas apie tai buvo informuotas raštu. Teismas atmetė ieškinio argumentus dėl DK 130 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nes nustatė, kad konsultacijos tarp KTU atstovų ir KTU profesinės sąjungos atstovų įvyko 2007 m. balandžio 3 d. žodine forma ir KTU profesinės sąjungos atstovai ieškovo atleidimui neprieštaravo. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus dėl jo teisės į laisvą laiką naujo darbo paieškoms pažeidimo (DK 130 straipsnio 3 dalis), nes sprendė, kad ieškovas nepateikė darbdaviui prašymo suteikti laisvo laiko naujo darbo paieškoms, o pagal jam nustatytą darbo laiką jis faktiškai visą darbo dieną buvo laisvas. Teismas konstatavo, kad aukštosios mokyklos turi autonomiją, įskaitant ir teisę spręsti dėl savo vidaus struktūros ir darbuotojų skaičiaus. Konkreti ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo Tapybos studijos vadovo pareigybės, kurioje dirbo ieškovas, panaikinimas. Panaikinus ieškovo pareigybę ir darbo vietą, KTU nebeliko ir funkcijų, kurias ieškovas atliko. Teisinis ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas ? darbovietės struktūriniai pertvarkymai (DK 129 str. 2 d.). Teismas atmetė ieškovo reikalavimas panaikinti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-132 ir grąžinti ieškovą į darbą, nes sprendė, kad nagrinėjamu atveju įvykę realūs struktūriniai pertvarkymai laikytini svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą darbo dieną (8,5 BMA). Teismas iš atsakovo paaiškinimų nustatė, kad KTU yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl pareiginis koeficientas ieškovui buvo nustatytas ir darbo užmokestis buvo mokamas pagal 1993 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nuostatas. Ieškovo darbo užmokesčio dydis buvo apskaičiuojamas pagal bazinį algos koeficientą, t. y. 8,50 BMA dauginant iš darbo sutartyje numatyto etato dalies (pusė darbo dienos). Ieškovui ši atlyginimo skaičiavimo metodika buvo žinoma, jis buvo su ja supažindintas. Ieškovas skundė užmokesčio skaičiavimo tvarką darbo ginčų komisijai, tačiau jo skundas buvo atmestas. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 170 Lt priedo priteisimo, kadangi nustatė, jog darbo sutartyje su ieškovu dėl priedų mokėjimo nebuvo sutarta, o priedo (ne)mokėjimas yra paliktas įstaigos vadovo diskrecijai. Ieškovui priedas buvo nemokamas nuo 2007 m. sausio 1 d. ir apie tai jis buvo informuotas raštu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su atsakovo įsakymais dėl darbo sutarties pakeitimo ir dėl to negalėjo tinkamai ginti savo teises. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į KTU rektorių su prašymu „Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo“. Tuo metu jam jau buvo žinoma, jog jis dirba ne visu etatu ir kad rektoriaus 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-0429/25 jam nustatytas algos koeficientas 8,5 MBA ir 170,00 Lt priedas. 2007 m. kovo 16 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-108 buvo sudaryta darbo ginčų komisija (toliau - DGK), kuriai buvo perduotas svarstyti darbo užmokesčio skirtumo, susidariusio nuo 2005 m. gegužės 1 d., delspinigių bei 170 Lt priedo sumokėjimo ieškovui klausimas. DGK sprendimas buvo priimtas 2007 m. kovo 27 d., o 2007 m. balandžio 2 d. pasirašytinai įteiktas ieškovui. Pagal DK 293 str. darbuotojas, nepatenkintas DGK sprendimu, per 14 dienų turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą. Ieškovas su DGK sprendimu sutiko, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas sutiko su tuo, kad atsakovas tinkamai apskaičiavo ir mokėjo ieškovui darbo užmokestį ir kitas išmokas. Suėjus dviejų mėnesių įspėjimo terminui ir ieškovui nesutikus dirbti atsakovo pasiūlytoje darbo vietoje, buvo pasirašytas 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. P-0522/10 2007 m. birželio 5 d. nutraukti darbo sutartį su ieškovu, išmokant jam 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir tai atitiko DK 129 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo motyvus dėl atsakovo atsisakymo suteikti ieškovui kasmetines atostogas. Ieškovas nuo 2007 m. balandžio 5 d. žinodamas apie atsakovo sprendimą atleisti jį iš darbo nuo 2007 m. birželio 5 d., tik 2007 m. birželio 4 d. pateikė prašymą suteikti jam atostogas. Atsakovas pasirašytinai 2007 m. birželio 5 d. informavo ieškovą, kad atostogos negali būti suteiktos, nes jis nesilaikė KTU nustatytos kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, patvirtintos 2007 m. balandžio 20 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-201. Be to, priimti sprendimą suteikti atostogas nebuvo įstatyminio pagrindo, nes ieškovui pinigai už nepanaudotas atostogas jau buvo pervesti į asmeninę sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo veiksmai, atsiskaitant su atleidžiamu ieškovu atitiko DK 141 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nurodė, jog jis sprendime nesivadovauja LR VDI Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Nr. 307-371, nes jis panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-957-353/2006 2007 m. kovo 19 d. priimtu sprendimu, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A2-1179/2007, jį paliko nepakeistą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad jis nebuvo atestuotas, o jo darbas nelaikytas pedagoginiu. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovas buvo ne kartą informuotas dėl jo pareigų (ne)priskyrimo pedagoginėms pareigoms ir atestavimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui einant meno vadovo pareigas buvo būtina atestacija. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas užėmė pareigas, tiesiogiai susijusias su studentų studijomis arba būtų ėjęs docento pareigas. Teismas sprendė, jog ieškovo susirašinėjamas su atsakovu yra informacinio pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip sprendimas atsisakyti atestuoti ieškovą aukštesnėms pareigoms arba atsisakymas įskaityti ieškovui darbo stažą į pedagoginį stažą. Tokiam sprendimui priimti nebuvo sukurtos teisinės prielaidos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl atestavimo į tinkamą administracinį organą. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas atsisakė ieškovą atestuoti, neįskaitė ieškovo darbo stažo į pedagoginį stažą, nes atsakovas dėl to nepriėmė jokio sprendimo. Klausimas dėl ieškovo meno pareigų pripažinimo pedagoginėmis buvo svarstytas 2007 m. kovo 27 d. Darbo ginčų komisijos posėdyje, tačiau ieškovo prašymas nebuvo patenkintas. Gavęs komisijos rašytinį atsakymą, ieškovas neskundė komisijos sprendimo aukštesnei komisijai arba teismui. Kadangi DGK sprendimas nėra nuginčytas, teismas byloje vadovavosi šiuo sprendimu (CPK 197 str. 2 d.) ir atmetė kaip nepagrįstą ieškovo prašymą priteisti neturtinę žalą. Teismas nepagrįstu laikė ieškovo reikalavimą anuliuoti konkurso rezultatus bei pripažinti ieškovą laimėjusiu konkursą. Teismas nustatė, kad konkursas KTU Kultūros skyriaus Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti buvo paskelbtas po to, kai KTU rektorato posėdyje, įvykusiame 2006 m. spalio 16 d., buvo pritarta Dizaino ir Tapybos studijų sujungimui ir patvirtinti Dizaino studijos nuostatai. Atsakovas gavo dviejų asmenų prašymus užimti KTU Studentų reikalų tarnybos Kultūros skyriaus Dizaino studijos meno vadovo pareigas. Šiuos prašymus pateikė ieškovas ir A. Š. . KTU 2007 m. spalio 3 d. posėdyje nutarta, kad tinkamas kandidatas šioms pareigoms užimti yra A. Š. , su kuriuo 2007 m. spalio 12 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo suinteresuotas, jog Dizaino studijai vadovautų asmuo, turintis aukšto lygio kompiuterinį raštingumą ir atitinkamą išsilavinimą, atitiktų KTU Studentų reikalų tarnybos Kultūros skyriaus Dizaino studijos meno vadovo pareiginius nuostatus. Atsakovo motyvacija dėl studijos vadovo profesinio lygio buvo pagrįsta studentų poreikiais lavinti žinias šiuolaikinio dizaino, kompiuterinės grafikos srityse, susijusiose su tiesioginėmis studijomis KTU. Nesant ginčo dėl to, kad abiejų kandidatų kompiuterinio raštingumo lygis, atitinkantis ECDL kvalifikacinius reikalavimus, kompiuterinės grafikos programų išmanymas yra visiškai skirtingas, teismas nesutiko su ieškovo motyvais, kad atsakovas neteisingai atrinko kandidatą į Studentų reikalų tarnybos Kultūros skyriaus Dizaino studijos meno vadovo pareigas. Kadangi ieškovas neskundė jokių atsakovo procedūrinių veiksmų rengiant konkursą, teismas, nenustatęs teisės pažeidimo, sprendė nesant pagrindo anuliuoti konkurso rezultatus. Teismas sutiko su atsakovo atstovo motyvais, kad reikalavimas ieškovą pripažinti viešo konkurso laimėtoju nėra teismo kompetencijos dalykas, dėl ko atmetė šį ieškovo reikalavimą. Teismas atmetė Ieškovo reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą už atjungtą KTU Tapybos studijos internetinę svetainę, nes neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus internetinės svetainės atjungimo teisėtumo klausimą. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo reikalavimas įpareigoti įjungti internetinę svetainę teisme nepriimtas, ši teismo nutartis nebuvo skundžiama.

14Ieškovas R. A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš darbo:

161.1. 2007 m. balandžio 4 d. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pasirašė įgaliojimų atleisti iš darbo neturintis personalo tarnybos direktorius, kadangi jam šie įgaliojimai buvo suteikti tik 2007 m. rugpjūčio 29 d.. Vadovaujantis meno vadovo pareigybės aprašymu, meno vadovą iš pareigų galėjo atleisti tik rektorius.

171.2. Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo surašytas neteisėtai, kadangi, vadovaujantis meno vadovo pareigybės aprašymo 2 punktu, meno vadovas galėjo būti atleistas iš darbo tik esant Studentų reikalų direktoriaus teikimui. Tokio teikimo nebuvo, o vyresniojo administratoriaus teikimas jam neprilygsta.

181.3. Ieškovo nebuvo pagrindo atleisti, nes jis nuo 2007 m. kovo 27 d. vadovavo Dizaino studijai, atsiradusiai 2007 m. kovo 26 d. apjungimo būdu reorganizavus Tapybos studiją ir Dailės dizaino studiją. Jam buvo toliau leista dirbti meno vadovu, mokėtas darbo užmokestis, studija rengė parodas.

191.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių svarbių ieškovo atleidimo iš darbo priežasčių, tokių priežasčių nenurodė ir darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo. Ieškovas galėjo vadovauti Dizaino studijai, atsižvelgiant į šios studijos nuostatuose nurodytą meno kolektyvo veiklą. Ieškovas yra baigęs studijas Vilniaus dailės akademijoje ir įgijęs dailininko pedagogo kvalifikaciją. Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Todėl nebuvo pagrindo abejoti jo gebėjimais vaizduojamojo meno srityje ir gebėjimu taikyti naujausiais technologijas šioje srityje. Be to, Dizaino studijos nuostatuose nurodyta veiklos sritis vaizduojamoje meno sferoje apima ir tapybą, kas atitinka ieškovo kaip dailininko pedagogo kvalifikaciją. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo negalėjimą atlikti prisiimtų funkcijų, tai, kad jo funkcijos nebeatliekamos, jo pareigybė panaikinta. Teismas neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, kad DK 138straipsnyje numatyti pasikeitimai nėra struktūriniai pertvarkymai.

201.5. Teismas neteisingai nustatė ieškovo atleidimo iš darbo priežastį, nurodydamas, kad tai buvo Tapybos studijos vadovo pareigybės panaikinimas. Tokia pareigybė negalėjo būti panaikinta, nes jos ieškovo atleidimo iš darbo metu iš viso nebuvo. Ieškovas pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti, o vėliau ir atleistas iš meno vadovo pareigų. Dizaino studijos meno vadovo pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti praėjus pusei metu nuo ieškovo atleidimo iš darbo. Teismas nepasisakė dėl naujo ieškovo reikalavimo – įpareigoti atsakovą laikyti, kad aukštasis meninis išsilavinimas vaizduojamojo meno srityje, tame tarpe ir išsilavinimas „dailininkas pedagogas“, tinka vadovauti meno kolektyvui „Dizaino studija“. Šis reikalavimas iškilo tik dėl 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo pateiktų Dizaino studijos meno vadovo pareiginių nuostatų.

211.6. Teismas neįvertino, kad darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, pažeidė DK 130 str. 3 d., kadangi įspėjime dėl atleidimo iš darbo neinformavo apie galimybę gauti laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms ir tokio laiko neskyrė. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2006. Susumavus ieškovui priklausantį laiką naujo darbo paieškoms per du mėnesius, susidarytų 4,5 laisva darbo diena. Šį pažeidimą konstatavo ir LR Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius bei pripažino universiteto rektorius (2007 m. birželio 22 d. raštas Nr. 18-1101).

221.7. Darbdavys pažeidė DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais ir konsultacijų išvadų neįformino protokolu. Darbuotojų atstovų posėdyje, įformintame 2007 m. balandžio 3 d. protokolu Nr. 8, nedalyvavo darbdavio atstovai ir pats ieškovas kaip profsąjungos narys, tokią teisę turintis pagal profsąjungos nuostatų 7 straipsnio 3 punktą. Protokole nėra motyvų, kodėl sutinkama su ieškovo atleidimu. Be to, šis protokolas galėjo būti suklastotas ir surašytas atbuline data. Tai patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos rašte esantys darbuotojų profsąjungos pirmininko V. K. paaiškinimai, kad konsultacijos nebuvo surengtos.

231.8. Kadangi darbdavio įspėjime dėl atleidimo iš darbo nebuvo informacijos apie atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą, ieškovas 2007 m. balandžio 23 d. prašymu prašė darbdavį supažindinti jį su 2007 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. A-132 išvardintais dokumentais. Darbdaviui netenkinus šio jo prašymo, buvo pažeisti DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

241.9. Ieškovo atleidimas iš darbo dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes dviejų saviveiklinių būrelių (meno kolektyvų) reorganizacija rektoriaus 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-132 negali būti laikoma universiteto struktūrinių padalinių pertvarkymu.

251.10. Ieškovui buvo nesuteikta galimybė pasibaigus kasmetinėms atostogoms apsispręsti dėl kito darbo pasiūlymo.

261.11. Ieškovo atleidimas 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 pagrindu yra neteisėtas, nes šis įsakymas buvo apskųstas teismui 2007 m. balandžio 25 d. ir tik 2007 m. rugsėjo 6 d. dėl to priimta nutartis.

272. Dėl nepagrįstos KTU tapybos studijos reorganizacijos:

282.1. KTU tapybos studijos reorganizacija rektoriaus įsakymu 2007 m. kovo 26 d. Nr. A-132 yra neteisėta, kadangi, kaip matyti iš rektoriaus R. B. 2004 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 18-1993 Tapybos studijos veikla yra priskirtina prie Universiteto visuomeninių organizacijų, draugijų, būrelių ir klubų veiklos studentų kūrybiniams poreikiams tenkinti ir tokie būreliai (meno kolektyvai, studijos) rektoriaus įsakymu, neatsižvelgiant į būrelio narių nuomonę ir nuostatus, rektoriaus negali būti reorganizuojami. Būreliai nėra universiteto struktūriniai padaliniai, jie yra savarankiški. Kaip matyti iš Tapybos studijos valdybos 2007 m. balandžio 16 d. prašymo, nariai nepritarė, kad Tapybos studija būtų reorganizuojama. Atsakovas neįvykdė teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties, įpareigojančios jį pateikti meno kolektyvų „KTU tapybos studija“ ir „Dailės ir dizaino studija“ nuostatus.

292.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo reorganizuoti mėgėjišką meno kolektyvą „KTU tapybos studija“ į Dizaino studiją, motyvuojant tuo, kad studentai nori dizaino žinių. Tokių žinių universitete jie galėjo gauti meno kolektyve „Dailės dizaino studija“. Abiejų reorganizuojamų meno kolektyvų veikla nesidubliavo. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir ekonominės naudos, apjungiant abu būrelius į vieną, kadangi narių skaičius išliko nepakitęs, o du 0,5 etatai susumuoti į vieną pilną etatą.

302.3. 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. A-132 yra neteisėtas, kadangi juo buvo patvirtinti narių susirinkime nepriimti Dizaino studijos nuostatai, tuo pažeidžiant KTU Statuto 171 straipsnį. Be to, šiame įsakyme buvo nurodyta skelbti konkursą saviveiklos būrelio vadovo (Dizaino studijos) nekonkursinėms pareigoms, nesant šios pareigybės aprašymo.

312.4. Teismas, neįvertinęs 2.1-2.3 punktuose nurodytų argumentų, padarė neteisingas išvadas dėl neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo ir Tapybos studijos reorganizacijos. Reorganizavus „KTU tapybos studiją“, ieškovas neteko darbo, kuriame dirbo nuo 1984 m., vadovaudamas šiai studijai, o tai pat neteko galimybių kurti šioje studijoje kaip menininkas, neteko patalpų kūrybai.

323. Dėl moralinės žalos išjungiant internetinę svetainę ir įpareigojimo ją įjungti:

333.1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio ieškovo reikalavimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, jog ginčas dėl autorinių santykių dėl internetinės svetainės http://tapyba.ktu.edu įjungimo ir neturtinės žalos priteisimo yra teismingas Kauno apygardos teismui.

344. Dėl meno vadovo darbo nelaikymo pedagoginiu, neatestavimo ir tuo padarytos neturtinės žalos:

354.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl pedagoginio stažo neįskaitymo, atsisakymo atestuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi išsprendė apelianto reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos universiteto neteisėtais veiksmais, nevykdant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų, nelaikant jo darbo pedagoginiu, nesuteikiant prailgintų atostogų, nesudarant galimybės atestuotis, neleidžiant dirbti visą darbo dieną ir nemokant priemokos už papildomus darbus. Todėl DGK atitinkamų klausimų svarstyti negalėjo, o jos išvada tais klausimais yra niekinė.

364.2. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas dėl atestavimo nesikreipė į atsakovą ir kad pastarasis neatsisakė jo atestuoti. Ieškovas 2005 m. gegužės 17 d. prašymu kreipėsi į universiteto rektorių, prašydamas atestuoti jį kaip meno vadovą. Rektorius 2005 m. birželio 7 d. raštu Nr. 17-17 nurodė, kad universitete jis negali būti atestuojamas ir kad jo kaip meno vadovo pareigybės laikomos pedagoginėmis tik bendrojo lavinimo mokyklose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose neuniversitetinio tipo mokyklose. Toks atsakymas yra neteisingas. Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1407 universitete meno vadovo pareigybė turi būti priskirta meninio ugdymo pedagogams. LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. ISAK-1044 numato, kad meninio ugdymo pedagogais laikomi iliustruotojas, choreografas, režisierius, grafikas, tapytojas, skulptorius, keramikas ir kiti specialistai, dirbantys analogišką darbą tiesiogiai su asmenimis, kurie mokosi. Darbdavys, neatestuodamas ieškovo, darė tęstinį pažeidimą.

375. Dėl viešo konkurso rezultatų anuliavimo, jų laikino sustabdymo ir ieškovo pripažinimo laimėjusiu konkursą:

385.1. Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad konkursas nebuvo būtinas, tai ir ieškovo atleidimas iš darbo bei rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. A-132 dalyje dėl konkurso skelbimo yra neteisėtas.

395.2. Kadangi konkursas buvo paskelbtas 2007 m. rugsėjo 6 d., o Dizaino studijos meno vadovo pareiginiai nuostatai patvirtinti 2007 m. spalio 30 d., privalėjo galioti ankstesni meno vadovui keliami reikalavimai, kuriuos geriau atitiko ieškovas.

405.3. Konkursas meno vadovo pareigoms užimti yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį organizuojant buvo pažeista meno vadovo 2005 m. rugpjūčio 30 d. pareigybės aprašymo Nr. A-495 2 punkto nuostata, kad meno vadovą ne konkurso tvarka skiria rektorius.

415.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbdavys Dizaino studijos vadovui 2007 m. rugsėjo 6 d. iškėlė tinkamus reikalavimus. Organizuojant konkursą nesivadovauta 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-132 patvirtintų nuostatų 3, 4 punktuose numatyta studijos veiklos specifika vaizduojamojo meno srityje, kadangi 2007 m. rugsėjo 6 d. formuluojant konkursinius reikalavimus nepagrįstai reikalauta išsilavinimo ne vaizduojamojo meno srityje, o grafinio dizaino arba taikomosios grafikos srityse. Be to, sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad studijos vadovui būtinai reikalingas aukštas kompiuterinio raštingumo lygis. Todėl konkurso rezultatai turi būti anuliuoti.

425.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vietoje paskelbto konkurso turėjo teisę padaryti ne konkursą, o atranką ir jos metu priimti į darbą jam labiau tinkantį kandidatą.

435.6. Konkursą atliko nekompetentinga komisija, joje nebuvo nei vieno menininko. Nebuvo balsuojama už ieškovo kandidatūrą.

445.7. Teismas nepagrįstai taikė DK 100 straipsnį ir KTU statuto 103 straipsnį, kadangi juose rašoma apie viešą konkursą į dėstytojų pareigas, o meno vadovai faktiškai yra nepriskiriamu dėstytojams. Kadangi meno vadovai nėra dėstytojai, į darbą jie turi būti priimami skiriant rektoriui.

455.8. Teismas neįvertino, kad A. Š. buvo priimtas dirbti pilnu etatu nepagrindinėms pareigoms. Todėl buvo pažeista savaitinė jo darbo laiko trukmė.

466. Dėl 170 Lt priemokos:

476.1. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad į meno vadovo pareigas įėjo pareiga atlikti papildomus darbus, susijusius su patalpų priežiūra ir parodų rengimu. Kadangi ieškovo atliekami darbai buvo nekvalifikuoti (patalpų grindų valymas, sienų dažymas, patalpų po darbo tvarkymas, paveikslų parodoms nešiojimas ir pakabinimas, kitokių nekvalifikuotų darbų, susijusių su parodų rengimu, atlikimas), jie niekada negalėjo įeiti į meno vadovo pareigas, o darbdavys privalėjo mokėti jam darbo užmokestį už šių darbų atlikimą bei atitinkamai įforminti darbo sutartį dėl šių darbų. Ieškovui parašius 2005 m. balandžio 27 d. prašymą, darbdavys šiame prašyme jam nežinant padarė prierašą „170,- Lt priemoka už papildomus darbus organizuojant parodas ir prižiūrint tapybos studijos patalpas“, nors jos realiai niekada neišmokėjo.

487. Dėl 170 Lt priedo:

497.1. Darbdavys nepagrįstai nuo 2007 m. sausio 1 d. nutraukė priedo, mokėto ieškovui už jo didelę darbo patirtį, nuo 1984 m. vadovaujant universiteto meno kolektyvui, ir aukštą kvalifikaciją, mokėjimą.

507.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog darbdavys 170 Lt priedą ieškovui mokėjo dėl savo neatidumo, nes ieškovas jo neturėjo pagrindo gauti. Tai paneigia rašytiniai įrodymai: 2005 m. balandžio 29 d. rektoriaus įsakymas Nr. P-0429/25, 2006 m. spalio 9 d. rektoriaus skundas Nr. 18-2044, 2006 m. spalio 14 d. rektoriaus patikslintas skundas Nr. 18-2337, 2005 m. balandžio 27 d. prašymas.

518. Dėl darbo užmokesčio 8,5 BMA:

528.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepareiškė apie suklastotą darbo sutarties Nr. 8707 pakeitimą, nurodantį, kad jo darbo užmokestis yra „8,5 BMA * 0,5“ ir kad šis pakeitimas ieškovui darbdavio buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Apie jo suklastojimą ieškovas pareiškė papildomame ieškinyje bei 2006 m. lapkričio 23 d. atsiliepime į patikslintą skundą. Ieškovui elektroniniu paštu buvo atsiųstas ne sutarties pakeitimas, bet rektoriaus 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. P-0429/25, kurio turinys neatitinka suklastoto darbo sutarties pakeitimo, nes pakeitime parašytas ieškovo darbo užmokestis „8,5 BMA * 0,5“, o įsakyme nurodoma, kad jam turi būti mokamas 8,5 BMA atlyginimas ir atitinkamas priedas.

538.2. Ieškovo elektroniniu paštu gautas 2005 m. balandžio 29 d. rektoriaus įsakymas Nr. P-0429/25, kuriuo nurodoma, jog ieškovui turi būti mokamas 8,5 BMA atlyginimas ir atitinkamas priedas buvo priimtas ieškovo 2005 m. balandžio 27 d. prašymo pagrindu. Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl 8,5 MBA tarnybinio koeficiento taikymo, ieškovui dirbant 0,5 etato.

548.3. Teismas neteisingai nustatė, kad DGK sprendimas dėl darbo užmokesčio yra įsiteisėjęs, kad ieškovas su juo sutiko ir nesikreipė į teismą. Ieškovas prašė teismą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nemokant viso darbo užmokesčio pagal VDI reikalavimus ir priemokos. Todėl, teismui nagrinėjant tą patį reikalavimą, DGK dėl jo pasisakyti negalėjo ir DGK sprendimas yra niekinis ir neįsiteisėjęs.

558.4. Teismas neįvertino, kad VDI 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Nr. 307-371 nustatė, kad atsakovas, pažeisdamas DK 201 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį nemoka ieškovui sulygto darbo užmokesčio, taikant 8,5 BMA koeficientą. Nors Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. panaikino šį reikalavimą, tačiau jo nepagrįstu nepripažino. Teismas neįvertino, kad VDI 2006 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui pakartotinai yra surašiusi antrą reikalavimą Nr. 307-356, kuriuo nustatė tas pačias ieškovui sulygto darbo užmokesčio, taikant 8,5 BMA koeficientą, nemokėjimo aplinkybes. Šio įrodymo teismas neišreikalavo, nors jo buvimą įrodo atsakovo 2006 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 13-4.

569. Teismas savarankiškai nerinko įrodymų (CPK 414 str.), vilkino ieškovo prašomų įrodymų išreikalavimą, nepagrįstai atmetė ieškovo pastabas dėl 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolo, padarė CPK 192 straipsnio 1 dalies pažeidimus neapklaustiems liudytojams leidžiant būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu, byloje nėra atsakovo atstovo A. Guzavičiaus įgaliojimo, VDI pareigūnės Janukevičienės įgaliojimas nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, neatsižvelgė, kad ją buvo prašoma apklausti liudytoja apie atlikto patikrinimo aplinkybes. Teismas neleido 2009 m. kovo 2 d. posėdyje susipažinti su atsakovo 2009 m. kovo 2 d. rašytiniais paaiškinimais byloje. Todėl kyla įtarimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

57Atsakovas Valstybinė biudžetinės įstaiga Kauno Technologijos Universitetas (toliau – KTU) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmeti ieškinio reikalavimus. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

581. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, t.y. darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 130 straipsnio nustatyta tvarka, esant svarbiai priežasčiai, kaip nurodyta DK 129 straipsnio 1, 2 dalyse, nesant galimybės ieškovo perkelti į kitą darbą. 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymu Nr. A-132 „Dėl meno ir kultūros grupės tapybos studijos bei dailės ir dizaino studijos reorganizavimo“ buvo patvirtintas naujos studijos – Dizaino studijos – įkūrimas, jos įstatai, Dizaino studijos vadovo priėmimas į darbą atrankos būdu ir ieškovo negalėjimas atlikti prisiimtas funkcijas. 2007 m. balandžio 3 d. įvykusių konsultacijų metu KTU ir KTU profesinės sąjungos atstovai apsikeitė nuomonėmis apie būsimus vidinius KTU struktūrinius pertvarkymus. KTU profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko V. K. , neprieštaravo, jog ieškovui būtų pradėtos atleidimo iš darbo procedūros, o darbo sutartis su ieškovu būtų nutraukta. 2007 m. balandžio 5 d. ieškovui buvo pasirašytinai įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo. Laikantis DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, įspėjimo laikotarpiu ieškovui buvo raštiškai pasiūlyta dalyvauti atsakovo paskelbtuose viešuose konkursuose, o 2007 m. gegužės 29 d. raštu ieškovui pasiūlyta užimti laisvą darbo vietą pilnai darbo dienai. Ieškovas sutikimo perkelti jį į kitą darbą nedavė, nurodydamas, kad siūlomas darbas turėtų atitikti jo kvalifikaciją, įgytą gavus KTU ir VDA diplomus. Suėjus dviejų mėnesių įspėjimo terminui ir nesulaukus ieškovo atsakymo dėl naujos darbo vietos siūlymo, įsiteisėjo rektoriaus įgalioto prorektoriaus pasirašytas 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. P-0522/10 nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Atsakovas nepažeidė DK 130 straipsnio 3 daliles reikalavimų, nes ieškovas nesikreipė į darbdavį dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbo tik pusę etato, tokio laiko suteikimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ieškovas prašymą dėl atostogų pateikė tik 2007 m. birželio 4 d., o kitą dieną gavo atsakymą, kad jo prašymas prieštaravo KTU nustatytai kasmetinių atostogų suteikimo tvarkai, patvirtintai 2007 m. balandžio 20 d. rektoriaus įsakymu. Ieškovas negali būti grąžintas į darbą KTU, nes ieškovo pareigybė yra panaikinta, o universitete nėra laisvų pareigybių, atitinkančių ieškovo išsilavinimą ir kvalifikaciją.

592. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 panaikinimo. Siekiant išnagrinėti studentų atstovybių, suinteresuotų fakultetų ir katedrų prašymus (teikimus) dėl studentų lavinimo grafikos, šiuolaikinio dizaino, kompiuterinio projektavimo srityje, KTU rektoriaus 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A-291 buvo sudaryta komisija, kuri 2006 m. gegužės 18 d. protokoliniu nutarimu pasiūlė universitetui reorganizuoti Meno ir kultūros grupės organizacinius padalinius Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į vieną Dizaino studiją. Šio nutarimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Ieškinio reikalavimui dėl KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 panaikinimo, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

603. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo ir delspinigių priteisimo. 2007 m. kovo 12 d. raštu ieškovas kreipėsi į KTU rektorių su prašymu dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, gautu 2007 m. kovo 14 d., registracijos Nr. 28-23. 2007 m. kovo 27 d. įvykusio DGK posėdžio metu nagrinėjant ieškovo reikalavimus, tarp kurių buvo ir reikalavimas dėl KTU įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, delspinigius ir priedą, buvo nuspręsta netenkinti pastarojo pareiškėjo reikalavimo. DGK atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, nes jis reikalavo taikyti 8,54 BMA pareigybinį koeficientą, skirtą apmokėti dirbant pilną darbo dieną, nors ieškovas dirbo tik 4 val. per parą. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo DGK sprendimu, nepasinaudojo savo teise jį apskųsti. Kadangi darbo sutartyje su ieškovu dėl priedų mokėjimo nebuvo sulygta, priedo mokėjimo klausimas turėjo būti paliktas įstaigos vadovo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo mokėti priedą ieškovui, nes jis mokėjimo pagrindą nurodo papildomus darbus – parodų organizavimą ir patalpų priežiūrą, t.y. darbus, kurie ieškovui priklausė pagal meno vadovo pareigybės aprašymą ir buvo jo darbinė funkcija pagal darbo sutartį. Kadangi KTU yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl pareiginis koeficientas ieškovui buvo nustatytas ir darbo užmokestis mokamas pagal 1993 m. liepos 8 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nuostatas ir kitus teisės aktus. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl VDI Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo Nr. 307-371 yra niekinės, nes Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-957-353/2006 2007 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino VDI Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimą Nr. 307-371 ir pripažino jį nepagrįstu bei neteisėtu, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-1179/2007 šį sprendimą paliko nepakeistą.

614. Reikalavimas priteisti 70 000 Lt moralinę žalą neatestuojant ieškovo meno vadovo pareigose ir nelaikant jo darbo pedagoginiu yra nepagrįstas. Kadangi ieškovo pareigybė – meno ir kultūros grupės meno vadovas – buvo ir yra nepedagoginė, todėl atestacija ieškovui nebuvo ir negalėjo būti atliekama. Nuo 2001 m. pabaigos universitete galioja 2001 m. lapkričio 28 d. KTU Senato nutarimu Nr. 92 patvirtinti „Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti laikinieji nuostatai“, pagal atestuojami mokslines ir pedagogines pareigas užimantys asmenys. Ieškovo reikalavimas laikyti meno vadovo pareigas pedagoginėmis buvo nagrinėjamas KTU DGK, kuri 2007 m. kovo 27 d. protokoliniu sprendimu atmetė šį ieškovo reikalavimą. Kadangi ieškovas per 14 dienų nuo protokolo gavimo nesikreipė į teismą ir neginčijo šio DGK sprendimo, todėl šiam reikalavimui yra suėjęs ir turi būti taikomas senaties terminas.

625. Ieškovo reikalavimas anuliuoti ar (ir) sustabdyti rezultatus viešo konkurso KTU Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Reikalavimas ieškovą pripažinti viešo konkurso laimėtoju nėra teismo kompetencijos dalykas, todėl teisme nenagrinėtinas. Konkursas įvyko po to, kai pasibaigė darbo santykiai su ieškovu, dėl ko šio konkurso rezultatų apskundimas turėjo būti vykdomas ieškovui pateikiant atskirą ieškinį Kauno apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, šiam reikalavimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs.

636. Ieškovo reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą išjungus KTU tapybos studijos internetinę svetainę yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo išspręstas svetainės išjungimo teisėtumo klausimas ir toks reikalavimas nebuvo priimtas pirmosios instancijos teisme (2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis), dėl ko šio reikalavimo pateikimui galioja CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas. Atsakovas, nutraukdamas KTU tapybos internetinės svetainės palaikymą KTU serverių pagalba, nepažeidė kitų asmenų teisių, nes internetinė svetainė nuosavybės teise priklausė atsakovui, o šie veiksmai buvo atlikti po šios studijos reorganizavimo.

64Apeliacinis skundas atmestinas.

65Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

66Dėl KTU Tapybos studijos reorganizavimo

67Ieškovas R. A. S. apeliaciniu skundu ginčija Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė jo ieškinio reikalavimus panaikinti KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-132 dalyje dėl universiteto Tapybos studijos (meno kolektyvo „KTU tapybos studija“) reorganizavimo į Dizaino studiją bei priteisti iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt moralinę žalą, padarytą šiuo neteisėtu rektoriaus įsakymu. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro ieškovo argumentai dėl reorganizavimo negalimumo, atsižvelgiant į tai, kad Tapybos studija nėra universiteto struktūrinis padalinys, ir dėl paties reorganizavimo netikslingumo.

68Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. prašymu dėl studentų papildomo lavinimo šiuolaikines technologijas naudojančiose meno ir architektūros srityse (kompiuterinis dizainas, kompiuterinė grafika, kompiuterinis meninis projektavimas, šiuolaikinis dizainas, interjero projektavimas) į KTU rektorių kreipėsi Statybos ir architektūros fakulteto dekanas (2 t., b.l. 187). Su prašymu dėl dizaino ir kompiuterinės grafikos studentų papildomo lavinimo į KTU rektorių 2005 m. gruodžio 12 d. taip pat kreipėsi ir Dizaino ir technologijų fakulteto meninio projektavimo katedros vedėjas, nurodydamas išaugusį poreikį papildomai lavinti studentus šiuolaikinio dizaino, kompiuterinės grafikos bei panašaus pobūdžio meno srityse, susijusiose su tiesioginėmis studentų studijomis universitete (2 t., b.l. 188). Analogiškus prašymus KTU rektorius 2006 m. balandžio 20 d. gavo ir iš KTU Dizaino ir technologijų fakulteto studentų atstovybės „DiDi“ (3 t., b.l. 185) bei KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentų atstovybės Statius (3 t., b.l. 186).

69KTU rektorius 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A-291 Statybos ir architektūros fakulteto, Dizaino technologijų fakulteto bei studentų atstovybių teikimų nagrinėjimui ir išvadų parengimui suformavo komisiją (2 t., b.l. 189). Šios komisijos nutarimai yra įforminti 2006 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole. Komisija rekomendavo ir siūlė universiteto vadovybei: reorganizuoti Meno ir kultūros grupės organizacinius padalinius Tapybos studiją ir Dailės ir dizaino studiją, apjungiant jas į vieną Dizaino studiją; parengti Dizaino studijos nuostatus; skelbti konkursą Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti (2 ., b.l. 192). Tapybos skyriaus bei Dailės ir dizaino studijos apjungimui bei Dizaino studijos nuostatams 2006 m. spalio 16 d. nutarimu pritarė KTU rektoratas (2 t., b.l. 190).

70KTU rektorius 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-132 Dėl Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo, remdamasis rektoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-291, sudarytos komisijos išvados ir rekomendacijomis, rektorato posėdžio (2006 m. spalio 16 d.) sprendimu, o taip pat, atsižvelgiant į šiuolaikinių techniškųjų universitetų studentų poreikį papildomą lavinimą vaizduojamojo meno srityje orientuoti į šiuolaikinį kompiuterinį, pramoninį dizainą, paremtą aukštomis technologijomis ir labiau integruoti į mokomąjį procesą, įsakė reorganizuoti Meno ir kultūros grupės Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į Dizaino studiją, patvirtino Dizaino studijos nuostatus ir paskelbė konkursą Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti (1 t., b.l. 59).

71Ieškovas, ginčydamas KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-132 kaip teisinį Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo pagrindą, nurodo reorganizavimo funkcinį ir ekonominį netikslingumą. Pažymėtina, jog universitetui garantuojama autonomija (LR Konstitucijos 40 str. 3 d., LR Aukštojo mokslo įstatymo 9 str., KTU Statuto 18 p.) apima teisę nustatyti savo veiklos kokybės užtikrinimo vidaus sistemą, savo organizacinę ir valdymo struktūrą bei vidaus tvarką (LR Aukštojo mokslo įstatymo 9 str. 2 d. 4 p., KTU Statuto 20 p.). Todėl teismas ginčo atveju neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o turi vertinti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs.

72Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog rektorius negalėjo priimti sprendimo dėl Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo į Dizaino studiją, atsižvelgiant į tai, kad reorganizuojamos studijos buvo savarankiškos, nepriskirtinos prie KTU struktūrinių padalinių. Vadovaujantis KTU Statuto 60.14 punktu, rektorius sudaro universiteto administracines tarnybas (4 t., b.l. 75-79). Viena iš KTU administracinių tarnybų, įeinančių į KTU organizacinę struktūrą, reorganizavimo metu buvo Studentų reikalų tarnyba. Šiai tarnybai priskirtos Meno ir kultūros grupės sudėtyje kaip jos organizaciniai padaliniai iki reorganizavimo veikė Tapybos studija bei Dailės ir dizaino studija. Tokią Studentų reikalų tarnybos kaip KTU administracinės tarnybos struktūrą patvirtina byloje esantys įrodymai (1 t., b.l. 174; 2 t., b.l. 193-194; 2 t., b.l. 192; 3 t., b.l. 23-24). Be to, KTU rektoriaus 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A-495 patvirtinto KTU Studentų reikalų tarnybos Meno ir kultūros grupės Meno vadovo pareigybės aprašymo 5 punkte buvo įtvirtintas tiesioginis meno vadovo pavaldumas studentų reikalų direktoriui ir meno ir kultūros grupės vyresniajam administratoriui, universitetas ieškovui mokėjo atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl Tapybos studijos savarankiškumo ir jos narių galimybės savarankiškai nuspręsti dėl studijos reorganizavimo. KTU rektorius, turėdamas KTU Statuto 60.14 punkte jam numatytą teisę nuspręsti dėl Studentų reikalų tarnybos sudarymo, turėjo teisę nuspręsti ir dėl jos struktūrinį vienetą (Meno ir kultūros grupę) sudarančių organizacinių padalinių (Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos) reorganizavimo. Apeliacinio skundo argumentas, jog KTU rektorius 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A-291 buvo patvirtinti narių susirinkime nepriimti Dizaino studijos nuostatai, tuo pažeidžiant KTU Statuto 171 punkto reikalavimus, nepaneigia paties sprendimo dėl reorganizavimo teisėtumo.

73Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų dėl KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 priėmimo kaip būtinos jo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Lt moralinės žalos, padarytos šiuo rektoriaus įsakymu, atlyginimo (CK 6.246 str.).

74Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

75Ieškovas ieškiniu prašė grąžinti jį į darbą Kauno technologijos universitete eiti meno vadovo pareigas ir išieškoti iš atsakovo 1 513,66 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo 2007 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš atsakovo atlyginti 100 000 Lt moralinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

76Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. A. S. buvo atleistas iš KTU Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos meno vadovo pareigų DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, kai darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, nesant darbuotojo kaltės. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pasisako, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, jeigu jie realūs, t.y. buvo iš tikro vykdomi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. uždaroji akcinė bendrovė „ Schneidersohne Baltija“, bylos Nr. 3K-3-492/2006; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Teismas turi patikrinti, ar sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus ar kitų įgaliojimų pagrindu veikiantis organas, ar sprendimas buvo iki darbuotojo įspėjimo, ar jis buvo iš tikro įgyvendintas. Tam, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai galėtų būti laikoma svarbia darbo sutarties nutraukimo priežastimi, jie turi reikšti visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims.

77Kaip minėta, sprendimą dėl reorganizavimo priėmė subjektas, turintis tokius įgaliojimus pagal KTU Statutą. KTU Meno ir kultūros grupės organizacinių padalinių Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimas, sujungiant jas į vieną Dizaino studiją bei įsteigiant naują Dizaino studijos meno vadovo pareigybę, reiškė Tapybos studijos meno vadovo pareigybės panaikinimą ir jo funkcijų priskyrimą naujai įsteigtai pareigybei. Dizaino studijos meno vadovas buvo paskirtas konkurso būdu. Tokiu būdu buvo įvykdytas realus struktūrinis pertvarkymas, atitinkantis DK 129 straipsnio 2 dalį, taigi ši teisės norma nebuvo pažeista.

78Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo, kadangi jie nagrinėjamu atveju neturėtų reikšmės ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimui. Vadovaujantis DK 130 straipsnio 4 dalimi, kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai. Pažymėtina, jog DK 130 straipsnio 4 dalies nuostata dėl konsultacijų surengimo turi būti aiškinama atsižvelgiant į šios nuostatos turinį ir tikslus. Konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas galėtų būti vertinamas kaip darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos nesilaikymas ir pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 130 str. 4 d., 297 str. 3 d.), jeigu būtų nustatyta, kad tai galėjo turėti esminės įtakos konkretaus darbuotojo atleidimo atveju. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta, kad dėl DK 130 straipsnio 4 dalies pažeidimo būtų prarasta galimybė nepanaikinti konkretaus darbuotojo darbo vietos, funkcijos ar ją iš esmės išsaugoti nors ir vykdant pertvarkymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog buvo galimybė išsaugoti Tapybos studijos meno vadovo funkcijas, kadangi reorganizavimo tikslas buvo Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos meno vadovo ir Dailės ir dizaino studijos meno vadovo funkcijų sujungimas, įsteigiant naujų Dizaino studijos meno vadovo darbinių pareigų vienetą – etatą. Ieškovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti konkurse Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti ir jis šia galimybe pasinaudojo.

79Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas darbdavio konsultacijų su darbuotojų atstovais faktą iki įspėjimo ieškovui įteikimo įrodinėjo pateikdamas į bylą KTU darbuotojų profsąjungos 2007 m. balandžio 3 d. įvykusio posėdžio protokolą, iš kurio matyti, jog posėdžio metu buvo nutarta neprieštarauti struktūriniams pertvarkymams ir R. A. S. atleidimui iš darbo (3 t., b.l. 163-164). Ieškovas nepateikė jokių šio protokolo suklastojimo faktą patvirtinančių įrodymų. Tą aplinkybę, kad 2007 m. balandžio 3 d. įvyko konsultacijos tarp KTU atstovų ir KTU profesinės sąjungos atstovų, patvirtina ir KTU profesinės sąjungos pirmininko V. K. 2008 m. spalio 13 d. raštas Nr. 28 (3 t., b.l. 165). Apelianto nurodomi DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl konsultacijų su darbuotojų atstovais pažeidimai, kad 2007 m. balandžio 3 d. įvykusiame KTU darbuotojų profsąjungos posėdyje nedalyvavo darbdavio atstovai ir pats ieškovas kaip profesinės sąjungos narys bei kad jo metu priimti nutarimai nebuvo motyvuoti, neturi teisinės reikšmės ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimui.

80Apeliantas savo atleidimo iš darbo teisėtumą ginčija atleidimo iš darbo tvarkos, įspėjant jį apie darbo sutarties nutraukimą, pažeidimu. Apelianto manymu, vadovaujantis KTU rektoriaus 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A-495 patvirtinto KTU Studentų reikalų tarnybos Meno ir kultūros grupės Meno vadovo pareigybės aprašymo 2 punktu, jį iš užimamų pareigų galėjo atleisti tik rektorius Studentų reikalų direktoriaus teikimu, todėl jo teises nagrinėjamu atveju pažeidžia Studentų reikalų direktoriaus teikimo nebuvimas ir tai, jog įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė ne rektorius, o personalo tarnybos direktorius (3 t., b.l. 23-24). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto nurodyti įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimai nepatvirtina paties atleidimo iš darbo neteisėtumo. Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teisinis pagrindas – KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. A-132, kuriuo buvo nuspręsta reorganizuoti Meno ir kultūros grupės Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į Dizaino studiją, darbo sutarties su ieškovu nutraukimą sąlygojo darbovietėje įvykę struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių turėjo nelikti pačios Tapybos studijos ir šios studijos meno vadovo pareigų. Todėl būtent šis įsakymas pagal savo teisines pasekmes prilygsta KTU rektoriaus sprendimui atleisti ieškovą iš Tapybos studijos meno vadovo pareigų. Studentų reikalų direktoriaus teikimo rektoriui dėl Tapybos studijos meno vadovo atleidimo nebuvimas ir ta aplinkybė, jog 2007 m. balandžio 4 d. įspėjimą dėl atleidimo iš darbo Nr. 1-32 pasirašė Personalo tarnybos direktorius, nesudaro pagrindo spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo.

81Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl DK 130 straipsnio 2 dalies pažeidimo. DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Įspėjimo tikslas, atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Iš 2007 m. balandžio 4 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo Nr. 1-32 teksto matyti, jog ieškovui nurodytas jo atleidimo iš darbo pagrindas – 2007 m. kovo 26 d. rektoriaus įsakymas A-132 Dėl Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo. Byloje esantys įrodymai (ieškovo 2007 m. balandžio 5 d. prašymas (1 t., b.l. 24) ir 2007 m. balandžio 16 d. prašymas (1 t., b.l. 17)) patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis, universitete vykusių struktūrinių pertvarkymų mastas, kokias struktūras apėmė vykdomi pertvarkymai. Šių duomenų pagrindu ieškovas turėjo galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida buvo pagrindas atleisti iš darbo jį kaip darbuotoją, su kuriuo susijęs vykdomas pertvarkymas.

82Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl DK 130 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, pažeidimo. Apeliantas savo teisių pažeidimą grindžia jo neinformavimu įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą dėl galimybės gauti laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, kadangi jis būtų pageidavęs, kad jam toks laikas būtų suteiktas. Pažymėtina, jog įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turiniui keliami reikalavimai yra numatyti DK 130 straipsnio 2 dalyje. Tarp šių reikalavimų nėra numatyta, kad darbdavys įspėjime turi informuoti darbuotoją dėl jo teisės į laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms. Ši darbuotojo teisė ir ją atitinkanti darbdavio pareiga duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms yra įtvirtinta DK 130 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, darbuotojui (ieškovui) per įspėjimo laikotarpį nesikreipus į darbdavį (atsakovą) dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškai suteikimo, darbdavys DK 130 straipsnio 3 dalies reikalavimo nepažeidė.

83Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė apsispręsti dėl kito darbo pasiūlymo. Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pagal šios nuostatos prasmę darbdavys, turėdamas galimybę, turi pasiūlyti darbuotojui užimti laisvą darbo vietą ar pareigas, atitinkančias darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais – sveikatos būklę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti perkeltas – bet kokį kitą darbą, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008). Tokiu atveju būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas atsisakė būti perkeltas į kitą darbą arba darbdavys neturėjo galimybės perkelti jį į kitą darbą toje darbovietėje. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas 2007 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 18-935 pasiūlė ieškovui dalyvauti universiteto paskelbtuose konkursuose laisvoms darbo vietoms užimti (1 t., b.l. 64), o 2007 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 18-10 jam buvo pateiktas konkretus pasiūlymas užimti laisvą darbo vietą KTU Ūkio tarnybos statinių aptarnavimo skyriuje, einant kiemsargio pareigas (1 t., b.l. 65). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo 2007 m. birželio 4 d. rašte įtvirtintą valią, jog siūlomas darbas turėtų atitikti jo kvalifikaciją (inžinieriaus mechaniko arba dailininko pedagogo), vertino kaip ieškovo nesutikimą būti perkeltam į atsakovo pasiūlytas pareigas KTU Ūkio tarnybos statinių aptarnavimo skyriuje (1 t., b.l. 10). Pažymėta, jog pats ieškovas minėtame rašte prašė atsakovą palikti jam galimybę apsispręsti dėl perkėlimo į kitą darbą pasibaigus nepanaudotoms kasmetinėms atostogoms su sąlyga, kad jam būtų siūlomas jo kvalifikaciją atitinkantis darbas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog įspėjimo apie ieškovo darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavys, turėdamas galimybę, nepasiūlė ieškovui jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos ar pareigų.

84Apelianto nurodomas argumentas, jog jo atleidimas KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 pagrindu yra neteisėtas, nes 2007 m. balandžio 25 d. jis kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, neturi teisinės reikšmės jo atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2265-428/2007, atsisakė priimti jo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-14-316/07, šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (2 t., b.l. 99-100).

85Dėl meno vadovo darbo nelaikymo pedagoginiu, neatestavimo ir tuo padarytos neturtinės žalos atlyginimo

86Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmai padarytą 70 000 Lt neturtinę žalą dėl neatestavimo ieškovo meno vadovo pareigose bei nelaikant ieškovo darbo pedagoginiu.

87Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo neatestuojant ieškovo meno vadovo pareigose. Nuo 2001 metų pabaigos iki darbo sutarties su ieškovu nutraukimo universitete galiojo KTU Senato 2001 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinti Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti laikinieji nuostatai (http://internet.ktu.lt/lt/informacija/personalas/KTU%20AKK%20NUOSTATAI%202.doc). Šių nuostatų nustatyta tvarka buvo atestuojami dėstytojai (profesorius, docentas, lektorius ir asistentas) ir mokslo darbuotojai (mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas ir kt.). Kadangi ieškovo kaip Tapybos studijos meno vadovo pareigybė nebuvo priskirta nei prie vienos iš minėtų aukštųjų mokyklų personalą sudarančios darbuotojų grupės, ieškovas neturėjo būti atestuojamas. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija pagal minėtus laikinuosius nuostatus taip pat galėjo būti rengiama įvertinant konkursuose dėstytojų ar mokslo darbuotojų pareigoms užimti dalyvaujančius pretendentus, tačiau ieškovas šiuo pagrindu negrindė savo ieškinio reikalavimo, įrodinėdamas atsakovo neteisėtą neveikimą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 patvirtintu Pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašu, atestavimas pripažįstamas būtina profesoriaus ar docento pedagoginio vardo suteikimo dėstytojams sąlyga visą kadenciją ėjusiems profesoriaus ar docento pareigas. Kadangi ieškovas šių reikalavimų neatitiko, jo teisės dėl neatestavimo negalėjo būti pažeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog, ieškovui einant meno vadovo pareigas, buvo būtina atestacija, ieškovo susirašinėjimą su atsakovu, kurio metu jis buvo informuotas apie atestavimo tvarką, pagrįstai laikė informacinio pobūdžio.

88Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas nepateikė jokių savo kreipimąsi įstatymo nustatyta tvarka dėl atestavimo į tinkamą administracinį organą patvirtinančių įrodymų ir įrodymų, jog atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti jį atestuoti. Vadovaujantis KTU Senato 2001 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintų Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti laikinųjų nuostatų 3 punktu, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams nustato, juos atestuoja ir konkursus pareigoms eiti vykdo Senato sudaryta atitinkama atestacijos ir konkursų komisija. Ieškovo 2005 m. gegužės 17 d. prašymas KTU rektoriui ir KTU rektoriaus 2005 m. birželio 7 d. raštas Nr. 17-17 dėl einamų pareigų ir atestacijos negali būti pripažinti tinkamais minėtas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (1 t., b.l. 82, 3 t., b.l. 86).

89Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog KTU Darbo ginčų komisijos 2007 m. kovo 27 d. sprendimas atmesti R. A. S. reikalavimą meno vadovo pareigas laikyti pedagoginėmis (1 t., b.l. 133-138) yra niekinis, atsižvelgiant į tai, kad teismui išsprendus jo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos universiteto neteisėtais veiksmais, nevykdant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų, nelaikant jo darbo pedagoginiu, nesuteikiant prailgintų atostogų, nesudarant galimybės atestuotis, neleidžiant dirbti visą darbo dieną ir nemokant priemokos už papildomus darbus, KTU Darbo ginčų komisija šių klausimų svarstyti negalėjo. Pažyminėtina, jog administracinėje byloje, kurią nurodo apeliantas, šie jo reikalavimai nebuvo nagrinėjami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A2 - 1179/2007, paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo KTU skundą ir panaikino atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimą Nr.307-371. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyta, jog atsižvelgiant į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką (Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus inspektorės 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo Nr.307-371 teisėtumas ir pagrįstumas) ir R. A. S. procesinę padėtį (tretysis suinteresuotas asmuo), jo pareikštas reikalavimas įpareigoti darbdavį meno vadovo darbą laikyti pedagoginiu, priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius, neturėjo būti nagrinėjamas (2 t., b.l. 101-102).

90Dėl viešo konkurso rezultatų anuliavimo ir ieškovo pripažinimo laimėjusiu konkursą

91Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė jo ieškinio reikalavimą anuliuoti atsakovo paskelbto viešo konkurso Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti rezultatus ir pripažinti ieškovą laimėjusiu šį konkursą.

92KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-132 priėmus sprendimą reorganizuoti Meno ir kultūros grupės Tapybos studiją bei Dailės ir dizaino studiją į Dizaino studiją, buvo įsakyta paskelbti konkursą Dizaino studijos meno vadovo pareigoms užimti. Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Konkurso tikslas yra patikrinti pretendentų į laisvą darbo vietą žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias. Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų, specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų ar kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai ar kitokie reikalavimai.

93Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys.

94Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo darbuotojo paskyrimo į minėtas pareigas būdo pasirinkimo. Pažymėtina, jog teisė pasirinkti darbuotojo paskyrimo į konkrečias pareigas būdą tenka darbdaviui. Nagrinėjamu atveju konkurso kaip asmens paskyrimo į konkrečias pareigas būdo parinkimas nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovo teises, net ir pripažinus, jog meno vadovo pareigos nebuvo konkursinės. KTU rektorius, skelbdamas priėmimą į šias pareigas, geresniu pripažino būtent šį atrankos būdą.

95Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog, nesant patvirtintiems Dizaino studijos meno vadovo pareiginiams nuostatams (patvirtinta KTU rektoriaus 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-632-2), kandidatams į šias pareigas turėjo galioti Tapybos studijos meno vadovui keliami reikalavimai, kuriuos geriau atitiko ieškovas. Pažymėtina, jog konkurso vykdymas pagal atrankos į panaikintą pareigybę kriterijus, neatitiktų viešuoju konkursu siekiamo skaidrumo principo. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į po restruktūrizavimo įsteigtos Dizaino studijos uždavinius ir funkcijas bei jos įsteigimo tikslus, turėjo teisę nustatyti tokias konkurso sąlygas, kurios, jo manymu, leistų pasirinkti geriausiai į šias pareigas tinkantį asmenį.

96Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas kandidatams į Dizaino studijos meno vadovo pareigas nustatė šiuo reikalavimus: aukštasis išsilavinimas dizaino, grafinio dizaino ar taikomosios grafikos srityje; pedagoginio darbo patirtis; gebėjimas profesiniu lygiu bendrauti viena iš užsienio kalbų; komunikabilumas, pareigingumas, kruopštumas; kompiuterinis raštingumas, atitinkantis ECDL kvalifikacinius reikalavimus; kompiuterinės grafikos programų išmanymas (1 t., b.l. 166). Šios sąlygos atitinka 2007 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. A-132 nurodytą Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos bei Dailės ir dizaino studijos reorganizavimo į Dizaino studiją tikslą – patenkinti šiuolaikinių techniškųjų universitetų studentų poreikį papildomą lavinimą vaizduojamojo meno srityje orientuoti į šiuolaikinį kompiuterinį, pramoninį dizainą, paremtą aukštomis technologijomis bei labiau integruoti į mokomąjį procesą (1 t., b.l. 7). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog konkurso sąlygos dėl reikalavimo kandidatams turėti aukštąjį išsilavinimą dizaino, grafinio dizaino ar taikomosios grafikos srityje, o taip pat aukšti kompiuterinio raštingumo reikalavimai neatitiko konkurso lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principų.

97Atsakovo konkurso komisija, vertindama konkurse dalyvavusius kandidatus, tarp kurių buvo ieškovas R. A. S. ir laimėtoju pripažintas A. Š. , 2007 m. spalio 3 d. nustatė, kad ieškovas neatitinka aukštojo išsilavinimo dizaino, grafinio dizaino ar taikomosios grafikos srityje reikalavimo, neturi pedagoginio darbo patirties, neišmano kompiuterinės grafikos programų ir neturi kompiuterinio raštingumo, atitinkančio ECDL kvalifikacinius reikalavimus, lygio (4 t., b.l. 33-34). Atsakovo konkurso komisija, nustačiusi, jog kandidatas A. Š. atitinka visas konkurso sąlygas, pripažino jį tinkamiausiu kandidatu užimti KTU Studentų reikalų tarnybos kultūros skyriaus Dizaino studijos meno vadovo pareigas. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog konkurso komisijos konstatuoti jo kandidatūros neatitikimai konkurso sąlygoms yra nepagrįsti ir neteisėti

98Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog konkursą atliko nekompetentinga komisija. Apelianto teisių pažeidimu negali būti pripažinta ta aplinkybė, jog konkurso komisijos sudėtyje nebuvo nei vieno menininko, kadangi viešo konkurso laimėtojas buvo atrenkamas ne pagal meniškumo kriterijus.

99Dėl darbo užmokesčio skirtumo ir delspinigių priteisimo

1002001 m. gruodžio 21 d. darbo sutartimi Nr. 8707 atsakovas įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, apskaičiuotą taikant 5,50 dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą (1 t., b.l. 55). Byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas kreipėsi į KTU rektorių su prašymu nustatyti jam 8,5 dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą (4 t., b.l. 28). Iš 2005 m. balandžio 29 d. išrašo Nr. P-0429/25 matyti, jog pagal šį prašymą buvo nurodyta mokėti ieškovui 8,5 BMA atlyginimą ir 170 Lt priedą iki 2005 m. gruodžio 31 d. (1 t., b.l. 77).

101Ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo grindė tuo, jog jam nebuvo mokamas šalių sulygtas darbo užmokestis, t.y. vietoje sulygto 8,5 darbo užmokesčio koeficiento buvo taikoma 0,5 x 8,5 darbo užmokesčio koeficiento. Atsižvelgiant į šį ieškinio reikalavimą ir jo pagrindą, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ginčo šalys susitarė dėl 8,5 BMA tarnybinio atlyginimo koeficiento taikymo nustatant ieškovo darbo užmokesčio dydį už jo einamas 0,5 etato meno vadovo pareigas, teisinę reikšmę turi tikrosios darbo sutarties šalių valios nustatymas bei darbo užmokesčio mokėjimo biudžetinėse įstaigose teisinis reglamentavimas.

102Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo. Todėl KTU kaip valstybės biudžetinės įstaigos galimybė susitarti su darbuotoju dėl jo darbo užmokesčio dydžio yra ribojama minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintais biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniais atlyginimais už tam tikrų darbinių pareigų vienetą – etatą. Kadangi tarnybinio atlyginimo taikant 8,5 koeficientą KTU Meno ir kultūros grupės Tapybos studijos meno vadovo pareigoms nustatymas už 0,5 etato prieštarautų minėta tvarka patvirtintam galimam maksimaliam tarnybinio atlyginimo koeficientui už vieną etatą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo šalys susitarė dėl šio koeficiento taikymo nustatant ieškovui mokėtiną darbo užmokestį už 0,5 etato. Be to, ieškovo 2005 m. balandžio 27 d. prašyme, kurį teikiant KTU rektoriui tarpininkavo atsakingi KTU darbuotojai, 8,5 koeficientas buvo numatytas kaip etatinės algos koeficientas, kas reiškė, jog, nustatant ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, 8,5 BMA turėtų būti dauginamas iš ieškovo turimo etato dalies. Nustačius, kad ginčo šalys nesusitarė dėl 8,5 BMA dydžio darbo užmokesčio mokėjimo, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ieškovo reikalavimo dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo pagrįstumo vertinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Nr.307-371 kaip įrodymu, sprendžiant dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-957-353/2006 (1 t., b.l. 37; 2 t., b.l. 101-102). Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog jo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos KTU neteisėtais veiksmais, nevykdant VDI reikalavimų, atlyginimo priteisimo buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-957-353/2006, kadangi, kaip minėta, šią aplinkybę paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A2 - 1179/2007, motyvai, iš kurių matyti, jog teismas nepriėmė ir nenagrinėjo šio reikalavimo (2 t., b.l. 101-102).

103Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog jo 2005 m. balandžio 27 d. prašymo KTU rektoriui pagrindu, jam buvo paskirtas 170 Lt priedo ir 170 Lt priemokos mokėjimas. Priedų ir priemokų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams mokėjimą reglamentuoja LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo. Remiantis šios tvarkos 5 punktu, biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams suteikiama teisė, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, ir priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu - papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

104Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas 170 Lt priedas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, nepaisant to, kad ši piniginė išmoka įvardinta kaip priedas, ji pagal savo tikslinę paskirtį atitiko mokėjimo už papildomai atliktus darbus paskirtį. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ant ieškovo 2005 m. balandžio 27 d. prašymo dėl 8,5 tarnybinio koeficiento nustatymo derinimo metu buvo KTU Studentų reikalų direktoriaus ranka užrašytas prierašas „170,- Lt priemoka už papildomus darbus, organizuojant parodas bei prižiūrint tapybos studijos patalpas“ (4 t., b.l. 28). KTU 2006 m. spalio 4 d. raštu Nr. 18-1978 ieškovui buvo pranešta dėl papildomos 170 Lt priemokos už papildomus darbus, organizuojant parodas ir prižiūrint tapybos studijos patalpas, nemokėjimo nuo 2006 m. spalio 9 d., nurodant, kad ieškovas nebeatliktų papildomų darbų (2 t., b.l. 176). Be to, pats ieškovas neneigė papildomų darbų atlikimo fakto. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl 170 Lt priemokos už papildomų darbų atlikimą ir tokio paties dydžio priedo už aukštą kvalifikaciją mokėjimo. Iš 2005 m. balandžio 29 d. išrašo Nr. P-0429/25 matyti, kad ieškovui buvo paskirtas vienintelės 170 Lt dydžio piniginės išmokos mokėjimas (1 t., b.l. 77). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, vadovaujantis DK 114 ir 119 straipsnių nuostatomis, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl papildomų (sutartyje nesulygtų) darbų atlikimo, tačiau tam būtina abiejų šalių valia, o taip pat į teisės aktuose nustatytus maksimalius priemokų mokėjimo terminus, pripažįsta, jog atsakovas turėjo teisę nutraukti 170 Lt priedo ieškovui mokėjimą ir nebereikalauti iš ieškovo papildomų darbų atlikimo.

105Dėl neturtinės žalos, neteisėtai išjungiant internetinę svetainę, atlyginimo

106Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo, neišsprendus jo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos, neteisėtai išjungiant internetinę svetainę http://tapyba.ktu.edu, atlyginimo ir internetinės svetainės įjungimo. Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. A. S. patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo atlyginti padarytą 50 000 Lt moralinę žalą neteisėtai išjungiant meno kolektyvo „KTU tapybos studija“ internetinę svetainę http://tapyba.ktu.edu ir įpareigoti įjungti atsakovą šią svetainę kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, išaiškinant ieškovui, kad jis dėl šio reikalavimo turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą pareikšdamas savarankišką ieškinį (3 t., b.l. 123-125). Ši teismo nutarties dalis įsiteisėjo ieškovui jos neapskundus apeliacine tvarka.

107Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

108Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutarties negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokią įtaką jo nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai būtų galėję turėti bylos aplinkybių nustatymui ir neteisingam bylos išsprendimui. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo pastabas dėl 2009 m. kovo 2 d. – kovo 16 d. teismo posėdžio protokolo pripažino neteisingomis ir atmetė jų prašymą dėl jų prijungimo prie teismo posėdžio protokolo. Apelianto pateikti argumentai neįrodo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos G. Blaževič šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, ieškovo prašymas dėl šios teisėjos nušalinimo buvo sprendžiamas ir atmestas Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartimi (3 t., b.l. 154-155).

109Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

110Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

111Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas R. A. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu atsakovui... 5. 1) grąžinti ieškovą į darbą Kauno technologijos universitete eiti meno... 6. 2) panaikinti Kauno technologijos universiteto rektoriaus R. B. 2007 m. kovo 26... 7. 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą bei delspinigius po 0,06... 8. 4) priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais padarytą 70 000,00 Lt... 9. 5) anuliuoti atsakovo paskelbto viešo konkurso Dizaino studijos meno vadovo... 10. Ieškovas nurodė, kad nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. jis pagal darbo sutartį dirbo... 11. Atsakovas Kauno technologijos universitetas su ieškiniu nesutiko ir prašė... 12. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė ieškinio... 13. Teismas nustatė, kad 2001 m. gruodžio 21 d. su ieškovu buvo sudaryta... 14. Ieškovas R. A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m.... 15. 1. Dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš darbo:... 16. 1.1. 2007 m. balandžio 4 d. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą... 17. 1.2. Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo surašytas neteisėtai, kadangi,... 18. 1.3. Ieškovo nebuvo pagrindo atleisti, nes jis nuo 2007 m. kovo 27 d. vadovavo... 19. 1.4. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių svarbių ieškovo atleidimo iš darbo... 20. 1.5. Teismas neteisingai nustatė ieškovo atleidimo iš darbo priežastį,... 21. 1.6. Teismas neįvertino, kad darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo,... 22. 1.7. Darbdavys pažeidė DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes prieš... 23. 1.8. Kadangi darbdavio įspėjime dėl atleidimo iš darbo nebuvo informacijos... 24. 1.9. Ieškovo atleidimas iš darbo dėl darbovietės struktūrinių... 25. 1.10. Ieškovui buvo nesuteikta galimybė pasibaigus kasmetinėms atostogoms... 26. 1.11. Ieškovo atleidimas 2007 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. A-132 pagrindu yra... 27. 2. Dėl nepagrįstos KTU tapybos studijos reorganizacijos:... 28. 2.1. KTU tapybos studijos reorganizacija rektoriaus įsakymu 2007 m. kovo 26 d.... 29. 2.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo reorganizuoti mėgėjišką meno... 30. 2.3. 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. A-132 yra neteisėtas, kadangi juo buvo... 31. 2.4. Teismas, neįvertinęs 2.1-2.3 punktuose nurodytų argumentų, padarė... 32. 3. Dėl moralinės žalos išjungiant internetinę svetainę ir įpareigojimo... 33. 3.1. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio ieškovo reikalavimo, kadangi Kauno... 34. 4. Dėl meno vadovo darbo nelaikymo pedagoginiu, neatestavimo ir tuo padarytos... 35. 4.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl... 36. 4.2. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas dėl atestavimo nesikreipė į... 37. 5. Dėl viešo konkurso rezultatų anuliavimo, jų laikino sustabdymo ir... 38. 5.1. Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad konkursas nebuvo būtinas, tai... 39. 5.2. Kadangi konkursas buvo paskelbtas 2007 m. rugsėjo 6 d., o Dizaino... 40. 5.3. Konkursas meno vadovo pareigoms užimti yra neteisėtas ir nepagrįstas,... 41. 5.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbdavys Dizaino studijos vadovui 2007... 42. 5.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vietoje paskelbto konkurso... 43. 5.6. Konkursą atliko nekompetentinga komisija, joje nebuvo nei vieno... 44. 5.7. Teismas nepagrįstai taikė DK 100 straipsnį ir KTU statuto 103... 45. 5.8. Teismas neįvertino, kad A. Š. buvo priimtas dirbti pilnu etatu... 46. 6. Dėl 170 Lt priemokos:... 47. 6.1. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad į meno vadovo pareigas... 48. 7. Dėl 170 Lt priedo:... 49. 7.1. Darbdavys nepagrįstai nuo 2007 m. sausio 1 d. nutraukė priedo, mokėto... 50. 7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog darbdavys 170 Lt priedą ieškovui... 51. 8. Dėl darbo užmokesčio 8,5 BMA:... 52. 8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepareiškė apie suklastotą... 53. 8.2. Ieškovo elektroniniu paštu gautas 2005 m. balandžio 29 d. rektoriaus... 54. 8.3. Teismas neteisingai nustatė, kad DGK sprendimas dėl darbo užmokesčio... 55. 8.4. Teismas neįvertino, kad VDI 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Nr.... 56. 9. Teismas savarankiškai nerinko įrodymų (CPK 414 str.), vilkino ieškovo... 57. Atsakovas Valstybinė biudžetinės įstaiga Kauno Technologijos Universitetas... 58. 1. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 129 straipsnio 2... 59. 2. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl KTU rektoriaus 2007... 60. 3. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio... 61. 4. Reikalavimas priteisti 70 000 Lt moralinę žalą neatestuojant ieškovo... 62. 5. Ieškovo reikalavimas anuliuoti ar (ir) sustabdyti rezultatus viešo... 63. 6. Ieškovo reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą išjungus KTU... 64. Apeliacinis skundas atmestinas.... 65. Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine... 66. Dėl KTU Tapybos studijos reorganizavimo... 67. Ieškovas R. A. S. apeliaciniu skundu ginčija Kauno apygardos teismo 2009 m.... 68. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. prašymu dėl... 69. KTU rektorius 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A-291 Statybos ir... 70. KTU rektorius 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-132 Dėl Meno ir kultūros... 71. Ieškovas, ginčydamas KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. A-132... 72. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 73. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų dėl KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d.... 74. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo... 75. Ieškovas ieškiniu prašė grąžinti jį į darbą Kauno technologijos... 76. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. A. S. buvo atleistas iš KTU... 77. Kaip minėta, sprendimą dėl reorganizavimo priėmė subjektas, turintis... 78. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 79. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas darbdavio konsultacijų su... 80. Apeliantas savo atleidimo iš darbo teisėtumą ginčija atleidimo iš darbo... 81. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 82. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl DK 130... 83. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė apsispręsti... 84. Apelianto nurodomas argumentas, jog jo atleidimas KTU rektoriaus 2007 m. kovo... 85. Dėl meno vadovo darbo nelaikymo pedagoginiu, neatestavimo ir tuo padarytos... 86. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo neteisėtais veiksmai... 87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl... 88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas nepateikė... 89. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog KTU Darbo ginčų komisijos 2007 m. kovo 27... 90. Dėl viešo konkurso rezultatų anuliavimo ir ieškovo pripažinimo laimėjusiu... 91. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje... 92. KTU rektoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-132 priėmus sprendimą... 93. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti... 94. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 95. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog, nesant patvirtintiems Dizaino studijos... 96. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas kandidatams į Dizaino studijos... 97. Atsakovo konkurso komisija, vertindama konkurse dalyvavusius kandidatus, tarp... 98. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog... 99. Dėl darbo užmokesčio skirtumo ir delspinigių priteisimo... 100. 2001 m. gruodžio 21 d. darbo sutartimi Nr. 8707 atsakovas įsipareigojo... 101. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo... 102. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką... 103. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog jo 2005 m. balandžio 27 d.... 104. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2006... 105. Dėl neturtinės žalos, neteisėtai išjungiant internetinę svetainę,... 106. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl... 107. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų... 108. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų... 109. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 110. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 111. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....