Byla 3K-3-13/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovės B. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės butų ūkis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

3Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė 2004 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji nurodė, kad nuo 1998 m. lapkričio 16 d. dirbo UAB „Šilutės butų ūkis“ avarinės tarnybos meistre–dispečere; 1999 m. rugsėjo 1 d. susitarė su atsakovu dėl papildomo – sandėlininkės – darbo. Ieškovė 2004 m. birželio 21 d. gavo atsakovo įspėjimą apie jos atleidimą iš darbo nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d.; įspėjime atleidimo pagrindas buvo nurodytas ieškovės atsisakymas pasirašyti naują pareiginę instrukciją. Ieškovė, praėjus nustatytam atleisti ją iš darbo terminui, dirbo toliau, o 2004 m. spalio 25 d. sužinojo, kad yra atleista iš darbo. Ieškovės teigimu, darbdavys, pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 130 straipsnio 1 dalį, pratęsė įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo terminą, tačiau apie tokį termino pratęsimą nepranešė ieškovei. Ieškovė mano, kad ji iš darbo atleista neteisėtai, nes atsakovas raštu neįspėjo ieškovės apie jos atleidimą iš darbo. Be to, atsakovas atleido ieškovę iš UAB „Šilutės butų ūkis“ avarinės tarnybos meistrės–dispečerės pareigų, tačiau neatleido iš sandėlininkės pareigų, neįspėjo ieškovės apie atleidimą iš sandėlininkės pareigų. Darbdavys, reikalaudamas pasirašyti naują pareiginę instrukciją, pažeidė darbo sutarties šalių lygybės principą, vienašališkai pakeitė būtinąsias darbo sutarties sąlygas; tuo tarpu būtinosios darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui. Atsakovas nederino su ieškove naujų būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė, remdamasi DK 295, 297 straipsniais, prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, negrąžinant ieškovės į ankstesnį darbą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Šilutės butų ūkis“ direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu nuo 2004 m. balandžio 15 d. UAB „Šilutės butų ūkis“ buvo įsteigtas naujas nuolatinės techninės priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinys, pasikeitė darbo organizavimas ir ieškovės pagrindinių darbo funkcijų turinys; nurodytame įsakyme buvo nutarta nuo 2004 m. gegužės 1 d. pakeisti meistro–dispečerio ir kitų darbuotojų pareigines instrukcijas. Teismas vertino, kad, pakeitus darbo organizavimą, darbdavys turėjo teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Teismas nustatė, kad ieškovė atsisakė pasirašyti naują pareiginę instrukciją, todėl atsakovas 2004 m. birželio 21 d. raštu įspėjo ieškovę, jog ji 2004 m. rugpjūčio 25 d. bus atleista iš darbo; paaiškėjus, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovei iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, UAB „Šilutės butų ūkis“ direktorius 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 54 “Dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo“ pratęsė ieškovės atleidimo iš darbo terminą iki 2004 m. spalio 25 d.; ieškovė susipažino su nurodyto įsakymo turiniu. Teismas vertino, kad atsakovas apie ieškovės atleidimą iš darbo įspėjo ieškovę raštu pagal DK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o paaiškėjus aplinkybei, kuri buvo pagrindas prieš keturis mėnesius įspėti darbuotoją apie jos atleidimą iš darbo, darbdavys turėjo teisę pratęsti šios darbuotojos įspėjimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo) 8.2 punktas). Teismas, vertindamas ieškovės atleidimo iš papildomų pareigų teisėtumą, rėmėsi šalių paaiškinimais ir nustatė, kad, ieškovei sutikus, šalys susitarė dėl papildomo – sandėlininkės – darbo. Sutarties dėl papildomo darbo teismas nelaikė savarankiška darbo sutarties rūšimi, todėl konstatavo, kad, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, nutrūko ir susitarimas dėl papildomo darbo. Teismas nurodė, kad pareiginėje instrukcijoje apibrėžiamos pagrindinės darbuotojų pareigos; darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (atsisakius pasirašyti naują pareiginę instrukciją) darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo, nes pareiginėje instrukcijoje apibrėžiamos pagrindinės darbuotojų pareigos, todėl atsisakymas pasirašyti pareigines instrukcijas prilyginamas atsisakymui atlikti konkrečias pareigas.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. gegužės 25 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, pakeitus darbo organizavimą UAB „Šilutės butų ūkis“ ir įsteigus naują nuolatinės techninės priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinį, pasikeitė ieškovės darbo funkcijos, o ieškovės nesutikimas pasirašyti pareiginę instrukciją buvo vertintinas kaip jos atsisakymas atlikti konkrečias pareigas. Kolegija motyvavo išvadą remdamasi DK 120 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad darbdavys, pasikeitus darbo organizavimui, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Byloje nustatyta, kad UAB „Šilutės butų ūkis“ keitė darbo organizavimą: įsteigė naują padalinį, priėmė daugiau darbuotojų, įsteigė padalinio vadovo pareigybę, t. y. pasikeitė ieškovės (meistrės–dispečerės) darbo funkcijų turinys, tačiau esminės darbo sutarties sąlygos ieškovei nepakito. Kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas atleido ją iš darbo, pažeisdamas DK 130 straipsnio 7 punktą, pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas tinkamai – 2004 m. birželio 21 d. įspėjimu – raštu įspėjo ieškovę apie jos atleidimą iš darbo; ieškovė su įspėjimu susipažino. Kolegija sprendė, kad ieškovė taip pat žinojo ir apie jos atleidimo iš darbo termino pratęsimą, tai patvirtina jos atsisakymas pasirašyti UAB „Šilutės butų ūkis“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 54 “Dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo“, jos 2004 m. spalio 22 d. prašymas skirti laiko kito darbo paieškai ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė apie jos atleidimą iš darbo buvo įspėta tinkamai ir atleista iš darbo teisėtai.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 120 straipsnį. Teismai neteisingai įvertino aplinkybę, kad ieškovė atsisakė atlikti konkrečias pareigas, todėl darbdavys turėjo teisę nutraukti su ja sudarytą darbo sutartį. Kasatorės manymu, atsakovas pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalį, vienašališkai pakeitė būtinąsias ieškovės darbo sutarties sąlygas, reikalavo, kad ieškovė atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Darbdavys neįrodė, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškove darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbo sutartis dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu dėl nurodytų pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų arba joms atlikti reikia mažiau darbuotojų (Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 4,5 punktai). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės pareigybė išliko, darbdavys dėl ieškovės atliekamo darbo kokybės neturėjo pastabų, todėl, nesant teisės aktuose nustatytų atleidimo iš darbo pagrindų, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu.

122. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarką nustatantį DK 130 straipsnį. DK 130 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įspėjimas apie darbuotojo atleidimą netenka galios, jeigu nuo įspėjimo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovei darbdavio įspėjimas apie jos atleidimą iš darbo buvo priimtas 2004 m. birželio 21 d., taigi pagal nurodytą straipsnį įspėjimas galiojo iki 2004 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė tuo metu dėl ligos buvo nedarbinga, įspėjimo terminas prasitęsė tiek kalendorinių dienų, kiek truko laikinasis nedarbingumas, 2004 m. birželio 21 d. įspėjimo galiojimo terminas suėjo anksčiau nei darbdavys atleido ieškovę iš darbo, t. y. darbdavys atleido ieškovę iš darbo jau pasibaigus įspėjimo galiojimo terminui. Be to, UAB „Šilutės butų ūkis“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 54 “Dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo“ nesukūrė teisinių pasekmių, nes darbdavys įstatymo nustatyta tvarka nesupažindino ieškovės su šio įsakymo turiniu.

133. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nutartyje neišdėstė motyvų dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties dėl papildomo darbo nutraukimo tvarką, taikymo; tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nurodyta, kad viena iš darbo sutarties rūšių buvo sutartis dėl papildomo darbo, t. y. savarankiška darbo sutartis. Įstatyme nėra nustatyta papildomų apribojimų nutraukiant darbo sutartį dėl papildomo darbo. Bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nutraukė su ieškove darbo sutartį dėl meistrės–dispečerės pareigų atlikimo, bet nenutraukė darbo sutarties dėl papildomo – sandėlininkės – darbo atlikimo.

14Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino darbdavio veiksmus nutraukiant darbo sutartį su ieškove. Pakeitus darbo organizavimą UAB „Šilutės butų ūkis“, būtinosios darbo sutarties sąlygos ieškovei išliko nepakitusios, ieškovei buvo siūloma dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis, o ne pereiti dirbti į kitą darbą, todėl pagal DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalis darbdaviui tokiu atveju nereikėjo gauti išankstinio darbuotojo sutikimo.

15Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

17Ieškovė nuo 1998 m. lapkričio 16 d. dirbo UAB „Šilutės butų ūkis“ avarinės tarnybos meistre–dispečere; 1999 m. rugsėjo 1 d. susitarė su atsakovu dėl papildomo – sandėlininkės – darbo. Nuo 2004 m. balandžio 15 d. UAB „Šilutės butų ūkis“ buvo įsteigtas naujas nuolatinės techninės priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinys, pasikeitė darbo organizavimas, darbuotojams buvo pateiktos pasirašyti naujos pareiginės instrukcijos. Ieškovė atsisakė pasirašyti naują pareiginę instrukciją. Atsakovas 2004 m. birželio 21 d. įspėjo ieškovę apie jos atleidimą iš darbo nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d.; paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną jai iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, todėl ieškovės atleidimo iš darbo terminas UAB „Šilutės butų ūkis“ direktoriaus įsakymu buvo pratęstas, ir ieškovė atleista iš darbo 2004 m. spalio 25 d.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat nustatančias darbo sutarties sąlygų pakeitimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 129 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovas 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 19 atliko bendrovėje struktūrinius pertvarkymus ir vietoje avarinės tarnybos įkūrė įmonėje nuolatinį techninės priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinį, įsakyme nurodė priimti į darbą reikiamą kiekį darbuotojų ir prijungti prie jų avarinės tarnybos darbuotojus (ieškovė dirbo avarinėje tarnyboje meistre–dispečere, sandėlininke). Be to, atsakovas įsakyme nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. turi būti pakeistas meistras–dispečeris, taip pat pakeistos avarinės tarnybos budėtojų pareiginės instrukcijos, parengtos kitų darbuotojų pareiginės instrukcijos. Remiantis minėtu įsakymu atsakovas parengė naują nuolatinės techninės priežiūros, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinio meistrės–dispečerės pareiginę instrukciją, su kuria supažindino ieškovę, tačiau ji atsisakė šią pasirašyti ir dėl to DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleista iš darbo, nes atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, jeigu dėl tokių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 4.5 punktas). Šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovui atliekant struktūrinius pertvarkymus ieškovės atliekamos darbo funkcijos išliko naujai sukurtame padalinyje, darbuotojų skaičius buvo padidintas priimant naujus darbuotojus ir prijungiant prie jo buvusius avarinės tarnybos, kurioje dirbo ieškovė, darbuotojus, buvo pakeistos tik jų pareiginės instrukcijos. Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad pagal buvusią ieškovės avarinės tarnybos meistrės–dispečerės pareiginę instrukciją ir naujai patvirtintą UAB „Šilutės butų ūkis“ nuolatinės priežiūros avarijų lokalizavimo ir likvidavimo padalinio meistrės–dispečerės pareiginę instrukciją ieškovei liko tos pačios darbo funkcijos ir pareigos (tai nurodoma ir atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą), todėl neaišku, ar įvyko kokių nors esminių ieškovės darbo funkcijų ir pareigų pasikeitimų, įkūrus bendrovėje nuolat veikiantį padalinį, kuriame liko meistro–dispečerio pareigybė (ieškovė šias pareigas ėjo iki įmonės struktūrinių pertvarkymų). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai tinkamai neįvertino anksčiau buvusios ir naujai patvirtintų meistrės–dispečerės pareiginių instrukcijų, nevertino jose esamų skirtumų meistrės–dispečerės darbo funkcijų ir pareigų esminio pasikeitimo prasme. Be to, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, ar UAB „Šilutės butų ūkis“ struktūriniai pertvarkymai galėjo būti svarbi priežastis nutraukti su ieškove darbo sutartį remiantis DK 129 straipsnio 1 dalimi vien dėl to, kad darbuotojas nepasirašė naujai patvirtintos pareiginės instrukcijos, nors jos darbo funkcijos ir pareigos išliko, o darbuotojų skaičius naujai sukurtame padalinyje buvo padidintas (UAB „Šilutės butų ūkis“ direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 19). Byloje nustatyta, kad ieškovei iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę ne daugiau kaip penkeri metai, todėl darbo sutartis su ja galėjo būti nutraukta tik ypatingu atveju (DK 129 straipsnio 4 dalis), jeigu jos palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai į šį įstatymo reikalavimą neatsižvelgė, šių aplinkybių nesiaiškino ir nepasisakė sprendimuose dėl DK 129 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikinama ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

23Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė 2004 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo... 11. 1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė... 12. 2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė įspėjimo apie... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nutartyje... 14. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir... 15. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 16. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 17. Ieškovė nuo 1998 m. lapkričio 16 d. dirbo UAB „Šilutės butų ūkis“... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima... 20. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti materialinės ir procesinės... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...