Byla e2-9688-820/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. M. ir advokatui J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Viešųjų pirkimų agentūra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, dalyvaujant išvadą teikiančia institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau tekste – VPT) dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 1 200 EUR skolos.
    2. Priteisti 3,94 procentus materialiųjų palūkanų.
    3. Priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog su atsakovu 2016 m. gruodžio 06 d. pasirašė paslaugų sutartį Nr. 16/12-3 (toliau tekste – Sutartis), kuria įsipareigojo atlikti 4 atsakovo viešųjų pirkimų dokumentų teisinį ekspertinį vertinimą pagal pirkimo sąlygose ir Sutartyje numatytus reikalavimus. Pirmasis vertinimas atliktas per vieną dieną ir buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 070 d. Likusieji trys vertinimai pateikti 2016 m. gruodžio 09 d. Atlikęs darbus ieškovas pateikė sąskaitą 1 200 EUR sumai.
  3. Atsakovas 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog paslaugos suteiktos nekokybiškai, todėl atsisako už jas sumokėti. Ieškovo teigimu atsisakymas yra nepagrįstas, nesąžiningas, todėl iš atsakovo priteistina skola už suteiktas paslaugas.
  4. Pagal Sutarties 5.3 punktą atsakovas privalėjo apmokėti sąskaitą per 30 dienų, todėl apmokėta turėjo būti vėliausiai iki 2017 m. sausio 11 d., to nepadarius iš atsakovo priteistinos 3,94 EUR dydžio materialiosios įstatymo nustatyto dydžio palūkanos.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog ieškovo atlikto teisinio vertinimo išvados neatitinka pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytų paslaugų ir apimčių reikalavimų, nes viešųjų pirkimų dokumentacijos teisinio vertinimo ataskaitose pateikti komentarai ir pastabos yra abstraktūs, kvalifikaciniai reikalavimai yra nepilnai išanalizuoti ir įvertinti, trūksta pastabų ir komentarų esminėms kvalifikacinių reikalavimų sąlygoms. Kai kurie jūsų pasiūlymai prieštarauja teisiniam reglamentavimui viešųjų pirkimų srityje“.
  3. Atsakovas nurodė tris teisinio reglamentavimo normų neatitinkančias išvadas. Pirma, ataskaitos punktas dėl 11.9 punkto rekomendacijos padidinti bendrojo mokumo koeficiento reikšmę iki 1, neatitinka VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų ir iš esmės prieštarauja VPT vykdomam viešųjų pirkimų reguliavimui.
  4. Atsakovas nurodė, jog ieškovo ataskaitos 31.1 punkto 1 pastaba neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo principų, nes draudimo laidavimas, kaip užtikrinimo priemonė gali būti pripažintas tinkamu tik tuomet, kai nebus siejamas su draudimo taisyklėmis, tačiau draudimo bendrovės visada sieja laidavimo draudimą su draudimo taisyklėmis. Be to, tai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai (c. b. Nr. 2A-2117/2013).
  5. Ataskaitos 47.1 punkte nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimo mokestis 10 procentų nuo sutarties kainos, neatitinka VPT rekomendacijos, kad būtų ne daugiau, kaip 5 procentų dydžio užtikrinimas.
  6. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovas padarė išvadą, jog ieškovas nenustatė esminių pirkimo dokumentų trūkumų ir/ar prieštaravimų VPĮ, VPT reguliavimui ir teisminei praktikai, todėl darbus atliko nekokybiškai ir atsakovas neprivalo apmokėti už juos pagal Sutarties 47.2 punktą.
  1. Išvadą teikiančios institucijos - VPT išvada.
  1. VPT pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neturi galimybės pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį (1 t., p. 28-31). Iš Sutarties 1.1 punkto matyti, jog šalys sutarė, kad Sutarties dalykas projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ rangos darbų keturių pirkimo dokumentų teisinis ekspertinis vertinimas. Iš Sutarties 3.2 punkto matyti, jog buvo atliekami 4 konkursų vertinimai Sutarties 3.5 punktu šalys sutarė, jog ieškovas privalo neatlygintinai ištaisyti nekokybiškai suteiktų paslaugų trūkumus pagal atsakovo pastabas, pateikti paaiškinimus, papildymus. Sutarties 4.2 punktu šalys sutarė, jog atsakovas turi teisę nemokėti už nekokybiškai ir/ar ne laiku, ir/ar nesilaikant Sutarties reikalavimų suteiktą paslaugą. Sutarties 5.5 punktu šalys sutarė, jog atsakovas turi teisę reikalauti 10 procentų Sutarties kainos dydžio baudą, jei paslaugos suteiktos netinkamai. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, jog Sutarties vykdymo terminas 5 kalendorinės dienos nuo Sutarties pasirašymo dienos.
  4. Sutartyje jokių kvalifikacinių reikalavimų ieškovui, kaip ekspertiniam vertintojui, atsakovas nekėlė.
  5. Ieškovas pateikė atsakovui keturias Viešojo pirkimo dokumentacijos teisinio vertinimo ataskaitas (1 t., p. 34-44).
  6. 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovas išrašė sąskaitą dėl 1 200 EUR už ekspertinį vertinimą (1 t., p. 9). Sąskaitoje nurodytas pamokėjimo terminas 2016 m. gruodžio 30 d. Sutarties 5.3 punktu šalys sutarė, jog mokestis turi būti sumokėtas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos bei ataskaitos gavimo dienos. Byloje atsakovas neginčijo, jog sąskaitą gavo 2016 m. gruodžio 12 d., todėl terminas sąskaitai apmokėti baigėsi 2017 m. sausio 11 d.
  7. 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 773 (1 t., p. 10) atsakovas atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą motyvuodamas tuo, jog ekspertinio vertinimo išvados neatitinka pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytų paslaugų ir apimčių reikalavimų, nes pateikti komentarai ir pastabos yra abstraktūs, kvalifikaciniai reikalavimai yra nepilnai išanalizuoti ir įvertinti, trūksta pastabų ir komentarų esminėmis kvalifikacinių reikalavimų sąlygoms. Kai kurie pasiūlymai prieštarauja teisiniam reglamentavimui viešųjų pirkimų srityje. Todėl atsakovas Sutarties 4.2 punkto pagrindu atsisako mokėti už nekokybiškai atliktą paslaugą. Pažymėtina, jog atsakovas nesuteikė galimybės ieškovui ištaisyti paslaugų trūkumus ar pateikti savo paaiškinimus, kaip šalių buvo sutarta Sutarties 3.5 punkte.
  8. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas laiku pateikė ataskaitas.
  9. Iš atsakovo vidinio rašto Dėl Viešųjų pirkimų agentūra, VŠĮ viešojo pirkimo sutarties Nr. 16/12-3 vykdymo (1 t., p. 11-12) matyti, jog atsakovo darbuotojo teigimu ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški ir pateikiami galimi neatitikimai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo tik tris ataskaitos neatitikimus, todėl byla nagrinėjama tik toje apimtyje, kur trūkumus nurodė atsakovas, pateikdamas savo atsiliepimą į ieškinį. Šiame rašte analizuojama tik viena iš keturių ataskaitų – „Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos“ darbai. Dėl kitų ataskaitų atsakovas ieškovui pastabų nepareiškė.
  10. Atsakovas pateikė vieno iš projektų „Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos pirkimo dokumentų išklotinę su pastabomis (1 t., p. 88-159). Atsakovas negalėjo nurodyti asmens, kuris pateikė pastabas dėl pirkimo dokumentų, todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, jog nežinant šio asmens kvalifikacijos, šis vertinimas laikytinas subjektyvia nežinomo asmens nuomone, kuri neįrodo ieškovo darbų trūkumų.
  11. Atsakovas teigia, jog visose keturiuose konkursuose vertinimo ataskaitose yra tie patys ieškovo darbų trūkumai. Teismas įpareigojo atsakovo pateikti visų keturių konkursų ekspertinio vertinimo ataskaitas su pastabomis, tačiau atsakovai to nepadarė ir nenurodė svarbių įrodymų nepateikimo priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Atsižvelgiant į šio sprendimo 20-22 punktuose nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog kitos trys ekspertinio vertinimo ataskaitos buvo atliktos ir pretenzijų dėl jų atsakovas neturėjo.
  12. Atsakovas nurodo, jog ataskaitos punkte „Dėl 11.9 punkto" Ieškovas rekomenduoja padidinti bendrojo mokumo koeficiento reikšmę ne mažiau nei iki 1. Tokia Ieškovo rekomendacija nepagrįsta nei Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ), nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) direktoriaus patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) nuostatomis ir iš esmės prieštarauja VPT vykdomam viešųjų pirkimų reguliavimui". Su šiais teiginiais nesutiktina. Atsakovo teiginys, jog ieškovo rekomendacija „iš esmės prieštarauja VPT vykdomam viešųjų pirkimų reguliavimui“, turėtų remtis esminėmis, privalomomis VPT reguliavimo normomis. Tačiau atsakovas nenurodė jokių esminių, privalomų reguliavimo normų. Priešingai, ieškovo pateikta rekomendacija padidinti bendrojo mokumo koeficiento reikšmę iki 1, atitinka VPĮ nuostatas. Atsakovo nurodomos VPT rekomendacijos yra neprivalomos, rekomendacinio pobūdžio, tai įtvirtinta 4 rekomendacijų punkte: Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes. Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija pasirenka savo nuožiūra. Perkančioji organizacija, nustatydama šiose Rekomendacijose pateiktus kriterijus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą bei nenustatyti visų šiose Rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju (Dėl Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo). Taigi atsakovai neįrodė savo teiginio, jog ši ieškovo rekomendacija iš esmės prieštarauja VPT reguliavimui, todėl teiginiai, kad ataskaitos pastaba dėl 11.9 punkto yra nepagrįsta yra atmestini.
  13. Atsakovas nurodo, kad „ataskaitos 31.1 punkto 1 pastaba neatitinka Viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo principų, nes draudimo laidavimas, kaip pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, savo turiniu gali būti pripažintas tinkamu tik tuo atveju, jeigu nebus siejamas su draudimo taisyklėmis. Tačiau draudimo bendrovės, vadovaujantis savo įstatais/nuostatais, privalo drausti objektus tik pagal draudimo taisykles, todėl toks laidavimo raštas kaip pasiūlymo galiojimo užtikrinimas negali garantuoti perkančiajai organizacijai (Atsakovui) savo nuostolių atlyginimo, jeigu dalyvių ketinimai po pasiūlymų pateikimo pasikeis". Atsakovas nurodo, jog pagal teismų praktiką banko garantija yra ženkliai geriau ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013. Su šiais teiginiais nesutiktina. Minėtoje teismo nutartyje yra nurodyta: „Nors perkančioji organizacija turi teisę pati pasirinkti, kokios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės reikalauti, nagrinėjamam ginčui, be kita ko, svarbu yra ir tai, kad bendrai paėmus banko garantija ženkliai geriau užtikrina perkančiosios organizacijos interesus nei laidavimo draudimas: banko garantija nėra priklausoma nuo pagrindinės (užtikrinamos) prievolės ir garantijos sumos išmokėjimas nesiejamas su skolininko ir kreditoriaus ginčo dėl garantija užtikrintų įsipareigojimų vykdymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-2117/2013). Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo konkretų atvejį, kai perkančioji organizacija reikalavo pateikti banko garantiją, o viešojo konkurso dalyvis pateikė laidavimo draudimą su konkrečiais ribojimais, todėl teismas padarė išvadą, jog esant reikalavimui pateikti banko garantiją, negalėjo būti pateikta laidavimo draudimas. Svarbiausia, iš minėtos citatos matyti, jog teismas nutartyje nurodė, kad „perkančioji organizacija turi teisę pati pasirinkti, kokios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės reikalauti“. Taigi pagal teismų praktiką gali būti reikalaujama tiek banko garantijos, tiek laidavimo draudimo, pagal perkančiosios organizacijos pasirinkimą, todėl teikdamas ginčijamą pasiūlymą ieškovas nenukrypo nuo teismų praktikos. Be to, ieškovo pasiūlymas atitinka teisės aktuose nustatytą reguliavimą, nes pagal VPĮ 30 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pažymėtina, jog VPT skelbia viešuosius pirkimus, kai užtikrinimas yra prašomas banko garantija ir laidavimo garantija, t. y. toks užtikrinimas laikomas tinkamu atliekant viešuosius pirkimus (2 t., p. 120, 126). Ieškovo pasiūlymas dėl draudimo laidavimo atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
  14. Atsakovas atsikirtinėja, kad „ataskaitos 47.1 punkte ieškovas nurodo „... Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydį apibrėžti pagal APVA direktoriaus įsakymu patvirtintus privalomuosius reikalavimus pirkimo dokumentams: ne mažiau 10% sutarties kainos be PVM". Nors Ieškovo siūlymas ir atitinka Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) rekomendacijas, bet iš esmės prieštarauja VPT vykdomam viešųjų pirkimų reguliavimui. Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo nustatyti ne didesnę nei 5% dydžio nuo pirkimo objekto vertės Sutarties įvykdymo užtikrinimą ir, jeigu perkančioji organizacija (toliau - PO) pirkimo sąlygose nustato didesnį užtikrinimą, tikrindama pirkimus visada konstatuoja VPĮ įtvirtintų principų pažeidimą". Iš paties teiginio matyti, jog ieškovo pasiūlymas atitinka APVA rekomendacijas, t. y. toks pasiūlymas galimas, tačiau nurodo, jog neatitinka VPT rekomendacijų. Kaip jau minėta, VPT rekomendacijų 4 punktas nurodo, jog rekomendacijos nėra privalomos. Antra, atsakovas nepateikė įrodymų, jog VPT visuomet konstatuoja pažeidimą, esant didesniam nei 5 procentų nuo sutarties kainos įvykdymo užtikrinimui, todėl teiginys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Priešingai iš UAB „Lazdijų vanduo“ paskelbto viešojo pirkimo (2 t., p. 120) matyti, jog VPT leido skelbti ir nenustatė VPĮ pažeidimo kai buvo nustatyta užtikrinimo vertė ne mažesnė kaip 10 procentų nuo sutarties kainos, t. y. analogiškai, kaip siūlė ieškovas. Taigi atsakovo atsikirtimai dėl netinkamai atliktos paslaugos dėl 47.1 punkto rekomendacijų yra nepagrįsti.
  15. Teismui nustačius, jog atsakovo atsikirtimai nurodantys neva netinkamą paslaugų įvykdymą yra nepagrįsti ir atsakovui neginčijant paslaugų kainos, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 1 200 EUR skolos už suteiktas paslaugas pagal Sutartį priteisimo ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
  16. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 3,94 EUR materialiosios palūkanos nuo prievolės atsiradimo (2017 m. sausio 17 d.) iki ieškinio pateikimo (CK 6.210 str., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo ir 2 ir 3 str.)
  17. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo ir 2 ir 3 str.).
  18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 27 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 14). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 1 188,80 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 1 215,80 EUR. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovų priteistina 1 215,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas patyrė 8,04 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui VŠĮ „Viešųjų pirkimų agentūrai“ (į. k. 302648550) iš atsakovo UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) 1 200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus euro) skolos už suteiktas paslaugas, 3,94 (tirs euro ir 94 euro centus) materialiųjų palūkanų 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 203,94 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų euro ir 94 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 215,80 EUR (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika euro ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“ (į. k. 120153047) 8,04 EUR (aštuonis euro ir 04 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai